Home

Kaulasėklis – tai viena gražiausių ir populiariausių vasaros žydinčių gėlių

Kaulasėklis – tai viena gražiausių ir populiariausių vasaros žydinčių gėlių, sulaukianti ypač daug dėmesio dėl ryškiaspalvių, saulėgrąžas primenančių žiedų ir ilgo žydėjimo laikotarpio.

Kaulasėklio auginimo ir priežiūros vadovas

Paprasčiau

  • Kaulasėklis mėgsta saulę, lengvą sausą žemę, nepakenčia užmirkimo, yra nereiklus, bet nemėgsta šalnų.
  • Gausiai žydi, jei pašalinate nužydėjusius žiedus ir kartais patręšiate.

Sodinimas ir vietos parinkimas

Aspektas Rekomendacijos
Vieta Saulėta, apsaugota nuo šalto vėjo. Pusiau pavėsis tinka, bet žiedų bus mažiau.
Dirva Lengva, derlinga, laidžiai drėgmei, šiek tiek smėlinga. Žemaūgėms ir vazoninėms galima naudoti universalią gėlių substratą.
Sodinimo laikas Į lauką sodinama tik pasibaigus šalnoms (gegužės antroje pusėje, birželį).
Atstumai 20–30 cm tarp augalų (priklausomai nuo veislės dydžio).

Priežiūros pagrindai

Aspektas Rekomendacijos
Laistymas Nereguliarus, tik žydėjimo metu ir per sausras. Neišmirkus, perlaistyti nereikia – augalas nori, kad žemė tarp laistymų pradžiūtų.
Tręšimas Kas 2–3 savaites žydinčioms gėlėms skirtomis trąšomis – žydės ilgiau ir gausiau.
Nužydėjusių žiedų šalinimas Būtina šalinti nužydėjusius žiedus – tai skatina naujus žiedpumpurius.
Genėjimas Jei išauga šakos, kurios negražiai išsikeroja – galima trumpinti, kad būtų tankesnis kerelis.
Oro temperatūra Optimalu 15–25°C. Nepakenčia šalnų (nuo +2°C jau nukenčia); vėsus ir lietingas oras slopina žydėjimą.
Vazonai Puikiai auga vazone ar lovelyje: būtinas drenažas, kelios skylutės dugne, lengvas substratas.

Dauginimas

  1. Sėklomis:
    • Sėjamos vasario–kovo mėn. į dėžutes, laikomos šiltai, šviesiai. Daigai pikuojami ir į lauką sodinami tik pasibaigus šalnoms.
  2. Auginiais:
    • Rugpjūtį paimkite 6–8 cm ilgio auginį, įsišaknija substrato ir smėlio mišinyje. Laikykite šiltai, šviesiai, peržiemokite vėsiai.

Žiemojimas

  • Lietuvoje auginamas kaip vienmetė, nes lauke žiemą neperžiemoja.
  • Norint išsaugoti gražią veislę, rudenį galima įnešti į vėsų, šviesų kambarį (10–15°C), retai palaistyti – pavasarį vėl išsodinti.
  • Vienmetėms prižiūrėti minimaliai: prieš šalnas išrauti ir kompostuoti.

Dažniausios problemos ir pavojai

Problema Požymiai Sprendimas
Lapų, žiedų puvimas Rudi ar pelėsuoti plotai, žemės drėgmės perteklius Nepersodinti į per šlapią vietą, sumažinti laistymą, šalinti pažeistas dalis.
Blogas žydėjimas Mažai ar visai nežydi Trūksta šviesos, per daug vazonėlis, per šalta – pasirinkite saulėtą vietą ir tręškite.
Kenkėjai (amarai, tripsai) Lapeliai su dėmelėmis, sukasi, lipšnumas Pašalinti mechaniškai, žaliųjų muilų tirpalas ar insekticidas.

Naudingi patarimai

  • Žydi iki pat šalnų, jei nuolat šalinsite nužydėjusius žiedus.
  • Vazonuose dažnai suderinkite su kitais vienmečiais – dėl gausios spalvų paletės gražiai dera su pelargonijomis, lobelijomis, suteriais.
  • Ūgtelėję daigai trumpinami, kad augalas būtų kompaktiškas ir vešlus.
  • Kaulaseklis mėgsta kuo daugiau saulės, ne per sunkią ir neužmirkstančią žemę, saikingą tręšimą bei reguliarų nužydėjusių žiedų šalinimą.
  • Dažniausiai auginama kaip vienmetė, bet galima peržiemoti vėsiai viduje.
  • Nepakenčia užmirkimo ir šalnų, puikiai tinka tiek į gėlynus, tiek į vazonus ar lovelius.

