KAS SUTEIKIA FORMĄ SNIEGO ŽVAIGŽDUTĖMS ir KRUŠOS RUTULIUKAMS?

Garuojantieji vandens baseinai vandenynai, jūros, upės — tiekia atmosferai vandens garus. Sniegas ir ledas taip pat garuoja (sublimuojasi) netirpdami. Prie žemės paviršiaus, arti vandens, oras gali turėti tik tam tikrą vandens garų kiekį; tas kiekis nevienodas, jis priklauso nuo temperatūros. Tada sakome, kad oras prisotintas vandens garų. Sumažėjus vandens garų prisotinto oro temperatūrai, garų perteklius suskystėja. Žemoje temperatūroje vandens garai lengviau virsta ledo kristalėliais, negu susikondensuoja į vandens lašelius.

Ledo kristalėlis gali atsirasti bei didėti ir neprisotintų garų aplinkoje, ne taip, kaip vandens lašai. Tokios sąlygos atsiranda aukštesniuose, šaltuose atmosferos sluoksniuose. Vandens garai kyla aukštyn, atvėsta, pasiekia atitinkamą prisotinimo laipsnį ir tuojau virsta ledu. Pirmieji kristalėliai turi nelygiasienių, pailgų prizmių arba plokščių taisyklingų šešiakampių formą. Ant šių pirmųjų kristalėlių nusėda vis daugiau vandens garų, ir tuo būdu atsiranda nauji, sudėtingesni kristalai. Toliau augdamos, snaigės įgauna dar gražesnių formų.

Vandens garų smarkiai persotintuose sluoksniuose ledo kristalėliai labai greitai didėja, virsdami skaidriais ledo rutuliukais. Krentančius tarp labai atvėsusių vandens lašelių, tuos rutuliukus suvilgo vanduo, kuris greitai sušąla. Tokiu būdu susidaręs ledo rutuliukas nustoja skaidrumo. Kitoks likimas ištinka ledo rutuliuką, jeigu jis, ilgą laiką nešiojamas oro srovių, yra debesyje. Tada žemutinėje debesies dalyje ant rutuliuko nusėda labai atvėsęs vanduo (susidaro skaidraus ledo sluoksnis), o viršutiniame sluoksnyje išsilaiko garai. Ant rutuliuko auga balti, neskaidrūs sluoksniai.

Tai krušos grūdai, susidedą iš pakaitomis susiklosčiusių sniego ir ledo sluoksniu. Dažnai krušos gabalėliai pasidaro dideli. Didžiausi jų kartais sveria 1 kilogramą, o jų skersmuo siekia apie 10 centimetrų. Kartais atsiranda vadinamasis ledinis lietus. Tai yra lietaus lašai, kurie iš viršaus sušalę, o viduje turi vandens.

Sublimacija — kai kaitinama kieta medžiaga betarpiškai virsta dujomis, apeidama skystąjį.

KIEKVIENAME KIETAME KŪNE YRA MAŽOS DALELĖS — MOLEKULĖS

JEIGU KIEKVIENAME KIETAME KŪNE YRA MAŽOS DALELĖS — MOLEKULĖS, KURIOS PER VIENA, SEKUNDĘ NUEINA TŪKSTANČIUS METRŲ, TAI KODĖL, KŪNAS NEPAILGĖJA IR NEIŠSIPLĖČIA?

Kaip žinoma, kiekvienas kūnas sudarytas iš labai mažų nuolat judančiu molekulių. Molekulių judėjimo pobūdis ir greitis priklauso nuo kūno fizinio būvio. Dujiniam kūne atstumas tarp dujų molekulių yra didelis, o jų sąveikos jėgos mažos. Dujų molekulės be paliovos netvarkingai juda visomis kryptimis. Kiekviena molekulė nuo vieno susidūrimo iki kito juda tiesia linija ir išeina į laisvą erdvę, kur kitos molekulės jau jų nesulaiko. Kadangi molekulės išsisklaido visomis kryptimis, tai dėl to dujos plečiasi ir jų tūris didėja. Dujų tankumui, t. y. molekulių kiekiui viename kubiniame centimetre gausėjant, jų tarpusavio traukos jėgos didėja taip, kad molekulės negali judėti nepriklausomai viena nuo kitos arba tolti viena nuo kitos. Tai būdinga jau skystam būviui.

