Home

Byvytasss

Tymai yra labai pavojingi sergantiesiems rachitu

Tymai užkrečiami 5-6 dienas prieš išbėrimą ir tiek pat po išbėrimo. Jeigu motina yra persirgusi tymais ir kūdikį maitina krūtimi, jis iki 3-4 mėnesių šia liga suserga labai retai.

Tymai yra labai pavojingi sergantiesiems rachitu, mažakraujyste, blogai augantiems, nutukusiems, taip pat vyresniems vaikams, nusilpusiems nuo kitų ligų. Jiems gali atsirasti komplikacijų, pavyzdžiui, plaučių ar ausų, retai galvos smegenų uždegimas. Visiems ligotiems vaikams ir buvusiems kontakte su sergančiuoju tymais pačioje ligos pradžioje suleidžiamas hemaglobulinas.

Nenustatinėkite tymų diagnozės patys. Vaikui staiga susirgus, išsikvieskite į namus gydytoją. Žinokite, tymų virusas yra labai lakus. Su oro srove jis gali patekti iš vieno aukšto į kitą, o pro įvairius plyšius – iš vieno buto į kitą. Dėl to, susirgus vaikui tymais, įspėkite kaimynus, pažįstamus, gimines.

Nebijokite vaikų skiepyti nuo tymų. Kartais paskiepytas vaikas kiek pakarščiuoja, pakosti, bet šis trumpalaikis negalavimas sveikatai nepavojingas. Nuo tymų, kaip ir nuo visų kitų ligų, skiepijami tik visiškai sveiki vaikai arba po bet kokios ligos praėjus 2 mėnesiams. Persirgus tymais, lieka pastovus imunitetas.

Vėjaraupiai. Tai labai paplitusi užkrečiamoji liga, kuria dažniausiai serga ikimokyklinio amžiaus vaikai. Vėjaraupius sukelia tam tikras virusas, neatsparus aplinkos veiksniams. Šia liga suserga visi vaikai, buvę kontakte su sergančiuoju. Per aplinkos daiktus neužsikrečiama. Inkubacinio periodo trukmė 9-21 diena.

Liga prasideda staiga. Pakyla kūno temperatūra, maži vaikai gali vemti ir viduriuoti. Įvairiose odos vietose (ir galvoje), gleivinėje atsiranda apie 2 mm didumo rausvų dėmelių, kurios greitai iškyla ir prisipildo skaidraus turinio. Taip atsiranda pūslytės, apjuostos rausvu žiedeliu.

Jos dažnai susilieja. Pūslytės greitai sprogsta ir užsitraukia tamsiu šašeliu. Sprogus pūslytėms, gleivinėje atsiveria skausmingos opelės. Ligonį beria 2-4 dienas. Jis būna užkrečiamas 5 dienas dar po to, kai atsiranda paskutinis šviežias vėjaraupių išbėrimas.

Nesilaikant švaros, pūslytės supūliuoja, atsiranda pūlinės odos ligos – rožė, pūliniai. Vėjaraupiais sunkiau serga nusilpę vaikai. Jiems retkarčiais atsiranda komplikacija smegenų uždegimas. Todėl nuo vėjaraupių reikia ypač saugoti dažnai sergančius kūdikius.

Ligonis nuo sveikų vaikų atskiriamas 10-12 dienų. Buvusieji kontakte su ligoniu nuo kitų vaikų izoliuojami 3 savaitėms. Jeigu jūsų vaikas susirgo vėjaraupiais, įspėkite kaimynus, gimines, draugus, praneškite vaikų įstaigai, kurią jis lanko. Persirgus vėjaraupiais, lieka pastovus imunitetas. Skiepų nėra.

Byvytasss

Saugokite vaikus nuo sergančiųjų

Ligonio baltiniai, indai ir žaislai (kuriuos galima) išvirinami, o menkaverčiai žaislai, knygos sunaikinamos. Buvusiems kartu su ligoniu sveikiems vaikams 7 dienas neleiskite bendrauti su kitais vaikais.

Saugokite vaikus nuo sergančiųjų pūliniais, angina, skarlatina. Staiga susirgusiam vaikui, kuris skundžiasi gerklės skausmu, vemia, kuo skubiausiai iškvieskite gydytoją. Jeigu jis nustatys skarlatiną ir patars vaiką gydyti ligoninėje, nepalikite ligonio namuose.

Namuose paliekami ligoniai, kurie serga nesunkiai ir yra nepavojingi kitiems, t. y. jeigu nėra mažų vaikų bei suaugusiųjų, dirbančių visuomeninio maitinimo įstaigose, prekyboje arba su vaikais.

Pasveikusį vaiką nuveskite pas gydytoją, kad būtų galima laiku nustatyti, ar neprasidėjo ligos komplikacijos. Nuo skarlatinos skiepų nėra. Ja persirgus, lieka pastovus imunitetas.

