Category Archive info

Byvytasss

Šokis Kolūkio pirmininkas

Tai naujo kolūkinio kaimo žaidimas, atsiradęs tuoj po to, kai mūsų valstiečiai susibūrė į kolūkius. Žaidimo žingsniai ir brėžinys — nesudėtingi. Tai ratelinio tipo žaidimas, kokių mūsų liaudyje yra buvę ir tebėra labai daug.

Žaidime dainuojama apie naujus žmones, kurių buržuazinis kaimas nežinojo: apie kolūkio pirmininką, paukštininkę, traktorininką, daržininkę. Visi jie puikiai atlieka savo darbą. Užtat, žaidžiant šį žaidimą, ratelį sudarantieji žaidėjai turi skirti daug dėmesio, pagarbos ir šilimos viduryje ratelio esantiems solistams.

Žaidimo muzika trijų dalių, kurių pirmoji vidutiniško tempo ir atliekama šiek tiek iškilmingiau, antroji truputį greitesnė ir žaismingesnė, o trečioji (polka) dar greitesnė. Pirmosios dvi dalys dainuojamos, o trečioji grojama.

Žaidimas atliekamas paprastuoju žingsniu. Per pirmąją dalį padaromi 24 paprastieji žingsniai, per antrąją ir per trečiąją po 32. Be paprastojo žingsnio dar reikalinga polka, kurią, grojant muzikai, kiekviename posme šoka tiktai viduryje ratelio esanti pora. Pabaigoje šoka visos poros.

Šį žaidimą reikia mokytis tada, kai Jievaro tiltas jau išmoktas, nes šio žaidimo pradžia yra surišta su Jievaro tilto pabaiga. Žaidimas pradedamas sustojus ratu, į kurį sueinama taip, kaip nurodyta Jievaro tilto pabaigoje. Rate visus žaidėjus reikia perskirti į dvi grupes po keturias poras kiekvienoje. Piešiniuose šios grupės numeruojamos romėniškais skaitmenimis, o aprašyme bus vadinamos aštuonetukais. Pirmasis aštuonetukas yra kairėje scenos pusėje (jį sudaro antroji merginų ir antroji vyrų eilė), o antrasis (jį sudaro pirmoji merginų ir pirmoji vyrų eilė) — dešinėje. Visi solistai (pirmininkas, daržininkė ir kt.) pirmajame aštuonetuke, kuris žaidimo metu dažnai bus nepilnas, nes iš jo į vidurį išeis solistai. Aštuonetukai, nežiūrint į tai, pilni jie ar ne, lieka tie patys nuo žaidimo pradžios ligi galo. Jei to bus nesilaikoma, tai vėliau, jungiant po du ratelius drauge, susidarys sunkumų.

ŽAIDIMO APRAŠYMAS

Žaidėjams perspėti pradžioje du kartus (16 tkt.) grojama polka, kurios metu visi žaidėjai stovi susikabinę rankomis rateliu.

Pradedant dainuoti, žaidėjai ratelį ima sukti dešinėn, o pirmininkas eina į ratelio vidų ir vaikšto priešinga kryptimi (1 pieš.).

Dvidešimčia žingsnių ratelis apsisuka vieną kartą, taigi pirmasis aštuonetukas atsiranda vėl kairėje scenos pusėje, o antrasis — dešinėje. Šiai muzikos daliai besibaigiant, paskutiniais keturiais žingsniais merginos sueina į vidurį ir sudaro nedidelį ratelį apie pirmininką, o vyrai šonuose susikabina rankomis virš alkūnių į dvi grandinėles, kurių vienoje trys (visi pirmojo aštuonetuko vyrai), o kitoje — keturi (visi antrojo aštuonetuko vyrai). Pirmojo aštuonetuko vyrai kairėje scenos pusėje, antrojo — dešinėje (2 pieš.). Kraštinių vyrų laisvosios rankos ant klubų.

Merginos, susikabinusios rankomis rateliu, eina 16 žingsnių aplink pirmininką j dešinę (priešinga laikrodžio rodyklei kryptimi), o vyrai, susikabinę grandinėlėmis virš alkūnių, pasikeičia vietomis pro gilumą už merginų ratelio. Prasilenkiant pirmojo aštuonetuko vyrai eina arčiau ratelio, o antrojo aštuonetuko vyrai eina toliau nuo ratelio.

Pirmininkas stovi ratelio centre o vietoje, pasisukęs veidu į žiūrovus, ir stebi merginas, ieškodamas, kurią pasirinkti. Jo rankos ant klubų.

