Author Archive Genutė

Kambarinės palmės – puošnūs, egzotiški, ilgaamžiai kambariniai augalai, kurie suteikia interjerui tropinį akcentą ir valo orą. Yra daug rūšių ir veislių, kurių auginimas kambaryje kiek skiriasi nuo lauko ar oranžerinių palmių. Dažniausiai auga kaip lėtai augantys, ilgaamžiai augalai, kurių svarbiausi poreikiai – šviesa, drėgmė, pakankamai vietos šaknims.

Populiariausios kambarinės palmės

Auginimo sąlygos ir priežiūra

1. Šviesa

• Dauguma palmų mėgsta šviesią, išsklaidytą šviesą, bet saugoti nuo tiesioginės pietų saulės (lapai gali nudegti).
• Kentija, areka – pakelia ir pusiau pavėsį, bet augimas bus lėtesnis.

2. Temperatūra

• Optimali – 16–25°C.
• Žiemą – nemažiau kaip 10–13°C, vengti šalčio, skersvėjų ir šaltų grindų.

3. Laistymas

• Laistoma, kai pradžiūvo viršutinis žemės sluoksnis.
• Perlaistyti NEGALIMA – palmės jautrios šaknų puviniui.
• Sausros metu (vasarą) laistyti daugiau, žiemą saikingai.

4. Drėgmė

• Mėgsta drėgnesnį orą (50–70 %). Purkšti lapus arba statyti vazoną ant akmenukų lėkštėje su vandeniu.
• Kariotė, areka ir kentija ypatingai jautrios sausam orui – gali rudinti lapų galus.

5. Dirva ir vazonas

• Dirva – lengva, laidžioji (durpės, komposto, smėlio ir perlito mišinys), rūgštelė (pH 5,5–6,5).
• Geras drenažas būtinas.
• Vazoną parinkti šaknims pagal augimą, bet nedėti į per didelį – laistyti dažniau rizikingiau.

6. Tręšimas

• Pavasarį–vasarą kas 2–4 savaites skystomis, mažai chloro turinčiomis žalių augalų trąšomis.
• Rudenį–žiemą tręšti labai retai arba išvis netręšti.

7. Apkarpymas ir valymas

• Retkarčiais apkarpyti nudžiūvusius ar senus lapus.
• Lapus nupurkšti vandeniu arba nuvalyti drėgna šluoste nuo dulkių.

8. Persodinimas

• Jaunas palmes persodinti kas 2–3 metus, vyresnias – kas 4–6 metus, tik kai šaknys stipriai išsikeroja.

Dažniausios problemos ir sprendimai

Trumpas priežiūros algoritmas

1. Padėkite palmę šviesioje vietoje, venkite tiesioginių saulės spindulių.
2. Laistykite, kai žemė išdžiūsta, bet neperlaistykite.
3. Purkškite orą ir augalą, ypač šildymo sezono metu.
4. Tręškite dažniau pavasarį ir vasarą.
5. Nupjaukite sausas ar geltonas lapų dalis.
6. Žiūrėkite, kad nebūtų stovinčio vandens padėkle.
7. Kas 2–3 metus persodinkite į šviežią žemę.

• Kambarinės palmės – nereiklūs, ilgaamžiai, labai dekoratyvūs augalai, reikalaujantys šviesos, šilumos ir reguliarumo.
• Svarbiausia – gesinti troškulį saikingai, vengti užmirkimo ir rūpintis oro drėgme.
• Palmes verta rinktis pagal kambario dydį ir apšvietimą – nuo mini kariočių iki didžiųjų arekų ar kentijų.

Papartis – senovinė, nereikli ir dekoratyvi kambario ar lauko (miško sode) gėlė. Lietuvoje populiariausi kambariuose – Nephrolepis, Asplenium, Davallia, o lauke – Dryopteris, Athyrium, Matteuccia ir kt. Svarbiausi papartinių auginimo niuansai priklauso nuo augimo vietos (kambaryje ar lauke), tačiau dauguma reikalavimų universalūs.

