info Archives - Page 3 of 5 - Paulius

KAS SUTEIKIA FORMĄ SNIEGO ŽVAIGŽDUTĖMS ir KRUŠOS RUTULIUKAMS?

Garuojantieji vandens baseinai vandenynai, jūros, upės — tiekia atmosferai vandens garus. Sniegas ir ledas taip pat garuoja (sublimuojasi) netirpdami. Prie žemės paviršiaus, arti vandens, oras gali turėti tik tam tikrą vandens garų kiekį; tas kiekis nevienodas, jis priklauso nuo temperatūros. Tada sakome, kad oras prisotintas vandens garų. Sumažėjus vandens garų prisotinto oro temperatūrai, garų perteklius suskystėja. Žemoje temperatūroje vandens garai lengviau virsta ledo kristalėliais, negu susikondensuoja į vandens lašelius.

Ledo kristalėlis gali atsirasti bei didėti ir neprisotintų garų aplinkoje, ne taip, kaip vandens lašai. Tokios sąlygos atsiranda aukštesniuose, šaltuose atmosferos sluoksniuose. Vandens garai kyla aukštyn, atvėsta, pasiekia atitinkamą prisotinimo laipsnį ir tuojau virsta ledu. Pirmieji kristalėliai turi nelygiasienių, pailgų prizmių arba plokščių taisyklingų šešiakampių formą. Ant šių pirmųjų kristalėlių nusėda vis daugiau vandens garų, ir tuo būdu atsiranda nauji, sudėtingesni kristalai. Toliau augdamos, snaigės įgauna dar gražesnių formų.

Vandens garų smarkiai persotintuose sluoksniuose ledo kristalėliai labai greitai didėja, virsdami skaidriais ledo rutuliukais. Krentančius tarp labai atvėsusių vandens lašelių, tuos rutuliukus suvilgo vanduo, kuris greitai sušąla. Tokiu būdu susidaręs ledo rutuliukas nustoja skaidrumo. Kitoks likimas ištinka ledo rutuliuką, jeigu jis, ilgą laiką nešiojamas oro srovių, yra debesyje. Tada žemutinėje debesies dalyje ant rutuliuko nusėda labai atvėsęs vanduo (susidaro skaidraus ledo sluoksnis), o viršutiniame sluoksnyje išsilaiko garai. Ant rutuliuko auga balti, neskaidrūs sluoksniai.

Tai krušos grūdai, susidedą iš pakaitomis susiklosčiusių sniego ir ledo sluoksniu. Dažnai krušos gabalėliai pasidaro dideli. Didžiausi jų kartais sveria 1 kilogramą, o jų skersmuo siekia apie 10 centimetrų. Kartais atsiranda vadinamasis ledinis lietus. Tai yra lietaus lašai, kurie iš viršaus sušalę, o viduje turi vandens.

Sublimacija — kai kaitinama kieta medžiaga betarpiškai virsta dujomis, apeidama skystąjį.

KIEKVIENAME KIETAME KŪNE YRA MAŽOS DALELĖS — MOLEKULĖS

JEIGU KIEKVIENAME KIETAME KŪNE YRA MAŽOS DALELĖS — MOLEKULĖS, KURIOS PER VIENA, SEKUNDĘ NUEINA TŪKSTANČIUS METRŲ, TAI KODĖL, KŪNAS NEPAILGĖJA IR NEIŠSIPLĖČIA?

Kaip žinoma, kiekvienas kūnas sudarytas iš labai mažų nuolat judančiu molekulių. Molekulių judėjimo pobūdis ir greitis priklauso nuo kūno fizinio būvio. Dujiniam kūne atstumas tarp dujų molekulių yra didelis, o jų sąveikos jėgos mažos. Dujų molekulės be paliovos netvarkingai juda visomis kryptimis. Kiekviena molekulė nuo vieno susidūrimo iki kito juda tiesia linija ir išeina į laisvą erdvę, kur kitos molekulės jau jų nesulaiko. Kadangi molekulės išsisklaido visomis kryptimis, tai dėl to dujos plečiasi ir jų tūris didėja. Dujų tankumui, t. y. molekulių kiekiui viename kubiniame centimetre gausėjant, jų tarpusavio traukos jėgos didėja taip, kad molekulės negali judėti nepriklausomai viena nuo kitos arba tolti viena nuo kitos. Tai būdinga jau skystam būviui.