Prie skysčio paviršiaus molekulių tarpe yra tokių, kurios turi pakankamai didelę judėjimo energiją ir gali įveikti sankabos jėgas, ištrūkti iš skysčio ir virsti garais. Tokių molekulių skaičius didėja, kylant temperatūrai, ir todėl aukštoje temperatūroje garavimas vyksta greičiau. Jeigu atstumas tarp molekulių dar sumažėja, atstūmio jėgos susilygina su traukos jėga. Dėl to gali susidaryti kristalinė gardelė, tai yrą tokia molekulių grupuotė, kurioje jos turi pastovią padėtį viena kitos atžvilgiu. Molekulėms, sudarančioms gardelę, nelengva ją palikti, ir jos juda svyruojamuoju judėjimu. Nors svyruojamojo judėjimo greitis labai didelis, tarpmolekulinės jėgos neleidžia molekulėms atitrūkti nuo grupės. Todėl kūnas neištįsta, nepailgėja ir neišsiplečia. Kietas kūnas gali plėstis arba ilgėti kaitinamas, kai molekulės juda intensyviau. Tada kūno molekulės nežymiai nutolsta viena nuo kitos, ir jis pailgėja, tačiau to mes plika akimi nepamatysime.

AR YRA POŽEMINIŲ UPIŲ?

AR YRA POŽEMINIŲ UPIŲ?

Yra pasaulyje tokia pasakų šalis, kur deglų šviesoje prieš nustebusio keliautojo akis atsiranda krištoliniai rūmai, kambariai, koridoriai, salės su kolonomis. Burtininkas, padaręs visus šiuos stebuklus, yra vanduo. Esti tokių vietų, kur šie reiškiniai būna milžiniško masto ir kur jie nepaprastai gražūs.

Čia nėra nieko antgamtiško arba nesuprantamo, nors su grotomis ir urvais susieta daugybė legendų ir padavimų.

Visur žemynuose, net dykumose, teka požeminiai vandenys. kilmė tokia. Kritulių vanduo iš dalies išgaruoja, iš dalies nuteka paviršiumi, iš dalies susigeria į žemę. Neretai vanduo patenka į akmenų plyšius, iš kurių kai kur šaltiniais išsiveržia į žemės paviršių.

Kalkinėse uolose vanduo elgiasi kiek kitaip, negu kitose uolienose. Jis ištirpdo kalcį ir išgraužia plyšius taip, jog uolų viduje atsiranda ištisa koridorių sistema. Vienais koridoriais tartum kanalais teka požeminiai vandenys, kiti lieka tušti. Jeigu dėl natūralaus kalnų irimo anga iš koridoriaus išeina laukan, atsiranda urvas. Kartais upės prasmenga po žeme ir vėl iškyla į paviršių. Jugoslavijoje, šalyje, garsėjančioje puikiomis grotomis ir urvais, net didelės upės iš dalies teka požeminėmis vagomis. Viena iš tokių upių — Pivka (Poikas) yra Slovėnijoje.

KAS YRA VĖJAS?

KAS YRA VĖJAS?

Atmosfera niekada nebūna sustingusi. Prie ašigalio arba ties pusiauju, prie Žemės paviršiaus arba aukštai virš jos, ten, kur plaukia debesys, oras visada juda.

Jeigu žiemą atidarysime duris iš lauko ir leisime į gerai prikūrentą kambarį, tai pajusime, kaip iš apačios veržiasi šaltas oras, o viršuje oras išeina iš kambario į gatvę. Tai lengva įrodyti, įžiebus degtuką. Nuo šilto kambario ir gatvės temperatūros skirtumo oras ima judėti: apačia šaltas oras skverbiasi šiltą kambarį, viršumi šiltas oras iš kambario išeina į gatvę.

įšilęs oras, kaip ir visi kūnai, plečiasi, darosi retesnis, vadinasi, lengvesnis. Atvėsęs oras susispaudžia, jis tankesnis, vadinasi, ir sunkesnis.

Tie patys reiškiniai, tik kitokiu mastu, vyksta atmosferoje. Paviršiuje yra plotų, kuriuos įšildo Saulės spinduliai; skirtingai įšildytas ir oras viršum šiltu plotų. Šilto oro mases išstumia šaltesnio oro masės — šitaip atsiranda oro masių judėjimas.

Karščiausiai Saulė šviečia ties pusiauju. Čia įšildytas oras pakyla i aukštesniuosius troposferos sluoksnius ir iš ten veržliais srautais išsisklaido šiaurę ir pietus. Tačiau dėl Žemės sukimosi bet kuris tiesiaeigis judėjimas palengva keičia savo kryptį, pasuka dešinę Šiaurės pusrutulyje ir į kairę Pietų pusrutulyje. Pagal šį dėsnį oro masės, sklindančios nuo pusiaujo ašigalius, palengva keičia savo kryptį. Pasiekdamos 30-35° platumos, jos juda jau ne statmenai, bet lygiagrečiai pusiaujui. Tačiau čia susidaro didesnio slėgio sritis, ir oro masės veržliai leidžiasi žemyn, prie Žemės paviršiaus. Didelė jų dalis ima slinkti atgal pusiaujo link — į sumažėjusio slėgio sritį.