Raudonukė. Tai nesunki užkrečiamoji liga. Ją sukelia tam tikras virusas. Inkubacinio periodo trukmė – 2-3 savaitės. Ligos pradžia staigi. Dažniausiai truputį pakyla kūno temperatūra, parausta akys, skauda gerklę. Jau ligos pradžioje ant veido ir viso kūno atsiranda nedaug stambių rausvų, kiek iškilusių virš odos, tarpusavyje nesusiliejančių dėmelių. Jos išnyksta per 2-3 dienas. Be to, ligos pradžioje iki žirnio didumo padidėja pakaušio bei sprando limfmazgiai. Jie būna kieti, neskausmingi. Ligos diagnozę gali nustatyti tik gydytojas.

Susirgusio raudonuke vaiko neizoliuokite, tik įspėkite savo draugus, kaimynes, pažįstamas, nes, pavyzdžiui, nėščiai moteriai susirgus raudonuke, pažeidžiamas vaisius. Persirgus raudonuke, lieka pastovus imunitetas.

Tymai. Tai užkrečiamoji liga, kurią sukelia tam tikras virusas. Dabar vaikai tymais serga daug rečiau, nes nuo jų skiepijama.

Užsikrečiama tik pabuvus kartu su ligoniu. Mat ligos sukėlėjas yra neatsparus aplinkos veiksniams. Tymai labiausiai užkrečiama liga, nes visi neskiepytieji, susitikę su ligoniu, suserga. Inkubacinio periodo trukmė 7-21 diena. Todėl lopšelio-darželio grupei, kurią lankė ligonis, 21 dienai skiriamas karantinas.

Liga prasideda staiga. Pakyla kūno temperatūra, atsiranda sloga ir kosulys. Parausta akys, jos bijo šviesos. Burnos gleivinėje atsiranda raudonų, o ant skruostų gleivinės – baltų, lyg kreidos kruopelių, dėmių. Sutrinka bendra ligonio būklė, jis nevalgo, o maži vaikai gali pradėti viduriuoti. Aukšta temperatūra laikosi nuo ligos pradžios ligonį išberia raudonomis dėmelėmis. Iš pradžių jų atsiranda už ausų, ant kaklo, vėliau išplinta visame kūne. Dėmelės auga, didėja, kol visas kūnas pasidaro raudonas. Kartais po tymų oda lieka kiek marga.

Byvytasss

Kiekvienai užkrečiamajai ligai būdingas inkubacinis periodas

Kiekvienai užkrečiamajai ligai būdingas inkubacinis periodas (laikas tarp apsikrėtimo ir ligos požymių atsiradimo). Per šį periodą ligos sukėlėjai dauginasi užsikrėtusio vaiko organizme, ir kai tik jis nusilpsta, vaikas suserga.

Jeigu žinote, kad vaikas bendravo su sergančiuoju, t. y. galėjo užsikrėsti infekcine liga,- kruopščiau jį prižiūrėkite, kad nepavargtų, ilgiau su juo būkite gryname ore, nebendraukite su kitais vaikais. Taip prižiūrimas vaikas lengviau ir greičiau persirgs.

Žinokite, kad užgrūdinti, stiprūs vaikai užkrečiamosiomis ligomis serga rečiau. Užkrečiamųjų ligų yra daug. Kiekvieną iš jų sukelia vis kitas sukėlėjas. Be to, jų pasitaiko nevienodai dažnai. Visame pasaulyje likviduoti raupai, mūsų respublikoje nebesergama maliarija, poliomielitu, retai pasitaiko vidurių šiltinė, itin retai – difterija. Dėl skiepijimų ryškiai sumažėjo susirgimų kokliušu, tymais, tuberkulioze, stablige. Ne visos užkrečiamosios ligos vienodai pavojingos.

Tačiau, nesvarbu kokia būtų užkrečiamoji liga, vis tiek susilpnina vaiko organizmą ir sulėtina jo vystymąsi. Dėl to saugokite vaikus nuo užkrečiamųjų ligų.

Dažnos vaikų užkrečiamosios ligos. Skarlatina. Tai ūmi, gerokai paplitusi užkrečiamoji liga, kurią sukelia streptokokai. Ja dažniau serga vaikai nuo 3 iki 8 metų. Ligos sukėlėjai atsparus aplinkai, todėl užsikrečiama ne tik nuo ligonio, bet ir per jo apkrėstą maistą, ypač pieną. Suserga ne visi vaikai, buvę kontakte su sergančiuoju arba kitais keliais užsikrėtę streptokokais.

Vaikai iki 3 metų skarlatina serga retai. Inkubacinio periodo trukmė – nuo kelių valandų iki 12 dienų, dažniausiai -2-4 dienos. Liga prasideda staiga. Ima skaudėti gerklę, galvą, pilvą, pakyla kūno temperatūra, vaikas vemia. Ligos pradžioje liežuvis būna rausvokas, su baltomis apnašomis, kraštai avietinės spalvos. Gomurys, žiotys, tonzilės raudoni burna kaip išplikyta. Raudonos gleivinės fone gali būti netaisyklingų vyšnių spalvos taškelių žvaigždučių ir baltų apnašų.