Kauleniai (Cotoneaster) – dekoratyviniai, dažnai gyvatvorėms ar apvadams naudojami krūmai

Kauleniai (Cotoneaster) – dekoratyviniai, dažnai gyvatvorėms ar apvadams naudojami krūmai. Jie vertinami dėl blizgių žalių (kartais margų) lapų, mažų žiedų ir ryškių raudonų, oranžinių, juodų ar rožinių uogų, liekančių iki vėlyvo rudens ar net žiemos. Lietuvoje ypač populiarūs paprastasis, blizgantysis, juodasis ir horizontalusis kauleniai.

Paprastas paaiškinimas

  • Kauleniai yra ilgaamžiai, nereiklūs, puikiai pakenčia kirpimą ir lengvai formuojami.
  • Mėgsta saulę ar pusiau pavėsį, dera beveik bet kokioje gerai drenuotoje dirvoje.

Kaulenio auginimas ir priežiūra

Priežiūros aspektas Rekomendacijos
Vieta Saulėta arba pusiau pavėsis. Saulėje augalai gausiau žydi, uogos ryškesnės.
Dirva Tinka beveik visos sodo žemės, bet svarbu geras drenažas. Netinka užmirkstančios vietos.
Laistymas Įsišakniję augalai atsparūs sausroms. Jauniems sodinukams pirmus metus laistyti reguliariai.
Tręšimas Pavasarį galima mulčiuoti kompostu ar perpuvusiu mėšlu. Papildomas tręšimas dažniausiai nereikalingas.
Genėjimas Puikiai pakenčia genėjimą – formuokite kaip norite pavasarį ar vasaros pradžioje, šalinkite pažeistas/ligotas šakas.
Mulčiavimas Mulčiuokite šaknis – išlaikysite drėgmę, sumažinsite piktžoles.
Žiemojimas Dauguma rūšių žiemoja gerai, bet jauniems ar platiems hortizontaliems krūmams žiemą mulčiuokite pagrindą.

Dauginimas

  • Auginiais: Vasarą arba vėlai pavasarį, 10–15 cm ūglių galai, šaknydinti drėgname durpių–smėlio mišinyje.
  • Sėklomis: Rečiau, ilgai dygsta, dažniau naudojama selekcijai.
  • Atžalomis ar sluoksniuojant: Itin paprasta horizontaliesiems kauleniams.

Ligos ir kenkėjai

Problema Sprendimas
Dėmėtligės, miltligė Pažeidus lapus pašalinkite, purkškite fungicidu, nelaikykite per tankiai.
Apsikrėtimai amarais, skydamariais Praplaukite stipria vandens srove, naudokite insekticidą ar muilinį tirpalą.
Šaknų puvinys Dažniausiai nuo užmirkimo – rinkitės tik laidžias dirvas.

Specialūs priežiūros patarimai pagal rūšis

Rūšis Savybės/patarimai Pastabos
Blizgantysis kaulenis (C. lucidus) Atsparus, tinkamas karpymui, idealus gyvatvorėms. Per 10 m gali išaugti iki 2–3 m aukščio gyvatvorė.
Horizontalusis kaulenis (C. horizontalis) Žemas, plačiai šliaužia, tinka apvadams ir šlaitams. Dekoratyvios rausvos uogos ir raudona lapija rudenį.
Juodasis kaulenis (C. melanocarpus) Nereiklus, neskuba augti, tamsios uogos. Sodinamas ne tik dekoratyviai, bet ir dėl paukščių.
Paprastasis kaulenis (C. integerrimus) Atsparus šalčiui, sausrai, dažnas natūraliuose želdynuose. Uogos mažiau ryškios.
  • Kauleniai – vieni nereikliausių dekoratyvinių krūmų: tinka beveik visose vietose, nereikalauja gausaus laistymo ir tręšimo, pakenčia kirpimą bei formavimą.
  • Puikiai tinka gyvatvorėms, apvadams, šlaitams, alpinariumams.
  • Pagrindinė sėkmės sąlyga – neužmirkstanti ir ne per sunkiai užsistovinti dirva, reguliarus genėjimas tankaus augalo formavimui.

Kerija (Kerria japonica) – tai dekoratyvinis, anksti pavasarį žydintis lapuočių krūmas

Kerija (Kerria japonica) – tai dekoratyvinis, anksti pavasarį žydintis lapuočių krūmas, dažnai vadinamas japoniškąja kerija arba geltonžiede. Svarbiausia jų puošmena – ryškūs, geltoni, primenantys mažus rožės žiedelius, paprastai arba pilnaviduriai žiedai.

Trumpai apie keriją

  • Aukštis: 1–2 metrų, kartais iki 3 m.
  • Žiedai: Geltoni (1,5–4 cm), žydi balandžio-gegužės mėn., kartais vėlai vasarą pasirodo antras žydėjimas.
  • Lapai: Šviesiai žali, dantyti, krenta žiemai.
  • *Užauga tankiu, šakotu krūmu.