Todėl iš 30-35″ šiaurės ir pietų platumos rajonų oras ištisus metus slenka pusiaujo kryptimi. Ši oro slinkimą žmonės jau seniai pastebėjo, ir tokius vėjus pavadino pasatais.

Kita dalis oro masių, nusileidžiančių prie Žemės paviršiaus 30-353 rajone, slenka ašigalių link, bet nukrypusi apie 40°, Šiaurės pusrutulyje įgauna vakarų kryptį, o Pietų pusrutulyje rytų krypti.

Oro temperatūra priklauso ne tik nuo Saulės spinduliavimo (Saulės radiacijos) intensyvumo, bet ir nuo to, į kokį paviršių krinta Saulės spinduliai. Vasarą saulė labai smarkiai įšildo sausumą, o viršum jūros visada vėsiau. Todėl virš žemynų, ypač subtropikuose, kur saulė šviečia labai ryškiai, vasarą susidaro mažesnio slėgio sritys. Šitaip atsiranda vėjai musonai, kurie visą vasarą pučia iš jūros žemyną.

Kaip tik vasarą, kai derlingą Indijos, Indokinijos, Indonezijos žemę kamuoja kaitra, ten musonas atneša gaivinančią drėgmę, kuri palengvina gyvenimą pusei žmonijos. Mat, šalyse, kur pučia musonai, gyvena beveik pusantro milijardo žmonių.

Žiemą sausuma greitai atšąla, o jūra dar ilgai išlaiko šilumą, sukauptą per vasarą. Todėl žiemos metu musonai pučia priešinga kryptimi — iš sausumos į jūrą.

Labai panašūs musonus yra brizai, bet jie susidaro beveik visose vidutinių platumų jūrų pakrantėse.

Jų pasitaiko net ežerų ir vandens saugyklų pakrantėse. Dieną šie vėjai pučia iš vandens j sausumą, o naktį iš sausumos į vandenį. Juos sukelia taip pat virš vandens ir sausumos esančio oro temperatūros skirtumas, bet kryptis pasikeičia ne pavasarį ir rudenį, o kas rytą ir kas vakarą. Be to, vėjai atsiranda prie kalnu masyvų ir dykumų pakraščiuose. Vasarą oro masės slenka iš šaltosios Arktikos arba iš Atlanto vandenyno ir giliai prasiskverbia I žemynus. Žiemą iš Rytų Sibiro šaltos oro masės sklinda į visas puses. Oro srautai susiduria tarpusavyje, susimaišo. Jie atneša mums čia lietų, čia giedrą, ir nuo jų priklauso ir lėktuvų skridimai, ir laivų plaukiojimas, ir derlius.

Ar atmosferos oro masių judėjime yra koks nors dėsningumas? Žinoma, yra. Šio dėsningumo mokslininkai ieško jau seniai, nuo seniausių laikų ligi šios dienos. Jis tiriamas dešimtyse tūkstančių meteorologinių stočių.

Daugelis tūkstančių specialių radijo stočių pranešinėja centriniams institutams apie oro masių judėjimą. Visi Žemės rutulio oro pakitimai pažymių specialiuose žemėlapiuose. Visą šią medžiagą sudėtingomis mašinomis apdoroja mokslininkai, norėdami sužinoti, ką atneš mums vėjai šiandien, rytoj, po mėnesio ir ateinančiame metų sezone, — daromos oro prognozės.

Kaip supakuoti baldus pervežimui? Jūsų laukia vertingi patarimai

Jei jūsų laukia savarankiškas baldų pervežimas Vilniuje, tokiu atveju verta žinoti, kad visus planuojamus pervežti baldus yra būtina ypač kruopščiai, tinkamai ir atsakingai supakuoti, priešingu atveju iškyla tikimybė juos pažeisti. Tačiau, kaip tai padaryti? Juo labiau, kad skirtingi baldai turi būti pakuojami skirtingai. Taigi, siūlome susipažinti su vertingais patarimais ir, žinoma, jais pasinaudoti.

Kuo anksčiau – tuo geriau

Jei planuojate pervežti vos vieną baldą, tokiu atveju jį pakuoti galite pradėti dar ir pervežimo dieną, tikrai pakaks laiko šiai užduočiai. Tačiau, jei planuojate pervežti keliolika baldų, juos pakuoti pradėkite likus bent kelioms dienoms iki išvežimo. Tai padės išvengti streso; skubos, kuri neretai tampa darbo kokybę prastinančiu veiksnu, o taip pat ir užtikrins, kad visi baldai bus supakuoti tinkamai.

