Paulius - apie viską.... - Visas temas pradėkime nuo saves....

Kodėl fikuso lapus „Puola“ dėmės? Pokalbis su augalų specialiste Laima

Fikusas – vienas populiariausių ir mėgstamiausių kambarinių augalų, tačiau neretai jo augintojai susiduria su problema – ant lapų atsirandančiomis rudomis dėmėmis. Kas sukelia šią problemą ir kaip padėti savo augalui? Apie tai kalbamės su augalininkystės specialiste Laima iš portalo augalai1.lt.

Sveiki, Laima. Daugelis fikusų augintojų anksčiau ar vėliau pastebi rudas dėmes ant savo augintinių lapų. Kas tai – liga, kenkėjai?

Sveiki. Tai vienas dažniausių klausimų. Svarbu suprasti, kad rudos dėmės pačios savaime nėra liga. Tai – simptomas, signalizuojantis, kad augalo ląstelės tam tikroje vietoje žuvo. Priežasčių, kodėl taip nutinka, yra daugybė, ir jas galima skirstyti į dvi dideles grupes: abiotinius (negyvosios gamtos) ir biotinius (gyvosios gamtos) stresorius. Paprastai kalbant, turime išsiaiškinti, koks aplinkos veiksnys ar gyvas organizmas kelia stresą jūsų fikusui.

Pradėkime nuo pačių pagrindų – laistymo. Kaip jis gali lemti dėmių atsiradimą?

Laistymas yra kertinis dalykas. Klaidas čia daro tiek pradedantieji, tiek patyrę augintojai. Kai drėgmės trūksta, pirmiausia pradeda ruduoti ir džiūti lapų krašteliai, o pats lapas atrodo suglebęs. Tai ženklas, kad augalas kenčia nuo troškulio. Sprendimas – atstatyti drėgmės balansą, tačiau palaipsniui. Geriausia pamerkti vazoną į indą su vandeniu ir leisti substratui prisigerti drėgmės. Perlaistymas yra dar pavojingesnis, nes sukelia šaknų puvinį. Kai šaknys negauna oro ir mirksta vandenyje, jos pradeda pūti. Ant lapų tai pasireiškia tamsiomis, plintančiomis dėmėmis, lapai taip pat gelsta ir krenta. Jei įtariate perlaistymą, nedelsiant nutraukite laistymą, išimkite augalą, apžiūrėkite šaknis, pašalinkite visas pažeistas (rudas ir minkštas) dalis ir persodinkite fikusą į šviežią, laidų substratą.

O kokią įtaką turi apšvietimas ir temperatūra?

Fikusai mėgsta šviesią, bet nuo tiesioginių saulės spindulių apsaugotą vietą. Tiesioginė saulė gali nudeginti lapus. Tokiu atveju atsiranda išblukusios, balkšvos ar šviesiai rudos dėmės tose vietose, kurias pasiekė spinduliai. Geriausia, ką galite padaryti – perkelti augalą į vietą su išsklaidyta šviesa. Fikusai taip pat jautrūs šalčiui ir staigiems temperatūrų pokyčiams bei skersvėjams. Dėl šių veiksnių ant lapų gali atsirasti didelės, netaisyklingos formos pageltusios ar parudavusios zonos. Svarbu užtikrinti stabilią aplinkos temperatūrą ir laikyti augalą atokiau nuo langų ar durų, kur gali susidaryti skersvėjis.

Ar gali būti, kad problema slypi giliau – pačiame substrate?

Taip, substrato būklė yra labai svarbi. Dvi dažnos problemos yra netinkamas pH ir druskų perteklius. Netinkamas dirvožemio pH: Fikusai mėgsta silpnai rūgščią terpę. Jei substratas per daug šarminis, augalas nebegali pasisavinti tokių svarbių elementų kaip geležis ir manganas. Dėl to išsivysto chlorozė – lapai gelsta tarp gyslų. Šią problemą galima spręsti koreguojant pH specialiomis, rūgštinančiomis trąšomis. Mineralinių druskų kaupimasis: Laistant kietu vandeniu ar pertręšiant, substrate kaupiasi druskų perteklius. Tai sukelia vadinamąją „fiziologinę sausrą“ – nors žemė ir drėgna, šaknys nebegali pasisavinti vandens. Norint išspręsti šią problemą, reikia gerai praplauti substratą minkštu, kambario temperatūros vandeniu, leidžiant vandens pertekliui laisvai išbėgti pro drenažo skyles.