Auginimo sąlygos ir priežiūra

Auginimo faktorius Rekomendacijos
Vieta Saulėta arba pusiau pavėsis, geriausiai nuo vėjų apsaugota.
Dirva Lengva, derlinga, drėgna, bet neužmirkusi. Pakenčia ir prastesnį dirvožemį, jei neužmirksta.
Laistymas Nepersistengti – vidutinis, sausros metu palaistyti.
Tręšimas Pavasarį galima papildomai patręšti kompostu.
Genėjimas Kiekvieną pavasarį po žydėjimo nukarpykite peržydėjusius ūglius iki žemės, kas 3–4 metus išpjaukite seniausias šakas.
Žiemojimas Lietuvoje žiemoja gerai, tačiau atvirose, vėjuotose vietose šąla viršūnėlės – rekomenduojama sodinti apsaugotoje vietoje ar pamulčiuoti šaknis.

Dauginimas

  • Auginiais: Geriausia – vasarą/imti pusiau sumedėjusius ūglius (šaknija durpėse, smėlyje).
  • Atžalomis: Krūmas leidžia daugybę atžalų, kurias galima atskirti ir persodinti.
  • Sluoksniuojant: Pavasarį prilenkti žemę prie motininio krūmo ir užberti – rudeniop įsišaknija.

Dažniausios problemos

Problema Sprendimas
Prastai žydi Gali trūkti šviesos ar per senas krūmas – genėti, išpjauti senas šakas.
Virūnėlės apšąla Sodinant rinktis apsaugotas vietas, žiemai mulčiuoti pagrindą.
Lapų dėmėtumas/šviesėjimas Retai, dažniausiai nuo ilgos šalnos ar sausros – laistyti, pašalinti pažeistas vietas.
  • Kerija – ryškus, ankstyvo pavasario krūmas, nereiklus, gražus tiek pavėsyje, tiek saulėje.
  • Svarbu reguliariai genėti po žydėjimo, taip pat užtikrinti bent minimalią apsaugą nuo šalčių.
  • Dauginti galima lengvai atžalomis ar auginiais.

Kinrožė – populiari, nepretenzinga, džiuginanti kambarinė gėlė

Kinrožė – populiari, nepretenzinga, tačiau ypač žiedais džiuginanti kambarinė gėlė. Kad kinrožė ilgai ir gausiai žydėtų, būtina laikytis tam tikrų auginimo bei priežiūros principų.

Svarbiausi kinrožės priežiūros akcentai

Veiksnys Rekomendacijos
Šviesa Ryški, bet išsklaidyta. Geriausiai jaučiasi pietų/pietryčių palangėje, apsaugota nuo stiprios vidurdienio saulės.
Temperatūra 18–26 °C; žiemą ne žemiau 14 °C.
Laistymas Reguliariai, bet neperlaistyti (pavasarį-vasarą gausiau), dirva turi būti nuolat drėgna, bet ne per šlapia.
Oro drėgnumas Mėgsta drėgnesnį orą. Galima purkšti lapus (ne žiedus!), vazoną pastatyti ant šlapių žvirgždo.
Tręšimas Nuo pavasario iki rudens – kartą kas 2 savaitės trąšomis žydintiems augalams (su mikroelementais, ypač geležimi ir magniu).
Dirva Derlinga, puri, silpnai rūgšti arba neutrali (pH 6–7). Naudokite substratą žydintiems kambarinėms gėlėms.
Persodinimas Jaunos – kasmet, suaugusios – kas 2–3 metus pavasarį.
Formavimas Reguliarus karpymas (ankstyvą pavasarį). Tai skatina naujų ūglių ir žiedų susidarymą.

Dauginimas

  • Auginiais: Geriausia pavasarį ar vasarą. Nupjautą 8–10 cm ilgio galiuką šaknydinkite vandenyje ar durpių-pelų mišinyje.
  • Sėklomis: Rečiau, sėjinukai dažnai nepakartoja motininės augalo savybių.

Dažniausios problemos, ligos ir kenkėjai

Problema Požymiai Sprendimas
Lapai gelsta, krenta Perlaistymas, per sausas oras, šviesos trūkumas Reguliuokite laistymą, pakelkite drėgmę, perkelkite į šviesesnę vietą.
Žiedų užuomazgos krinta Staigūs laistymo, temperatūros pokyčiai Stabilios sąlygos, venkite šalčio/skersvėjo.
Nežydi Trūksta šviesos ar trąšų, nekarpoma Daugiau šviesos, patręšti, genėti pristabdyti ilgus, senus ūglius.
Kenkėjai – voratinklinės erkės, skydamariai, amarai Lapai lipnūs, geltoni taškai, voratinkliai Nuplauti švelniu muiluotu vandeniu, purkšti insekticidu, didinti oro drėgmę.

