Author Archive Genutė

Mimoza – dažniausiai vartojamas vardas botanikoje nėra vienareikšmis, nes gali reikšti kelias augalų rūšis. Populiariausia ir lengviausiai atpažįstama – Mimosa pudica (drovinė mimoza, liestukė), garsi tuo, kad palietus lapai greitai susiskleidžia (judri mimoza). Lietuvoje dar dažnai „mimozomis“ neteisingai vadinamos pavasarinės geltonžiedės akacijos (pvz., Acacia dealbata), kurios nėra tikrosios mimozos.

Žemiau aprašoma būtent Mimosa pudica – populiarus, lengvai auginamas kambarinis augalas-mokslo stebuklas.

Trumpas apibūdinimas

• Kilmė: Pietų Amerika (Brazilija), paplitusi tropikų ir subtropikų zonoje.
• Aukštis: 20–50 cm (vazone paprastai mažesnė).
• Lapai: Smulkūs, sudėtiniai, šviesiai žali, intensyviai reaguoja į prisilietimus, drebulę ar šviesos pokyčius, susiskleidžia.
• Žiedai: Maži pūkuoti, šviesiai violetiniai ar rožiniai rutuliukai.
• Augimo pobūdis: Daugiamečiai, dažniausiai auginami kaip vienmečiai dėl trumpos gyvavimo trukmės.

Auginimo taisyklės

Priežiūros bei problemų patarimai

• Nelikite su tiesioginiu vandens pertekliumi – šaknys pūva. Laistykite tada, kai žemės paviršius pradeda džiūti.
• Nepatinka skersvėjai ar dažnas judinimas. Kuo dažniau liečiama, tuo daugiau energijos išeikvoja ir augimas, žydėjimas lėtėja.
• Žiema: Augimas lėtesnis, sumažinti laistymą ir netręšti, nepalikti arti vėsių langų.
• Kenkėjai: Gali užpulti amarai, smulkūs voratinkliniai erkės. Jei lapai susisuka, pagelsta – patikrinti ar nėra kenkėjų.

Dauginimas

• Sėklomis: Geriausias ir lengviausias būdas. Sėklos sudygsta po 5–14 dienų +22–26°C temperatūroje. Augalai žydėti pradeda jau vasarą.
• Auginiais praktiškai nenaudojama, nes sunkiai įsišaknija ir dažnai nežydi.
• Mimosa pudica – kambario augalas, garsėjantis jautrumu (lapų susiskleidimu), žaismingais žiedais ir nereiklumu.
• Svarbiausi poreikiai: šviesa, šiluma, pastovi drėgmė (bet be užmirkimo), ramybė (mažiau liesti!).
• Dažniausiai auginamas kaip sezoninis egzempliorius iš sėklų, nes peržiemoti sunku (patamsyje nyksta, be to, dažnai perauga ir pradeda gesti).

Monarda – daugiametis, aromatingas, dekoratyvus augalas, Lietuvoje vertinamas tiek dėl spalvingų bei ilgai žydinčių žiedų, tiek dėl gydomųjų bei kulinarinių savybių. Šio augalo žiedai traukia bites, drugelius, žiedai primena liepsneles, dažniausiai raudonos, violetinės, rožinės spalvos.

Svarbiausios auginimo taisyklės

Priežiūra

• Laistymas: Reikia reguliariai, ypač vasarą per sausras. Vengti užmirkimo.
• Tręšimas: Pavasarį rekomenduojama papildyti komposto ar subalansuotomis trąšomis gėlėms. Nereikia pertręšti – lapai augs, žiedai menks.
• Ravėjimas: Iš pradžių reikės ravėti, vėliau vešlus kerai užgožia piktžoles.
• Dauginimas: Geriausia kas 3–4 metus kerą dalyti pavasarį arba rudenį, nes sena monarda ima žiemoti blogiau, skursta, mažiau žydi.
• Apkarpymas: Po žydėjimo nupjauti žiedynus – gali paskatinti antrinį žydėjimą ar stabdyti savaiminį išsėjimą.

