Category Archive info

KAS YRA VĖJAS?

KAS YRA VĖJAS?

Atmosfera niekada nebūna sustingusi. Prie ašigalio arba ties pusiauju, prie Žemės paviršiaus arba aukštai virš jos, ten, kur plaukia debesys, oras visada juda.

Jeigu žiemą atidarysime duris iš lauko ir leisime į gerai prikūrentą kambarį, tai pajusime, kaip iš apačios veržiasi šaltas oras, o viršuje oras išeina iš kambario į gatvę. Tai lengva įrodyti, įžiebus degtuką. Nuo šilto kambario ir gatvės temperatūros skirtumo oras ima judėti: apačia šaltas oras skverbiasi šiltą kambarį, viršumi šiltas oras iš kambario išeina į gatvę.

įšilęs oras, kaip ir visi kūnai, plečiasi, darosi retesnis, vadinasi, lengvesnis. Atvėsęs oras susispaudžia, jis tankesnis, vadinasi, ir sunkesnis.

Tie patys reiškiniai, tik kitokiu mastu, vyksta atmosferoje. Paviršiuje yra plotų, kuriuos įšildo Saulės spinduliai; skirtingai įšildytas ir oras viršum šiltu plotų. Šilto oro mases išstumia šaltesnio oro masės — šitaip atsiranda oro masių judėjimas.

Karščiausiai Saulė šviečia ties pusiauju. Čia įšildytas oras pakyla i aukštesniuosius troposferos sluoksnius ir iš ten veržliais srautais išsisklaido šiaurę ir pietus. Tačiau dėl Žemės sukimosi bet kuris tiesiaeigis judėjimas palengva keičia savo kryptį, pasuka dešinę Šiaurės pusrutulyje ir į kairę Pietų pusrutulyje. Pagal šį dėsnį oro masės, sklindančios nuo pusiaujo ašigalius, palengva keičia savo kryptį. Pasiekdamos 30-35° platumos, jos juda jau ne statmenai, bet lygiagrečiai pusiaujui. Tačiau čia susidaro didesnio slėgio sritis, ir oro masės veržliai leidžiasi žemyn, prie Žemės paviršiaus. Didelė jų dalis ima slinkti atgal pusiaujo link — į sumažėjusio slėgio sritį.

Todėl iš 30-35″ šiaurės ir pietų platumos rajonų oras ištisus metus slenka pusiaujo kryptimi. Ši oro slinkimą žmonės jau seniai pastebėjo, ir tokius vėjus pavadino pasatais.

Kita dalis oro masių, nusileidžiančių prie Žemės paviršiaus 30-353 rajone, slenka ašigalių link, bet nukrypusi apie 40°, Šiaurės pusrutulyje įgauna vakarų kryptį, o Pietų pusrutulyje rytų krypti.

Oro temperatūra priklauso ne tik nuo Saulės spinduliavimo (Saulės radiacijos) intensyvumo, bet ir nuo to, į kokį paviršių krinta Saulės spinduliai. Vasarą saulė labai smarkiai įšildo sausumą, o viršum jūros visada vėsiau. Todėl virš žemynų, ypač subtropikuose, kur saulė šviečia labai ryškiai, vasarą susidaro mažesnio slėgio sritys. Šitaip atsiranda vėjai musonai, kurie visą vasarą pučia iš jūros žemyną.

Kaip tik vasarą, kai derlingą Indijos, Indokinijos, Indonezijos žemę kamuoja kaitra, ten musonas atneša gaivinančią drėgmę, kuri palengvina gyvenimą pusei žmonijos. Mat, šalyse, kur pučia musonai, gyvena beveik pusantro milijardo žmonių.

Žiemą sausuma greitai atšąla, o jūra dar ilgai išlaiko šilumą, sukauptą per vasarą. Todėl žiemos metu musonai pučia priešinga kryptimi — iš sausumos į jūrą.

Labai panašūs musonus yra brizai, bet jie susidaro beveik visose vidutinių platumų jūrų pakrantėse.