Pirmos paros pabaigoje ir antros pradžioje ant kaklo, krūtinės, o vėliau ant viso kūno atsiranda daug smulkių, aguonos grūdo didumo avietinės spalvos spuogelių. Išbėrimas gausesnis vidiniuose dilbio, žasto paviršiuose, ant kaklo ir pilvo apačioje, veidas raudonas, o viršutinė lūpa ir smakras, balti. Per dvi dienas liežuvis pasidaro švarus, ryškiai avietinės spalvos.

Per kelias dienas nukrinta kūno temperatūra, išnyksta spuogeliai, ligonio būklė pastebimai gerėja. Antrą ligos savaitę oda pradeda luptis, pleiskanoti, ypač nuo delnų ir padų. Jeigu ligonis buvo gydytas penicilinu ar kitais penicilino grupės antibiotikais, oda gali nesilupti. Ne visi vaikai sunkiai serga skarlatina. Kai kuriems išbėrimas būna negausus, kūno temperatūra neaukšta, nesutrinka bendra būklė.

Vaikas niekuo nesiskundžia arba jam nestipriai skauda galvą ir gerklę. Tačiau, kokia bebūtų skarlatinos forma, ji vis vien yra pavojinga liga, nes gali atsirasti pavojingų komplikacijų, pavyzdžiui, širdies raumens ar inkstų uždegimas.

Kai pirmomis ligos valandomis iškviečiamas gydytojas ir ligonis laikosi lovos režimo, gydomas pagal gydytojo nurodymą penicilinu bei kitais vaistais, skarlatina praeina be komplikacijų.

Skarlatina užkrečiama 22 dienas. Taigi tiek dienų sergantysis negali bendrauti su sveikais vaikais. Jeigu gydytojas nustatė skarlatinos diagnozę, įspėkite kaimynus, pažįstamus, gimines, kad jie atsitiktinai neužeitų pas jus su sveikais vaikais. Taip pat neužmirškite paskambinti į darželį, kurį lanko jūsų vaikas.

Byvytasss

Taisyklingam sukandimui turi įtakos taisyklingas kvėpavimas

Kadangi šešerių septynerių metų vaikų stuburas labai lankstus, raumenys silpnoki, tai jis greitai iškrypsta ir laikysena būna netaisyklinga. Jei kėdė per žema ar stalas per aukštas, vaikas pakelia dešinę ranką aukščiau ir stuburas linksta į šoną. Jei stalas per žemas, kėdė per aukšta arba kėdės kraštas atitrauktas nuo stalo krašto, – vaikas kūprinasi.

Pripratinkite būsimąjį mokinį taisyklingai laikyti pieštuką. Leiskite jam daug piešti, lipdyti. Tai lavina mąstymą ir ranką rašyti. Tegul vaikas apvedžioja įvairius trafaretus, sudėtus taškus sujungia vertikaliai ir horizontaliai.

Nemokykite rašyti, nes mokytojui bus daug sunkiau ištaisyti, negu sudaryti taisyklingo rašymo įgūdžius.

Nors ikimokyklinis laikotarpis yra svarbiausias ruošiant vaiką mokyklai, bet šiam įvykiui pradėkite jį ruošti jau nuo 2-3 metų. Tam, kad vaikas taisyklingai tartų įvairius garsus ir raiškiai skaitytų, nuo pat pirmųjų gyvenimo dienų su juo kalbėkite aiškiai. Vaikui pradėjus kalbėti, nemėgdžiokite jo kalbos, o nuolat ją taisykite. Viena iš priežasčių, dėl kurios pasunkėja vaiko kalba, netaisyklingas sukandimas.

Kad jis būtų taisyklingas, skatinkite vaiko poreikį kramtyti jau nuo 5-6 mėn. Duokite jam kramtyti specialius plastmasinius žiedus (juos įsigykite vaistinėse). Nuo 1,5-2 metų duokite kramtyti nepjaustytų daržovių, vaisių. Nuo to pagerės kraujo apytaka, sustiprės žandikauliai, kramtomieji raumenys, normaliai funkcionuos seilių liaukos. Be to, kramtant vaisius ir daržoves, valosi dantys, jie mažiau genda.

Taisyklingam sukandimui turi įtakos taisyklingas kvėpavimas. Normaliai vaikas kvėpuoja pro nosį. Pastebėjusios, jog kvėpuoja pro burną, nuveskite jį pas ausų-nosies-gerklės gydytoją. Jeigu gydytojas nustatys, kad kvėpuoti pro nosį trukdo adenoidai (polipai) ir patars juos pašalinti, sutikite. Adenoidų operacija yra nepavojinga, nes komplikacijų paprastai nebūna. Ji atliekama ambulatorinėmis sąlygomis.

Kartais adenoidai gali vėl ataugti ir išvešėti. Tokiu atveju jie šalinami antrą kartą. Kvėpuojant pro burną, ilgainiui deformuojasi viršutinis žandikaulis, ir vaikas negali taisyklingai sukąsti dantų.