Investuokite į kokybiškas pakavimo priemones

Nemaža dalis žmonių galvoja, kad visai nesvarbu, kokios pakavimo priemonės bus naudojamos šiam tikslui, tad neretai stengiasi sutaupyti kokybės sąskaita. Tačiau tai – tikrai ne pats išmintingiausias sprendimas, kadangi prastos kokybės pakavimo priemonės dažnu atveju negali tinkamai apsaugoti baldų nuo neigiamo aplinkos poveikio. Taigi, kol baldai pasieks kelionės tikslą, bus pažeisti.

Įvardinkite

Jei baldai dedami į dėžes ar suvyniojus į pakavimo priemones, neįmanoma matyti, kur ir koks baldas yra, įvardinkite supakuotus objektus – užrašykite, kur ir koks baldas slepiasi. Tokiu atveju išpakavimas truks trumpiau ir bus sklandesnis.

Burbulinė plėvelė – tarp geriausiųjų

Nors baldams pakuoti skirtų priemonių yra daug, dėmesį verta atkreipti į tai, kad burbulinė plėvelė tikrai yra vienas geriausių pasirinkimų, kadangi ji ypač kokybiškai apsaugoti gaminius nuo neigiamo aplinkos poveikio, sumažina smūgių daromą žalą.

Iš stalčių ir spintelių išimkite daiktus

Atminkite, kad baldų gabenimas bus kur kas sklandesnis bei paprastesnis, jei iš  stalčių ir spintelių išimsite daiktus.

Na, ir, žinoma, nereikia pamiršti, jog ten, kur laukia baldų pervežimas, dažniausiai laukia ir daiktų pervežimas. Pastaruosius yra ypač patogu pervežti dėžėse. Vis dėlto dėmesį verta atkreipti į tai, kad  sunkesnius daiktus reikėtų dėti į mažesnes dėžes, o lengvus – į didesnes. Tai leis išvengti dėžių sugadinimo, plyšių ar net daiktų iškritimo.

Kaip matyti, kokybiškas baldų supakavimas nėra toks lengvas procesas – būtina įvertinti daug įvairių veiksnių. Vis dėlto, taip pat svarbu pastebėti, kad yra ir puiki išeitis, tai – profesionalus baldų pervežimas Vilniuje. Tiesa, šiuo atveju reikėtų pasirinkti pilną baldų pervežimą Vilniuje – tokiu atveju, baldai bus išmontuoti, supakuoti, pervežti, išpakuoti ir vėl sumontuoti.

Taip pat imta info: https://lt.wikipedia.org/w/index.php?search=patarimai&title=Specialus%3APaie%C5%A1ka&go=Rodyti&ns0=1&ns100=1

Geriausias sprendimas plastikiniams langams – roletai

Šiuolaikiškuose namuose, roletai nėra naujiena. Kadangi daugelyje namų langus puošia plastikiniai langai, pritaikyti roletus nėra sudėtinga. Tereikia pasirinkti spalvą bei raštus ir apsispręsti kaip roletai bus montuojami. Apie tai mus informuoja Roletailux.lt pardavimų skyriaus specialistai.

Roletai plastikiniams langams

Lietuvoje, plastikiniai langai buvo pradėti montuot prieš gerą dešimtmetį. Tuomet, daugeliui atrodė, kad tai yra prabanga. Bet bėgant laikui ir tobulėjant technologijoms, galimybę įsigyti ir susimontuoti plastikinius langus turi galimybę ir sunkiai besiverčiantys. Todėl šioje vietoje atsiranda ir tokių langų uždengimo klausimas. Nors, kai kurie vis dar naudoja užuolaidas, roletai plastikiniams langams tampa geriausiu sprendimu. Roletailux.lt yra tokių roletų gamintojas, todėl užsisakant gaminį iš pirmų rankų, sutaupysite ne tik lėšų, bet ir laiko.

Pardavimų skyriaus specialistai rekomenduoja iš anksto apsispręsti dėl spalvų ir rašto. Kadangi tai yra kone ilgiausias procesas klientams. Roletailux.lt siūlo kelis šimtus audinių atspalvių bei raštų. Patiems išrankiausiems yra siūlomi ir foto roletai, kurie tinka ne tik prie interjero, bet gali būti sumontuoti ir prie plastikinių langų.