Jų pasitaiko net ežerų ir vandens saugyklų pakrantėse. Dieną šie vėjai pučia iš vandens j sausumą, o naktį iš sausumos į vandenį. Juos sukelia taip pat virš vandens ir sausumos esančio oro temperatūros skirtumas, bet kryptis pasikeičia ne pavasarį ir rudenį, o kas rytą ir kas vakarą. Be to, vėjai atsiranda prie kalnu masyvų ir dykumų pakraščiuose. Vasarą oro masės slenka iš šaltosios Arktikos arba iš Atlanto vandenyno ir giliai prasiskverbia I žemynus. Žiemą iš Rytų Sibiro šaltos oro masės sklinda į visas puses. Oro srautai susiduria tarpusavyje, susimaišo. Jie atneša mums čia lietų, čia giedrą, ir nuo jų priklauso ir lėktuvų skridimai, ir laivų plaukiojimas, ir derlius.

Ar atmosferos oro masių judėjime yra koks nors dėsningumas? Žinoma, yra. Šio dėsningumo mokslininkai ieško jau seniai, nuo seniausių laikų ligi šios dienos. Jis tiriamas dešimtyse tūkstančių meteorologinių stočių.

Daugelis tūkstančių specialių radijo stočių pranešinėja centriniams institutams apie oro masių judėjimą. Visi Žemės rutulio oro pakitimai pažymių specialiuose žemėlapiuose. Visą šią medžiagą sudėtingomis mašinomis apdoroja mokslininkai, norėdami sužinoti, ką atneš mums vėjai šiandien, rytoj, po mėnesio ir ateinančiame metų sezone, — daromos oro prognozės.

Kaip supakuoti baldus pervežimui? Jūsų laukia vertingi patarimai

Jei jūsų laukia savarankiškas baldų pervežimas Vilniuje, tokiu atveju verta žinoti, kad visus planuojamus pervežti baldus yra būtina ypač kruopščiai, tinkamai ir atsakingai supakuoti, priešingu atveju iškyla tikimybė juos pažeisti. Tačiau, kaip tai padaryti? Juo labiau, kad skirtingi baldai turi būti pakuojami skirtingai. Taigi, siūlome susipažinti su vertingais patarimais ir, žinoma, jais pasinaudoti.

Kuo anksčiau – tuo geriau

Jei planuojate pervežti vos vieną baldą, tokiu atveju jį pakuoti galite pradėti dar ir pervežimo dieną, tikrai pakaks laiko šiai užduočiai. Tačiau, jei planuojate pervežti keliolika baldų, juos pakuoti pradėkite likus bent kelioms dienoms iki išvežimo. Tai padės išvengti streso; skubos, kuri neretai tampa darbo kokybę prastinančiu veiksnu, o taip pat ir užtikrins, kad visi baldai bus supakuoti tinkamai.

Investuokite į kokybiškas pakavimo priemones

Nemaža dalis žmonių galvoja, kad visai nesvarbu, kokios pakavimo priemonės bus naudojamos šiam tikslui, tad neretai stengiasi sutaupyti kokybės sąskaita. Tačiau tai – tikrai ne pats išmintingiausias sprendimas, kadangi prastos kokybės pakavimo priemonės dažnu atveju negali tinkamai apsaugoti baldų nuo neigiamo aplinkos poveikio. Taigi, kol baldai pasieks kelionės tikslą, bus pažeisti.

Įvardinkite

Jei baldai dedami į dėžes ar suvyniojus į pakavimo priemones, neįmanoma matyti, kur ir koks baldas yra, įvardinkite supakuotus objektus – užrašykite, kur ir koks baldas slepiasi. Tokiu atveju išpakavimas truks trumpiau ir bus sklandesnis.

Burbulinė plėvelė – tarp geriausiųjų

Nors baldams pakuoti skirtų priemonių yra daug, dėmesį verta atkreipti į tai, kad burbulinė plėvelė tikrai yra vienas geriausių pasirinkimų, kadangi ji ypač kokybiškai apsaugoti gaminius nuo neigiamo aplinkos poveikio, sumažina smūgių daromą žalą.

Iš stalčių ir spintelių išimkite daiktus

Atminkite, kad baldų gabenimas bus kur kas sklandesnis bei paprastesnis, jei iš  stalčių ir spintelių išimsite daiktus.