Netaisyklingam sukandimui išsivystyti turi įtakos ir žalingi įpročiai. Pavyzdžiui, 2-3 metų vaiką matome dar su čiulptuku. Tai ne tik negražu, bet ir žalinga. Dėl to gali iškrypti žandikaulis. Be to, neigiamai veikia nagų ir pieštuko kramtymas, prikąsta ir čiulpiama apatinė lūpa ar liežuvis. Su išvardytais žalingais įpročiais atkakliai ir nuolat kovokite. Kai iškyla vienokie ar kitokie neaiškumai, nors mažiausias įtarimas dėl netaisyklingo sukandimo, kreipkitės į gydytoją stomatologą.

Byvytasss

Rūkymas ir alkoholio vartojimas

Rūkymas ir alkoholio vartojimas. Rūkymo ir alkoholinių gėrimų žala vaikams ir paaugliams pastebėta jau labai seniai. Nuo neatmenamų laikų mūsų protėviai manė tik vandenį ir pieną esant tinkamais gėrimais vaikams. Pagal senovės graikų ir romėnų įstatymus jaunuoliams iki 18 metų buvo uždrausta gerti vyną.

Rūkyti, o vėliau ir gerti alkoholinius gėrimus dažniau pradeda tie vaikai, kurių tėvai auklėjimui skiria nepakankamai dėmesio arba net nuolaidžiauja prisiminę, kad ir patys rūkė. Vaikai rūkyti ir gerti alkoholį pradeda, norėdami įrodyti, jog yra jau suaugę vyrai, pademonstruoti savo ,,šaunumą“, savarankiškumą, vikrumą, ištvermingumą.

Nikotinas ir kitos medžiagos, esančios tabako dūmuose, alkoholis sukelia viso organizmo liguistus pakitimus, ypač nukenčia centrinė nervų ir širdies-kraujagyslių sistemos.

Pomėgis rūkyti ir gerti nėra paveldimas. Paaugliams jis atsiranda nusižiūrėjus į suaugusiuosius. Daugelis alkoholikų ir rūkytojų prisipažįsta, jog jie gerti ir rūkyti pradėjo vaikystėje, pamėgdžiodami suaugusius žmones arba įkalbėti draugų. Vaikas mato, kaip geria ir ruko tėvas, mama, kaip alkoholio paveikti artimi žmonės pasidaro linksmi, geri, keisti, ir greitai pats ima dalyvauti šiame žaidime“. Saldus vynas ar likeris gali paskatinti vaiką dar ir dar kartą išgerti.

Taip susidaro įprotis. Kad vaikai nepradėtų rūkyti ir gerti, patys elkitės kaip pridera. Nuo pat ankstyvos vaikystės vaikams skiepykite, kad rūkymas ir pasigėrimas nėra joks vyriškumas, subrendimo požymis, o tik silpnavališkumas, žemos kultūros ir dvasinio skurdo pasireiškimas.

Vaikas ir kolektyvas. Į lopšelį-darželį. Svarbus įvykis vaiko gyvenime, kai pradeda lankyti lopšelį-darželį. Mažylis vienerius metus augo namuose, kur jam netrūko motinos meilės ir globos, kur buvo tik jis vienas (tai ne visai gerai) ir nematė kitų vaikų bei suaugusiųjų. Ir staiga atsiranda daug naujų, nepažįstamų veidų, įspūdžių. Staigiai pasikeitus aplinkai, vaiko nervų sistema reaguoja greitai ir jautriai.

Būnant kolektyve, pirmomis dienomis sumažėja ar net visai dingsta apetitas. Dažnai vaikai pradeda blogiau valgyti namuose. Pablogėja nuotaika, atsiranda negatyvizmo požymiai – mažylis atsisako nusirengti arba, atvirkščiai, apsirengti, tampa nervingas, irzlus, sunkiai užmiega. Miega negiliai, naktį šoka iš miego, verkia, šneka pergyvena dienos įspūdžius. Kai kuriems vaikams vakarais gali truputį pakilti temperatūra.

Kartais atsiranda išbėrimų, sutrinka žarnyno veikla (pradeda dažniau šlapintis, nesiprašo ant puoduko), krinta kūno masė. Taip vaikas praranda atsparumą ligoms. Neretai pabuvęs kolektyve savaitę ar dvi, vaikas suserga.

Byvytasss

Skatinkite tik gerą abipusę pagarbą ir draugystę

Skatinkite tik gerą abipusę pagarbą ir draugystę, nes vaikai, įpratę nuo mažens gražiai draugauti, ateityje sugebės tinkamai elgtis suaugę labiau mylės savo tėvus, sūnūs gerbs merginas ir žmonas.

Vaikams paaugus, nesijuokite iš paauglių draugystės ar beprasidedančios meilės. Jokiu būdu nesistenkite jų išskirti. Įsidėmėkite, kad siūlomo vaisiaus atsisakoma, o draudžiamas tuojau nuskinamas. Neskaitykite vaikams adresuotų laiškų. Tegul mergaitės (berniuko), su kuria draugauja sūnus (duktė), nuotraukai atsiranda vietos jūsų namuose.

