Author Archive vytasss

Rišimas

Norint išauginti gražų, neiškrypusį augalą, reikia jį formuoti pririšant prie medinės lazdelės. Augalai rišami prie 50-80 centimetrų ilgio (lazdelės ilgis priklauso nuo augalo aukščio) ir 1 centimetro storio, apvalių lazdelių plaušais arba kitokia minkšta, estetinio vaizdo negadinančia medžiaga. Augalai, turintieji vieną stiebą, ištiesinami ir pririšami prie lazdelės keliose vietose. Tvarkant krūminį augalą, pirmiausia prie lazdelės pririšamas pagrindinis stiebas, o kiti pritraukiami tik tiek, kad negadintų augalo išvaizdos. Pririšant negalima suspausti augalo lapų, kurie nuo to nyksta.

Plovimas

Nešvarūs augalai ne tik gadina kambario vaizdą, bet ir patys nyksta. Ant nešvarių augalų veisiasi amarai, voratinklinė erkutė, skydamariai ir kiti kenkėjai. Tokius augalus labiau puola ir ligos.

Todėl augalus, ypač visad žaliuojančius (fygamedžius filodendrus, palmes), reikia sistemingai kas 3-4 savaites plauti. Augalo lapai plaunami iš viršaus ir iš apačios. Plauti galima gumine kempine, minkštu šepetėliu ir paprastu skudurėliu. Patariama naudoti drungną lietaus vandenį, kurį keletą kartų reikia pakeisti.

Labai nešvarius augalus reikia plauti 3 procentų žalio jo muilo tirpalu ir po kelių valandų nupurkšti švariu vandeniu. Švariai turi būti laikomi ne tik augalai, bet ir vazonai, kuriuos taip pat reikia nuplauti šiltu vandeniu ir gerai nutrinti šepečiu. Vazono paviršiuje atsiradusias samanas. reikia pašalinti ir žemę supurenti mediniu smaigeliu. Pašalinami taip pat nubyrėję žiedai, pageltę lapai ir sausos šakutės.

Augalus, ypač mėgstančius gryną orą (feniksą, chameropsą, agavą), vasarą patariama išnešti į balkoną, verandą, sodą arba gėlyną. Kad staigi oro permaina ir karšti saulės spinduliai nepakenktų augalams, vazonus reikia įleisti į žemę, o jų viršų pridengti samanomis, durpėmis arba medžių pjuvenomis. Rugsėjo mėnesio pradžioje augalai vėl atnešami į kambarius.

Laistymas ir purškimas

Augalams vienodai kenkia vandens perteklius ir neteklius. Augalus laistyti reikia priklausomai nuo jų prigimties, išsivystymo ir nuo sąlygų, kuriose jie auga. Vasarą augalams reikia vandens daugiau, žiemą – mažiau. Tik ką persodinti, ligų pažeisti ir ramybės laikotarpyje augalai laistomi saikingiau.

Kaktusai, alijošiai, azalijos ir kiti augalai su sultingais ir odiškais lapais mažiau sunaudoja vandens, negu gausiai žydintieji su dideliais lapais. Svogūniniai augalai geriau pakenčia vandens trūkumą, negu perteklių. Tuo tarpu paparčiai perdžiovinti sunyksta.

Kada augalus reikia laistyti, priklauso nuo žemės sausumo. Sausa žemė būna susmegusi, netrupa, o drėgna trupa ir esti puri. Be to, pakėlus vazoną su augalu, iš jo svorio galima spręsti, ar reikia lieti. Sunkus vazonas reiškia, kad drėgmės yra pakankamai, lengvas,- kad drėgmės trūksta. Barškinant pirštais į indo šoną, skardus ir aiškus skambesys rodo, kad augalą lieti reikia, o duslus,- kad nereikia. Augalams laistyti tinka minkštas be kalkių ir druskų vanduo (lietaus, upės, tvenkinio). Vanduo turi būti švarus ir 2-3 laipsniais šiltesnis už kambario temperatūrą. Krano chloruotas vanduo augalams kenkia.

