Home

Kaulasėklis – tai viena gražiausių ir populiariausių vasaros žydinčių gėlių, sulaukianti ypač daug dėmesio dėl ryškiaspalvių, saulėgrąžas primenančių žiedų ir ilgo žydėjimo laikotarpio.

Kaulasėklio auginimo ir priežiūros vadovas

Paprasčiau

• Kaulasėklis mėgsta saulę, lengvą sausą žemę, nepakenčia užmirkimo, yra nereiklus, bet nemėgsta šalnų.
• Gausiai žydi, jei pašalinate nužydėjusius žiedus ir kartais patręšiate.

Sodinimas ir vietos parinkimas

Priežiūros pagrindai

Dauginimas

1. Sėklomis:
   • Sėjamos vasario–kovo mėn. į dėžutes, laikomos šiltai, šviesiai. Daigai pikuojami ir į lauką sodinami tik pasibaigus šalnoms.
2. Auginiais:
   • Rugpjūtį paimkite 6–8 cm ilgio auginį, įsišaknija substrato ir smėlio mišinyje. Laikykite šiltai, šviesiai, peržiemokite vėsiai.

Žiemojimas

• Lietuvoje auginamas kaip vienmetė, nes lauke žiemą neperžiemoja.
• Norint išsaugoti gražią veislę, rudenį galima įnešti į vėsų, šviesų kambarį (10–15°C), retai palaistyti – pavasarį vėl išsodinti.
• Vienmetėms prižiūrėti minimaliai: prieš šalnas išrauti ir kompostuoti.

Dažniausios problemos ir pavojai

Naudingi patarimai

• Žydi iki pat šalnų, jei nuolat šalinsite nužydėjusius žiedus.
• Vazonuose dažnai suderinkite su kitais vienmečiais – dėl gausios spalvų paletės gražiai dera su pelargonijomis, lobelijomis, suteriais.
• Ūgtelėję daigai trumpinami, kad augalas būtų kompaktiškas ir vešlus.
• Kaulaseklis mėgsta kuo daugiau saulės, ne per sunkią ir neužmirkstančią žemę, saikingą tręšimą bei reguliarų nužydėjusių žiedų šalinimą.
• Dažniausiai auginama kaip vienmetė, bet galima peržiemoti vėsiai viduje.
• Nepakenčia užmirkimo ir šalnų, puikiai tinka tiek į gėlynus, tiek į vazonus ar lovelius.

Kauleniai (Cotoneaster) – dekoratyviniai, dažnai gyvatvorėms ar apvadams naudojami krūmai. Jie vertinami dėl blizgių žalių (kartais margų) lapų, mažų žiedų ir ryškių raudonų, oranžinių, juodų ar rožinių uogų, liekančių iki vėlyvo rudens ar net žiemos. Lietuvoje ypač populiarūs paprastasis, blizgantysis, juodasis ir horizontalusis kauleniai.

Paprastas paaiškinimas

• Kauleniai yra ilgaamžiai, nereiklūs, puikiai pakenčia kirpimą ir lengvai formuojami.
• Mėgsta saulę ar pusiau pavėsį, dera beveik bet kokioje gerai drenuotoje dirvoje.

Kaulenio auginimas ir priežiūra

Dauginimas

• Auginiais: Vasarą arba vėlai pavasarį, 10–15 cm ūglių galai, šaknydinti drėgname durpių–smėlio mišinyje.
• Sėklomis: Rečiau, ilgai dygsta, dažniau naudojama selekcijai.
• Atžalomis ar sluoksniuojant: Itin paprasta horizontaliesiems kauleniams.

Ligos ir kenkėjai

Specialūs priežiūros patarimai pagal rūšis

• Kauleniai – vieni nereikliausių dekoratyvinių krūmų: tinka beveik visose vietose, nereikalauja gausaus laistymo ir tręšimo, pakenčia kirpimą bei formavimą.
• Puikiai tinka gyvatvorėms, apvadams, šlaitams, alpinariumams.
• Pagrindinė sėkmės sąlyga – neužmirkstanti ir ne per sunkiai užsistovinti dirva, reguliarus genėjimas tankaus augalo formavimui.

Kerija (Kerria japonica) – tai dekoratyvinis, anksti pavasarį žydintis lapuočių krūmas, dažnai vadinamas japoniškąja kerija arba geltonžiede. Svarbiausia jų puošmena – ryškūs, geltoni, primenantys mažus rožės žiedelius, paprastai arba pilnaviduriai žiedai.

Trumpai apie keriją

• Aukštis: 1–2 metrų, kartais iki 3 m.
• Žiedai: Geltoni (1,5–4 cm), žydi balandžio-gegužės mėn., kartais vėlai vasarą pasirodo antras žydėjimas.
• Lapai: Šviesiai žali, dantyti, krenta žiemai.
• *Užauga tankiu, šakotu krūmu.