Patiko? Pasidalink
Byvytasss

Batai moterims – kodėl juos verta pirkti internetu

Nemaža dalis moterų pripažįsta, kad jų turimą batų kolekciją sudaro daugybė skirtingų porų batų. Tai rodo, kad batai daugeliui moterų yra bene pačios svarbiausios jų įvaizdžio detalės. Ir tiesą sakant, tai yra visiškai suprantama, kadangi batai iš tikrųjų turi labai didelės įtakos kiekvieno žmogaus stiliui. Galima pasirinkti pačius tinkamiausius drabužius ir aksesuarus, kurie būtų tobulai tarpusavyje suderinti, tačiau jei bus netinkamai pasirinkti batai, visas įvaizdžio formavimui skirtas darbas ir laikas nueis perniek. Tai reiškia, kad batai ir jų pasirinkimas visuomet yra labai svarbūs. Taigi, jei ir jūs jaučiate silpnybę batams, pats metas peržiūrėti naujausių avalynės kolekcijų asortimentą.

Be abejo, turbūt pirmoji į galvą šovusi mintis tokiu atveju yra keliavimas į fizines avalyne prekiaujančias parduotuves, tačiau akivaizdu, kad šiandien kiekviena iš mūsų turime kur kas platesnes ir efektyvesnes galimybes, kartu padidinančias ir mūsų turimą pasirinkimo laisvę. Vietoje to, kad visuomet keliautume tik į fizines parduotuves, galime be vargo pasinaudoti elektroninėmis parduotuvėmis, siūlančiomis platų avalynės asortimentą. Tuo tarpu, jei batai iki šiol jums neatrodė tos prekės, kurias galima pirkti internetu, pats metas pakeisti savo skeptišką požiūrį. Jei bent kartą pasinaudosite el. parduotuvėmis, kuriose yra prekiaujama moteriška avalyne, akimirksniu suprasite, kad tai daryti yra daugiau nei verta.

Naudojantis el. parduotuvėmis mes galime sutaupyti kur kas daugiau laiko. Mes taip pat galime rinktis iš didesnio skirtingų avalynės modelių asortimento. Mūsų neapriboja vos keliasdešimties batų modelių asortimentas. Galime be vargo pasirinkti iš šimtų ar netgi tūkstančių skirtingų avalynės modelių, nesunkiai atrasdami būtent tokius moteriškus batus, kurie tobulai dera prie mūsų pasirinkto stiliaus. Taip pat nereikėtų pamiršti, kad tuomet, kai kalbame apie el. parduotuves, turėtume kalbėti ir apie kur kas palankesnes prekių kainas. Nemenka dalis internetinių parduotuvių savo pirkėjams batus siūlo įsigyti žemesnėmis kainomis, todėl jei jūs norite savo turimą batų kolekciją atnaujinti pakankamai reguliariai, interneto pagalba tai galite padaryti labai nesudėtingai.

Patiko? Pasidalink
Byvytasss

Klasikiniai šokiai Gyvataras

Merginų sukimasis už parankių.

Merginos susikabina poromis už dešinių parankių ir aštuoniais dvigubaisiais žingsniais apsisuka du kartus. Visos keturios merginų poros scenos viduryje vienoje eilėje. Poras sudaro priešingose pusėse esančios merginos.

Tuo metu vyrai daro po vieną sukinį dešinėn ir prieina šiek tiek arčiau savo merginų. Paskui daro kitą sukinį kairėn ir vėl grįžta atgal į tą pačią vietą.

Merginos susikabina kairėmis parankėmis ir sukasi į priešingą pusę. Pabaigoje jos susikabina rankomis paprastai žemai į dvi eiles. Abi merginų eilės scenos viduryje viena arti kitos, veidu pasisukusios į savo vyrus.

Vyrai scenos šonuose šoka vienas paskui kitą po keturis dvigubuosius žingsnius į priekį, akcentuodami pirmąjį žingsnį galvos kilstelėjimu aukštyn (dešinėje scenos pusėje esą vyrai šoka vienas paskui kitą į žiūrovų pusę, o kairėje gilumą, ir paskui kitais keturiais dvigubaisiais žingsniais grįžta atbuli į tas pačias vietas. Jų rankos ant klubų.

Gyvataras atskirai. Grojama pirmoji muzikos dalis.

Merginos, susikabinusios rankomis paprastai dviem eilėmis, šoka vieną Gyvataro žingsnį dešinėn. Labiau dešinėje scenos pusėje esančios merginos šoka į žiūrovų pusę, o labiau kairėje pusėje esančios į gilumą. Po sukinio vėl visos susikabina į dvi eiles.