Prie skysčio paviršiaus molekulių tarpe yra tokių, kurios turi pakankamai didelę judėjimo energiją ir gali įveikti sankabos jėgas, ištrūkti iš skysčio ir virsti garais. Tokių molekulių skaičius didėja, kylant temperatūrai, ir todėl aukštoje temperatūroje garavimas vyksta greičiau. Jeigu atstumas tarp molekulių dar sumažėja, atstūmio jėgos susilygina su traukos jėga. Dėl to gali susidaryti kristalinė gardelė, tai yrą tokia molekulių grupuotė, kurioje jos turi pastovią padėtį viena kitos atžvilgiu. Molekulėms, sudarančioms gardelę, nelengva ją palikti, ir jos juda svyruojamuoju judėjimu. Nors svyruojamojo judėjimo greitis labai didelis, tarpmolekulinės jėgos neleidžia molekulėms atitrūkti nuo grupės. Todėl kūnas neištįsta, nepailgėja ir neišsiplečia. Kietas kūnas gali plėstis arba ilgėti kaitinamas, kai molekulės juda intensyviau. Tada kūno molekulės nežymiai nutolsta viena nuo kitos, ir jis pailgėja, tačiau to mes plika akimi nepamatysime.

AR YRA POŽEMINIŲ UPIŲ?

Yra pasaulyje tokia pasakų šalis, kur deglų šviesoje prieš nustebusio keliautojo akis atsiranda krištoliniai rūmai, kambariai, koridoriai, salės su kolonomis. Burtininkas, padaręs visus šiuos stebuklus, yra vanduo. Esti tokių vietų, kur šie reiškiniai būna milžiniško masto ir kur jie nepaprastai gražūs.

Čia nėra nieko antgamtiško arba nesuprantamo, nors su grotomis ir urvais susieta daugybė legendų ir padavimų.

Visur žemynuose, net dykumose, teka požeminiai vandenys. kilmė tokia. Kritulių vanduo iš dalies išgaruoja, iš dalies nuteka paviršiumi, iš dalies susigeria į žemę. Neretai vanduo patenka į akmenų plyšius, iš kurių kai kur šaltiniais išsiveržia į žemės paviršių.

Kalkinėse uolose vanduo elgiasi kiek kitaip, negu kitose uolienose. Jis ištirpdo kalcį ir išgraužia plyšius taip, jog uolų viduje atsiranda ištisa koridorių sistema. Vienais koridoriais tartum kanalais teka požeminiai vandenys, kiti lieka tušti. Jeigu dėl natūralaus kalnų irimo anga iš koridoriaus išeina laukan, atsiranda urvas. Kartais upės prasmenga po žeme ir vėl iškyla į paviršių. Jugoslavijoje, šalyje, garsėjančioje puikiomis grotomis ir urvais, net didelės upės iš dalies teka požeminėmis vagomis. Viena iš tokių upių — Pivka (Poikas) yra Slovėnijoje.

KAS YRA VĖJAS?

Atmosfera niekada nebūna sustingusi. Prie ašigalio arba ties pusiauju, prie Žemės paviršiaus arba aukštai virš jos, ten, kur plaukia debesys, oras visada juda.

Jeigu žiemą atidarysime duris iš lauko ir leisime į gerai prikūrentą kambarį, tai pajusime, kaip iš apačios veržiasi šaltas oras, o viršuje oras išeina iš kambario į gatvę. Tai lengva įrodyti, įžiebus degtuką. Nuo šilto kambario ir gatvės temperatūros skirtumo oras ima judėti: apačia šaltas oras skverbiasi šiltą kambarį, viršumi šiltas oras iš kambario išeina į gatvę.

įšilęs oras, kaip ir visi kūnai, plečiasi, darosi retesnis, vadinasi, lengvesnis. Atvėsęs oras susispaudžia, jis tankesnis, vadinasi, ir sunkesnis.