Augalą paliejus, iš vazono į lėkštę išbėgusį vandenį reikia išpilti. Vandenį lėkštėje galima palikti tik tiems augalams, kurie ypač mėgsta drėgmę – paparčiams, feniksams, kai kurioms raktažolėms. Vasarą geriau augalus laistyti vakare, o žiemą – rytą. Jeigu vasarą augalo augimo metu žemė vazonuose išdžiūsta labai greit, laistyti reikia du kartus – rytą ir vakare. Žiemą augalai laistomi rečiau 2-3 kartus per savaitę. Žinoma, tai priklauso nuo kambario temperatūros ir augalo savybių. Nereikia perlieti augalų, ypač žiemos metu.

Augalai laistomi tiek, kad vazone sudrėktų visa žemė. Dažnai augalai ne tik laistomi, bet ir purkščiami. Purkštimas sudrėkina aplinkos orą ir karščių metu sumažina vandens garavimą. Augimo metu augalai purkščiami rytą ir vakare. Purkščiama pulverizatorium arba rankiniu švirkštu. Nepatariama purkšti augalų su storais plaukuotais lapais (gloksinijų ir kt.), nes tokių augalų lapai nuo purkštimo pradeda nykti.

Šviesos, oro ir temperatūros reguliavimas

Ne visi kambariniai dekoratyviniai augalai vienodai reaguoja į tiesioginę saulės šviesą. Gerai jaučiasi saulés šviesoje kaktusai ir kiti sukulentai. Saulės šviesos labai reikia margalapėms gėlėms jų spalvų ryškumui susidaryti. Tačiau daugumas ūksminių, žolinių, su gležnais lapais augalų (paparčiai ir kt.) pavasarį ir vasarą nuo tiesioginių saulės spindulių apdega.

Saulės šviesą kambariniams dekoratyviniams augalams reikia reguliuoti ypač intensyvaus jų augimo metu. Blogai saulės šviesą pernešančius augalus patariama užpavėsinti. Tam tikslui vasarą dienos metu langai uždengiami vidutinio tankumo užuolaida. Rudenį ir žiemą augalų užpavėsinti nereikia. Jei kambaryje yra vienas langas ir šviesa krinta tik iš vienos pusės, mėgstančius šviesą augalus laikas nuo lai-ko reikia pasukti į jos pusę. Nevienodai kambariniai augalai reaguoja ir į kambario temperatūrą. Vieniems reikia aukštos temperatūros (16-18 laipsnių), kitiems žemesnės (8-14 laipsnių).

Nepatariama statyti augalų prie krosnies ar radiatoriaus. Tokiose vietose aplinkos oras esti sausas ir labai nepalankus augalams: greit išdžiūsta vazonuose žemė ir pradeda nykti augalo šaknys bei lapai. Temperatūros svyravimai taip pat neigiamai veikia į augalo augimą. Todėl augalus reikia pastatyti tokioje vietoje, kur temperatūra visą laiką maždaug vienoda.

Augalams kenkia tabako dūmai ir įvairus virtuvės garai, todėl kambarį, kuriame yra augalų, reikia dažnai vėdinti atidarius langelį arba visą langą. Augalai nemėgsta skersvėjo, todėl vėdinimo metu patariama nuo lango juos perkelti į kitą vietą.

Šis atogrąžų augalas daugelyje regionų paprastai auginamas kaip vienmetis. Tai nėra pats naujausias ar ryškiausias augalas sodininkystėje, tačiau dėl pastarųjų veislių verta jį apžiūrėti atidžiau. Sodininkai labai stengiasi, kad šis augalas suteiktų naujų spalvų ryškiomis gėlėmis, kurias lengva pradėti nuo sėklos.

Žiemė lapai yra tamsiai žali ir odiški, o žiedai nuo rožinės iki alyvinės spalvos. Jie greitai auga ir gali pasiekti 15–45 cm aukštį. Žiemė yra nuodinga šunims, katėms ir žmonėms.

Žiemė geriausiai auga saulėje, bet gali toleruoti ir dalinį pavėsį. Tačiau jei pavėsis per didelis, augalams gali būti ankšta.

Žiemė geriausiai auga gerai nusausintoje dirvoje. Norėdami pagerinti drenažą sunkioje dirvoje, įpilkite komposto arba smėlio. Jūs taip pat galite auginti Žiemė pakeltose lysvėse ar konteineriuose, naudodami gerai nusausinantį vazonų mišinį.