Na, ir, žinoma, nereikia pamiršti, jog ten, kur laukia baldų pervežimas, dažniausiai laukia ir daiktų pervežimas. Pastaruosius yra ypač patogu pervežti dėžėse. Vis dėlto dėmesį verta atkreipti į tai, kad  sunkesnius daiktus reikėtų dėti į mažesnes dėžes, o lengvus – į didesnes. Tai leis išvengti dėžių sugadinimo, plyšių ar net daiktų iškritimo.

Kaip matyti, kokybiškas baldų supakavimas nėra toks lengvas procesas – būtina įvertinti daug įvairių veiksnių. Vis dėlto, taip pat svarbu pastebėti, kad yra ir puiki išeitis, tai – profesionalus baldų pervežimas Vilniuje. Tiesa, šiuo atveju reikėtų pasirinkti pilną baldų pervežimą Vilniuje – tokiu atveju, baldai bus išmontuoti, supakuoti, pervežti, išpakuoti ir vėl sumontuoti.

Taip pat imta info: https://lt.wikipedia.org/w/index.php?search=patarimai&title=Specialus%3APaie%C5%A1ka&go=Rodyti&ns0=1&ns100=1

Kava be kofeino

Kavos ryžiai. 225 g ryžių gerai nuplaunami ir vandenyje verdami apie 3 minutes. Tuo pačiu metu užvirinama 0,75 l pieno. Vanduo, kuriame virė ryžiai, nupilamas, o ryžiai suberiami į verdantį pieną ir ant nedidelės ugnies verdami maždaug 10 minučių. Nukaitus nuo ugnies, įdedama 18 gabaliukų cukraus ir 2 šaukštai tirpiosios kavos; gerai sumaišoma. Po to masę sudedami 2 tryniai ir truputį ant ugnies pakaitinama, bet neužvirinama.

Valgomi ryžiai atšaldyti, papuošti plakta grietinėle. Tirpiąją kavą galima pakeisti stikline labai stiprios natūralios kavos, bet atitinkamai mažiau pilama pieno.

Kavos suflė. 10 šaukštų sviesto ištirpinama puode. Suberiami 8 pilni šaukštai miltų. Mišinys kaitinamas nuolat maišant mediniu šaukštu. Po kelių minučių puodas nukaičiamas nuo ugnies, supilamas šaltas pienas (0,5 l) ir įberiamas žiupsnelis druskos. Maišoma, kol mišinys sutirštėja. Paskui puodas 1-2 min. vėl statomas ant ugnies, supilamas šaukštas kavos ekstrakto (arba tirpiosios kavos reikiamas kiekis) ir 6 šaukštai miltinio cukraus. 5 kiaušinių atskiriami baltymai nuo trynių. Tryniai sudedami mišinį ir gerai išplakama. Atskirai išplakami baltymai ir atsargiai sudedami mišinį. Forma arba kelios nedidelės formos ištepamos sviestu, sudedama pusė paruošto mišinio ir dedama karštą orkaitę. Suflė tiekiama tuoj.

Perkolatoriaus išradėjas – Žakas Augustinas Gande

Kavos pudingas. 100 g sviesto ištirpinama, pridedama 200 g truputį pakepintų miltų. Nuolat maišant, supilama 0,5 l verdančio pieno. Mišinys užvirinamas, paskui truputį pridedama 20 g maltos kavos, 150 g cukraus ir 8 tryniai. Atskirai suplakami 8 baltymai su 50 g cukraus bei trupučiu vanilino ir atsargiai sumaišoma su pirmąja mase. Tokios masės pridedama 3/4 pudingo formos, prieš tai išteptos sviestu. Forma statoma puodą su verdančiu vandeniu ir pudingas verdamas. Tiekiamas su padažu: gerai sumaišomi 100 g cukraus, 2 tryniai, 30 g miltų, 100 g šalto pieno ir truputis vanilino. Sumaišoma pusė stiklinės pieno ir tiek pat stiprios juodos kavos; užvirinama. Nuolat maišant sudedama pirmoji masė. Užvirinama, nukaičiama nuo ugnies ir atsargiai sumaišoma su dviem prieš tai išplaktais baltymais.