Tuo metu vyrai šoka Gyvataro žingsniu scenos šonuose. Kiekviename šone kiekvieno ketvertuko vyrai sudėję rankas vienas kitam ant pečių. Kiekvieno ketvertuko priekyje esančio vyro rankos ant klubų. Šoninius žingsnius ir sukinį visi daro dešinėn, tad vyrų tvorelės priartėja prie merginų.

Vienu Gyvataro žingsniu visi grįžta atgal į tas pačias vietas, taigi šoninius žingsnius ir sukinį visi daro kairėn. Pabaigoje, sukinio metu, vyrai apsisuka tik po tris ketvirtadalius rato ir lieka pasisukę veidu į savo merginas. Po sukinio vyrai susikabina scenos šonuose į dvi eiles (po keturis kiekvienoje eilėje) rankomis paprastai žemai, veidu pasisukę į savo merginas. Rankas jie pakelia ligi pečių.

2. Grįžimas prie savo porų Grojama antroji muzikos dalis.

Merginos ir vyrai, susikabinę po keturis kiekvienoje eilėje ir rankas pakėlę ligi pečių, daro po vieną trigubąjį žingsnį į priekį — artyn vieni kitų. Trigubąjį žingsnį visi pradeda dešine koja. Vyrų ir merginų eilės truputi suartėja. Paskui visi daro po vieną trigubąjį žingsnį atbuli atgal ir grįžta į tas pačias vietas. Antrą trigubąjj žingsnį pradeda kaire koja.

Vyrai, nepasileisdami rankomis, šoka keturis dvigubuosius žingsnius į priekį. Pro jų pakeltas rankas pralenda merginos. Pralendant, porose šokėjai prasilenkia dešiniaisiais pečiais. Po ketvirto dvigubojo žingsnio rankomis eilėse susikabina merginos, o pasileidžia vyrai.

Merginos, susikabinusios eilėse, šoka keturis dvigubuosius žingsnius atbulos atgal, o pro jų pakeltas rankas atbuli pralenda vyrai. Vyrai pralenda pro tuos pačius tarpus.

Porose šokėjai, stovėdami vienas priešais kitą atsigręžę, susikabina paprastai (vyras dešine ranka paima merginą už kairės). Laisvoji vyro ranka ant klubo, o merginos — už sijono. Nepasileisdamos rankomis, o perkeldamos jas sau per galvas, poros daro sukinius: dešinėje scenos pusėje esančios keturios poros žiūrovų pusę, o kairėje pusėje — į gilumą. Tad visos merginos daro dešinėn, o visi vyrai — kairėn. Po sukinio susikabina kitomis rankomis ir daro sukinius priešingomis kryptimis (vyrai — dešinėn, o merginos — kairėn). Po paskutinio sukinio poros susikabina abiem neperkryžiuotom rankom.

Poros šoka po šešis dvigubuosius žingsnius į išorę (vyras atbulas, mergina į priekį) ir ateina į tas pačias vietas, kuriose buvo šokio pradžioje. Likusiais dviem dvigubaisiais žingsniais poros apsisuka po pusę rato vietoje — dešinėn. Po apsisukimo vyrai atsiranda iš vidaus, merginos iš išorės.

1. Perėjimas. Grojama pirmoji muzikos dalis.

Visos poros, nekeisdamos susikabinimo, šoka ratu viena paskui kitą šoniniu žingsniu šokio kryptimi (vyrai — kairėn, merginos — dešinėn). Trisdešimt dviem šoniniais žingsniais jos padaro tris ketvirtadalius rato. Tos, kurios buvo kairėje scenos pusėje, nueina pro avansceną ir pro dešinę scenos pusę j gilumą, o tos, kurios buvo dešinėje, ateina pro gilumą ir kairę scenos pusę į avansceną: merginos iš išorės, vyrai iš vidaus.

Klasikinių ar pramoginių šokių batelių galima įsigyti iš kolegų.

Patiko? Pasidalink
Byvytasss

Kalbama apie gripo pandemiją — pasauline epidemiją

GRIPAS VIEŠPATAUJA

„Gripper“ — prancūziškas žodis, reiškiantis „gaudyti“. Ne be reikalo juk sakome “susigavau gripą“. Nors neaišku, ar gripu sirgo mūsų protėviai. Jei ir sirgo, tai ne taip dažnai. Jie siautėja tik keliasdešimt metų vienu metu kenčia milijonai žmonių skirtingose šalyse. Kalbama apie gripo pandemiją — pasauline epidemiją.

