Kerija (Kerria japonica) – tai dekoratyvinis, anksti pavasarį žydintis lapuočių krūmas, dažnai vadinamas japoniškąja kerija arba geltonžiede. Svarbiausia jų puošmena – ryškūs, geltoni, primenantys mažus rožės žiedelius, paprastai arba pilnaviduriai žiedai.
Trumpai apie keriją
- Aukštis: 1–2 metrų, kartais iki 3 m.
- Žiedai: Geltoni (1,5–4 cm), žydi balandžio-gegužės mėn., kartais vėlai vasarą pasirodo antras žydėjimas.
- Lapai: Šviesiai žali, dantyti, krenta žiemai.
- *Užauga tankiu, šakotu krūmu.
Auginimo sąlygos ir priežiūra
| Auginimo faktorius | Rekomendacijos |
|---|---|
| Vieta | Saulėta arba pusiau pavėsis, geriausiai nuo vėjų apsaugota. |
| Dirva | Lengva, derlinga, drėgna, bet neužmirkusi. Pakenčia ir prastesnį dirvožemį, jei neužmirksta. |
| Laistymas | Nepersistengti – vidutinis, sausros metu palaistyti. |
| Tręšimas | Pavasarį galima papildomai patręšti kompostu. |
| Genėjimas | Kiekvieną pavasarį po žydėjimo nukarpykite peržydėjusius ūglius iki žemės, kas 3–4 metus išpjaukite seniausias šakas. |
| Žiemojimas | Lietuvoje žiemoja gerai, tačiau atvirose, vėjuotose vietose šąla viršūnėlės – rekomenduojama sodinti apsaugotoje vietoje ar pamulčiuoti šaknis. |
Dauginimas
- Auginiais: Geriausia – vasarą/imti pusiau sumedėjusius ūglius (šaknija durpėse, smėlyje).
- Atžalomis: Krūmas leidžia daugybę atžalų, kurias galima atskirti ir persodinti.
- Sluoksniuojant: Pavasarį prilenkti žemę prie motininio krūmo ir užberti – rudeniop įsišaknija.
Dažniausios problemos
| Problema | Sprendimas |
|---|---|
| Prastai žydi | Gali trūkti šviesos ar per senas krūmas – genėti, išpjauti senas šakas. |
| Virūnėlės apšąla | Sodinant rinktis apsaugotas vietas, žiemai mulčiuoti pagrindą. |
| Lapų dėmėtumas/šviesėjimas | Retai, dažniausiai nuo ilgos šalnos ar sausros – laistyti, pašalinti pažeistas vietas. |
- Kerija – ryškus, ankstyvo pavasario krūmas, nereiklus, gražus tiek pavėsyje, tiek saulėje.
- Svarbu reguliariai genėti po žydėjimo, taip pat užtikrinti bent minimalią apsaugą nuo šalčių.
- Dauginti galima lengvai atžalomis ar auginiais.
About the author