Viena dažna klaida, kurią žmonės daro augindami Žiemė , yra per dažnas laistymas. Geriausias būdas laistyti šį augalą yra palaukti, kol viršutinis dirvožemio colis išdžius, ir tada laistyti saikingai. Jei jūsų sode nuolat lyja, žiemą laistyti visai nereikia, nes jis gerai auga sausoje dirvoje.

Šis augalas geriausiai auga karštu ir drėgnu oru. Pasodinus per anksti vėsų pavasarį, jis blogai derės. Rudenį orams atvėsus, augalas pradės nykti.

Norint užtikrinti optimalų augalų augimą, svarbu naudoti trąšas. Tai galima padaryti į lysvę įpylus komposto arba sodinant naudojant lėtai veikiančias trąšas. Vazonuose auginamus augalus reikia šerti dažniau, nes nutekėjus vandeniui iš dirvos išplaunamos maisto medžiagos.

Norėdami padauginti šį augalą, ankstyvą rudenį imkite auginius, o žiemą įšaknydinkite juos vandenyje. Įsišaknijusius auginius galima sodinti į žemę žiemos pabaigoje, o iš jų bus auginami daigyno augalai, kurie gali būti pasodinti kitą pavasarį.

Norėdami užsiauginti Žiemė iš sėklų, pradėkite jas lauke likus 12–16 savaičių iki vidutinių paskutinių šalnų. Sėklas uždenkite šviesai atsparia medžiaga ir, jei reikia, naudokite papildomą šilumą, kad palaikytumėte 20 laipsnių Celsijaus temperatūrą. Kai daigai išdygs, prieš sodindami į sodą, savaitę ar 10 dienų juos grūdinkite.

Kad paskatintumėte Žiemė žydėjimą, pasirūpinkite, kad augalas gautų pakankamai saulės šviesos ir kad dirva būtų gerai nusausinta.

Ligos ir kenkėjai gali būti problema Žiemė , kai yra mažiau oro ir daugiau drėgmės. Šias problemas gali sukelti grybai, kurie gali paveikti lapus, šaknis ir stiebus. Norėdami išspręsti šią problemą, retinkite augalus ir pašalinkite pažeistus lapus. Taip pat galima naudoti fungicidą.

Jei jūsų Žiemė lapai yra geltoni ir sausi, tikėtina, kad augalas gauna per daug vandens. Norėdami patikrinti, įkiškite pirštą į dirvą. Jei dirva permirkusi, pageltę ir vytantys lapai yra per daug drėgmės požymis ir gali būti lengvai pašalinami.

Benjamino fikusas yra populiarus augalas dėl savo elegantiško augimo ir tolerancijos prastoms augimo sąlygoms. Tačiau jis nemėgsta staigių šviesos pokyčių. Jei apšvietimo sąlygos staiga pasikeičia, lapai gali pradėti pernelyg kristi. Tačiau augalui pripratus prie naujų apšvietimo sąlygų, ilgainiui jis apsigyvens.

Fikuso medis, priklausantis Benjaminui, turi grakščiai nusvyrančias šakas, o lapai yra blizgūs ir ovalo formos su smailiu galu. Jauni lapai yra šviesiai žali ir šiek tiek banguoti, o vyresni lapai yra žali ir lygūs. Medžio žievė šviesiai pilka ir lygi, bet jaunesnių šakų žievė ruda.

Ficus Benjamina yra augalas, kuris natūralioje aplinkoje gali užaugti iki 7-9 metrų aukščio. Jis kilęs iš Azijos ir Australijos, o jo mažus vaisius mėgsta kai kurie paukščiai.

Ficus Benjamina turi 4-6 valandas ryškių, netiesioginių saulės spindulių per dieną, kad gerai augtų. Sukant fikusą kas 1-2 savaites užtikrinama, kad jis gaus vienodą saulės spindulių kiekį ir augs sveikas bei stiprus.

Dirvožemis, kurį naudojate Benjamino fikusui, nėra ypač svarbus, jei jis gerai nusausina. Jei persodinate augalą, naudokite dirvą, kurioje yra perlito, smėlio ir vermikulito, kad pagerintumėte drenažą. Be to, svarbu patikrinti, ar dirvožemio pH yra 6-7; tai leis augalui pasisavinti visas jam reikalingas maistines medžiagas.