Pirmą kartą pandemija paminėta 1889 1891 m. Iki 1918 m. gripas pasireikšdavo tik atskirose vietose ir žymiai švelniau. Bet 1918 m. gripas, prasidėjęs Ispanijoje, paplito po visą Europą. Per trejus metus mirė 2 milijonai žmonių. Istorinis įvykis.

1957 m. pandemija prasidėjo Azijoje. Pasekmės nebuvo tokios baisios, nes ketvirtajame dešimtmetyje atradus gripo virusą, su juo imta kovoti temperatūra mažinančiais, prakaitą varančiais, bendrą organizmo atsparumą didinančiais vaistais, o esant reikalui – ir antibiotikais. Tačiau, tiesą sakant, gripas tyčiojasi iš medikų pastangų, bet kokia forma prasidėdamas kada nori ir kur nori. Iki šios dienos nėra vaistu, sėkmingai gydančių nuo gripo.

Gripu serga netgi arkliai. Jei liga nesusikomplikuoja, ji trunka 3—5 dienas, pasireikšdama karščiavimu, akių uždegimu, virškinimo sutrikimu. Bet jei arkliai išgyja, tai susirgę paršeliai dažniausiai padvesia, nes gripas jiems sukelia plaučių uždegimą. Pietų ir Šiaurės Amerikoje paprastai serga suaugusios kiaulės, tačiau jos sveiksta.

Lygindami, kaip serga žmonės ir gyvūnai, mokslininkai iškėlė hipotezę, kad virusas įsitaiso gyvūnų, ypač naminių gyvulių (paukščių, kiaulių, arklių), organizme, kurį laiką nesukeldamas jokių pokyčių, vėliau suaktyvėja ir kryžminasi su žmogaus virusu. Kuo nešvaresnė aplinka, tuo sąlygos daugintis palankesnes. Atsiradę palikuonis — nauja, kelianti pavojų gripo viruso atmaina.

Tačiau taip mano „ne visi. Priešininkų kontrargumentai: jau keletą metu pasaulyje nepasirodė nauja viruso atmaina, nes mus i patalą guldo tie patys, prieš keletą ar keliolika metų sukėlė epidemiją ir identifikuoti virusai. 1977-1978 m. pasaulyje klajojo penktajame dešimtmetyje atrastas virusas. Tai leidžia daryti išvadą, kad žmogaus organizme gyvuoja keletas viruso atmainų, puolančių mus pagal principą: prieš mane esi beginklis, todėl nugalėsiu aš.

Velso universiteto mokslininkai Fredas Hoilas ir Čandra Vikramosingas teigia, kad gripo virusai užsikonservuoja viršutiniuose atmosferos sluoksniuose 50 km aukštyje. Maksimalaus Saulės aktyvumo periodu iš atomų sudaryti ”saulės vėjai“ gali nublokšti žemyn ir gripo virusus. Tada Žemėje ir kyla nauja pandemija.

Patiko? Pasidalink
Byvytasss

Neabejotinas pliusas Bušo gyvenime — žmona Barbara

Kiekvienas kabineto narys bei vyresnieji Baltųjų Rūmų padėjėjai bet kada gali ateiti tiesiai pas prezidentą. To nebuvo Reigano laikais. Bušas mėgsta išklausyti jų nuomonę, bet sprendimus visuomet priima pats. Laikraštis “The Washington Post” cituoja kartą jo pasakytus žodžius: “Esu dėkingas savo laimės žvaigždei, kad per kabineto Susirinkimus mes pešamės kaip katės su šunimis, bet priėmę sprendimą veikiame kaip viena darni komanda”. Prezidentas moka vertinti iniciatyva ir nebijo prisiimti savo dalį kaltės, gerbia žmones, mokančius laikyti liežuvį už dantų, ir džiaugiasi maloniais netikėtumais. Bušas vertina lojalumą ir žaidimą komandoje. “Bet, —įspėja minėtas laikraštis, nedarykite klaidos – jis mėgsta būti komandos kapitonu ir savo užsispyrusiems padėjėjams nevengia pareikšti: ”Jei taip viską gerai žinote, kodėl jūsų neišrinko prezidentu?“

