Category Archive Gėlės

Laibenis uolinis – visžalis kiliminis sukulentas, populiarus Lietuvos alpinariumuose, kapinėse ir sausuose, saulėtuose gėlynuose. Priklauso storlapių (Crassulaceae) šeimai.

Svarbiausios savybės

Auginimo ypatumai

Naudojimas kraštovaizdyje

• Alpinariumai: Dėl kiliminio augimo tankiai uždengia žemę.
• Kapinės: Atsparus, nereikalauja priežiūros, netręšiamas, per vasarą žydintis.
• Akmenų sodai: Gražiai dera su kitais sukulentais, čiobreliais, žemaūgėmis žolėmis.
• Stogų želdinimas: Tinka žaliems stogams dėl mažo svorio ir atsparumo.

Pagrindinės problemos ir sprendimai

• Uolinis laibenis (Sedum reflexum) – nereiklus, visžalis, lengvai dauginamas kiliminis sukulentas, kuris atlaiko lietuviškas žiemas ir sausras, žydi ryškiai geltonai.
• Geriausiai jaučiasi saulėje ir labai derlingos nepageidauja; ideali danga alpinariumams, kapams, natūraliems “sausiems sodams”.

Laumakė (Dimorphotheca, dar vadinama Afrikine ramune ar spinduline laumake) – vasaros vienmetė arba dvimetė gėlė, vis labiau populiarėjanti Lietuvos gėlynuose dėl savo ryškių, margų žiedų, primenančių saulutes. Dėl vėsos ir sausros pakantumo dažna šiuolaikiniuose “savuose” želdiniuose bei kapinėse.

Apibūdinimas

Auginimas ir priežiūra

Ypatybės ir privalumai

• Žiedai dieną atsiveria, vakare ir apniukus užsiveria – normalu, visai kaip afrikinių ramunių.
• Ypač patraukli bitėms, drugiams ir kitiems apdulkintojams.
• Puikiai tinka lauko vazonams, kapavietėms, alpinariumams – dekoratyvi, nelepia, ilgai žydi.
• Nepakenčia nuolat šlapios dirvos ir tankių šešėlių.

Dauginimas

• Sėklomis – paprasta, dažnai pati pasisėja (jei nenušąla).

Pagrindinės problemos ir sprendimai

• Laumakė (Dimorphotheca) – atspari, gausiai žydinti, saulę ir sausras mėgstanti lauko vienmetė.
• Puiki kompozicijose, vazonuose ir vietose, kur reikia spalvų be didelės priežiūros.
• Svarbiausia – saulė, saikinga drėgmė, sumažinta trąšų norma ir reguliarus nužydėjusių žiedų šalinimas.

Hiacintas (Hyacinthus orientalis) – lelijinių (Liliaceae) šeimos svogūninė gėlė, kilusi iš Viduržemio jūros rytinės dalies. Populiari tiek lauko gėlynuose, tiek kaip kambarinė pavasario gėlė, puošia namus ryškiomis spalvomis ir stipriu kvapu.

Lauko gėlynuose

Augimo sąlygos

• Vieta: Saulėta arba pusiau saulėta, apsaugota nuo užmirkimo vieta.
• Dirva: Lengva, derlinga, nelaidi vandeniui dirva (gerai puri, neutralios reakcijos, pH apie 6–7).
• Sodinimas: Rudenį (rugsėjo–spalio mėn.), svogūnus sodinti 10–15 cm gylyje, 10–12 cm atstumais.

Priežiūra

• Laistymas: Vidutinio intensyvumo; per daug drėgmės lemia svogūnų puvinį.
• Tręšimas: Prieš žydėjimą ir tuoj po žydėjimo fosforo–kalio trąšomis.
• Po žydėjimo: Leisti lapams nudžiūti natūraliai – taip maisto medžiagos grįžta į svogūną. Po to svogūnai gali būti iškasti (ypač šaltų žiemų regionuose) ir laikomi sausai bei vėsiai iki rudens sodinimo.

Dažnos problemos

Kambaryje (pražydinimas žiemą–pavasarį)

Svogūnų „pražydinimo” principas

1. Rinktis didelius, sveikus svogūnus.
2. Sodinimas – spalio–lapkričio mėn. į vazonėlį (svogūno viršūnė liktų paviršiuje).
3. Kaitinimas šalčiu: Laikyti 8–12 savaičių vėsioje (+5–9 °C), tamsioje vietoje (pvz., šaldytuve, rūsyje). Substratas drėgnas, bet ne per šlapias.
4. Perkelti į šiltesnę, šviesią vietą, kai pasirodo 5–7 cm daigai.
5. Reguliarus laistymas (atsargiai, kad neužmirktų!) ir laukti žydėjimo.

Žydėjimo laikas

• Kiekvienas svogūnas žydi apie 2–3 savaites.

Kambarinės hiacinto ypatybės

Po žydėjimo

• Paprastai kambariniai svogūnai žydi vieną sezoną; galima bandyti persodinti į gėlyną lauke, tačiau gausiems žiedams reikia dvejų metų „poilsio” ir kaupimo laikotarpio.

Svarbiausi priežiūros aspektai

• Hiacintas mėgsta saulę, laistymą su saiku ir gerai purią žemę.
• Lauko gėlynai: Svarbiausias rudens sodinimas, sausas svogūnų laikymas, neperlaistyti pavasarį.
• Kambaryje: Būtinas šalčio laikotarpis, pamažu duoti daugiau šviesos, neperlaistyti.
• Hiacintas – lelijinių šeimos svogūninė gėlė, auginama tiek lauke, tiek kambaryje, mėgstama dėl intensyvaus kvapo ir pavasarinio žydėjimo.
• Svarbiausia – tinkama sodinimo vieta (geras drenažas), kruopšti laistymo kontrolė, ir svogūnų “poilsio” periodas tarp sezonų.

