Category Archive Gėlės

Gludas (Coreopsis) tai labai populiarus, ryškiai žydintis, ilgai gyvuojantis daugiametis (arba vienmetis) žolinis augalas, kuris džiugina gausiais geltonais, auksiniais, oranžiniais, rečiau rausvais, baltais žiedais nuo birželio iki vėlyvo rudens. Šių augalų žiedų forma primena smulkų ramunės ar saulėgrąžos hibridą, o visa kupra – saulėtų pievų įspūdį.

Gludas (Coreopsis) – auginimo ir priežiūros gidas

1. Vieta

• Saulėta vieta – kuo daugiau saulės, tuo intensyvesnis žydėjimas.
• Puikiai tinka gėlynų kraštams, mišriems želdynams, natūralistiniams ar „prerijų“ tipo želdiniams, alpinariumams.

2. Dirva

• Mėgsta vidutiniškai derlingą, lengvą, purią, gerai drenuojamą dirvą.
• Tokia žemė neturėtų būti nuolat šlapia – šaknys nemėgsta permirkimo.
• Gali augti ir prastesnėse žemėse, todėl puikiai tinka mažiau prižiūrimiems plotams.

3. Sodinimas

• Sodinama pavasarį arba rudenį daigais, dalijant senus kerelius ar sėjant sėklomis (pačios dažnai pasisėja).
• Tarp augalų palikite 30–40 cm atstumą.

4. Laistymas

• Pirmaisiais metais laistyti reikėtų reguliariai, vėliau — tik didelės sausros metu.
• Suaugęs coreopsis sausras pakelia gerai.

5. Tręšimas

• Paprastai trąšų beveik nereikalauja – pertręštas gali „išgulti“ ir negausiai žydėti.
• Jei žemė labai skurdi, pavasarį galima pridėti komposto ar universalių trąšų.

6. Priežiūra

• Pašalinkite nužydėjusius žiedus – paskatinsite naujų pumpurų formavimąsi ir ilgesnį žydėjimą.
• Rudenį stiebus nupjaukite prie žemės.
• Kas 3–4 metus verta iškasti ir padalinti seną kerą, kad atjaunėtų ir dar gausiau žydėtų.

7. Žiemojimas

• Pilnai atsparus žiemai, dažniausiai pridengti nereikia.
• Veislės Coreopsis grandiflora, C. verticillata, C. lanceolata – turbūt ilgaamžiškiausios.

8. Dauginimas

• Lengviausia kerų dalijimu pavasarį arba rudeniop, gali būti ir sėklomis (daigumas labai geras).

9. Ligos ir kenkėjai

• Labai retai serga – kartais puola miltligė per lietingą vasarą, retais atvejais amarai.
• Jei per tankus – svarbu geras oro pralaidumas.

Gludas (Coreopsis) – mažai priežiūros reikalaujantis, labai ištvermingas daugiametis, idealiai tinkantis natūraliems, žydintiems gėlynams. Jis mėgsta saulę, nelepia dirvos ir reikalauja tik pagrindinės tvarkos: nužydėjusių žiedų šalinimo ir kas keli metai retinimo.

Daugiametė gėlė katilėlis – tai katilėliai (Campanula gentis), vieni ankstyviausių, ištvermingiausių ir puošniausių daugiamečių augalų Lietuvos soduose bei gėlynuose. Katilėliai žavi varpelio formos žiedais, ilgu žydėjimu ir lengva priežiūra. Lietuvoje populiariausi: Campanula persicifolia (persinių lapų katilėlis), Campanula carpatica (Karpatinis katilėlis), Campanula glomerata (gumuluotasis katilėlis) ir Campanula lactiflora.

Daugiametis katilėlis – auginimo, sodinimo ir priežiūros gidas

1. Vieta

• Saulėta arba pusiau pavėsis – saulėje žydi anksčiau ir gausiau, pavėsyje žiedynai būna aukštesni, bet žydėjimas vėluoja ir būna santūresnis.
• Svarbu, kad vieta būtų apsaugota nuo stiprių vėjų – aukštesnės rūšys linkusios išgulti.