Roletų montavimo būdai

Roletailux.lt specialistai siūlo kelis roletų montavimo būdus. Jei plastikinių langų arka nėra didelė ir neturi daug erdvės, roletai gali būti sumontuoti prie viršutinės sienos dalies. Tokie roletai uždengs visą lango arką. Antras montavimo būdas gali būti siūlomas, kai roletai sumontuojami prie lubų. Tokį sprendimą priima klientai, kurie nori į namus įsileisti šviesą, bet užkirsti kelią tiesioginiams spinduliams. Kitas roletų montavimo būdas – prie langų rėmų. Jei Jūsų namuose yra sumontuoti plastikiniai langai, roletai gali būti sumontuojami tiesiogiai prie plastikinio langų rėmo. Toks montavimas yra kone populiariausias visoje Lietuvoje. Klysta tie, kurie galvoja, kad roletai plastikiniams langams, montuojant tiesiogiai prie rėmo pažeidžia lango konstrukciją. Tik viršutinė roletų dalis – kasetė, prie plastikinio rėmo yra prisukama įsriegiamais varžtais, kurie rėmo nepažeidžia. Palieka tik nedideles skylutes, kurios šilumos išėjimui ar šalčio patekimui į namus, jokios įtakos nedaro.

Roletailux.lt visada, prieš įgyvendinant klientų užsakymą, atidžiai ir nuosekliai išklauso jų pageidavimų. Tik gavus pilną informaciją apie gaminį pradedami gaminti roletai plastikiniams langams. Ir jei klientai pasiklysta informacijos gausoje, Roletailux.lt specialistai stengiasi pakonsultuoti kiekvieną ir nukreipti jį geriausio varianto pasirinkimui. Roletų audiniai plastikiniams langams taip pat gali skirtis. Todėl nuo pat pradžių naudinga pasirinkti geriausią.

Ieškantiems uždangos plastikiniams langams – aukščiausios kokybės Roletailux.lt gaminiai.

Tirpiąją kavą galima pakeisti stikline labai stiprios natūralios kavos

Kavos ryžiai. 225 g ryžių gerai nuplaunami ir vandenyje verdami apie 3 minutes. Tuo pačiu metu užvirinama 0,75 l pieno. Vanduo, kuriame virė ryžiai, nupilamas, o ryžiai suberiami į verdantį pieną ir ant nedidelės ugnies verdami maždaug 10 minučių. Nukaitus nuo ugnies, įdedama 18 gabaliukų cukraus ir 2 šaukštai tirpiosios kavos; gerai sumaišoma. Po to masę sudedami 2 tryniai ir truputį ant ugnies pakaitinama, bet neužvirinama.

Valgomi ryžiai atšaldyti, papuošti plakta grietinėle. Tirpiąją kavą galima pakeisti stikline labai stiprios natūralios kavos, bet atitinkamai mažiau pilama pieno.

Kavos suflė. 10 šaukštų sviesto ištirpinama puode. Suberiami 8 pilni šaukštai miltų. Mišinys kaitinamas nuolat maišant mediniu šaukštu. Po kelių minučių puodas nukaičiamas nuo ugnies, supilamas šaltas pienas (0,5 l) ir įberiamas žiupsnelis druskos. Maišoma, kol mišinys sutirštėja. Paskui puodas 1-2 min. vėl statomas ant ugnies, supilamas šaukštas kavos ekstrakto (arba tirpiosios kavos reikiamas kiekis) ir 6 šaukštai miltinio cukraus. 5 kiaušinių atskiriami baltymai nuo trynių. Tryniai sudedami mišinį ir gerai išplakama. Atskirai išplakami baltymai ir atsargiai sudedami mišinį. Forma arba kelios nedidelės formos ištepamos sviestu, sudedama pusė paruošto mišinio ir dedama karštą orkaitę. Suflė tiekiama tuoj.

Perkolatoriaus išradėjas – Žakas Augustinas Gande

Kavos pudingas. 100 g sviesto ištirpinama, pridedama 200 g truputį pakepintų miltų. Nuolat maišant, supilama 0,5 l verdančio pieno. Mišinys užvirinamas, paskui truputį pridedama 20 g maltos kavos, 150 g cukraus ir 8 tryniai. Atskirai suplakami 8 baltymai su 50 g cukraus bei trupučiu vanilino ir atsargiai sumaišoma su pirmąja mase. Tokios masės pridedama 3/4 pudingo formos, prieš tai išteptos sviestu. Forma statoma puodą su verdančiu vandeniu ir pudingas verdamas. Tiekiamas su padažu: gerai sumaišomi 100 g cukraus, 2 tryniai, 30 g miltų, 100 g šalto pieno ir truputis vanilino. Sumaišoma pusė stiklinės pieno ir tiek pat stiprios juodos kavos; užvirinama. Nuolat maišant sudedama pirmoji masė. Užvirinama, nukaičiama nuo ugnies ir atsargiai sumaišoma su dviem prieš tai išplaktais baltymais.

