Category Archive Gėlės

Mandevila – tropinis vijoklinis kambarinis arba vasarą lauke auginamas augalas, vertinamas dėl didelių, ryškių (balta, rožinė, raudona, geltona) trimitinių žiedų ir blizgių tamsiai žalių lapų. Ideali puošmena balkonui, terasai ar žiemos sodui.

Paprastas paaiškinimas

• Mandevila – vijoklinė gėlė ilgiems stiebams, ant kurių gausiai žydi ryškūs, stambūs žiedai.
• Lengvai auginama šiltuoju metų sezonu lauke arba kaip kambarinė vijoklinė gėlė, tačiau šalčių visai nepakenčia.

Išsamus auginimo aprašymas

Auginimo sąlygos

Žiemojimas

• Trumpas dienos laikas ir žema temperatūra natūraliai stabdo augimą – nustoja žydėti, dažnai meta dalį lapų.
• Laikyti vėsioje, šviesioje vietoje (10–15 °C), laistyti labai mažai.
• Trąšų nenaudoti per poilsio sezoną.
• Pavasarį netikėtai neperstatyti į šilumą ir negausią šviesą – palaipsniui grąžinti prie didesnės šilumos ir laistymo.

Genėjimas ir formavimas

• Pavasarį (prieš vegetaciją) patrumpinti peržiemojusius ūglius. Tai paskatina naujų šakų ir žiedų susiformavimą.
• Nuo žiedų gali nupjauti nuvytusius žiedus – žydės ilgiau.

Dauginimas

• Auginiais: Pavasarį ar vasaros pradžioje nukirpti 10–15 cm ūglius, pašalinti apatinius lapus, brįžti į lengvą ir drėgną substratą, laikyti +20–25 °C, galima uždengti plėvele (mini šiltnamis).
• Sėklomis: Retai, nes sudygsta lėtai ir nevisos veislės išlaiko motininio augalo savybes.

Dažnos problemos

Patarimai:

• Geriau mažiau vandens nei per daug!
• Jei vasarą laikote lauke – saugojimas nuo stipraus lietaus, vėjo, šalnų būtinas.
• Nuodingas augalas – nelaikykite lengvai pasiekiamose vietose vaikams ar gyvūnams.
• Vaidina svarbų estetinį vaidmenį – žydėjimo laikotarpiu puošia terasas, balkonus, vasaros kiemus.
• Mandevila – ilgaamžis tropinis žydintis vijoklinis augalas, labiausiai mėgsta daug šviesos, reguliarų tręšimą ir vėsų žiemojimą.
• Žydi nuo vėlyvo pavasario iki rudens, jei užtikrintos geros auginimo sąlygos.
• Žiemos poilsį ir genėjimą reikia derinti, kad išliktų vešlus ir gausiai žydintis kitą sezoną.

Margenis darželinis yra vienas populiariausių ir universaliausių vienmečių gėlių Lietuvos darželiuose, balkonų loveliuose ar kapų apželdinimui.

Botaninė charakteristika

• Gyvenimo trukmė: Vienmetė, sėkla sudygsta per 1–2 savaites.
• Aukštis: 20–40 cm, kartais aukštesnis.
• Žiedai: Geltoni, oranžiniai, raudoni arba margi, kvapūs, pilnaviduriai arba pusiau pilnaviduriai – žydi nuo birželio iki šalnų.
• Lapai: Plunksniški, tamsiai žali, specifinio kvapo (atbaidanti kai kuriuos kenkėjus).

Auginimas

Priežiūra

• Nuskinti nužydėjusius žiedus: Skatina naujų žiedų formavimąsi ir ilgesnį žydėjimą.
• Piktžolės: Jauni augalai jautrūs piktžolėms, vėliau stipriai užauga ir užgožia jas.
• Pažeidimai: Gali būti pažeidžiami šliužų, retai – amarų.
• Sėklų rinkimas: Sėklas paprasta surinkti nužydėjus – džiovintos galvutės lengvai atsidaro, sėklos juodos, lazdelių formos.

Nauda ir naudojimas

• Atbaido kenkėjus: Sodinami šalia daržovių (ypač pomidorų) ir rožių apsaugai nuo nematodų, skruzdėlių, amarų.
• Dekoratyviniai deriniai: Dera su astrėmis, begonijomis, lobelijomis, šalavijais, ežiuolėmis.
• Vazonuose, kapuose, alpinariumuose: Gerai atrodo tiek masyvuose, tiek vazonuose ar loveliuose.
• Gali būti naudojamas natūraliai spalvotų žiedų arbatai, tradiciniuose patiekaluose (pvz., Indijoje).

Tipinės problemos

• Margenis darželinis – dekoratyvus, kvapus, lengvai auginamas ir labai naudingas vienmetis gėlė.
• Geriausias žydėjimas saulėtoje vietoje, laidžioje dirvoje su minimaliu laistymu.
• Papuošia darželius ir kartu padeda saugoti nuo kenkėjų.
• Tinka tiek pradedantiesiems, tiek patyrusiems sodininkams.