Ačiū Jums už išsamius paaiškinimus, Laima. Ką patartumėte pabaigai?

Svarbiausia yra stebėti savo augalą. Dėmės ant lapų – tai jo būdas pasakyti, kad kažkas yra negerai. Neskubėkite griebtis cheminių purškalų. Pirmiausia nuosekliai patikrinkite visus mano išvardintus veiksnius – laistymą, šviesą, temperatūrą ir substratą. Dažniausiai problema slypi būtent priežiūros klaidose, kurias ištaisius jūsų fikusas vėl džiugins sveikais ir gražiais lapais.

Visą Laimos straipsnį galite rasti: Ant fikuso lapų atsirado rudos dėmės, ką daryti?

Kaulasėklis – tai viena gražiausių ir populiariausių vasaros žydinčių gėlių

Kaulasėklis – tai viena gražiausių ir populiariausių vasaros žydinčių gėlių, sulaukianti ypač daug dėmesio dėl ryškiaspalvių, saulėgrąžas primenančių žiedų ir ilgo žydėjimo laikotarpio.

Kaulasėklio auginimo ir priežiūros vadovas

Paprasčiau

Kaulasėklis mėgsta saulę, lengvą sausą žemę, nepakenčia užmirkimo, yra nereiklus, bet nemėgsta šalnų.
Gausiai žydi, jei pašalinate nužydėjusius žiedus ir kartais patręšiate.

Sodinimas ir vietos parinkimas

Aspektas	Rekomendacijos
Vieta	Saulėta, apsaugota nuo šalto vėjo. Pusiau pavėsis tinka, bet žiedų bus mažiau.
Dirva	Lengva, derlinga, laidžiai drėgmei, šiek tiek smėlinga. Žemaūgėms ir vazoninėms galima naudoti universalią gėlių substratą.
Sodinimo laikas	Į lauką sodinama tik pasibaigus šalnoms (gegužės antroje pusėje, birželį).
Atstumai	20–30 cm tarp augalų (priklausomai nuo veislės dydžio).

Priežiūros pagrindai

Aspektas	Rekomendacijos
Laistymas	Nereguliarus, tik žydėjimo metu ir per sausras. Neišmirkus, perlaistyti nereikia – augalas nori, kad žemė tarp laistymų pradžiūtų.
Tręšimas	Kas 2–3 savaites žydinčioms gėlėms skirtomis trąšomis – žydės ilgiau ir gausiau.
Nužydėjusių žiedų šalinimas	Būtina šalinti nužydėjusius žiedus – tai skatina naujus žiedpumpurius.
Genėjimas	Jei išauga šakos, kurios negražiai išsikeroja – galima trumpinti, kad būtų tankesnis kerelis.
Oro temperatūra	Optimalu 15–25°C. Nepakenčia šalnų (nuo +2°C jau nukenčia); vėsus ir lietingas oras slopina žydėjimą.
Vazonai	Puikiai auga vazone ar lovelyje: būtinas drenažas, kelios skylutės dugne, lengvas substratas.

Dauginimas

Sėklomis:
- Sėjamos vasario–kovo mėn. į dėžutes, laikomos šiltai, šviesiai. Daigai pikuojami ir į lauką sodinami tik pasibaigus šalnoms.
Auginiais:
- Rugpjūtį paimkite 6–8 cm ilgio auginį, įsišaknija substrato ir smėlio mišinyje. Laikykite šiltai, šviesiai, peržiemokite vėsiai.

Žiemojimas

Lietuvoje auginamas kaip vienmetė, nes lauke žiemą neperžiemoja.
Norint išsaugoti gražią veislę, rudenį galima įnešti į vėsų, šviesų kambarį (10–15°C), retai palaistyti – pavasarį vėl išsodinti.
Vienmetėms prižiūrėti minimaliai: prieš šalnas išrauti ir kompostuoti.