Sudarykite sąlygas, kad vaikas galėtų savo artimą draugę (draugą) kartu su kitais draugais (draugėmis) pasikviesti į namus. Darykite viską (nors tai labai sunku), kad paaugliai kuo daugiau būtų jūsų akivaizdoje, nesislėptų, nebijotų. Jei įvairiausiais pamokymais, įkyriais klausimais neįžeisite vaiko savimeilės, jis jums bus atviresnis. Progai pasitaikius, paauglys pats jums atsivers – papasakos, tai, kas jus domina.

Tik šiuo momentu paaugliui atsargiai patarkite, padėkite, pasiklauskite. Paauglius įtikinkite, kad meilė yra vienas iš gražiausių žmogaus jausmų. Lytinio gyvenimo paslaptis išaiškinkite teisingai, neiškreipdami faktų ir nesiekdami toliau, ko tuo momentu neliečia vaiko interesai, neaprėpia jo protas. Taip auklėjamas paauglys patenkins savo žingeidumą, neieškos atsakymų tarp atsitiktinių draugų ir t. t.

Atsiminkite, tėvų santūrumas, asmeniškas elgesys yra geriausias vaikų mokytojas. Baltosios. Jeigu mergaitė kasdien apsiplauna lytinius organus, vaikšto švariomis kelnaitėmis, bet vis tiek būna išskyrų (baltųjų), nuo kurių
peršti, niežti ir parausta oda, atsiranda nemalonus kvapas,- atkreipkite rimtą dėmesį. Baltųjų priežastis yra makšties uždegimas, kurį gali sukelti įvairios bakterijos, svetimkūniai, spalinės.

Mergaitei susirgus vėjaraupiais, išbėrimas gali apimti ir makšties gleivinę. Tuomet gali pasirodyti gana daug išskyrų. Neleiskite mergaitei kasytis, nes po oda gali lengvai patekti pūliavimą sukeliančių bakterijų. Kiekvienu atveju, atsiradus gausesnėms išskyroms iš makšties, kelnaites keiskite 5-7 kartus per dieną. Jas virinkite ir išlyginkite karšta laidyne.

Neleiskite mergaitei maudytis vienoje vonioje su moterimi, bendroje pirtyje sėdėti ant suolų, naudotis suaugusiųjų rankšluosčiu ir kempine, prieš tai pastarosios keletą kartų neperpylus verdančiu vandeniu. Taip pat jai nepatartina maudytis uždaruose, įtartino švarumo vandens baseinuose (tvenkiniuose, lėtai tekančiuose upeliuose ir kt.).

Kartais mergaitei, ypač mažesnei, bežaidžiant lauke ar miške, į makštį gali patekti spyglių, šiaudelių, žolės gabaliukų. Įstrigę i audinius svetimkūniai sukelia gausias baltąsias ir skausmą. Smulkūs svetimkūniai į makštį gali pakliūti, kai mergaitė užsiima onanizmu.

Kaskart atsiradus baltosioms, gerai pagalvokite, kas galėjo būti jų priežastimi. Švariai išmaudykite mergaitę ir, nusiplovusios rankas muilu, apžiūrėkite jos išorinius lytinius organus. Jeigu pamatysite baltą mažytę kirmėlaitę, aišku, kad mergaitė turi spalinių, jeigu patekęs svetimkūnis, ji pašalinkite.

Kai nieko įtartino nepastebite, o baltosios per 2-3 dienas, kruopščiai laikantis asmens higienos taisyklių, nepraeina, nedelsdamos kreipkitės į ginekologą. Pačios negydykite mergaitės. Dėl vaikystėje persirgtų ir tinkamai neišgydytų ginekologinių ligų mergaitė vėliau pradeda bręsti, o kartais suaugusi negali pastoti.

Uždegimo sukeltų baltųjų nesupainiokite su pirmaisiais lytinio brendimo požymiais. Pirmieji brendimo požymiai yra negausios skaidrios išskyros, neryškus plaukuotumas pažastyse, krūtų skausmingumas. Paprastai tai pastebima 10-11 metų mergaitėms. Jeigu kyla įtarimas, kad pastebėtos išskyros ne brendimo požymis, pasitarkite su ginekologu. Eidamos pas ji, mergaitę psichologiškai paruoškite, nes tai jai nemalonu.

Byvytasss

Neskatinkite vaikų seksualumo

Neskatinkite vaikų seksualumo. Yra tėvų, kurie dažnai vaiką kutena, myluoja, bučiuoja. Jam tai patinka,- jis juokiasi, krykščia. Tačiau atsiminkite, kad tai sukelia ankstyvą seksualinį jausmingumą. Visai atsisakyti bučiavimo nereikia. Pabučiavimas ramina skausmą, švelnina pastabą, skatina vaiko atgailą, įvertina pastangas. Tai vertingas auklėjimo veiksnys. Tik reikia įsidėmėti, kad bučinys yra pasitikėjimo, bet ne meilės vaikui simbolis. Todėl bučiniu nepiktnaudžiaukite.