Dažniausios problemos

Dauginimas

• Dalijimu – lengviausias ir efektyviausias būdas (pavasarį/rudenį).
• Sėklomis: Dažniau naudojamas selekcijoje (sėklomis žydėjimo laukti ilgiau, gali nesikartoti veislės ypatybės).

Naudojimas

• Gėlynuose: Puikus foninis augalas, dera su rudbekijomis, kraujažolėmis, flioksais, ežiuolėmis.
• Arbatai/kulinarijai: Naudojami žiedai ir lapai (kvapas šiek tiek primena citrusinius vaisius).
• Vabzdžių traukai: Bitėms, kamanėms, drugeliams ypač mėgstamas augalas.

Žiemos atsparumas

• Dauguma veislių žiemoja labai gerai, tačiau, jei žemė sunki, šlapia – gali iššalti. Mulčiavimas suteikia papildomos apsaugos.
• Gali atželia iš šaknų net po švelnios žiemos be papildomos dangos.
• Monarda – nereikli, ilgaamžė, aromatinga daugiametė gėlė, žydinti nuo vidurvasario iki rudens.
• Pagrindinis rūpestis: vieta saulėta, žemė puri ir drėgnoka, reguliariai atnaujinti kerą dalinimu, saugoti nuo miltaūgės.
• Naudinga ne tik grožiui, bet ir vabzdžių traukai bei virtuvei ar arbatoms.

Monstera adansonii – viena įspūdingiausių ir populiariausių monsterų rūšių, dėl plačių, kiaurymėtų (perforuotų) lapų. Dažnai painiojama su kitomis monsteromis, tačiau būdingos daug smulkesnės, plonesnės, smarkiai skylėtos ir smailesnės lapų plokštelės.

Paprastas apibūdinimas

• Išvaizda: Vyniojasi, greitai auga, žali lapai su didelėmis netvarkingos formos skylėmis.
• Dydis: Lapai 10–40 cm ilgio (viduje mažesni), pati liana gali užaugti iki 2–3 m ir daugiau.
• Augimo būdas: Liana, kabinasi orinėmis šaknimis, puikiai auga tiek kabantiame vazone, tiek leidžiama lipti stiebu.
• Aplinka: Tinka ir platiems langams, ir tamsesniems kambario kampams, bet formuoja geriausias lapų skyles tik prie pakankamai šviesos.

Auginimo sąlygos

Priežiūros patarimai

1. Nestatykite arti šildytuvų arba skersvėjų zonoje.
2. Dulketus lapus šluostykite drėgna šluoste arba apipurkškite vandeniu.
3. Peraugę stiebai be lapų gali būti nukirpti, o auginiai – lengvai įsišaknija vandenyje.
4. Jei norisi tankaus kerelio, sodinti kelis augalus viename vazone.
5. Orinių šaknų neiškirpkite – jas galima pamerkti į šalia vazono pastatytą stiklinę su vandeniu arba įspausti į žemę, kad augalas būtų stipresnis.

Dažnos problemos ir jų sprendimai

Dauginimas

• Auginiais: Nupjaukite stiebo segmentą su bent viena orine šaknimi arba lapu. Įmerkti į vandenį arba į paslapiotą substratą, laikykite šiltai ir drėgnai – šaknys atsiranda per 1–3 savaites.
• Geriausias laikas dauginti – pavasaris, kai aktyviai auga.
• Monstera adansonii – egzotiškas, lengvai auginamas, greitai augantis vyniotinis su skylėtais lapais.
• Svarbiausia: daug netiesioginės šviesos, drėgnas oras, laistymas pradžiūvus žemei, periodinis tręšimas ir galimybė augti į viršų arba laisvai kristi.
• Puikiai tinka tiek pradedančiajam, tiek augalų kolekcininkui; suteikia interjerui tropišką nuotaiką.