Riešutinės riekelės prie kavos. 120 g cukraus, 5 tryniai, pusė pakelio vanilinio cukraus maišoma apie pusvalandį, kol pasidaro putota masė. Maišant pridedami 2 šaukštai stiprios kavos, 100 g susmulkintų graikinių riešutų, 2 šaukštai maltų džiūvėsių ir pusė pakelio miltelių sausainiams. Atskirai išplakami 5 baltymai ir sudedami į masę. Viskas sudedama sviestu išteptą ir miltais pabarstytą pailgą formą. Karštoje orkaitėje kepama, kol apsitraukia rausva plutele. Gatavas batonas supjaustomas plonomis riekelėmis ir pabarstomos vaniliniu cukrumi.

Pupelės su defektais atsiranda ne tik ant medžių

Mieliniai rageliai prie kavos. 15 g mielių išleidžiama keliuose šaukštuose pieno su 70 g cukraus ir sumaišoma su 280 g miltų, 70 g sviesto bei kiaušiniu. Užmaišoma tešla ir pastatoma šiltoje vietoje pakilti. Iš pakilusios tešlos daromos piršto storio lazdelės, supinamos po 2 ir išlenkiami rageliai. Jie dedami ant sviestu išteptos metalinės kepimo skardos. Ragelių paviršius aptepamas tryniu ir apibarstomas riešutais.

Saldi kava lėtai šąla, todėl rekomenduojama ją užšaldyti nesaldintą

Kavos ledas. Pagaminama labai stipri kava su cukrumi. Ataušusi išpilstoma formeles, skirtas vandeniui užšaldyti šaldytuvo kameroje. Užšalę gabaliukai užpilami šaltu vandeniu. Galima užpilti gazuotu vandeniu iš sifono arba mineraliniu.

Žinokite, kad saldi kava lėtai šąla, todėl rekomenduojama ją užšaldyti nesaldintą, o cukraus įdėti vėliau.

Kava su gazuotu vandeniu. Stiklinėje greitai išmaišomi 3 šaukštai kavos sirupo ir 2-3 šaukštai grietinėlės. Stiklinė pripilama iš sifono gazuoto vandens, o ant viršaus uždedamas šaukštas ledų.

Kavos pupelėse yra daug sudėtingų organinių medžiagų

Kava su ledais. Pusė puoduko stiprios kavos sumaišoma su puse puoduko atšaldyto pieno; pasaldinama šaukštu cukraus. Paskui ant gėrimo viršaus uždedami 2 šaukšteliai ledų.

Kitas receptas: 50 g grietininių ledu, 30 g karamelinio sirupo stiklinei stiprios šaltos kavos. Ant viršaus uždedama plaktos grietinėlės.

Šalta kava su pienu. Vienai porcijai reikia stiklinės labai šalto pieno, 2 šaukštai kavos sirupo ir 2 šaukštų ledų. Visa tai sumaišoma, supilama mikserį ir plakama. Gėrimas išpilstomas stiklines; pagal pageidavimą įsidedama ledo.

Kavos vaisių stebuklingos savybės buvo pastebėtos ir tinkamai įvertintos

Pastaba. Šiame ir daugelyje kitu receptų kavos sirupą galima pakeisti tirpiąja arba šiaip stipria šalta kava. Būtinas proporcijas nesunku nustatyti pačiam. Pavyzdžiui, mikseriu išplakama 3/4 stiklinės pieno, 2 šaukšteliai cukraus, 60 g ledų ir pusė stiklinės stiprios kavos.

Salta plakta kava. Sumaišomas puodukas stiprios šaltos kavos, 2 šaukštai sutirštinto pieno ir truputis vanilino. Mišinys supilamas mikserį ir plakamas. Išpilsčius stiklines, įdedama po gabaliuką ledo.

Kava — kasdieninis gėrimas Europos šalyse

Kitas būdas. 4 porcijoms imami 4 dideli gabalai ledo, 2 šaukštai pieno, šaukštas tirpiosios kavos ir šaukštas vandens. Visa tai sumaišoma, suplakama mikseriu ir tuoj pat geriama. Privalumas tas, kad labai greit paruošiama.

Šalta kava su uogiene. Pusėje stiklinės šaltos stiprios kavos išmaišomas šaukštelis serbentų uogienės ir šaukštas cukraus. Gėrimas iškošiamas ir supilamas stiklinę. Tai viena porcija.

Bulgariška šalta kava. Gerai sumaišomi puodukas kefyro, toks pats puodukas stiprios kavos, 5 gabaliukai cukraus ir šaukštas grietinėlės. Mišinys išpilstomas puodukus. Prieš tiekiant kuriam laikui įdedamas į šaldytuvo šaldymo kamerą.