Nuo pat gimimo vaiką guldykite atskiroje lovutėje. Miegoti vienoje lovoje nehigieniška (galima vaiką užkrėsti), be to, įvairūs lytiniai iškrypimai kartais prasideda nuo gulėjimo vienoje lovoje su labiau subrendusiu, nors ir tos pačios lyties asmeniu. Miegant su skirtingos lyties asmeniu, labai anksti jaudinamos įvairios erotinės zonos. Todėl atsiranda instinktyvus noras intymiai suartėti, skatinami neleistini labai ankstyvi lytiniai santykiai arba onanizmas.

Negerai daro tie tėveliai, kurie rytą pasiima vaiką į bendrą lovą ir su juo žaidžia, kartu maudo skirtingų lyčių, ypač mokyklinio amžiaus, vaikus.

Broliukas ir sesutė gali viename kambaryje miegoti, bet persirenginėti turi skirtinguose kambariuose.

Jeigu visai šeimai tenka miegoti viename kambaryje, tėvai turi elgtis apgalvotai, kad kartais vaikai neišgirstų ir nepamatytų to, ko jiems tikrai nedera žinoti, juo labiau matyti.

Neleiskite vaikams ilgai suptis ant medinių arklių, dramblių, laipioti kartimis, virvėmis, šliaužti mediniais žaislais. Lipdami kartimi, virve, vaikai prie jų prisispaudžia šlaunimis ir lytiniais organais, dėl to jaudinamos erotinės zonos.

Intymi higiena. Kai atsiranda baltosios, supažindinkite (jei to nebuvote padariusios anksčiau) mergaites su permainomis, kurios vyksta jos organizme prasidėjus lytiniam brendimui. Daug dėmesio skirkite mėnesinių, ypač pirmųjų, higienai. Jų metu mergaitė turi apsiplauti išorinius lytinius organus 2-3 kartus per dieną švariu tekančiu vandeniu su muilu.

Mėnesinių metu neleiskite jai maudytis upėje, ežere, jūroje, nes į lytinius organus gali patekti įvairių bakterijų ir sukelti uždegimą. Taip pat nepatartina maudytis po karštu dušu, juo labiau vonioje, nes gali sustiprėti kraujavimas.

Jis taip pat sustiprėja dirbant sunkų darbą, važinėjant dviračiu, motociklu, čiuožiant, slidinėjant, jojant, irkluojant, užsiiminėjant gimnastika ir lengvąja atletika, žaidžiant krepšinį, rankinį, šokant šiuolaikinius šokius. Mėnesinių metu patartina vengti didesnių pergyvenimų ir protinio nuovargio. Tačiau tai nereiškia, kad tada mergaitė gali dykinėti arba lepintis lovoje. Minėti apribojimai padeda išsaugoti normalias mėnesines ir jų pasikartojimą.

Labai svarbu neperšalti, ypač nesušalti kojų, dubens ir lytinių organų, nes gali dingti mėnesinės. Todėl mėnesinių metu patartina vilkėti uždaromis kelnaitėmis. Jeigu mergaitė įpratusi apsiplauti šaltu vandeniu, tai mėnesinių metu jis turi būti drungnas.

Išmokykite dukrą pasigaminti higieninį tvarstį (pagalvėlę) ir parodykite, kaip juo naudotis. Tvarstis gali būti padarytas iš dvigubos marlės ir vatos. Iš marlės pasiuvamas maišelis (30X40X7-8 cm) ir prikemšamas vatos. Vienoms mėnesinėms reikia turėti 15-20 tokių tvarsčių. Galima jų nusipirkti ir vaistinėje. Tvarsčiai keičiami 4-5 kartus per dieną. Paaiškinkite, kad panaudotas pagalvėles reikia tuojau sudeginti ar suvyniojus išmesti į šiukšlių dėžę. Jokiu būdu jų negalima mesti į unitazą.

Byvytasss

Palengva išmokykite vaiką taisyklingai valyti dantis

Dantų priežiūra. Paprastai 2-3 metų vaikas, pamatęs, kaip mamytė valosi dantis, pats nori taip daryti. Tuomet ir nupirkite nediduką, minkštą dantų šepetuką ir vaikišką dantų pastą. Kaip ir kiekvienas darbas, iš pradžių sekasi sunkiai. Kantriai aiškinant, rodant, vaikas greitai išmoksta sėkmingai valyti dantis. Iš pradžių jis noriai valosi dantis, pamėgdžiodamas motiną, bet vėliau iškyla klausimas, kodėl juos reikia valyti.

Tuomet vaikui suprantamai paaiškinkite. Pavyzdžiui: ,,Valyti dantukus reikia tam, kad neskaudėtų ir neiškristų. Be jų nesukramtysi nei duonytės, nei obuoliuko“. Aiškinimo efektas visuomet būna didesnis, kai iliustruojamas paveikslėliais. Šiuo atveju galėtute vaikui parodyti T. Vagnerienės knygutę ,,Dantukų miestelis“. Taip pat parodykite, kaip sudrėkinti šepetėlį, išspausti ant jo pastos.