Leukonija – viena populiariausių kvapiųjų vienmečių gėlių, dažnai auginama vasaros gėlynuose, kapinėse, balkonuose ar puokštėse dėl išskirtinio aromato ir ryškių, pilnavidurių žiedų.

Bendros ypatybės

• Kilmė: Pietų Europa, Šiaurės Afrika
• Augimo tipas: Vienmetis arba dvimetis augalas, 25–90 cm aukščio.
• Lapai: Pilkšvai žali, pailgi.
• Žiedai: Ryškūs, pilnaviduriai ar pusiau pilnaviduriai, spalvos – balta, rausva, alyvinė, violetinė, gelsva.
• Kvapas: Labai stiprus, ypač vakarais ar po lietaus.

Auginimas

Priežiūra

• Nužydėjusius žiedynus šalinti, kad skatinamas naujų žiedų augimas kaip ir kitoms vienmetėms gėlėms.
• Gali būti pažeidžiama kopūstinėmis musėmis, amarais, šliužais; svarbu stebėti kenkėjus.
• Nepakenčia vandens užsistovėjimo – sodinti tik vietose su geru drenažu!
• Nemėgsta tankaus sodinimo – geriau rečiau.

Dauginimas

• Dažniausiai sėklomis.
• Geriausi žiedynai būna iš sodinukų, todėl verta leukoniją daiginti namuose 4–6 sav. prieš sodinant lauke.

Naudojimas

Dažnos ligos ir problemos

• Leukonija – universali, žaviai kvepianti vienmetė/ dvimetė gėlė, puikiai tinkanti tiek gėlynui, tiek puokštėms.
• Geriausiai auga saulėtoje vietoje, purioje, vandeniui laidžioje dirvoje, reguliarus, bet ne per dažnas laistymas.
• Žiedai ne tik dailūs, bet ir skleidžia stiprų bei malonų aromatą vasaros vakarais.

Lyralapis fikusas (Ficus lyrata) – išskirtinis kambarinis medis, garsėjantis didžiuliais, blizgiais, smuiko ar lyros formos lapais. Jis išpopuliarėjo kaip madingas interjero akcentas, tačiau norint, kad augalas būtų gražus ir sveikas, svarbu laikytis keleto priežiūros taisyklių.

• Lyralapis fikusas – stambialapis žalias medis, mėgstantis daug šviesos, bet jautrus skersvėjui ir staigiems sąlygų pokyčiams.
• Gerai prižiūrimas ilgainiui virsta įspūdingu, medį primenančiu augalu.

Išsami priežiūra

Optimali vieta ir šviesa

• Ryški netiesioginė šviesa – idealiai prie lango, šiaurės/rytinė ar vakarinė pusė. Saugoti nuo tiesioginės vidurdienio saulės (gali degti lapai).
• Nejudinti be būtinybės – fikusai nemėgsta būti perstatomi, ypač persukami kitu šviesos kampu, nes gali mesti lapus.

Temperatūra

• 18–25 °C – augimo metu.
• Nelaikyti žemiau +15 °C (ypač vedant rudens–žiemos metu).
• Saugoti nuo skersvėjų ir šalto oro srovių – kitaip gali kristi lapai.

Laistymas

• Vidutinis, reguliarus: Leisti substrato paviršiui pradžiūti tarp laistymų. Geriau laistyti retai, bet gausiai.
• Perlaistymas – dažniausia problema! Lapai gali staiga nukristi ar pagelsti.
• Naudoti minkštą, kambario temperatūros vandenį.

Oro drėgmė

• Vidutinė–didelė drėgmė (idealu 40–60 %).
• Purškiami lapai kartą per savaitę, ypač žiemą.
• Lapus verta nuvalyti drėgna šluoste nuo dulkių.

Dirva ir tręšimas

Persodinimas

• Kas 2–3 metus pavasarį/per ankstyvą vasarą, kai šaknys užpildo vazoną.
• Gali mėgti ankštą vazoną.

Genėjimas ir formavimas

• Apipurkšti, kartais nugenėti viršūnės ūglį, jei norite šakotumo.
• Nupjauti pažeistus, ligotus ar perdžiūvusius lapus.

Dauginimas

• Dažniausiai viršūniniais arba stiebo auginiais. Pamerkti į drėgną substratą arba vandenį, įsišaknija per 4–8 savaites.

Dažniausios problemos

Patarimai sėkmei

1. Pastovi vieta ir režimas – raktas į gražų augalą.
2. Dulkės – didžiausi lapų priešai! Reguliariai valykite lapus.
3. Nepilti vandens ant kamieno ar lapų ašelių, nes gali prasidėti puvinys.
4. Žiemą vengti arti radiatoriaus ir šalčio – lapai labai jautrūs permainoms.
5. Kartais pavasarį/vasarą perkelkite laukan į pavėsį (be šalnų grėsmės) – augalas sustiprės.

• Lyralapis fikusas reikalauja daug šviesos, reguliarumo, nemėgsta perlaistymo, sausos ar šaltos aplinkos bei dažno perstatymo.
• Geriausiai auga pastovioje vietoje, su vidutinio šiltumu, švariais lapais ir drėgna, bet ne šlapia žeme.
• Tinkamai prižiūrimas gali tapti puošniausiu namų žaliu akcentu – įspūdingi lapai dera tiek moderniuose, tiek klasikiniuose interjeruose.