Netikusiu plikiniu galima sugadinti bet kokią kavą

Šalta šokoladinė kava. 4 gėrimo porcijoms imama 4 dalelės šokolado, 0,5 l stiprios šaltos kavos, 100 g cukraus, 3 šaukštai grietinėlės ir žiupsnelis cinamono. Šokoladas ištirpinamas keliuose šaukštuose šilto vandens, sudedama kava, cukrus, grietinėlė ir cinamonas. Kruopščiai viskas sumaišoma ir kurį laiką palaikoma šaldytuve.

Auginant nedaug frezijų, šiam tikslui tinka termostatai

Rudeninio frezijų auginimo programa. Gumbasvogūniai gali būti sodinami per visą rugsėjo mėn. Žydėjimo laikas — vasaris—kovas. Sodinti anksčiau neapsimoka, nes rugpjūtyje labai sunku palaikyti žemą temperatūrą šiltnamyje, ir augalai nepražysta anksčiau už pasodintus rugsėjo mėn.

Temperatūros režimas gumbasvogūnių laikymo metu toks. Jie iškasami gegužės—birželio mėn. ir iki rugsėjo 1 d. laikomi 28-30°C temperatūroje, vėliau 2-3 savaites iki sodinimo 10-13°C. Šiuo metu augalams šviesos atžvilgiu blogiausios sąlygos, todėl atidžiai reikia sekti šiltnamių temperatūrą (tinkamiausia 12— 15°C). Nuo to priklausys ir žiedų derlius, ir jų kokybė.

Rudenį galima auginti daugumą veislių, išskyrus geltonžiedes. Iš šių tinka tik Rijnveld’s Golden Yellow, Aurora, Golden Melodie. Šiuo metu auginamos ir pilnavidurės veislės.

Žieminio frezijų auginimo programa. Gumbasvogūniai sodinami gruodžio III dekadoje arba sausio mėn. pradžioje. Žydėjimo laikas — kovas—gegužė.

Temperatūros režimas gumbasvogūnių laikymo metu toks. Jie iškasami birželio mėn. ir džiovinami. Nuo liepos mėn. 1 d. iki rugpjūčio 1 d. laikomi šaldytuve I-5°C temperatūroje. Nuo rugpjūčio 1 d. iki gruodžio 10 d. laikomi 28–31 °C temperatūroje ir nuo gruodžio 10 d. iki sodinimo— 10-13 °C.

Šio auginimo periodo antra vegetacijos pusė sutampa su intensyvios šviesos laikotarpiu, todėl labai gerai žydi geltonžiedės veislės. Mėlynų veislių žiedai būna dulsvoki. Šiuo periodu tik vidutiniškai vertintina veislė White Swan, tuo tarpu rudenį auginama ji žydi gausiai.

Šiuo metu auginamos frezijos gausiai žydi, žiedai esti labai geros kokybės, todėl jomis reiktų apsodinti apie 50ojo skirto ploto. Vasariniam auginimui reiktų skirti 20% ploto, o rudeniniam —30%.

Įrenginiai pastoviai temperatūrai palaikyti 28-31 °C temperatūrai palaikyti mūsų pramonė išleidžia specialius termostatinius įrenginius KZMA pastoviai temperatūrai nuo 20 iki 35°C palaikyti tam tikro dydžio patalpose (12, 15 ir 30 m2 ploto), šiek tiek izoliuotose nuo lauko temperatūros. Kadangi santykinis oro drėgnumas turi būti ne žemesnis kaip 60% (optimalus 65-80%), patalpą reikia drėkinti, pastoviai laikant indus su vandeniu, arba retkarčiais purkšti patalpas.

Reikiamą temperatūrą drėgnumą nesunkiai galima palaikyti inkubatoriuose. Inkubatorių frezijoms laikyti pirmoji panaudojo agr. J. Rugytė Panerio tarybiniame ūkyje.

Auginant nedaug frezijų, šiam tikslui tinka termostatai, naudojami sėkloms daiginti. Jų viršutinė temperatūros riba paprastai ne aukštesnė kaip 35°C. Platesnio temperatūros diapazono termostatus naudoti rizikinga, nes, sutrikus reguliavimo sistemai, temperatūra gali smarkiai pašokti, ir gumbasvogūniai žus.

10-13°C temperatūrai palaikyti tinka šaldytuvai (specialiai sureguliuojami). Vasarą tokia temperatūra būna daugelyje rūšių.