Palengva išmokykite vaiką taisyklingai valyti dantis, t. y. ne tik priekinius, bet ir šoninius, užpakalinius ir kramtomuosius dantų paviršius, ne tik išorinę, bet ir vidinę jų pusę. Valyti šepetuku reikia ne tik horizontaliai, bet ir vertikaliai. Valant apatinius dantis, braukoma iš apačios aukštyn, o viršutinius – iš viršaus žemyn. Įpratinkite dantis valyti kartą per dieną, geriau prieš naktį, o rytą ir po kiekvieno valgio išskalauti burną.

Kad dantų emalis neskeldėtų ir netrupėtų, tuoj po karštų patiekalų neduokite šaltų valgių ir gėrimų, neleiskite dantimis gliaudyti saulėgrąžų, įvairių vaisių bei uogų kauliukų, riešutų.

Neretai vaikai turi blogą įprotį graužti įvairius kietus daiktus, čiulpti pirštus. Nuo to genda dantys, gali deformuotis žandikaulis. Pastebėję nepageidaujamą įprotį, tuojau mažyliui padėkite jo atsikratyti.

Nuolat vaiką stebėkite, ugdykite nepakantumą nešvariems daiktams, įspėkite, kad nekištų jų į burną. Paskaitykite knygučių, kurių turinys rodo jo įpročio žalingumą. Kai vaikas supras, kad šis įprotis yra negeras, lengviau jo atsikratys.

Dantis apsaugo ir stiprina įvairus vitaminingas maistas. Todėl vaikams duokite pagraužti žalių morkų, kopūsto gūžės koto, obuolių, kriaušių, rupios duonos, traškučių. Nuo kieto maisto pagerėja burnos gleivinės kraujo apytaka ir sustiprėja seilių liaukų veikla. Vaikai ne visada mėgsta tai, kas naudinga. Dažnai jie nenori pieno, morkų, burokėlių, o valgo per daug saldžių patiekalų. Prie nemėgstamų patiekalų vaikus pratinkite pamažu.

Byvytasss

Mažyliai yra labai jautrūs

Drabužių priežiūra. Antrais gyvenimo metais pradėkite mokyti vaikus nusivilkti atsegtus bei atrištus drabužius, tvarkingai padėti į jiems skirtą vietą (spintelę). Pavyzdžiui, vaikas greičiau išmoksta nusirengti ir apsirengti, jeigu viskas nuolat atliekama ta pačia tvarka. Tai ypač svarbu, kai dirbate pamainomis ir vaiką prižiūri visi suaugę šeimos nariai, ir tuomet, kai vaikas lanko lopšelį-darželį. Jeigu vaikas lanko ikimokyklinę įstaigą, pasitarkite su grupės auklėtoja dėl higieninių įgūdžių ugdymo metodikos.

Trejų metų vaikas jau turi mokėti pats apsirengti ir nusirengti, nusiauti ir apsiauti batus. Parėjęs iš kiemo, vaikas turi tvarkingai sukabinti savo drabužius, nusiauti batus, apsiauti šlepetėmis. Pratinkite jį išsivalyti viršutinius drabužius. Nešvariems baltiniams turėkite dėžę arba maišą. Vaikas pats turi dėti nešvarius baltinius į jiems skirtą vietą. Vakare nusirengęs 3-4 metų vaikas jau turi mokėti tvarkingai susidėti savo drabužius.

Mažyliai yra labai jautrūs. Taigi visuomet daugiau pasieksite ramiu, valingu aiškinimu ir savo pavyzdžiu. Jeigu vaiką, besirišantį batą ar beužsiseganti sagą, sugėdinsite, paskubinsite ar padarysite už jį jam dings noras tą darbą atlikti pačiam. Neliepkite vaikams daryti to, ko nenori jie, būdami blogos nuotaikos. Tas darbas jiems taps didžiausia našta. Be to, vaikui darbas bus itin nemielas, jei jis turės jį atlikti, palikęs įdomų žaidimą. Geriau palaukite, kol vaikas baigs žaisti.

Sunku yra auginti vieną vaiką. Jeigu dėl itin svarbių priežasčių auginate vieną vaiką, nepaverskite jo žaisliuku. Nevykdykite visų jo užgaidų, jam nepataikaukite. Lepinami vaikai pavėluotai ir labai sunkiai įgyja higieninių įgūdžių, sunkiai prisitaiko prie kolektyvo.

Nosies valymas. Nuo 2-3 metų vaiką mokykite naudotis nosinaite, servetėle. Jas dažnai keiskite. Nevalykite vaikui nosies savo nosine ar kitu, po ranka pakliuvusiu, medžiagos gabaliuku. Geriausia nosį valyti popierinėmis servetėlėmis, kurios kartą panaudotos išmetamos. Mokydamos vaiką naudotis nosinaite, paimkite jo ranką, kurioje laiko išskleistą nosinaite, lengvai užspauskite vieną nosies pusę ir paprašykite išpūsti orą pro nosį, paskui užspauskite kitą nosies pusę ir vėl paprašykite padaryti tą patį.

