Montbretės – daugiametės svogūninės gėlės, kilusios iš Pietų Afrikos. Lietuvoje itin populiarios dėl taisyklingų, ryškių oranžinių, raudonų ar geltonų žiedų kekių ir ilgo žydėjimo vėlyvą vasarą. Savo formomis primena miniatiūrines gladioles.
- Žydėjimas: Liepa–rugsėjis, žydi 4–6 savaites.
- Žiedai: Ryškūs, degantys – oranžiniai, raudoni, geltoni, sudygsta ant ilgo, plono žiedynkočio.
- Lapai: Kardų formos, siauri ir ilgi, pamatiniai.
- Aukštis: 50–100 cm (yra žemaūgių ir aukštaūgių veislių).
Sodininimas ir vieta
| Savybė | Patarimai |
|---|---|
| Vieta | Saulėta, šilta, apsaugota nuo stiprių vėjų. Montbretės nori kuo daugiau tiesioginės saulės – gėlyne pirmauja saulėtoje pusėje. |
| Dirva | Lengva, puri, humusinga, derlinga, bet gerai DRENUOTA. Užmirkimo netoleruoja. pH: silpnai rūgšti–neutrali. |
| Sodinimo laikas | Gegužės pradžia, kai žemė įšyla. Gėlynuose svogūnėlius galima sodinti ir balandžio pabaigoje. |
| Gylis/atstumai | Sodinama 6–10 cm gyliu, 8–15 cm atstumais. Mažesni svogūnai sodinami sekliau. |
Priežiūra
- Laistymas: Pirmosiomis savaitėmis po pasodinimo laistyti reguliariai. Vasarą užsitęsus sausrai – palaistyti. Nepamirkti!
- Tręšimas: Pradedant vegetaciją – kompostas ar kompleksinės trąšos. Kartą per sezoną pakanka.
- Ravėjimas: Montbretės nepakelia konkurencijos, mėgsta švarią žemę aplink kerą.
- Apkarpymas: Nukirpti peržydėjusius žiedynus paskatina žydėti ilgiau ir energingiau.
- Atramos: Aukštaūgius rekomenduojama parišti arba sodinti prie užuovėjos.
Žiemos sąlygos
- Žiemos atsparumas: Priklauso nuo veislės. Tipiniai Crocosmia crocosmiiflora – gali žiemoti lengvais žiemos laikais neuždengtos (apie -15°C), tačiau šaltą ar be sniego žiemą dažnai apšąla.
- Geriausia:
- Vėlyvą rudenį (spalio pabaigoje) svogūnėlius iškasti, sudžiovinti, laikyti žiemą sausai, +5–10°C (rūsyje, nešildomoje verandos patalpoje).
- Šiltesnėse vietose gėlyne galima užberti storu lapų, eglišakių ar durpių sluoksniu; pavasarį nuimti dangą.
- Vazonuose montbretes lauke žiemai būtina įnešti į vėsų, sausą rūsį ar garažą.
Dauginimas
- Kerelių (svogūnėlių) atskyrimas – kasamas rudenį, motininis svogūnas skaidomas, atžalos sodinamos pavasarį.
- Sėklomis – retai, nes žydi tik po kelių metų.
Dažniausios problemos
| Problema | Priežastis | Ką daryti |
|---|---|---|
| Nežydi | Per tamsi vieta, per tankiai pasodinta, nedažnai dalyta | Retinti, perkelti į saulėtą vietą |
| Lapai geltonuoja | Per daug drėgmės, puvinys, maisto medžiagų trūkumas | Patikrinti drenažą, patręšti |
| Netoleruoja šalčių | Skyrimybė tarp veislių, svogūnai per sekliai | Žiemai dengti arba kasti, laikyti vėsioje patalpoje |
Naudojimas
- Gėlynuose: Saulėtomis spalvomis džiugina natūralistinius, anglų, raudonų akcentų gėlynus.
- Skynimui: Puikios puokščių ir kompozicijų gėlės.
- Tinka derinti su ežiuolėmis, rudbekijomis, veronikomis, snapučiais, žemaūgėmis astromis.
- Montbretės – dekoratyvios, vėlyvos vasaros gėlės, mėgstančios saulę, purią žemę ir minimalų vargą dėl kenkėjų.
- Lietuvoje dažniausia žiemai rekomenduojama svogūnėlius iškasti arba patikimai uždengti.
- Pavasarį atskirti kerelius, sodinti šiltai ir šviesiai.
- Vėlyvą rudenį žydinčios montbretės puoš gėlyną tada, kai kitų žiedų jau mažai!
About the author