1-5 °C temperatūrai palaikyti tinka buitiniai, o dar geriau pramoniniai šaldytuvai. Šaldytuvą reikia sureguliuoti dar prieš sudedant gumbasvogūnius, nes ši temperatūra artima kritinei. Gumbasvogūniai sušąla jau —2, —3 °C temperatūroje.

Visose saugyklose turi būti savaitiniai termografai, kad galima būtų sekti temperatūrų kreivę.

Vasarinė frezijų auginimo programa

Taigi frezijų augintojams būtina žinoti, kad galima sodinti tiktai tuos gumbasvogūnius, kurie 3-4 mėn. buvo laikomi 28-31 °C temperatūroje (santykinė oro drėgmė turi būti 65-80%). Kai gumbasvogūnius ramybės būvyje reikia išlaikyti ilgiau, jie laikomi šaldytuve (1-5°C). Po to juos vis tiek reikia 3-4 mėn. palaikyti aukštoje temperatūroje (28-31 °C) ir tik po to sodinti.

Frezijų žiedų galima turėti ištisus metus, tačiau pas mus labiausiai jų trūksta lapkričio—balandžio mėn. Patirtis parodė, kad gegužės mėn. frezijos turi didesnę paklausą už tulpes ir narcizus. Turbūt birželyje jos taip pat turėtų paklausą, nes ir šiuo metu skintų gėlių sortimentas negausus.

Mes siūlome 3 frezijų auginimo programas, pagal kurias žiedus galima skinti maždaug pusę metų. Tas programas pavadinsime vasarinio, rudeninio ir žieminio auginimo, pagal tai, kokiu metu augalai sodinami ir auga pirmaisiais mėnesiais.

Vasarinė frezijų auginimo programa. Sodinimo laikas — birželio mėn. I ir II dekada; numatomas žydėjimo laikas — lapkritis—sausis, auginimo trukmė 6–8 mėn., iš jų 3-5 mėn. šiltnamyje.

Temperatūros režimas gumbasvogūnių sandėliavimo metu:

Jeigu gumbasvogūniai iškasami vasario—kovo mėn., tai iki birželio jie laikomi 28-31 °C temperatūroje. Santykinė oro drėgmė 65–80%.

Aukšta temperatūra frezijų gumbasvogūnius galima pradėti veikti tuoj augalams peržydėjus, kai jie dar neiškasti.

Jeigu gumbasvogūniai iškasami birželio mėn., tai iki vasario mėn. jie laikomi 1-5°C temperatūroje, vėliau iki gegužės pradžios 28-31 °C ir 2-3 savaites prieš sodinant 13 °C temperatūroje. Šis režimas nelabai patogus, nes šaldytuvus reikia ilgai eksploatuoti.

Kadangi tiktai pagal šią programą augalai iš pradžių auginami lauke, vėliau šiltnamyje, tai paminėsime kai kurias specifines detales.

Gumbasvogūniai sodinami į pikavimo dėželes, kutių sienelių aukštis— 15-20 cm. Šiam tikslui naudojami ir lengvi plastmasiniai konteineriai. Dėželės su pasodintais gumbasvogūniais lauke dedamos ant polietileno plėvelės, kad pro jų šonus išlindusios šaknys nesiektų žemės ir nesišaknytų. Per pirmuosius du auginimo mėnesius augalus reikia pritemdyti, ypač saulėtą ir šiltą vasarą. Taip sumažinama dirvos temperatūra. Jeigu šiuo metu dirvos temperatūra labai aukšta, tai žiedai nesiformuoja, o auga tik lapai. Augalus reikia gausiai purkšti ir laistyti. Rugsėjo mėn., prieš prasidedant šalnoms, dėželės nešamos į šiltnami.

Papildomai tręšiami kas 2 savaitės. Jeigu augalai tamsiai žali, tręšti galima rečiau. Kol augalai auga lauke, azoto ir kalio (N : K20) santykis turi būti 2 : 1. Šiltnamyje, kol orai šviesūs, šių elementų santykis turi būti 1 : 1, o kai šviesos trūksta — 1 :2.

Pagal šią programą frezijos galėtų būti auginamos daržininkystės kombinatuose, rudenį joms panaudojant šiltnamių plotus po daržovių.

Vasarą auginome Blauwe Wimpel, Princess Marijke, Rosemunde, Rijnveld’s Golden Yellow, Stockholm, White Swan veisles. Visos jos žydėjo, tačiau geriausios kokybės buvo Stockholm ir Princess Marijke žiedai. Literatūroje nurodoma, kad vasarą galima auginti Aurora, Sonata, Balerina, Rose-Marie, Corona, Golden Melodie, Apollo. Nepatartina auginti neišbandytų geltonžiedžių frezijų.