Auginimo sąlygos ir priežiūra

Dauginimas

• Auginiais: Geriausia – vasarą/imti pusiau sumedėjusius ūglius (šaknija durpėse, smėlyje).
• Atžalomis: Krūmas leidžia daugybę atžalų, kurias galima atskirti ir persodinti.
• Sluoksniuojant: Pavasarį prilenkti žemę prie motininio krūmo ir užberti – rudeniop įsišaknija.

Dažniausios problemos

• Kerija – ryškus, ankstyvo pavasario krūmas, nereiklus, gražus tiek pavėsyje, tiek saulėje.
• Svarbu reguliariai genėti po žydėjimo, taip pat užtikrinti bent minimalią apsaugą nuo šalčių.
• Dauginti galima lengvai atžalomis ar auginiais.

Kinrožė – populiari, nepretenzinga, tačiau ypač žiedais džiuginanti kambarinė gėlė. Kad kinrožė ilgai ir gausiai žydėtų, būtina laikytis tam tikrų auginimo bei priežiūros principų.

Svarbiausi kinrožės priežiūros akcentai

Dauginimas

• Auginiais: Geriausia pavasarį ar vasarą. Nupjautą 8–10 cm ilgio galiuką šaknydinkite vandenyje ar durpių-pelų mišinyje.
• Sėklomis: Rečiau, sėjinukai dažnai nepakartoja motininės augalo savybių.

Dažniausios problemos, ligos ir kenkėjai

Naudingi patarimai

• Reguliariai apžiūrėkite augalą – kinrožė jautri kenkėjams ir staigiems pokyčiams.
• Neperkraukite vazonėlio – geriau dažnai persodinti į vos didesnį vazoną, nei auginti per dideliame.
• Žiemą ilsisi, tad laistykite mažiau, nelaikykite per šiltai ir saugokite nuo juodraščių.
• Periodiškai karpykite – tai padeda išlaikyti kompaktišką, žiedais apaugusį augalą.
• Gausiai žydinčios kinrožės paslaptis – šviesa, reguliarus laistymas, tręšimas, didesnė oro drėgmė ir kasmetinis, švelnus formavimas.
• Stebėkite augalo reakciją į priežiūrą ir, pastebėję pakitimus, greitai imkitės atitinkamų veiksmų.

Kiparisas Lietuvoje – sudėtingas, tačiau įdomus pasirinkimas. Įprastas tikrasis kiparisas (lot. Cupressus sempervirens, Viduržemio jūros kiparisas) mūsų žiemų dažniausiai neatlaiko lauke. Tačiau Lietuvoje puikiai tinka kiti panašūs spygliuočiai.

Galimų „kiparisų“ rūšys Lietuvoje

Auginimo lauke nuorodos

• Natūralus kiparisas (Viduržemio jūros): žiemos šalčių netoleruoja, lauke žūsta jau prie –12 °C.
• Lietuvai tinkančios alternatyvos: rinkitės Chamaecyparis (kiparisines tujas), kurios išvestos veislės kartais pavadinamos „kiparisais“. Gerai įsišaknija, bet sausos pavasario saulės ir šalčio gali apdeginti – rekomenduojama dengti eglišakiais arba specialiu audiniu.
• Kadagiai (ypač siaurų formų kaip ‘Skyrocket’) populiarūs dėl kūgiškos formos ir visiško atsparumo šalčiui.

Vazone auginamas kiparisas (vazoniniai „itališki“ kiparisai)

• Galima auginti vazone, vasarą laikyti lauke, o žiemai įnešti į šviesią vėsią patalpą (5–10°C, bet be šalčio).
• Jaunus augalus (pvz., Cupressus macrocarpa arba C. sempervirens) Lietuvoje dažnai parduoda kaip „vazoninius kiparisus“ arba kalėdines dekoracijas. Jie jautrūs šalčiui ir lauke peržiemoja tik ypač švelnios žiemos atveju.

Auginimo sąlygos

• Vieta: saulėta, apsaugota nuo vėjo.
• Dirva: lengva, laidi, šiek tiek rūgšti (pH 5,5–6,5), neužmirktanti.
• Laistymas: reguliarus, tačiau vengti užmirkimo.
• Žiemojimas: būtina apsauga, ypač pirmus metus po pasodinimo; šaknų mulčiavimas, apsauga nuo šalčio ir pavasarinės saulės.
• Karpyti galima pavasarį ar vasaros pradžioje, kad išlaikytų formą.
• Tikrojo kipariso lauke Lietuvoje auginti negalima – neatsparus šalčiui, o dažniausiai sode auginami kiparisiniai augalai – tai kiparisinės tujos, pseudokiparisai ar kadagio formos.
• Svarbiausia – žiemos apsauga, pasirinkti tinkančias rūšis ir veisles, o vazoninius kiparisus žiemą laikyti nešaltame, bet vėsokame ir šviesiame kambaryje.
• Alternatyva – rinktis siaurų, kūgiškų formų kadagius, kurių vaizdas labai primena itališkus kiparisus ir puikiai žiemoja mūsų klimate.