Riešutinės riekelės prie kavos. 120 g cukraus, 5 tryniai, pusė pakelio vanilinio cukraus maišoma apie pusvalandį, kol pasidaro putota masė. Maišant pridedami 2 šaukštai stiprios kavos, 100 g susmulkintų graikinių riešutų, 2 šaukštai maltų džiūvėsių ir pusė pakelio miltelių sausainiams. Atskirai išplakami 5 baltymai ir sudedami į masę. Viskas sudedama sviestu išteptą ir miltais pabarstytą pailgą formą. Karštoje orkaitėje kepama, kol apsitraukia rausva plutele. Gatavas batonas supjaustomas plonomis riekelėmis ir pabarstomos vaniliniu cukrumi.

Pupelės su defektais atsiranda ne tik ant medžių

Mieliniai rageliai prie kavos. 15 g mielių išleidžiama keliuose šaukštuose pieno su 70 g cukraus ir sumaišoma su 280 g miltų, 70 g sviesto bei kiaušiniu. Užmaišoma tešla ir pastatoma šiltoje vietoje pakilti. Iš pakilusios tešlos daromos piršto storio lazdelės, supinamos po 2 ir išlenkiami rageliai. Jie dedami ant sviestu išteptos metalinės kepimo skardos. Ragelių paviršius aptepamas tryniu ir apibarstomas riešutais.

Kavos pupelės

Iš Artimųjų Rytų kava patenka į Turkiją, kur iškart tampa populiari. Stambule XVI a. viduryje atidaroma daugybė kavinių. Kavos gerbėjų pasirodė tiek daug, o gėrimo pasisekimas toks didelis, kad ir čia sujudo valdžią turintys. Jie teigė: žmonės, išgėrę kavos, pasidaro nepatenkinti ir daug plepa apie politiką”. Turkijos imperijos vyriausybės įsaku visos kavinės buvo uždarytos. Sultonui Mahometui IV valdant, kavos gerbėjus užsiūdavo kavos pupelėms skirtuose maišuose ir išmesdavo jūra. Sugalvodavo ir baisesnių bausmių.

Tačiau Turkijoje kavinės gyvavo toliau, ir lankytojų vis daugėjo. Matydamas nelygią kovą, sultonas Suleimanas II buvo priverstas panaikinti draudimą. Ir turkų diplomatai tais laikais daugeliu atvejų tampa kavos propaguotojais kitose šalyse.

Stambulo ir Damasko kavinės tapo Vakarų kavinių pirmtakais. Jaukios, grašiai apstatytos jos tapo susitikimų, poilsio ir pokalbių vietomis. Čia žaidė šachmatais ir kortomis. Tvirtinama, kad bridžas gimė Stambulo kavinėse. Iš kavinių kava pamažu išplinta po privačius namus ir Artimųjų Rytų gyvenimui daro didžiulę įtaką.

Europa su kava susipažino XV a. pabaigoje, o kitą šimtmetį kava galutinai užkariauja europiečių buitį.

1548 m. apie kavamedį rašė Antonio Menavino, o po dešimties metų Pjeras Belonas jį paminėjo Arabijos augalijos sąraše, pabrėšdamas kavamedžio afrikietišką kilmę. Apie kavą ir kavamedį 1592 m. išleistoje knygoje pasakoja Padujės universiteto botanikas profesorius Prosperas Alpini. Augsburgiečio mediko Leonardo Raufvolfo 1582 m. išleistoje ir paskirtoje jo kelionėms po Rytų šalis knygoje galima perskaityti tokias eilutes: „Tarp įvairių naudingų daiktų jie turi gėrimą, kuriam teikia daug reikšmės ir kurį vadina „šaube”. Tas gėrimas juodas kaip rašalas ir labai naudingas sergantiems įvairiomis ligomis, ypač skrandžio. gėrimą jie geria rytais, net prie žmonių, nebijodami, kad juos pamatys; geria iš mažų molinių arba porcelianinių gana gilių puodukų labai karštą, kiek tik iškenčia lūpos. Jie dažnai puoduką prikelia prie lūpų, bet geria mažais gurkšneliais… Gamina šį gėrimą iš vandens ir pupelių, kurias gyventojai vadina „bunnu”. Tos pupelės pagal išvaizdą ir dydį labai panašios į lauramedžio uogas, tik įvilktos dvi luobeles. Šis gėrimas labai paplitęs, ir dėl to turguose visada galima matyti pirklių, prekiaujančių kavos gėrimu arba pupelėmis”.