Bet kokio darbo šis visuomenės veikėjas imasi labai energingai, ir energingai atlieka iki pabaigos. Per respublikonų partijos suvažiavimą kandidatas į prezidentus pasakė: “Tikslas — apibrėžtas, vadinasi, tikslas — pasiektas”. Tuo jis ir grindžia visą veiklą. Šiandien prezidentas gerai žino, kaip funkcionuoja vyriausybė, ir mėgsta patampyti ją už vadžių, jis nevengia patikrinti, kokiais kanalais gauta jam pateikta informacija. Be to, Bušas mėgsta žinoti, kas skrenda lėktuvu Nr.1 (Jungtinių Valstijų prezidento lėktuvu), kas žaidžia Baltųjų rūmų korte, kas jodinėja po parką ir kas prie ko pasodinamas per pietus Baltuosiuose rūmuose. Toks dabartinio prezidento vadovavimo stilius, kaip ir kiekvienas kitas, turi savų pliusų ir minusų.

Bet neabejotinas pliusas Bušo gyvenime — žmona Barbara. Šią apkūnią žilaplauke moterį labai myli ir gerbia eiliniai amerikiečiai, laikydami ją gerumo ir pasiaukojimo simboliu. Dabar kiekvieną prezidento žmonos žingsnį įdėmiai seka spauda, bet niekas nedrįsta pasakyti, kad gerus darbus ji daro dėl reklamos. Tokia ši moteris buvo visada. Visuomet ji kiek galėdama stengėsi padėti kitiems. Tai jos gyvenimo būdas, ir kuo labiau augo vaikai, tuo daugiau laiko ji galėjo tam skirti.

Barbaros energingos veiklos ištakos jos asmeniniame gyvenime. Todėl ir padaro ji daugiau negu buvusių prezidentų žmonos. “U.S. News and World Report” korespondentui prezidentienė pasakojo, kad 1976 metais ją buvo apėmusi stipri depresija. Tai atsitiko po to, kai Bušai grįžo iš Kinijos, kur jie praleido dvejus metus. Tarnyba Pekine neatimdavo iš Džordžo Bušo daug laiko, todėl jie visuomet būdavo kartu. Drauge važinėdavosi po Tiananmeno aikštę dviračiais, drauge eidavo apžiūrėti miesto įžymybių, drauge lankė draugus. Bet tapęs CŽV direktoriumi Bušas ištisas dienas ir vakarus praleisdavo darbe. Be to, Barbara nemoka saugoti paslapčių, todėl jie susitarė, kad Džordžas jai nieko nepasakos. Barbara pasijuto apleista ir nelaiminga: “Vis verkiau, nes jaučiausi labai įskaudinta”, — prisimena šalies pirmoji ledi. ”Faria Barbara ir susirūpino apieistais ir nelaimingais žmonėmis vaikais ir seneliais. Labai daug laiko ji praleisdavo Sveikatos apsaugos centre, kur buvo gydomi sunkiai sergantys vaikai ponia Buš keisdavo patalynę, prausdavo ligonius, plaudavo plaukus. Tuomet ji susidraugavo su keliomis slaugėmis ir pacientais, su kuriais susitinka ir šiandien. Darbas ligoninėje padėjo. Po pusės metų depresija praėjo.

Patiko? Pasidalink
Byvytasss

Paskutiniaisiais savo gyvenimo metais Šanel jau neatrodė linksma

Paskutiniaisiais savo gyvenimo metais Šanel jau neatrodė linksma. Veikiau ji panėšėjo į vieniša moterį. Nė vienas aukštuomenės vyrų, tarp kurių ji sukinėjosi, neturėjo jėgų išlaikyti tokią nepriklausoma būtybę. Didysis rusų kunigaikštis, Vestminsterio hercogas, poetas Polis Reverdi, dekoruotojas Polis Iribas, mylimasis polo žaidėjas visi greit pasitraukdavo nuo jos arba mirdavo. Tokiai energingai moteriai neužteko modelių namų Kambono gatvėje ir apartamento “Rico” viešbutyje. Kol madmuazelę supo sujaudinta publika, viskas buvo gerai. Bet sekmadieniais ir vakarais, kai visi išsiskirstydavo, ją apimdavo neviltis. Dažnai Koko kompaniją palaikydavo tik asistente Lilu Markan. Kai ir jos nebūdavo, Koko pasikviesdavo savo akvadi Žami Mironė, 33-ejų metų vyrą. 77 metų madmuazelė netgi pasisiūlė jam į žmonas. Žanas vesti atsisakė, bet dirbti liko. Lilu rytais pasitikdavo ponia viešbutyje, palydėdavo į modelių namus, kur Koko tuoj pat nušvisdavo, atsigaudavo, suspinduliuodavo idėjomis ir gyvybingumu, o vakarais mergina guldydavo ją į lovą. Nežinia, ar jos šeimininkė žinojo, kad yra raminančių vaistų, padedančių užmigti.

