Category Archive Gėlės

Pluoštagėlė (Mesembryanthemum)

Pluoštagėlinių (Aizoaceae) šeimos. Pasižymi nepaprastai gražiomis formomis ir ryškių spalvų žiedais. M. pseudotruncatellum Berger., M. Mundtii Berger., M. calcareum Marloth, ir kitos pluoštagėlės savo forma ir spalva yra taip prisitaikę prie aplinkos, kad net gerai prityrusiam gamtininkui sunku jas atskiri nuo akmenukų. Pluoštagėlės mėgsta sausą, saulėtą vielą kambaryje. Tiek žiemą, tiek vasarą laistomos saikiai.

Intensyviau jos laistomos tik žydėjimo metu – balandžio-gegužės mėnesiais. Gerai žiemoja 4-8 laipsnių temperatūroje. Persodinamos pavasarį į žemių mišinį iš 1 dalies kompostinės, 1 dalies lapinės žemės ir 0,5 dalies smėlio. Vasarą pluoštagėles galima laikyti lauke. Veisiamos sėklomis ir ūgiais. Sėklos sėjamos balandžio mėnesį į smėlingą lapinę žemę. Tuo pat metu galima veisti ir ūgiais, kurie labai gerai įsišaknija drėgname smėlyje.

Daugiau:

Citrinmedis (Citrus) – žali medeliai arba krūmeliai

Kolumnėja (Columnea) žemyn svyrantis augalas

Mamiliarija (Mammillaria) – vienas gražiausių žemaūgių kaktusų

Plūstis (Salvinia) plūduriuojantis vandens paviršiuje vienametis papartis

Plūstinių (Salviniaceae) šeimos, plūduriuojantis vandens paviršiuje vienametis papartis. Plūsties lapai elipsiški, iki 13 milimetrų ilgio, žali, plaukuoti, trumpakočiai, stiebas gulsčias, kartais šiek tiek šakotas.

Veisiasi sporomis, kurios esti po vandeniu panertuose lapuose. Plūstis S. natans All., kilusi iš Pietų Amerikos, tačiau retkarčiais sutinkama ir pas mus stovinčiuose vandenyse.

Skaitykite:

Augalų parinkimas, atsižvelgiant į kambarių temperatūrą

Figmedis (Ficus) – dvinamiai augalai

Katilėlis (Campanula) Gražiausias Žemyn Svyrančių Augalų

Fikusas (Ficus) – atogrąžinių Indijos miškų augalas

Šilkmedinių (Moraceae) šeimos, tipingas atogrąžinių Indijos miškų augalas, kuriuose jis išauga iki 20-25 metrų aukščio. Jo lapai yra apie 1 metro ilgio, o kamienui apeiti reikia 40-60 žingsnių.

Fikuso yra labai daug rūšių. Iš dekoratyvinių lapinių augalų kambariuose daugiausia auginamas elastingasis Fikusas, arba gumamedis F. elastica Roxb. Jame yra baltų, pieniškų, 17,3 procento kaučiuko turinčių sulčių, kurios gausiai sunkiasi lapą ar šakutę pažeidus.

Nors elastingasis Fikusas drėgnų atogrąžinių miškų augalas, bet mūsų kambariuose net prie langų, esančių rytų ar vakarų pusėje, jis jaučiasi neblogai, jei tik jam yra sudarytos reikiamos sąlygos. Nedidelius Fikusas pavasarį ir vasarą reikia saugoti nuo tiesioginių saulės spindulių, užleidžiant ant lango retą užuolaidą arba iš nešant į saulės nekepinamą balkoną.

Vasarą fygamedį reikia laistyti gausiai, o žiemą – rečiau ir saikingiau, nes perlieto žiemą fygamedžio lapai geltonuoja ir krinta. Nereikia fygamedžio laistyti šaltu vandeniu ar laikyti skersvėjyje, nes nuo to lapų pakraščiuose ir palei gyslas dažniausiai atsiranda smulkių gelsvų dėmelių, panašių į rūdis.

Pavasarį (kovo-balandžio mėnesiais) reikia fygamedį persodinti. Jauni fygamedžiai persodinami kasmet, didės 3-4 metai. Žemių mišinys sudaromas iš 1 dalies. durpinės, 1 dalies velėninės, 1 dalies lapinės žemės ir 0,5 dalies smėlio. Neturint šių žemių rūšių, fygamedį galima persodinti į lapinės ir kompostinės žemių mišinį.

Tręšti karvių mėšlo srutomis (4 dalims vandens 1 dalis Sveiką ir sparčiai augantį fygamedj vasarą galima srutų) arba mineralinių trąšų mišiniu (1 litrui vandens 1,5 gramo amonio salietros, 1 gramas kalio druskos ir 2 gramai superfosfato). Fygamedžio veisimas ūgiais

Veisiamas fygamedis sėklomis ir ūgiais. Kambaryje auginamas jis nežydi ir sėklų neduoda. Sėklos gaunamos is atogrąžinių kraštų ir sėjamos į žemių mišinį, sudarytą lygiomis dalimis iš lapinės ir durpinės žemės.