Kavos vaisių stebuklingos savybės buvo pastebėtos ir tinkamai įvertintos

Į Europą 1596 m. kavos pupelių tikriausiai pirmas atvežė vokiečių gamtininkas Bellusas. Dar vienas liudijimas. Vienas iš Romos popiežiaus pasiuntinių Pjetro della Valle ilgai gyveno Persijoje ir meistriškai išmoko gaminti kavą. 1614 m. laiške iš Konstantinopolio rašė: „Turkai geria juodą gėrimą, kuris vasarą atgaivina, o žiemą — sušildo… Jie gėrimą gamina iš pupelių arba uogų, augančių ant medžių Arabijoje. Pagal juos gėrimas teigiamai veikia sveikatą, padeda virškinti, stiprina žarnyną ir neleidžia atsirasti katarams. Jie taip pat tvirtina, kad po vakarienės šis gėrimas neleidžia žmogui užmigti. Štai dėl ko jį geria tas, kas pasiruošęs naktį mokytis”.

Kava be kofeino

Manoma, kad būtent della Valle 1626 m. pirmasis Italijoje pagamino puodelį kavos. Reikia pastebėti, kad iš pradžių ir čia klerikalai kavą įvertino nepalankiai. Galutiniam sprendimui šiuo klausimu priimti XVI a. pabaigoje popiežius Klementas VIII įsakė pristatyti jam kavos. Gėrimas patiko ir klausimas buvo išspręstas teigiamai.

Moteriški batai, kurie yra siūlomi internete

Bene kiekviena iš mūsų jaučiame labai didelę silpnybę batams. Stilingi, patogūs ir nepriekaištingos kokybės moteriški batai mums yra tai, be ko negalėtume įsivaizduoti savo gyvenimo. Dėl šios priežasties įprastai nesame linkusios praleisti nei vienos naujos moteriškų batų kolekcijos, o tai reiškia, kad reguliariai lankomės fizinėse batų parduotuvėse. Tačiau nereikia nė sakyti, kad tokie apsipirkimo būdai šiomis dienomis anaiptol ne visuomet pasiteisina. Pakankamai dažnai, kuomet apsilankome fizinėje avalyne prekiaujančioje parduotuvėje, susiduriame su mus dominančių batų modelių trūkumu. O tai priverčia mus nusivilti, kartu išeikvojant pakankamai daug mūsų brangaus laiko. Būtent dėl šios priežasties jau ne pirmus metus labai sparčiai populiarėja internetinės parduotuvės, kuriose yra siūlomi moteriški batai. Žinoma, internetinė prekyba pasižymi daugybe privalumų, todėl apie visą tai verta pakalbėti šiek tiek plačiau.

Visų pirma nemaža dalis pirkėjų internetinę prekybą pasirenka dėl kur kas didesnio patogumo. Tokiu atveju pirkėjams nebereikia fiziškai keliauti į vieną ar kitą batų parduotuvę. Vietoje to, jie vos kelių mygtukų paspaudimu gali surasti ir pasirinkti jiems tinkančią elektroninę parduotuvę, kurioje yra siūlomas labai platus avalynės asortimentas. Pastarasis veiksnys taip pat turi labai didelės įtakos vartotojų sprendimui pasirinkti elektronines parduotuves. Akivaizdu, kad kiekvienas žmogus turi savitą ir išskirtinį skonį. Tai reiškia, kad visuomet siekiame atrasti ir įsigyti būtent tai, kas mums labiausiai tinka ir patinka. Todėl jei yra pasirenkamos internetinės parduotuvės, surasti mus dominančius moteriškos avalynės modelius tampa daug lengviau.

Be to, nereikia pamiršti, kad batai, kurie yra siūlomi internete, pasižymi daug palankesnėmis kainomis nei daugelyje fizinių prekybos vietų. Tai padeda pirkėjams daug daugiau sutaupyti. O kadangi mes moterys nepraleidžiame progos reguliariai įsigyti vis naujus batus, tampa akivaizdu, kad palankesnės kainos paieškos yra labai aktualus sprendimas, kuris padeda išvengti pernelyg didelių išlaidų. Ką jau kalbėti apie tai, kad naudojantis internetinėmis parduotuvėmis mes galime būti bet kurioje pasaulio vietoje ir savo užsakymą pateikti bet kuriuo mums patogiausiu metu.