2. Dirva

• Lengva, gerai drenuojama, vidutiniškai derlinga dirva.
• Katilėlis mėgsta purią, neužmirkstančią žemę (sunkioje, molingoje žemėje gali išmirkti žiemą).
• pH neutralus arba lengvai šarminis – rūgščioje žemėje auga prasčiau.

3. Sodinimas

• Sodinama pavasarį arba rudenį, iš daigų, dalijant kupstus arba sėjant sėklomis.
• Tarp aukštesnių rūšių palikite 30–50 cm, žemesnių – 20–30 cm atstumą.

4. Laistymas

• Pirmą sezoną po pasodinimo, ypač sausu metu, laistyti reguliariai.
• Įsišaknijęs augalas sausras pakelia gerai, tačiau sausros metu naudingas papildomas laistymas.

5. Tręšimas

• Pavasarį patręškite kompostu ar universaliomis trąšomis žydintiems augalams.
• Daugelis rūšių nėra reiklios maisto medžiagoms – dėl pertręšimo gali nuvirsti, nes auga per tankūs ir per aukšti.

6. Priežiūra

• Nužydėjusius žiedynus verta pašalinti – tai pratęs žydėjimą ir augalas atrodys tvarkingiau.
• Aukštas rūšis ar atskirus stiebus galima parišti prie mažų atramų.
• Rudenį, kai antžeminė dalis nudžiūna, galima nukirpti iki žemės.

7. Žiemojimas

• Žiemoja be dengimo, tik labai sunkiose dirvose arba žiemai be sniego žiemojant – verta mulčiuoti.

8. Dauginimas

• Dalijimu kas 3–5 metus (pavasarį ar rudenį), kad atjaunintumėte kerą.
• Sėklomis – sėjamos pavasarį arba rudenį į daigyklas ar tiesiai į gruntą. Dygsta lengvai, dažnai ir natūraliai pasisėja.

Daugiametis katilėlis – vienas atspariausių ir mažai priežiūros reikalaujančių augalų, puikiai tinkantis natūralistiniams gėlynams, alpinariumams ar net lysvių kraštams. Jam reikia saulėtos vietos, purios neužmirkstančios žemės ir minimalios priežiūros – tada žydės kasmet ir daug metų iš eilės.

Dendrobium – viena populiariausių orchidėjų genties (apie 1600 rūšių), žavinti gausybe įvairiausių žiedų formų, dydžių ir spalvų. Dendrobiai gali būti tiek miniatiūriniai, tiek masyvūs, tačiau dauguma jų – lengvai auginami kambaryje, jei žinomi pagrindiniai priežiūros niuansai.

Dendrobium orchidėjos priežiūra namuose

1. Šviesa

• Ryški, išsklaidyta šviesa – būtina. Tinka rytų ar vakarų pusės langas, pietuose – užuolaida.
• Trūkstant šviesos – neformuojasi žiedpumpuriai, stiebai ilgi, silpni, lapai tamsiai žali.

2. Temperatūra

• Daugelis Dendrobium nobile tipų mėgsta temperatūros svyravimą:
  • Dieną: 20–25 °C
  • Naktį: 12–15 °C (ypač rudenį – būtina žydėjimo „startui“)
• Dendrobium phalaenopsis grupė mėgsta šiltesnį režimą – 20–25 °C nuolat.

3. Oro drėgmė

• Idealu: 50–70%.
• Jei sausas oras – naudokite oro drėkintuvą, purkškite orą aplink, statykite vazoną ant keramzito su vandeniu (bet kad šaknys nepermirktų).

4. Laistymas

• Laistykite, kai substratas STIPRIAI pradžiūsta iki dugno (1–2 kartai per savaitę vasarą, rečiau – žiemą).
• Geriausia – įmerkiant vazoną į vandenį 10–15 min., tada gerai nuvarvinti.
• Vandenį naudoti lietaus, filtruotą arba distiliuotą, šiek tiek šiltesnį nei kambario temperatūros.

5. Substratas ir vazonas

• Naudokite specialų orchidėjų substratą (žievės, perlito, anglies mišinį).
• Vazonas – skaidrus/plastikinis su skylemis, kad būtų gera oro cirkuliacija, arba speciali orchidėjoms skirta šakniaputė.