Svarbu užtikrinti, kad augalai būtų laistomi tolygiai, tačiau palikus juos stovėti vandenyje, gali pradėti kristi lapai ir pūti šaknys. Natūralioje aplinkoje augalai dažniausiai numeta lapus prasidėjus sausringam sezonui, todėl yra ypač jautrūs drėgmės pokyčiams. Norint to išvengti, svarbu laikytis nuoseklaus laistymo grafiko.

Ideali temperatūra fikuso augalams yra 18 laipsnių naktį ir 22 laipsnių dieną. Vasarą nenaudokite oro kondicionierių, kurie per daug sumažina temperatūrą, nes tai gali pakenkti medžiui.

Mažalapis fikusas yra atogrąžų augalas, kuriam klestėti reikia didelės drėgmės. Jei drėgmės lygis per mažas, lapai išdžius ir nudžiūsta. Kad taip neatsitiktų, galite naudoti drėkintuvą, kad reguliuotumėte drėgmės lygį namuose, arba išlaikyti drėgną dirvą aplink medžio pagrindą ir retkarčiais purkšti lapus.

Tręšimas svarbus augalams, kurie gausiai maitinasi. Trąšos naudingos fikusams, kurie yra greitai augantys augalai, todėl pavasarį ir vasarą geriausia juos tręšti kas mėnesį, o rudenį ir žiemą – kartą per du mėnesius. Jei jūsų augalas numeta lapus, nors jo apšvietimas, temperatūra, drėgmė ir trąšų lygis yra idealūs, pabandykite papildyti augalą magniu ir manganu ir pažiūrėkite, ar tai padeda.

Ficus Benjamina reikia genėti, jei jis liečia lubas arba jei norite jas sumažinti ar formuoti. Geriausias laikas genėti, kai augalas aktyviai neauga. Dauguma fikusų aktyviai auga pavasarį ir vasarą, o rudenį augimas sulėtėja. Žiemą augalas jau miega ir mažiau pažeidžiamas genėjimo. Nupjaukite negyvas šakas ir nupjaukite negyvus lapus, kad išvengtumėte ligų ar grybelinių infekcijų, kurios gali rimtai pažeisti jūsų augalą, plitimo. Genėjimas gali būti atliekamas bet kuriuo metų laiku. Naudokite sterilizuotas aštrias genėjimo žirkles.

Ficus Benjamin nesunkiai padauginamas iš auginių, jiems net nereikia įsišaknijimo hormono. Auginius geriausia imti pavasarį, kai lengviau užtikrinti šilumą ir drėgmę. Fikusai retai auginami iš sėklų, o dauguma kambarinių augalų niekada neduos vaisių ar sėklų.

Fikuso augalų persodinimo reikalavimai priklauso nuo to, kaip jie auginami. Jie gali būti auginami kaip įprasti kambariniai augalai arba bonsai, ir daugeliu atvejų turėtų būti persodinami kasmet. Ankstyvą pavasarį augalą reikia perkelti į naują vazoną.

Ligos ir kenkėjai yra dažna fikusų augintojų problema. Lapų kritimą, kurio negalima paaiškinti kitomis priežastimis, dažnai sukelia kenkėjai, tokie kaip amarai, voratinklinės erkės ir voratinklinės erkės. Norėdami apsaugoti fikusą nuo pažeidimų, naudokite insekticidinį muilą ar kitas natūralias priemones, skirtas kiekvienam kenkėjui.

Šaknų puvinys yra dažna fikuso augalų problema ir gali būti mirtina. Kita dažna problema yra ta, kad skydinės kirmėlės dažnai užkrečia mažalapius fikuso augalus, todėl lapai pagelsta ir nukrenta.

Dažniausia neatsargių Benjamin fikusų problema yra ta, kad jie dažnai numeta lapus dėl įvairių įtempimų, pavyzdžiui, perkeliant į naują vazoną ar vietą. Dažniausiai taip yra dėl azoto trūkumo dirvožemyje arba dėl per didelio arba per mažo laistymo. Tai taip pat gali sukelti silpnas apšvietimas ir dažnas judėjimas į kitą vietą.