Ūgiais fygamedis veisiamas anksti pavasarį. Ūgiai sodinami į drėgną smėlį arba įstatomi į bonką su vandeniu. Vandenį bonkoje reikia nuolatos keisti. Bonką laikoma šiltoje ir šviesioje vietoje. Fygamedį galima veisti ir tokiu būdu: ant stiebo arba šakos arčiau viršūnės (viršūnėje paliekama 2-3 lapai) daroma jpiova. Kad žaizda nesuaugtų, į įpjovą įkišamas plono stiklo gabaliukas.

Vijokliniai dekoratyviniai augalai, sukulentai, kaktusai

Įpjova aprišama drėgnomis samanomis arba uždengiama išpjautu šonu vazonu, kuris prikemšamas samanų. Samanas reikia nuolatos drėkinti. Šiuo būdu veisiamas fygamedis įsišaknija per mėnesį.

Jaunų fygamedžių, išaugusių iki 70-100 centimetrų aukščio, viršūnė nupjaunama, kad pradėtų šakotis. Norint išauginti gražų krūmą, reikia kas 3-4 metai nupjauti ir šakų viršūnes. Negenimo fygamedžio viršūnė linksta žemyn ir nesišakoja. Fygamedžius reikia genéti pavasarį prieš pradedant jiems augti.

Šaltinis: gėlės

Durnaropė (Datura) – puošnus, sumedėjęs daugiametis augalas

Bulvinių (Solanaceae) šeimos. Tinkamiausia kambarių papuošimui yra D. arborea L., kilusi iš Pietų Amerikos. Durnaropė puošnus, sumedėjęs daugiametis augalas, nepaprastai įspūdingais, dideliais, piltuvėlio pavidalo, kabančiais, vakare švelniai kvepiančiais, baltais tuščiaviduriais arba pilnaviduriais žiedais ir pailgais, tamsiai žaliais lapais. Labai greit auga. Žydi rugpjūčio-rugsėjo mėnesiais, o kartais ir dar vėliau.

Durnaropė veisiama ūgiais, kurie pjaunami kovo-balandžio mėnesiais ir sodinami į smėlį kambariniame inspektėlyje arba dėžutėje po stiklu, Gerai auga nedideliuose vazonuose ir trąšių žemių mišinyje 1 dalies mėšlinės, 1 dalies molingos velėninės, 1 dalies kompostinės žemės ir atitinkamo kiekio smėlio.

Pelargonija (Pelargonium) – sausų subtropikų augalas, kilęs iš Pietų Afrikos

Gerai žiemoja 8-14 laipsnių temperatūroje, šviesioje vietoje, mažai laistant. Norint, kad žiemą durnaropė žydėtų, reikia neleisti jai žydėti rugsėjo mėnesį (pašalinti žiedų pumpurus).

Pavasarį durnaropes galima išnešti į lauką ir sustatyti lysvėje, įleidžiant vazonus į žemę. Prieš išnešant reikia trečdaliu sutrumpinti durnaropės šakutes, kad gražiau susiformuotų jos vainikas. Durnaropės gerai auga ir gausiai žydi 6-8 metus, vėliau pasensta, todėl reikia visada turėti jaunų.

Durnaropes kambariuose puola voratinklinė erkutė ir amarai, su kuriais kovojama purkščiant jas žibalo emulsija, anabazino sulfatu ir dulkinant DDT milteliais.

Jaukių namų gėlės

Agapantas (Agapanthus) – daugiametis, labai puošnus žolinis augalas

Lelijinių (Liliaceae) šeimos, daugiametis, labai puošnus žolinis augalas su ilgais, odiškais lapais ir mėsingomis, storomis šaknimis. Žydi antroje vasaros pusėje šviesiai mėlynais piltuvėlio pavidalo žiedais, sutelktais į skėtelius.

Veisiamas sėklomis ir dalijant kerą. Kadangi sėklos sudygsta tik po 4-5 savaičių, todėl agapantą daug patogiau veisti dalijant seną kerą. Be to, agapantas, išauginame iš sėklų, žydi tik 5-6 metais, o dalijant kerą. Keras dalijamas rudenį, agapantui peržydėjus.

Žiemą agapantas laikomas šaltame (1-8 laipsnių temperatūros), sausame kambaryje ir retkarčiais palaistomas. Balandžio pabaigoje statomas į šiltesnę, šviesią ir saulėtą vietą (laikomas tamsoje visai nežydi). agapantą reikia gausiai laistyti.

Agapantas persodinamas, kai vazone visa žemė esti apipinta šaknimis. Sodinamas į negilius, bet plačius vazonus. Žemių mišinys paruošiamas iš 1 dalies velėninės, 1 dalies mėšlinės žemės ir smėlio. Augimo metu agapantas kas dvi savaites tręšiamas karvių mėšlo (1 daliai mėšlo srutų imama 5 dalys vandens) arba paukščių išmatų (1 daliai išmatų 10 dalių vandens) srutomis. Gerai patręštas agapantas išaugina nuo 20 iki 200 žiedų ir 1 metro ilgio žiedstiebį.

Akacija (Acacia) – visad žaliuojantis medelis

Vasarą agapantą galima laikyti balkone, verandoje, terasoje arba lauke, įkasus su vazonu gazone. Kambariuose dažniausiai auginamas A. umbellatus L. Hérit., kilęs iš Pietų Afrikos.

Nuodingosios kambarinės gėlės. Kokių vertėtų pasisaugoti?