Naudingi patarimai

  • Reguliariai apžiūrėkite augalą – kinrožė jautri kenkėjams ir staigiems pokyčiams.
  • Neperkraukite vazonėlio – geriau dažnai persodinti į vos didesnį vazoną, nei auginti per dideliame.
  • Žiemą ilsisi, tad laistykite mažiau, nelaikykite per šiltai ir saugokite nuo juodraščių.
  • Periodiškai karpykite – tai padeda išlaikyti kompaktišką, žiedais apaugusį augalą.
  • Gausiai žydinčios kinrožės paslaptis – šviesa, reguliarus laistymas, tręšimas, didesnė oro drėgmė ir kasmetinis, švelnus formavimas.
  • Stebėkite augalo reakciją į priežiūrą ir, pastebėję pakitimus, greitai imkitės atitinkamų veiksmų.

Kiparisas Lietuvoje – sudėtingas, tačiau įdomus pasirinkimas

Kiparisas Lietuvoje – sudėtingas, tačiau įdomus pasirinkimas. Įprastas tikrasis kiparisas (lot. Cupressus sempervirens, Viduržemio jūros kiparisas) mūsų žiemų dažniausiai neatlaiko lauke. Tačiau Lietuvoje puikiai tinka kiti panašūs spygliuočiai.

Galimų „kiparisų“ rūšys Lietuvoje

Augalo pavadinimas Lotyniškas pavadinimas Atsparumas žiemai Pastabos
Paprastasis kadagys Juniperus communis Labai atsparus Dažnai formuojamas kaip gyvatvorės.
Viržinis kadagys Juniperus sabina Atsparus Tinka alpinariumams, gyvatvorėms.
Kiparisinė tuja Chamaecyparis spp. Dauguma veislių vid. atsparios Įvairių formų ir spalvų, reikia apsaugos žiemą (nuo saulės, šalčio, vėjo).
Pseudokiparisas Chamaecyparis lawsoniana Vidutiniškai atsparus Reikia formuoti, gali apšalti per stiprias žiemas.
Tikrųjų kiparisų giminės Cupressus spp. Neatsparūs mūsų žiemoms Gali augti tik šiltnamiuose, vazonuose lauke tik vasarą.

Auginimo lauke nuorodos

  • Natūralus kiparisas (Viduržemio jūros): žiemos šalčių netoleruoja, lauke žūsta jau prie –12 °C.
  • Lietuvai tinkančios alternatyvos: rinkitės Chamaecyparis (kiparisines tujas), kurios išvestos veislės kartais pavadinamos „kiparisais“. Gerai įsišaknija, bet sausos pavasario saulės ir šalčio gali apdeginti – rekomenduojama dengti eglišakiais arba specialiu audiniu.
  • Kadagiai (ypač siaurų formų kaip ‘Skyrocket’) populiarūs dėl kūgiškos formos ir visiško atsparumo šalčiui.

Vazone auginamas kiparisas (vazoniniai „itališki“ kiparisai)

  • Galima auginti vazone, vasarą laikyti lauke, o žiemai įnešti į šviesią vėsią patalpą (5–10°C, bet be šalčio).
  • Jaunus augalus (pvz., Cupressus macrocarpa arba C. sempervirens) Lietuvoje dažnai parduoda kaip „vazoninius kiparisus“ arba kalėdines dekoracijas. Jie jautrūs šalčiui ir lauke peržiemoja tik ypač švelnios žiemos atveju.

Auginimo sąlygos

  • Vieta: saulėta, apsaugota nuo vėjo.
  • Dirva: lengva, laidi, šiek tiek rūgšti (pH 5,5–6,5), neužmirktanti.
  • Laistymas: reguliarus, tačiau vengti užmirkimo.
  • Žiemojimas: būtina apsauga, ypač pirmus metus po pasodinimo; šaknų mulčiavimas, apsauga nuo šalčio ir pavasarinės saulės.
  • Karpyti galima pavasarį ar vasaros pradžioje, kad išlaikytų formą.
  • Tikrojo kipariso lauke Lietuvoje auginti negalima – neatsparus šalčiui, o dažniausiai sode auginami kiparisiniai augalai – tai kiparisinės tujos, pseudokiparisai ar kadagio formos.
  • Svarbiausia – žiemos apsauga, pasirinkti tinkančias rūšis ir veisles, o vazoninius kiparisus žiemą laikyti nešaltame, bet vėsokame ir šviesiame kambaryje.
  • Alternatyva – rinktis siaurų, kūgiškų formų kadagius, kurių vaizdas labai primena itališkus kiparisus ir puikiai žiemoja mūsų klimate.