Madmuazelė nesistengė kalbėti tiesą toks buvo jos būdas. Reporteriai jos klausdavo, iš anksto žinodami, kad Šanel pameluos. Tebėra neaišku, ar jos tėvas buvo netikėlis, ar žymus pirklys, ar ja augino teta, ar priglobė našlaičių namai, ar ji “išrado” “maža, juodą suknelę.”, kai lydėjo mirusio mylimojo Rojaus Sapeiio, ar atsiminusi skurdžius drabužius našlaičių prieglaudoje? gal joje madmuazelė iš viso negyveno? Šanel mėgo sakyti: “Aš susikūriau savo gyvenimo istorija, nes tikroji man nepatiko”. Tuomet jau nebuvo nė vieno gyvo bendraamžio, galėjusio ja paneigti.

Savo stilių ir vienatve ji išlaikė iki mirties. Po dviejų telefoniniu skambučiu kuriuos Lilu palaikė tiesiog šeimininkės kaprizais, atskubėjusi į “Rica” mergina rado ją bemirštančia. Šanel gulėjo lovoje, po plačiai atvertais langais, apsivilkusi baltą pižama. Buvo vienas jos taip nekenčiamų sekmadieniu.

Patiko? Pasidalink
Byvytasss

KĄ VADINAME PROZA, KĄ POEZIJA IR KĄ DRAMA?

Žinomoje Moljero komedijoje yra tokia scena. Praturtėjęs kvailas miestelėnas mesje Žurdenas prašo filosofijos mokytoją padėti jam parašyti meilės laiškelį. Atsakydamas mokytojas klausia Žurdėną:
Tamsta nori parašyti jai eilėraštį?
Ne, ne, —atsako Žurdenas, eilėraščio nenoriu.
Tai verčiau pageidaujate proza?
Ne, ne, nenoriu nei prozos, nei eilėraščio.
Šitaip negalima: arba vieną, arba kitą.
Kodėl?
Todėl, kad negalime reikšti savo minčių kitaip, kaip tik proza arba eilėmis.
Tiktai proza arba eilėmis?
Taip, tamsta. Viskas, kas ne proza, tai eilės, o viskas, kas ne eilės, tai proza.
Taip, o kai kalbame, tai kas gi tai yra?
Tai proza.
Kaip? Kai sakau: „Nikoli, atnešk man šliures ir naktine kepuraitę“,—tai proza?
Taip, pone.
Garbės žodis, aš visai nemaniau, kad štai jau daugiau kaip keturiasdešimt metų kalbu proza!“

Moljeras pajuokia naivų išsišokėlį Žurdeną. Tačiau ar iš tikrųjų viskas, kas nėra proza, yra eilės, ir atvirkščiai? Jeigu eilės reiškia tokį žodžių išdėstymą, kuris sudaromas galvojant apie specialų kirčiuotų ir nekirčiuotų balsių, kvėpavimo pauzių eilės tvarką arba apie pasikartojančių garsų ritmą, tai ar viską, kas neturi šių požymių, galime vadinti proza?

Ne, toli gražu ne kiekvieną vadinamosios „laisvosios kalbos“ mėginimą galima priskirti prie literatūrinės prozos. Su ja nieko bendra neturi mūsų kasdieninė kalba, pasakojimai, laiškai, ataskaitos. Šiuo atveju Moljero pjesės mokytojas klydo. Literatūrinė proza tai meninės išraiškos forma, kurios medžiaga yra kasdieninė kalba, lygiai kaip molis yra medžiaga skulptūrai (o juk molio plyta nėra skulptūra) arba garsas muzikai (juk niekas nepavadins muzika vaikų riksmo kieme, nors jis taip pat susideda iš garsų).

Proza ir poezija skiriasi tuo, kad ta pati medžiaga kalba “abiejuose šiuose žanruose valdoma savo pačios ypatingų vidinių dėsnių (pavyzdžiui, yra savotiškas prozos ritmo dėsnis, kurio nelabai įgudęs skaitytojas aplamai nepastebi).

Bet juk turime dar trečią literatūrinį žanrą: dramą. O ji gali būti parašyta ir eilėmis, ir proza. Tai kūrinys, skirtas daugiausia vaidinti scenoje.