Melsvoji pasiflora (Passiflora caerulea) – vienas įspūdingiausių ir populiariausių pasiflorų (pasijų gėlių) rūšių, žinomas dėl įmantrių, ryškiai melsvų ir baltų žiedų bei dekoratyvių vijoklinių stiebų. Šiltuose kraštuose ji auga lauke, bet Lietuvoje dažniausiai auginama kaip kambarinis arba šiltnaminis augalas. Tinkamai prižiūrima gali žydėti ir duoti valgomų (nedidelių) vaisių.

Trumpai apie rūšį

• Augalas: Daugiametis vijoklis, užauga iki 2–5 m ilgio.
• Žiedai: Dideli, melsvai balti su violetiniu vainiku, žydi birželis–rugpjūtis, dažnai labai kvapnūs.
• Lapai: Skiautėti, 5–7 dalių, tamsiai žali.
• Vaisiai: Šilto sezono pabaigoje užmezga nedidelius oranžinius vaisius (valgomi, bet mažai aromatingi).

Auginimo sąlygos

Persodinimas, genėjimas, poilsio metas

• Persodinimas: Kas 2–3 metai, pavasarį, kai šaknys užpildo vazoną.
• Genėjimas: Anksti pavasarį patrumpinti ūglius (palikti apie 1/2 ilgio) – tai skatina šoninių stiebų augimą ir gausesnį žydėjimą.
• Poilsis žiemą: Laikyti vėsiai (+8–12°C), mažai laistyti (tik kad žemė visai neišdžiūtų), netręšti. Esant šiltai ir tamsiai patalpoje, augalas silpsta.

Dauginimas

• Auginiais: Pavasarį–vasarą nupjauti 10–15 cm ilgio ūglius su 2–3 lapų poromis, sodinti į šlapią substratą, laikyti šiltai ir drėgnai kol įsišaknys (~3–6 savaitės).
• Sėklomis: Daigumas nepastovus, dygsta lėtai (2–8 savaitės). Geriausia sėklas truputį patrinti (skarifikuoti) ir pamirkyti vandenyje dieną prieš sėjimą. Laikyti šiltai.

Dažniausios problemos

Ypatumai, patarimai

1. Lietuvoje lauke žiemoti negali, tačiau brandūs augalai trumpalaikes +1…0°C naktis iškenčia, ypač jei uždengti.
2. Vasarą galima pernešti į balkoną ar terasą, bet prieš rudenį grąžinti į patalpas.
3. Apdulkinti žiedus galite patys (minkštu teptuku žiedadulkes dėti ant piestelės), jei norite vaisių.
4. Skatina žydėjimą – šviesa, tręšimas, genėjimas ir vėsi žiema.
5. Vaisiai valgomi, nors nėra tokie saldūs bei aromatingi kaip valgomosios pasifloros (P. edulis).

• Melsvoji pasiflora – dekoratyvus, įspūdingais žiedais vijoklis, geriausiai jaučiasi labai šviesioje, šiltoje vietoje su reguliariu laistymu ir atrama.
• Svarbiausia – užtikrinti žiemai vėsą, o pavasarį patrumpinti, tręšti ir sodinti į pakankamai didelį vazoną.
• Tinka auginti ant palangių, oranžerijose, šiltnamiuose ar vasarą lauke.

Monstera – tropinė kambarinė liana, išsiskirianti dideliais, dekoratyviais, karpytais lapais su skylėmis. Tai viena populiariausių ir lengviausiai prižiūrimų didžiųjų vazoninių augalų moderniuose interjeruose. Tinkamai prižiūrima monstera yra ilgaamžė, greitai auganti ir gali virsti it „žalia siena“ kambaryje.

• Šviesa: Geriausiai auga šviesioje, bet ne tiesioginės saulės vietoje. Pakenčia ir pusiau pavėsį, tik lėčiau auga, ryški saulė gali nudeginti lapus.
• Temperatūra: Optimali – 18–25°C. Nebloga pakanta vėsesniems orams, bet mažiau nei +13 °C ilgai nelaikyti.
• Laistymas: Leisti viršutiniam substrato sluoksniui pradžiūti – paprastai laistyti 1 k. per savaitę vasarą, 1 k. per 2 savaites žiemą. Nepersodinti!
• Oro drėgmė: Mėgsta drėgną orą – purkšti arba statyti šalia indą su vandeniu, ypač kai šildoma patalpa.
• Dirva: Laidi, puri, su smulkia žieve, durpėmis ir perlitu.
• Tręšimas: Pavasarį–vasarą kas 2–4 savaites žalialapiams augalams skirtomis trąšomis. Žiemą netręšti.