Tie patys reiškiniai, tik kitokiu mastu, vyksta atmosferoje. Paviršiuje yra plotų, kuriuos įšildo Saulės spinduliai; skirtingai įšildytas ir oras viršum šiltu plotų. Šilto oro mases išstumia šaltesnio oro masės — šitaip atsiranda oro masių judėjimas.

Karščiausiai Saulė šviečia ties pusiauju. Čia įšildytas oras pakyla i aukštesniuosius troposferos sluoksnius ir iš ten veržliais srautais išsisklaido šiaurę ir pietus. Tačiau dėl Žemės sukimosi bet kuris tiesiaeigis judėjimas palengva keičia savo kryptį, pasuka dešinę Šiaurės pusrutulyje ir į kairę Pietų pusrutulyje. Pagal šį dėsnį oro masės, sklindančios nuo pusiaujo ašigalius, palengva keičia savo kryptį. Pasiekdamos 30-35° platumos, jos juda jau ne statmenai, bet lygiagrečiai pusiaujui. Tačiau čia susidaro didesnio slėgio sritis, ir oro masės veržliai leidžiasi žemyn, prie Žemės paviršiaus. Didelė jų dalis ima slinkti atgal pusiaujo link — į sumažėjusio slėgio sritį.

Todėl iš 30-35″ šiaurės ir pietų platumos rajonų oras ištisus metus slenka pusiaujo kryptimi. Ši oro slinkimą žmonės jau seniai pastebėjo, ir tokius vėjus pavadino pasatais.

Kita dalis oro masių, nusileidžiančių prie Žemės paviršiaus 30-353 rajone, slenka ašigalių link, bet nukrypusi apie 40°, Šiaurės pusrutulyje įgauna vakarų kryptį, o Pietų pusrutulyje rytų krypti.

Oro temperatūra priklauso ne tik nuo Saulės spinduliavimo (Saulės radiacijos) intensyvumo, bet ir nuo to, į kokį paviršių krinta Saulės spinduliai. Vasarą saulė labai smarkiai įšildo sausumą, o viršum jūros visada vėsiau. Todėl virš žemynų, ypač subtropikuose, kur saulė šviečia labai ryškiai, vasarą susidaro mažesnio slėgio sritys. Šitaip atsiranda vėjai musonai, kurie visą vasarą pučia iš jūros žemyną.

Kaip tik vasarą, kai derlingą Indijos, Indokinijos, Indonezijos žemę kamuoja kaitra, ten musonas atneša gaivinančią drėgmę, kuri palengvina gyvenimą pusei žmonijos. Mat, šalyse, kur pučia musonai, gyvena beveik pusantro milijardo žmonių.

Žiemą sausuma greitai atšąla, o jūra dar ilgai išlaiko šilumą, sukauptą per vasarą. Todėl žiemos metu musonai pučia priešinga kryptimi — iš sausumos į jūrą.

Labai panašūs musonus yra brizai, bet jie susidaro beveik visose vidutinių platumų jūrų pakrantėse.

Jų pasitaiko net ežerų ir vandens saugyklų pakrantėse. Dieną šie vėjai pučia iš vandens j sausumą, o naktį iš sausumos į vandenį. Juos sukelia taip pat virš vandens ir sausumos esančio oro temperatūros skirtumas, bet kryptis pasikeičia ne pavasarį ir rudenį, o kas rytą ir kas vakarą. Be to, vėjai atsiranda prie kalnu masyvų ir dykumų pakraščiuose. Vasarą oro masės slenka iš šaltosios Arktikos arba iš Atlanto vandenyno ir giliai prasiskverbia I žemynus. Žiemą iš Rytų Sibiro šaltos oro masės sklinda į visas puses. Oro srautai susiduria tarpusavyje, susimaišo. Jie atneša mums čia lietų, čia giedrą, ir nuo jų priklauso ir lėktuvų skridimai, ir laivų plaukiojimas, ir derlius.

Ar atmosferos oro masių judėjime yra koks nors dėsningumas? Žinoma, yra. Šio dėsningumo mokslininkai ieško jau seniai, nuo seniausių laikų ligi šios dienos. Jis tiriamas dešimtyse tūkstančių meteorologinių stočių.