Dramos kūrinys susideda iš dialogų arba monologų, ir per veikėjų veiksmus išryškėja autoriaus sumanymas ir uždavinys. Būna dramos kūrinių, kuriuose pats autorius (pavyzdžiui, Majakovskis) parodo save scenoje ir skaito komentarus arba leidžia juos skelbti chorui (senovės graikų pjesės) tokiais atvejais autoriaus komentarai yra sceninės vaidybos elementas.

Kiekvienas šių trijų didelių, pagrindinių literatūros žanrų dar skirstomas į daugybę rūšių. Čia reikia iš karto ir ryžtingai įspėti, kad pernelyg griežtai skirti žanrus literatūros kūriniuose neįmanoma.

Patiko? Pasidalink
Byvytasss

KOKS MUZIKOS KŪRINIO RYŠYS?

Mes skiriame vokalinius, instrumentinius ir vokalinius—instrumentinius kūrinius.

Vokaliniai kūriniai atliekami tik žmogaus balsu. Jie buvo plačiai paplitę viduramžiais, ypač renesanso epochoje.

Instrumentinės muzikos terminu apibrėžiame kūrinius, atliekamus muzikos instrumentais, solo arba ansambliu.

Vokalinė—instrumentinė muzika lygiai naudojasi tiek žmonių balsais, tiek ir muzikos instrumentais.

Instrumentinę muziką skirstome į orkestrine, kamerinę ir solinę.

Orkestriniai kūriniai rašomi įvairiems instrumentų ansambliams: simfoniniam orkestrui (mažam, dideliam ir padidintam), šokių ir džiazoorkestrui.

Toliau skirstoma jau pagal muzikines formas. Simfoniniam orkestrui kompozitoriai rašo įvairius kūrinius: simfonijas, simfonines poemas, uvertiūras, siuitas, koncertus.

Įvairaus tipo lengvosios šokių muzikos ansambliai ir džiazo orkestrai daugiausia atlieka įvairius šokius ir lengvojo žanro kūrinius.

Kamerinei muzikai priklauso kūriniai, parašyti mažam, tiksliai nustatytam instrumentų skaičiui ir jie atliekami nedidelėje salėje.

Labai įvairus yra solinės muzikos skyrius. Jai priklauso fortepijoniniai kūriniai arba kitiems instrumentams skirti kūriniai, atliekami solo ir akompanuojant fortepijonui. Tai sonatos, etiudai, preliudijos, fantazijos ir labai daug įvairių smulkių pjesių.

Vokalinė instrumentinė muzika skirstoma į draminę, chorinę ir solinę.

Pagrindinės draminės muzikos formos opera, muzikinė drama, operetė ir baletas. Šioms formoms būdinga draminis veiksmas ir tai, kad jos vaidinamos scenoje. Kiekvienoje iš šių formų dalyvauja vaidybos elementai, orkestras ir dainavimas; pavyzdžiui, opera ir operetė daugiausia remiasi dainavimu, drama orkestru, o baletas šokiu.

Chorinės muzikos skyriuje svarbiausiomis laikomos dvi jos formos: oratorija ir kantata.

Oratorija stambus kūrinys chorui, solistams vokalistams ir orkestrui, parašytas draminiu siužetu, bet skirtas koncertiniam atlikimui. XVII – XVIII amžių oratorijų turinys buvo daugiausia religinis; naujos oratorijos rašomos dabartinio gyvenimo temomis.

Kantata tai mažesnis kūrinys solistams, chorui ir ansambliui, parašytas įvairia tematika ir laisva forma.

Chorinei muzikai priklauso taip pat dainos pagrindinė solinės vokalinės instrumentinės muzikos forma.

Patiko? Pasidalink
Byvytasss

KAS YRA ATOMINIS KATILAS

Kaip tik šioje vietoje prasideda naujo elemento plutonio atomų gimimo istorija.

Urano izotopo 238 branduolys, sugėręs neutroną, virsta kito urano izotopo U 239 branduoliu, kuris po dviejų tolesnių vienas po kito sekančių beta-skilimų virsta plutonio Pu 239 branduoliu.

Pu 239 atomų branduoliai turi tokią pat savybę kaip ir U 235 branduoliai: jų skilimas tam tikromis sąlygomis gali įgauti grandininės reakcijos formą, kurios metu atsipalaiduoja milžiniškas energijos kiekis. Taigi plutonis taip pat yra atominis „kuras“.