Jei pastebite, kad jūsų augalo lapai pagelsta arba ruduoja, arba atrodo, kad jis sulėtėjo augant, gali būti, kad jis kenčia nuo šaknų puvinio. Norėdami patikrinti, tiesiog išimkite augalą iš vazono ir apžiūrėkite šaknis žemiau dirvožemio linijos.Jei jie rudi ir purūs, augalas iš tiesų kenčia nuo šaknų puvinio, todėl reikia nedelsiant imtis veiksmų.

Jei pastebėjote, kad apatiniai fikuso medžio lapai pagelsta, tai greičiausiai yra perlaistymo požymis. Šią problemą dažniausiai sukelia nepakankamas apšvietimas, nes fikusai gali gerai augti šešėlinėse vietose. Norėdami išvengti šaknų puvinio, turėtumėte sumažinti vandens kiekį, kurį duodate augalui. Daugelis žmonių nesuvokia, kad augalams klestėti reikia deguonies, o perlaisčius dirvą oras išstumiamas iš vazonų mišinio. Dėl šio deguonies trūkumo šaknys galiausiai sukels jų irimą. Tačiau kai kuriais atvejais pageltę lapai taip pat gali būti dehidratacijos požymis, kurį sukelia ilgalaikis dirvožemio džiūvimas dėl aukštos temperatūros arba saulės spindulių.

Jei ketinate pridėti fikusų prie savo kambarinių augalų, jums gali kilti klausimas, kaip sunku juos prižiūrėti. Geros naujienos yra tai, kad fikuso augalus gana lengva prižiūrėti, jei tik suteikiate jiems pakankamai šviesos ir vandens. Mažalapius fikuso augalus ypač lengva prižiūrėti, nes jiems nereikia daug šviesos, todėl jie yra puikus pasirinkimas auginti namuose.

Kaip greitai auga Ficus Benjamina? Ficus Benjamina yra greitai augantis augalas, kasmet pasiekiantis 30-50 centimetrų aukštį. Todėl svarbu stebėti, ar jį reikia persodinti ir genėti.

Mažalapius fikusus rekomenduojama laistyti, kai viršutinis žemės centimetras išdžiūvo. Vandens kiekis turi būti toks, kad vandens perteklius nutekėtų per drenažo angas puodo apačioje.

Fikusas geriausiai auga ryškioje, netiesioginėje saulės šviesoje, tačiau gali toleruoti ir mažesnį šviesos lygį. Tačiau per daug tiesioginių saulės spindulių gali pakenkti lapams. Kokio apšvietimo reikia Benjamino fikusui?

Fikusus galima ir reikia genėti, kad jie išliktų sveiki ir atrodytų geriausiai. Nupjaukite negyvas ar ligotas šakas ir nupjaukite netinkamos formos šakas.

Benjamino fikusas yra jautrus tokioms ligoms kaip šaknų puvinys, lapų dėmėtumas ir miltligė. Todėl svarbu būti budriems, kad neatsirastų šių ligų požymių ir prireikus nedelsiant jas gydyti.

Ideali Ficus Benjamina temperatūra yra 18-24 laipsniai Celsijaus. Nors fikusai gali atlaikyti žemesnę temperatūrą, jie neturėtų būti laikomi žemesnėje nei 10 laipsnių temperatūroje, kad būtų išvengta galimos žalos.

Fikusą galima dauginti paimant iš augalo auginius. Geriausias laikas tai padaryti yra pavasarį arba vasarą, kai augalas aktyviai auga. Auginiai turi būti įterpti į dirvą, gerai apšviesti ir laistyti, kad įsišaknytų.

Kodėl krenta fikuso lapai? Fikuso augalų lapų kritimo priežastys gali būti kelios, įskaitant augimo sąlygų pasikeitimus, nepakankamą apšvietimą ir perteklinį šėrimą.

Tai dažnas reiškinys fikuso augalams bręstant. Norėdami paskatinti naują augimą ir padaryti augalą vešlesnį, vegetacijos pradžioje nupjaukite stiebą iki norimo aukščio. Po pjūvio vieta atsiras naujas augimas. Kodėl krenta apatiniai fikuso lapai?

Fikuso medžio lapų kraštai gali pageltonuoti dėl nepakankamo maitinimo. Norėdami tai ištaisyti, auginimo sezono metu augalą reikia tręšti kas mėnesį subalansuotomis, vandenyje tirpiomis trąšomis. Tačiau augalo negalima tręšti šaltuoju laikotarpiu.