6. Tręšimas

• Tręšti kartą per 2–3 savaites augimo metu (pavasaris–vasara) specialiomis orchidėjų trąšomis.
• Prieš žydėjimą tręšimą sumažinti arba kartais visai sustabdyti, ypač „nobile“ tipo dendrobiams žiemą.

7. Poilsio periodas

• Dendrobium nobile (taip pat dauguma įprastų dendrobių): Rudenį–žiemą pasireiškia poilsio laikotarpis: laistyti minimaliai, nelaistyti ar labai mažai tręšti, laikyti vėsesnėje, šviesioje vietoje.
• Dendrobium phalaenopsis (šiltamėgiai tipai): Poilsis išreikštas mažiau, šie žydi vis dažniau be aiškaus „žiemos miego“.

8. Dauginimas

• Lengviausia – senų pseudostiebų atskyrimu, mažais ūgliais („keikiai“), galima ir sėklytėmis (sunkiau), kai kurie – kero dalijimu.

9. Ligų ir problemų prevencija

Saugumo pastaba

• Laistykite tik tada, kai substratas gerai pradžiūvęs, ir niekada nepalikite vazonėlio vandenyje ilgam laikui.

Dendrobiai – gražūs, bet gana nereiklūs orchidėjų pasaulio atstovai: mėgsta šviesą, gryną orą, retą, bet gausų laistymą, ir augimo periodu reguliarią tręšą. Nobile tipui – būtinas vėsesnis, sausas poilsio periodas. Tinkamai prižiūrint džiugins įspūdingu žydėjimu kasmet!

Difenbachija (Dieffenbachia) – viena populiariausių kambarinių augalų, mėgstama dėl savo didelių, margų, dekoratyvių lapų. Ji yra gana nereikli, tačiau turi tam tikrų auginimo ir priežiūros niuansų, svarbių gerai augimo eigai ir augalo sveikatai.

Difenbachijos priežiūros vadovas

1. Šviesa

• Geriausiai auga ryškioje, išsklaidytos šviesos vietoje.
• Saulės perteklius gali nudeginti, o pavėsyje lapai blunka, jų raštai praranda išraišką.
• Margalapės veislės šviesos reikalauja daugiau nei žaliaalapės.

2. Temperatūra

• Optimalu: 18–25°C.
• Netoleruoja šalčio ir skersvėjų – šalčio metu gali mesti lapus ar pradėti pūti stiebas.

3. Laistymas

• Laistant vadovaukitės taisykle: kai viršutinis žemės sluoksnis pradžiūsta, laistyti.
• Vasarą – 2–3 kartus per savaitę, žiemą – rečiau (1 kartą per 1–2 savaites).
• Svarbu neperlaistyti, kad neatsirastų šaknų puvinys.

4. Oro drėgmė

• Mėgsta aukštesnę oro drėgmę (purškite orą aplink augalą, ne pačius lapus).
• Lapus galima drėgnu šluostu valyti nuo dulkių.

5. Tręšimas

• Pavasarį–vasarą tręškite kas 2–3 savaites universaliomis lapiniams augalams skirtomis trąšomis.
• Rudenį ir žiemą – tręšti beveik nereikia.

6. Persodinimas

• Jauni augalai persodinami kasmet, vyresni – kas 2–3 metus.
• Dirva – puri, gerai drenuojama (tinka universalus substratas su pridėtu perlitu ar smėliu).

7. Genėjimas ir dauginimas

• Pašalinkite apatinius pageltusius ar pažeistus lapus.
• Difenbachija lengvai dauginama stiebų auginiais: nupjaukite dalį stiebo su „akutėmis”, įsišaknija vandenyje ar drėgname substrate.

8. Dažniausios problemos

9. Kenkėjai ir ligos

• Tripsai, amarai, skydamariai, voratinklinės erkės – dažniausiai puola per sausą orą.
• Grybinis dėmėtumas, šaknų puvinys – perlaistymo, prasta ventiliacija.

10. Saugumas

• Difenbachija – nuodinga! Jos sulčių negalima nuryti, patekus ant gleivinės ar odos – gali sukelti dirginimą. Saugokite nuo vaikų ir gyvūnų, genėkite su pirštinėmis, nusiplaukite rankas.