Kadangi gamtinis uranas daugiausia susideda iš urano-238 branduolių, tai pirmųjų atominių katilų konstruktoriams tuojau pat kilo klausimas, kaip apsaugoti neutronus, kad jų nepagriebtų nedalūs urano-238 branduoliai, kaip išsaugoti neutronus grandininei reakcijai išsivystyti mane—235. Ir atsirado tai, ką jau mes pavadinome lėtintuvu. Jo vaidmuo—sulėtinti vos tik gimusių neutronų greitį, kad jų energija pasidarytų mažesnė. negu urano-238 rezonansinio pagriebimo energija. Ir tada šie neutronai galės ramiai skaldyti
urano—235 branduolius.

Žinoma, šiuo atveju neutrono kelias lėtintuve turi būti kuo trumpesnis, kad visa konstrukcija neišaugtų ligi milžiniško dydžio.

Kokias gi sąlygas turi sudaryti lėtintuvo atomai, kad jis galėtų iš esmės sulėtinti neutronų judėjimą vos per kelis susidūrimus?

Sąlyga neutronui greitai netekti savo greičio yra kuo mažiausias neutrono masės ir dalelės jo susidūrimo partnerio masės skirtumas.

Aptarsime kelias kandidatūras. Neutronui artimiausią masę turi vandenilio atomo branduolys—pavienis protonas. Tačiau šis atomas nepriimtinas kitu požiūriu, mat, protonas palyginti lengvai-sudaro patvarią porą protoną neutroną, kuris yra sunkiojo vandenilio atomo branduolys. Taigi galime sakyti, kad vandenilio atomas dažnai neatmuša, o sugeria neutroną.

Tolesniu kandidatu į lėtintuvus galėtų būti kaip tik sunkiojo vandenilio atomas. Sunkusis vanduo, į kurio sudėtį jis įeina, naudojamas kaip lėtintuvas. Šio lėtintuvo trūkumas tas, kad jį sunku gauti: labai mažai jo yra paprastame vandenyje ir iš ten jį sunku išskirti. Sunkusis vanduo—gana brangus produktas.

KAS YRA ATOMINIS KATILAS I DALIS

KAS YRA ATOMINIS KATILAS II DALIS

KAS YRA ATOMINIS KATILAS III DALIS

KAS YRA ATOMINIS KATILAS V DALIS

Patiko? Pasidalink
Byvytasss

KADA BUVO IŠRASTAS MIKROSKOPAS?

Tada, kai buvo išrastas žiūronas, Vadinasi, apie 1600 metus. Žinomojo olandų optiko Zacharijaus Janseno dirbtuvėje Midelburge, vienoje iš garsiausiųjų Europoje dirbtuvių, buvo sukonstruotas ir mikroskopas.

Kaip ir žiūronas, turėjęs didelę reikšmę astronomijai, mikroskopas daug padėjo vystytis medicinai ir biologijai. Tačiau XVII amžiuje astronomija domino mokslininkus žymiai daugiau, negu mokslas apie gyvuosius organizmus. Todėl ir astronominis žiūronas, t y teleskopas, buvo patobulintas žymiai greičiau, negu mikroskopas.

Mikroskopas yra optinis prietaisas. su kuriuo galima gauti padidintus paprastomis sąlygomis nematomų daiktų vaizdus. Apžiūrinėdamas daiktą plika akimi iš geriausio matymui atstumo, t. y. per kokius 25 centimetrus, stebėtojas gali atskirti jo dalis tuo atveju, jeigu tarpas tarp jų yra apie 0,1 milimetro, o bakterijos, smulkūs kristalai yra žymiai mažesni. Su mikroskopu jau galima atskirti daiktų detales, jeigu atstumas tarp jų apie 0,0002 milimetro. Mikroskopas gali didinti visiems žinomos lupos išgaubto lęšio savybių dėka.

Antonis Levenhukas (1632—1723), kuris atrado bakterijas savo tyrinėjimams naudojosi atskirais didinamaisiais stiklais, kurie tais laikais ir atstojo vadinamąjį paprastą mikroskopą. Šiuo metu mikroskopai daromi iš ištiso lęšių komplekso ir yra labai tikslūs prietaisai. Levenhuko lęšių dydis prilygo segtuko galvutei, todėl, norint jais naudotis, reikėjo nepaprasto vikrumo ir puikaus regėjimo.

Pirmąjį tobulesnės konstrukcijos mikroskopą 1667 metais aprašė anglų mokslininkas Robertas Hukas (1635—1703). Šis prietaisas jau buvo aprūpintas įtaisu, apšviečiančiu tiriamus objektus. Išlikę su šio mikroskopo pagalba padarytų stebėjimų piešiniai rodo, kad jau tada jis buvo tikslus ir labai naudingas prietaisas moksliniams tyrinėjimams.

Patiko? Pasidalink