• Šviesa: Pusiau pavėsis arba išsklaidyta šviesa. Stipri saulė lapus nudegina.
• Drėgmė: Mėgsta didesnę aplinkos drėgmę ir vidutiniškai drėgną dirvą.
• Dirva: Purus, humusingas, silpnai rūgštus substratas.
• Laistymas: Laistyti tolygiai – neleisti išdžiūti, bet ir neperlieti.
• Apkarpymas: Pašalinti nudžiūvusias šakeles, išretinti – skatina naujų lapų augimą.

Detalesnė priežiūra

Paparčių dauginimas

Dažniausios problemos ir žinomos priežastys

Lauko paparčių ypatybės

• Atsparūs Lietuvos žiemoms – nereikia žiemai dengti.
• Geriausiai jaučiasi daliniame pavėsyje, pažemiuose, prie tvenkinių.
• Iki ~50–100 cm (priklausomai nuo rūšies); galima sodinti į mišrius gėlynus, “miško sodus”.
• Jei labai sausa – reguliariai palaistyti.
• Papartis – vieni nereikliausių ir dekoratyviausių žaliųjų augalų, ypač gražus mišriame gėlyne ar kambaryje.
• Mėgsta šilumą, drėgmę, pavėsį ir purią žemę.
• Dauginamas lengviausiai kerų dalijimu.
• Kartą radęs tinkamą vietą, gali augti daug metų be didelės priežiūros.

Paukštpienė (Ornithogalum) – daugiametis svogūninis augalas, dažnai Lietuvoje žinomas ir vardu “baltažiedis svogūnėlis” ar “baltažiedis paukštpienis”. Gentyje apie 100–150 rūšių. Dėl savo žvaigždės formos baltų, rečiau gelsvų, žiedų dažnas pasirinkimas alpinariumams, pievutėms, gėlių pievoms ar vazoninėms kompozicijoms.

• Augalas iš svogūnėlio: pavasarį išaugina ilgas siauras lapus, paskui žiedyną.
• Žiedai: balti, rečiau gelsvi, 6 žiedlapiai, žvaigždės formos, nedideli (1–2 cm), po 5–15 ant vieno stiebo.
• Žydėjimo metas: balandis–birželis (priklauso nuo rūšies).
• Auga tiek saulėje, tiek pusiau pavėsyje; labai nelepūs.

Išsamiau

Augimo sąlygos

• Dirva: Purios, lengvos, laidžios vandeniui, pakankamai derlingos, bet pakenčia ir prastesnes.
• Vieta: Pilna saulė arba dalinis pavėsis.
• Sodinimas: Svogūnėlius sodina rudenį 5–10 cm gylyje, 5–10 cm atstumu.
• **Mėgsta natūralias pievas – greitai plinta, gali tapti “laukinėmis”.

Pritaikymas

• Dekoratyviniai želdiniai: Alpinariumai, natūralistinės pievos, veja, vazonai.
• Žydi anksti – viena pirmųjų pavasarinių svogūninių gėlių.
• Tinka skynimui: Stiebai laikosi vandenyje iki savaitės.
• Dalis rūšių invazinės – greitai plinta ir savaime išplinta didesniuose plotuose.

Dauginti

• Svogūnėliais: paauga dukteriniai svogūnėliai, kuriuos galima atskirti ir persodinti rudenį.
• Sėklomis: rečiau, daugiau gamtoje.

Pagrindiniai priežiūros patarimai

• Nepersodinkite kasmet: mėgsta ilgiau augti vienoje vietoje.
• Laistyti reikia minimaliai – pakenčia sausras.
• Tręšimas: nėra būtinas, bet žydės gausiau įterpus komposto rudenį ar anksti pavasarį.
• Po žydėjimo: palikite lapus, kol visai nudžius – taip svogūnėlis pasipildys maisto medžiagų.
• Paukštpienė – žema, svogūninė, anksti žydinti gėlė, atspari šalčiui bei sausrai, puikiai tinka natūralioms pievoms, želdynams.
• Dauginama svogūnėliais, leidžia susikurti natūralius dekoratyvius plotus net minimalios priežiūros sąlygomis.
• Kai kurios rūšys – nuodingos, sodinant sodyboje ar pievoje reikia tai įvertinti.