Dažniausios problemos ir pavojai

Problema	Požymiai	Sprendimas
Lapų, žiedų puvimas	Rudi ar pelėsuoti plotai, žemės drėgmės perteklius	Nepersodinti į per šlapią vietą, sumažinti laistymą, šalinti pažeistas dalis.
Blogas žydėjimas	Mažai ar visai nežydi	Trūksta šviesos, per daug vazonėlis, per šalta – pasirinkite saulėtą vietą ir tręškite.
Kenkėjai (amarai, tripsai)	Lapeliai su dėmelėmis, sukasi, lipšnumas	Pašalinti mechaniškai, žaliųjų muilų tirpalas ar insekticidas.

Naudingi patarimai

Žydi iki pat šalnų, jei nuolat šalinsite nužydėjusius žiedus.
Vazonuose dažnai suderinkite su kitais vienmečiais – dėl gausios spalvų paletės gražiai dera su pelargonijomis, lobelijomis, suteriais.
Ūgtelėję daigai trumpinami, kad augalas būtų kompaktiškas ir vešlus.
Kaulaseklis mėgsta kuo daugiau saulės, ne per sunkią ir neužmirkstančią žemę, saikingą tręšimą bei reguliarų nužydėjusių žiedų šalinimą.
Dažniausiai auginama kaip vienmetė, bet galima peržiemoti vėsiai viduje.
Nepakenčia užmirkimo ir šalnų, puikiai tinka tiek į gėlynus, tiek į vazonus ar lovelius.

Kauleniai (Cotoneaster) – dekoratyviniai, dažnai gyvatvorėms ar apvadams naudojami krūmai

Kauleniai (Cotoneaster) – dekoratyviniai, dažnai gyvatvorėms ar apvadams naudojami krūmai. Jie vertinami dėl blizgių žalių (kartais margų) lapų, mažų žiedų ir ryškių raudonų, oranžinių, juodų ar rožinių uogų, liekančių iki vėlyvo rudens ar net žiemos. Lietuvoje ypač populiarūs paprastasis, blizgantysis, juodasis ir horizontalusis kauleniai.

Paprastas paaiškinimas

Kauleniai yra ilgaamžiai, nereiklūs, puikiai pakenčia kirpimą ir lengvai formuojami.
Mėgsta saulę ar pusiau pavėsį, dera beveik bet kokioje gerai drenuotoje dirvoje.

Kaulenio auginimas ir priežiūra

Priežiūros aspektas	Rekomendacijos
Vieta	Saulėta arba pusiau pavėsis. Saulėje augalai gausiau žydi, uogos ryškesnės.
Dirva	Tinka beveik visos sodo žemės, bet svarbu geras drenažas. Netinka užmirkstančios vietos.
Laistymas	Įsišakniję augalai atsparūs sausroms. Jauniems sodinukams pirmus metus laistyti reguliariai.
Tręšimas	Pavasarį galima mulčiuoti kompostu ar perpuvusiu mėšlu. Papildomas tręšimas dažniausiai nereikalingas.
Genėjimas	Puikiai pakenčia genėjimą – formuokite kaip norite pavasarį ar vasaros pradžioje, šalinkite pažeistas/ligotas šakas.
Mulčiavimas	Mulčiuokite šaknis – išlaikysite drėgmę, sumažinsite piktžoles.
Žiemojimas	Dauguma rūšių žiemoja gerai, bet jauniems ar platiems hortizontaliems krūmams žiemą mulčiuokite pagrindą.

Dauginimas

Auginiais: Vasarą arba vėlai pavasarį, 10–15 cm ūglių galai, šaknydinti drėgname durpių–smėlio mišinyje.
Sėklomis: Rečiau, ilgai dygsta, dažniau naudojama selekcijai.
Atžalomis ar sluoksniuojant: Itin paprasta horizontaliesiems kauleniams.