Detaliai

Dauginimas

• Auginiais: Pjaunama stiebų dalis su oriniu šaknies pumpuru. Galima įmerkti į vandenį ar įkišti į drėgną substratą – įsišaknija per 2–6 savaites.
• Oriniai šaknys: Monstera natūraliai leidžia orines šaknis – į galimą pamerkti į vandenį, įstatyti į dirvą šalia vazono, palaikyti drėgmę.
• Patarimas: Geriausiai dauginti pavasarį–vasarą, šiltoje, drėgnoje aplinkoje.

Dažnos problemos ir taisymas

Funkciniai patarimai

1. Nestatykite tiesiai ant šaltų grindų.
2. Neliekite vandens į padėklą po vazonu – išleiskite jį iš karto.
3. Dideli lapai = daugiau džiugesio, bet ir daugiau dulkių – valykite reguliariai.
4. Įsigykite lazdą ar atramą – monstera stipriai remiasi ir gražiau formuoja lapus.
5. Pavasarį galima išnešti į pusiau pavėsį lauke. Venkite skersvėjų!

• Monstera – labai gyvybingas, įspūdingas augalas, nesudėtingas auginti net pradedančiajam.
• Svarbiausi dalykai: subalansuotas laistymas, tinkama šviesa, veikli atrama, drėgnas oras.
• Per didelę galimą apkarpyti, o nauji ūgliai sėkmingai prigyja – monstera puikiai dalinasi.
• *Nenuodinga liesti, bet nelabai tinka smalsiems gyvūnėliams ar kūdikiams.

Montbretės – daugiametės svogūninės gėlės, kilusios iš Pietų Afrikos. Lietuvoje itin populiarios dėl taisyklingų, ryškių oranžinių, raudonų ar geltonų žiedų kekių ir ilgo žydėjimo vėlyvą vasarą. Savo formomis primena miniatiūrines gladioles.

• Žydėjimas: Liepa–rugsėjis, žydi 4–6 savaites.
• Žiedai: Ryškūs, degantys – oranžiniai, raudoni, geltoni, sudygsta ant ilgo, plono žiedynkočio.
• Lapai: Kardų formos, siauri ir ilgi, pamatiniai.
• Aukštis: 50–100 cm (yra žemaūgių ir aukštaūgių veislių).

Sodininimas ir vieta

Priežiūra

• Laistymas: Pirmosiomis savaitėmis po pasodinimo laistyti reguliariai. Vasarą užsitęsus sausrai – palaistyti. Nepamirkti!
• Tręšimas: Pradedant vegetaciją – kompostas ar kompleksinės trąšos. Kartą per sezoną pakanka.
• Ravėjimas: Montbretės nepakelia konkurencijos, mėgsta švarią žemę aplink kerą.
• Apkarpymas: Nukirpti peržydėjusius žiedynus paskatina žydėti ilgiau ir energingiau.
• Atramos: Aukštaūgius rekomenduojama parišti arba sodinti prie užuovėjos.

Žiemos sąlygos

• Žiemos atsparumas: Priklauso nuo veislės. Tipiniai Crocosmia crocosmiiflora – gali žiemoti lengvais žiemos laikais neuždengtos (apie -15°C), tačiau šaltą ar be sniego žiemą dažnai apšąla.
• Geriausia:
  1. Vėlyvą rudenį (spalio pabaigoje) svogūnėlius iškasti, sudžiovinti, laikyti žiemą sausai, +5–10°C (rūsyje, nešildomoje verandos patalpoje).
  2. Šiltesnėse vietose gėlyne galima užberti storu lapų, eglišakių ar durpių sluoksniu; pavasarį nuimti dangą.
• Vazonuose montbretes lauke žiemai būtina įnešti į vėsų, sausą rūsį ar garažą.

Dauginimas

• Kerelių (svogūnėlių) atskyrimas – kasamas rudenį, motininis svogūnas skaidomas, atžalos sodinamos pavasarį.
• Sėklomis – retai, nes žydi tik po kelių metų.

Dažniausios problemos

Naudojimas

• Gėlynuose: Saulėtomis spalvomis džiugina natūralistinius, anglų, raudonų akcentų gėlynus.
• Skynimui: Puikios puokščių ir kompozicijų gėlės.
• Tinka derinti su ežiuolėmis, rudbekijomis, veronikomis, snapučiais, žemaūgėmis astromis.
• Montbretės – dekoratyvios, vėlyvos vasaros gėlės, mėgstančios saulę, purią žemę ir minimalų vargą dėl kenkėjų.
• Lietuvoje dažniausia žiemai rekomenduojama svogūnėlius iškasti arba patikimai uždengti.
• Pavasarį atskirti kerelius, sodinti šiltai ir šviesiai.
• Vėlyvą rudenį žydinčios montbretės puoš gėlyną tada, kai kitų žiedų jau mažai!