Plaukų priežiūra. Nuo 3 metų vaiką mokykite tvarkingai šukuoti plaukus. Nupirkite jam minkštą šepetėlį ir šukas. Tegul kiekvieną rytą šukuoja plaukus šepetuku, o paskui šukomis. Iš pradžių mokykite plaukus šukuoti nuo viršugalvio žemyn ir į šonus. Šukuojant šepečiu, masažuojama galvos oda ir tvirtinamos plaukų šaknys. Šepetuką ir šukas kas antra diena švariai išplaukite.

Vaiko šepetuku ir šukomis neleiskite naudotis kitiems šeimos nariams. Kartą per savaitę vaiko plaukus išplaukite šiltu vandeniu su ,,Vaikų“ muilu. Sausus plaukus plaukite kas 10 dienų. Jeigu plaunate vonioje, galvą atloškite, kad būtų lengviau išplauti muilą ir jis nepatektų į akis. Atsiradus pleiskanų, kreipkitės į odos ligų gydytoją.

Byvytasss

Neguldykite vaiko į savo lovą

Nagų karpymas. Vaikui iki 4-5 metų nagus kirpkite pačios, ne rečiau kaip 2 kartus per savaitę. Kirpkite trumpai, kad nesikauptų nešvarumų, ir švelniai, kad neskaudėtų. Kirpdamos nagus, paaiškinkite, kodėl taip darote. Jeigu odelė prie nago atplyšusi, atsargiai ją nukirpkite. Kai tik vaikas išmoksta karpyti popierių, leiskite jam nusikirpti kairės rankos nagus.

Iš pradžių kirpkite kartu su vaiku (pradėkite nuo mažojo piršto nago, nes jis mažiausias ir minkščiausias). Netrukus vaikas tai išmoks pats. Kojų nagus kirpkite vaikui išsimaudžius. Šeštais gyvenimo metais vaikas nagus turi kirpti pats.

Vaikas miega atskirai. Vaiko lova turi būti lygi, kietoka (geriausiai tinka lovos su spyruokliniais matracais ar kietų spyruoklių pagrindu, ant kurio padėtas čiužinys), 70 cm pločio ir 160 cm ilgio. Neguldykite vaikų ant sudedamų ir minkštų, įdumbančių lovų, nes gali iškrypti stuburas. Lovą ar miegui skirtą sofą pastatykite taip, kad saulės spinduliai nekristų tiesiai į veidą, o žiemą nestovėtų šalia šildymo įrenginių.

Patalynę keiskite kartą per savaitę. Įpratinkite vaikus miegoti ant nugaros arba dešiniojo šono, rankas laikyti virš antklodės. Neleiskite susiriesti, pakišti galvą po antklode. Neklokite vaiko per šiltai, nes tuomet jis prakaituos, neramiai miegos, o nusiklojęs sušals.

Neguldykite vaiko į savo lovą. Tai ne tik nehigieniška, bet ir galite jį užkrėsti užkrečiamąja liga, pavyzdžiui, gripu ir kt. Vaikas prieš miegą turi nusiprausti, išsivalyti dantis, nusiplauti kojas, užsivilkti naktinius baltinius.

Kad vaikas geriau miegotų, prieš pat miegą neduokite valgyti arba čiulpti saldainių. Vakarienę jis turi valgyti dvi valandas prieš miegą.

Gerai išvėdinkite kambarį. Kad nenusilptų regėjimas. Higieninių įgūdžių formavimo tikslas apsaugoti vaikus nuo įvairių ligų.

Kad nenusilptų vaiko regėjimas, reikia laikytis kai kurių taisyklių. Kambaryje, kuriame jis daugiausia praleidžia laiko, langai ir užuolaidos visada turi būti švarūs, kambarinės gėlės sustatytos prie sienų taip, kad neužkristų ant vaiko ir neužstotų šviesos.

Vaikams iki trejų metų neleiskite žiūrėti televizorių, 3-5 metų per dieną galite parodyti vieną filmą, trunkantį ne ilgiau kaip 12 15 min., vyresniems (6-7 metų) vaikams galite parodyti 2 filmukus, kurių trukmė – 20-25 min. Ekranas filmams demonstruoti turi būti balta, išlyginta, įtempta paklodė arba vatmano lapas. Ekraną pakabinkite sėdinčio ant kėdutės vaiko akių aukštyje.

Atstumas iki ekrano turi būti 2-3 m. Vyresni kaip trejų metų vaikai televizijos laidas gali žiūrėti ne dažniau kaip 2 kartus per savaitę. Laidų trukmė – ne ilgesnė kaip 25-30 min. Televizoriaus ekranas turi būti ne arčiau kaip 3 ir ne toliau kaip 5 m. Kambaryje uždekite nedidelį šviestuvą ir pastatykite už nugaros. Taip mažiau vargs akys.

Lipdant, karpant, klijuojant, piešiant būna įtempti akių raumenys. Stebėkite, kad vaikas kas 20-25 min. darytų pertraukėlę, kurios metu pailsėtų akys, t. y. vaikas žiūrėtų į toliau esančius daiktus.