Ligos ir kenkėjai

Problema	Sprendimas
Dėmėtligės, miltligė	Pažeidus lapus pašalinkite, purkškite fungicidu, nelaikykite per tankiai.
Apsikrėtimai amarais, skydamariais	Praplaukite stipria vandens srove, naudokite insekticidą ar muilinį tirpalą.
Šaknų puvinys	Dažniausiai nuo užmirkimo – rinkitės tik laidžias dirvas.

Specialūs priežiūros patarimai pagal rūšis

Rūšis	Savybės/patarimai	Pastabos
Blizgantysis kaulenis (C. lucidus)	Atsparus, tinkamas karpymui, idealus gyvatvorėms.	Per 10 m gali išaugti iki 2–3 m aukščio gyvatvorė.
Horizontalusis kaulenis (C. horizontalis)	Žemas, plačiai šliaužia, tinka apvadams ir šlaitams.	Dekoratyvios rausvos uogos ir raudona lapija rudenį.
Juodasis kaulenis (C. melanocarpus)	Nereiklus, neskuba augti, tamsios uogos.	Sodinamas ne tik dekoratyviai, bet ir dėl paukščių.
Paprastasis kaulenis (C. integerrimus)	Atsparus šalčiui, sausrai, dažnas natūraliuose želdynuose.	Uogos mažiau ryškios.

Kauleniai – vieni nereikliausių dekoratyvinių krūmų: tinka beveik visose vietose, nereikalauja gausaus laistymo ir tręšimo, pakenčia kirpimą bei formavimą.
Puikiai tinka gyvatvorėms, apvadams, šlaitams, alpinariumams.
Pagrindinė sėkmės sąlyga – neužmirkstanti ir ne per sunkiai užsistovinti dirva, reguliarus genėjimas tankaus augalo formavimui.

Kerija (Kerria japonica) – tai dekoratyvinis, anksti pavasarį žydintis lapuočių krūmas

Kerija (Kerria japonica) – tai dekoratyvinis, anksti pavasarį žydintis lapuočių krūmas, dažnai vadinamas japoniškąja kerija arba geltonžiede. Svarbiausia jų puošmena – ryškūs, geltoni, primenantys mažus rožės žiedelius, paprastai arba pilnaviduriai žiedai.

Trumpai apie keriją

Aukštis: 1–2 metrų, kartais iki 3 m.
Žiedai: Geltoni (1,5–4 cm), žydi balandžio-gegužės mėn., kartais vėlai vasarą pasirodo antras žydėjimas.
Lapai: Šviesiai žali, dantyti, krenta žiemai.
*Užauga tankiu, šakotu krūmu.

Auginimo sąlygos ir priežiūra

Auginimo faktorius	Rekomendacijos
Vieta	Saulėta arba pusiau pavėsis, geriausiai nuo vėjų apsaugota.
Dirva	Lengva, derlinga, drėgna, bet neužmirkusi. Pakenčia ir prastesnį dirvožemį, jei neužmirksta.
Laistymas	Nepersistengti – vidutinis, sausros metu palaistyti.
Tręšimas	Pavasarį galima papildomai patręšti kompostu.
Genėjimas	Kiekvieną pavasarį po žydėjimo nukarpykite peržydėjusius ūglius iki žemės, kas 3–4 metus išpjaukite seniausias šakas.
Žiemojimas	Lietuvoje žiemoja gerai, tačiau atvirose, vėjuotose vietose šąla viršūnėlės – rekomenduojama sodinti apsaugotoje vietoje ar pamulčiuoti šaknis.

Dauginimas

Auginiais: Geriausia – vasarą/imti pusiau sumedėjusius ūglius (šaknija durpėse, smėlyje).
Atžalomis: Krūmas leidžia daugybę atžalų, kurias galima atskirti ir persodinti.
Sluoksniuojant: Pavasarį prilenkti žemę prie motininio krūmo ir užberti – rudeniop įsišaknija.

Dažniausios problemos

Problema	Sprendimas
Prastai žydi	Gali trūkti šviesos ar per senas krūmas – genėti, išpjauti senas šakas.
Virūnėlės apšąla	Sodinant rinktis apsaugotas vietas, žiemai mulčiuoti pagrindą.
Lapų dėmėtumas/šviesėjimas	Retai, dažniausiai nuo ilgos šalnos ar sausros – laistyti, pašalinti pažeistas vietas.