Daugelis tūkstančių specialių radijo stočių pranešinėja centriniams institutams apie oro masių judėjimą. Visi Žemės rutulio oro pakitimai pažymių specialiuose žemėlapiuose. Visą šią medžiagą sudėtingomis mašinomis apdoroja mokslininkai, norėdami sužinoti, ką atneš mums vėjai šiandien, rytoj, po mėnesio ir ateinančiame metų sezone, — daromos oro prognozės.

Kaip supakuoti baldus pervežimui? Jūsų laukia vertingi patarimai

Jei jūsų laukia savarankiškas baldų pervežimas Vilniuje, tokiu atveju verta žinoti, kad visus planuojamus pervežti baldus yra būtina ypač kruopščiai, tinkamai ir atsakingai supakuoti, priešingu atveju iškyla tikimybė juos pažeisti. Tačiau, kaip tai padaryti? Juo labiau, kad skirtingi baldai turi būti pakuojami skirtingai. Taigi, siūlome susipažinti su vertingais patarimais ir, žinoma, jais pasinaudoti.

Kuo anksčiau – tuo geriau

Jei planuojate pervežti vos vieną baldą, tokiu atveju jį pakuoti galite pradėti dar ir pervežimo dieną, tikrai pakaks laiko šiai užduočiai. Tačiau, jei planuojate pervežti keliolika baldų, juos pakuoti pradėkite likus bent kelioms dienoms iki išvežimo. Tai padės išvengti streso; skubos, kuri neretai tampa darbo kokybę prastinančiu veiksnu, o taip pat ir užtikrins, kad visi baldai bus supakuoti tinkamai.

Investuokite į kokybiškas pakavimo priemones

Nemaža dalis žmonių galvoja, kad visai nesvarbu, kokios pakavimo priemonės bus naudojamos šiam tikslui, tad neretai stengiasi sutaupyti kokybės sąskaita. Tačiau tai – tikrai ne pats išmintingiausias sprendimas, kadangi prastos kokybės pakavimo priemonės dažnu atveju negali tinkamai apsaugoti baldų nuo neigiamo aplinkos poveikio. Taigi, kol baldai pasieks kelionės tikslą, bus pažeisti.

Įvardinkite

Jei baldai dedami į dėžes ar suvyniojus į pakavimo priemones, neįmanoma matyti, kur ir koks baldas yra, įvardinkite supakuotus objektus – užrašykite, kur ir koks baldas slepiasi. Tokiu atveju išpakavimas truks trumpiau ir bus sklandesnis.

Burbulinė plėvelė – tarp geriausiųjų

Nors baldams pakuoti skirtų priemonių yra daug, dėmesį verta atkreipti į tai, kad burbulinė plėvelė tikrai yra vienas geriausių pasirinkimų, kadangi ji ypač kokybiškai apsaugoti gaminius nuo neigiamo aplinkos poveikio, sumažina smūgių daromą žalą.

Iš stalčių ir spintelių išimkite daiktus

Atminkite, kad baldų gabenimas bus kur kas sklandesnis bei paprastesnis, jei iš stalčių ir spintelių išimsite daiktus.

Na, ir, žinoma, nereikia pamiršti, jog ten, kur laukia baldų pervežimas, dažniausiai laukia ir daiktų pervežimas. Pastaruosius yra ypač patogu pervežti dėžėse. Vis dėlto dėmesį verta atkreipti į tai, kad sunkesnius daiktus reikėtų dėti į mažesnes dėžes, o lengvus – į didesnes. Tai leis išvengti dėžių sugadinimo, plyšių ar net daiktų iškritimo.

Kaip matyti, kokybiškas baldų supakavimas nėra toks lengvas procesas – būtina įvertinti daug įvairių veiksnių. Vis dėlto, taip pat svarbu pastebėti, kad yra ir puiki išeitis, tai – profesionalus baldų pervežimas Vilniuje. Tiesa, šiuo atveju reikėtų pasirinkti pilną baldų pervežimą Vilniuje – tokiu atveju, baldai bus išmontuoti, supakuoti, pervežti, išpakuoti ir vėl sumontuoti.

Taip pat imta info: https://lt.wikipedia.org/w/index.php?search=patarimai&title=Specialus%3APaie%C5%A1ka&go=Rodyti&ns0=1&ns100=1

Paulius – apie viską….

Category Archive info