Difenbachija mėgsta šviesią, šiltą vietą be skersvėjų, laistoma tik pradžiūvus viršui, periodiškai tręšiama, persodinama, jei perauga vazoną. Drėgmė ir saugumas – svarbiausia. Lapai – jautriausi laistymui, šviesai ir kenkėjams.

Dracenos dažniausiai laikomos ištvermingais kambarinias augalais, tačiau jas taip pat gali užpulti įvairios ligos ir kenkėjai, ypač jei sąlygos prastos – perlaistoma, trūksta šviesos ar oro drėgmės, vazonas be drenažo. Žemiau – išsamus dažniausių dracenų ligų ir kenkėjų sąrašas, simptomai bei sprendimo būdai.

Dracenų ligos ir jų požymiai

1. Šaknų puvinys

• Simptomai: gelstantys, nukrentantys lapai, suminkštėjęs (kartais dvokiantis) stiebas ties pamatu, šlapi, tamsūs šaknys.
• Priežastys: perlaistymas, blogas drenažas, šalta žemė.
• Ką daryti: išimkite iš vazono, nukirpkite visas pažeistas šaknis, persodinkite į sausą, naują žemę; apribokite laistymą.

2. Lapų dėmėtumas (bakterinės ar grybinės ligos)

• Simptomai: rudos, gelsvos, šlapios ar sausos dėmės lapų plokštelėse ar pakraščiuose, kartais su gelsvu apvadu.
• Priežastys: per didelė drėgmė, vanduo ant lapų, per tankios augalo lajos.
• Ką daryti: pašalinkite pažeistus lapus, vėdinkite patalpą, laistykite tik po šaknimis, jei reikia – naudokite fungicidą.

3. Lapų galiukų džiūvimas/rudavimas

• Simptomai: džiūsta tik pats lapų galiukas ar pakraščiai.
• Priežastys: sausas oras, per mažai laistoma, trūksta oro drėgmės, per daug trąšų ar per kietas vanduo.
• Ką daryti: dažniau purkšti, laistyti tik tada, kai reikia, naudoti minkštą vandenį, trąšas mažinti arba skiesti.

4. Lapų geltonavimas ir kritimas

• Simptomai: visi arba pavieniai lapai pradeda gelsti ir nukrenta (apatiniai dažniausiai).
• Priežastys: natūralus senėjimas, bet dažnai ir perlaistymas, šaltis arba staigūs temperatūrų pokyčiai.
• Ką daryti: normalizuoti laistymą, išvengti skersvėjų ir temperatūros svyravimų.

Dracenų kenkėjai

1. Voratinklinės erkės

• Simptomai: balti taškeliai, ploni voratinkliai lapų apačioje, lapai blykšta, netenka spalvos.
• Ką daryti: padidinti oro drėgmę, dažnai purkšti, sunykusius lapus pašalinti, naudoti akaricidą arba muilo tirpalą.

2. Skydamariai

• Simptomai: lapų apačioje ar stiebe rudos, lipnios plokštelės, lapai blizga, vysta.
• Ką daryti: mechaniniu būdu nuvalyti, apdoroti insekticidu ar muilo tirpalu.

3. Amarai

• Simptomai: minkšti, žali ar juodi vabaliukai ant naujų ūglių, deformuotos viršūnės.
• Ką daryti: nuplauti stipria vandens srove, purkšti insekticidu.

4. Tripsai

• Simptomai: sidabriškos linijos ar taškučiai ant lapų, lapai blanksta.
• Ką daryti: dažniau vėdinti patalpą, purkšti specialiais insekticidais.

Prevencija

• Laikytis tinkamo laistymo: neperlaistyti!
• Užtikrinti gerą drenažą.
• Laikyti augalą šviesioje vietoje, bet ne tiesioginiuose saulės spinduliuose.
• Reguliariai stebėti lapus – laiku aptikus problemą, dažnai užtenka pašalinti pažeistas vietas.
• Nepertręšti, naudoti tik tinkamas trąšas.

Dracenų ligas dažniausiai sukelia perlaistymas, blogas drenažas, sausas arba labai drėgnas patalpų oras, padidėjęs druskų kiekis ir, rečiau, kenkėjai. Svarbiausia pastebėjus pirmus simptomus koreguoti priežiūrą ir prireikus taikyti apsaugos priemones.