Kerija – ryškus, ankstyvo pavasario krūmas, nereiklus, gražus tiek pavėsyje, tiek saulėje.
Svarbu reguliariai genėti po žydėjimo, taip pat užtikrinti bent minimalią apsaugą nuo šalčių.
Dauginti galima lengvai atžalomis ar auginiais.

Kinrožė – populiari, nepretenzinga, džiuginanti kambarinė gėlė

Kinrožė – populiari, nepretenzinga, tačiau ypač žiedais džiuginanti kambarinė gėlė. Kad kinrožė ilgai ir gausiai žydėtų, būtina laikytis tam tikrų auginimo bei priežiūros principų.

Svarbiausi kinrožės priežiūros akcentai

Veiksnys	Rekomendacijos
Šviesa	Ryški, bet išsklaidyta. Geriausiai jaučiasi pietų/pietryčių palangėje, apsaugota nuo stiprios vidurdienio saulės.
Temperatūra	18–26 °C; žiemą ne žemiau 14 °C.
Laistymas	Reguliariai, bet neperlaistyti (pavasarį-vasarą gausiau), dirva turi būti nuolat drėgna, bet ne per šlapia.
Oro drėgnumas	Mėgsta drėgnesnį orą. Galima purkšti lapus (ne žiedus!), vazoną pastatyti ant šlapių žvirgždo.
Tręšimas	Nuo pavasario iki rudens – kartą kas 2 savaitės trąšomis žydintiems augalams (su mikroelementais, ypač geležimi ir magniu).
Dirva	Derlinga, puri, silpnai rūgšti arba neutrali (pH 6–7). Naudokite substratą žydintiems kambarinėms gėlėms.
Persodinimas	Jaunos – kasmet, suaugusios – kas 2–3 metus pavasarį.
Formavimas	Reguliarus karpymas (ankstyvą pavasarį). Tai skatina naujų ūglių ir žiedų susidarymą.

Dauginimas

Auginiais: Geriausia pavasarį ar vasarą. Nupjautą 8–10 cm ilgio galiuką šaknydinkite vandenyje ar durpių-pelų mišinyje.
Sėklomis: Rečiau, sėjinukai dažnai nepakartoja motininės augalo savybių.

Dažniausios problemos, ligos ir kenkėjai

Problema	Požymiai	Sprendimas
Lapai gelsta, krenta	Perlaistymas, per sausas oras, šviesos trūkumas	Reguliuokite laistymą, pakelkite drėgmę, perkelkite į šviesesnę vietą.
Žiedų užuomazgos krinta	Staigūs laistymo, temperatūros pokyčiai	Stabilios sąlygos, venkite šalčio/skersvėjo.
Nežydi	Trūksta šviesos ar trąšų, nekarpoma	Daugiau šviesos, patręšti, genėti pristabdyti ilgus, senus ūglius.
Kenkėjai – voratinklinės erkės, skydamariai, amarai	Lapai lipnūs, geltoni taškai, voratinkliai	Nuplauti švelniu muiluotu vandeniu, purkšti insekticidu, didinti oro drėgmę.

Naudingi patarimai

Reguliariai apžiūrėkite augalą – kinrožė jautri kenkėjams ir staigiems pokyčiams.
Neperkraukite vazonėlio – geriau dažnai persodinti į vos didesnį vazoną, nei auginti per dideliame.
Žiemą ilsisi, tad laistykite mažiau, nelaikykite per šiltai ir saugokite nuo juodraščių.
Periodiškai karpykite – tai padeda išlaikyti kompaktišką, žiedais apaugusį augalą.
Gausiai žydinčios kinrožės paslaptis – šviesa, reguliarus laistymas, tręšimas, didesnė oro drėgmė ir kasmetinis, švelnus formavimas.
Stebėkite augalo reakciją į priežiūrą ir, pastebėję pakitimus, greitai imkitės atitinkamų veiksmų.