Rišimas
Norint išauginti gražų, neiškrypusį augalą, reikia jį formuoti pririšant prie medinės lazdelės. Augalai rišami prie 50-80 centimetrų ilgio (lazdelės ilgis priklauso nuo augalo aukščio) ir 1 centimetro storio, apvalių lazdelių plaušais arba kitokia minkšta, estetinio vaizdo negadinančia medžiaga. Augalai, turintieji vieną stiebą, ištiesinami ir pririšami prie lazdelės keliose vietose. Tvarkant krūminį augalą, pirmiausia prie lazdelės pririšamas pagrindinis stiebas, o kiti pritraukiami tik tiek, kad negadintų augalo išvaizdos. Pririšant negalima suspausti augalo lapų, kurie nuo to nyksta.
Plovimas
Nešvarūs augalai ne tik gadina kambario vaizdą, bet ir patys nyksta. Ant nešvarių augalų veisiasi amarai, voratinklinė erkutė, skydamariai ir kiti kenkėjai. Tokius augalus labiau puola ir ligos.
Todėl augalus, ypač visad žaliuojančius (fygamedžius filodendrus, palmes), reikia sistemingai kas 3-4 savaites plauti. Augalo lapai plaunami iš viršaus ir iš apačios. Plauti galima gumine kempine, minkštu šepetėliu ir paprastu skudurėliu. Patariama naudoti drungną lietaus vandenį, kurį keletą kartų reikia pakeisti.
Labai nešvarius augalus reikia plauti 3 procentų žalio jo muilo tirpalu ir po kelių valandų nupurkšti švariu vandeniu. Švariai turi būti laikomi ne tik augalai, bet ir vazonai, kuriuos taip pat reikia nuplauti šiltu vandeniu ir gerai nutrinti šepečiu. Vazono paviršiuje atsiradusias samanas. reikia pašalinti ir žemę supurenti mediniu smaigeliu. Pašalinami taip pat nubyrėję žiedai, pageltę lapai ir sausos šakutės.
Augalus, ypač mėgstančius gryną orą (feniksą, chameropsą, agavą), vasarą patariama išnešti į balkoną, verandą, sodą arba gėlyną. Kad staigi oro permaina ir karšti saulės spinduliai nepakenktų augalams, vazonus reikia įleisti į žemę, o jų viršų pridengti samanomis, durpėmis arba medžių pjuvenomis. Rugsėjo mėnesio pradžioje augalai vėl atnešami į kambarius.
Laistymas ir purškimas
Augalams vienodai kenkia vandens perteklius ir neteklius. Augalus laistyti reikia priklausomai nuo jų prigimties, išsivystymo ir nuo sąlygų, kuriose jie auga. Vasarą augalams reikia vandens daugiau, žiemą – mažiau. Tik ką persodinti, ligų pažeisti ir ramybės laikotarpyje augalai laistomi saikingiau.
Kaktusai, alijošiai, azalijos ir kiti augalai su sultingais ir odiškais lapais mažiau sunaudoja vandens, negu gausiai žydintieji su dideliais lapais. Svogūniniai augalai geriau pakenčia vandens trūkumą, negu perteklių. Tuo tarpu paparčiai perdžiovinti sunyksta.
Kada augalus reikia laistyti, priklauso nuo žemės sausumo. Sausa žemė būna susmegusi, netrupa, o drėgna trupa ir esti puri. Be to, pakėlus vazoną su augalu, iš jo svorio galima spręsti, ar reikia lieti. Sunkus vazonas reiškia, kad drėgmės yra pakankamai, lengvas,- kad drėgmės trūksta. Barškinant pirštais į indo šoną, skardus ir aiškus skambesys rodo, kad augalą lieti reikia, o duslus,- kad nereikia. Augalams laistyti tinka minkštas be kalkių ir druskų vanduo (lietaus, upės, tvenkinio). Vanduo turi būti švarus ir 2-3 laipsniais šiltesnis už kambario temperatūrą. Krano chloruotas vanduo augalams kenkia.
Augalą paliejus, iš vazono į lėkštę išbėgusį vandenį reikia išpilti. Vandenį lėkštėje galima palikti tik tiems augalams, kurie ypač mėgsta drėgmę – paparčiams, feniksams, kai kurioms raktažolėms. Vasarą geriau augalus laistyti vakare, o žiemą – rytą. Jeigu vasarą augalo augimo metu žemė vazonuose išdžiūsta labai greit, laistyti reikia du kartus – rytą ir vakare. Žiemą augalai laistomi rečiau 2-3 kartus per savaitę. Žinoma, tai priklauso nuo kambario temperatūros ir augalo savybių. Nereikia perlieti augalų, ypač žiemos metu.
Augalai laistomi tiek, kad vazone sudrėktų visa žemė. Dažnai augalai ne tik laistomi, bet ir purkščiami. Purkštimas sudrėkina aplinkos orą ir karščių metu sumažina vandens garavimą. Augimo metu augalai purkščiami rytą ir vakare. Purkščiama pulverizatorium arba rankiniu švirkštu. Nepatariama purkšti augalų su storais plaukuotais lapais (gloksinijų ir kt.), nes tokių augalų lapai nuo purkštimo pradeda nykti.
Šviesos, oro ir temperatūros reguliavimas
Ne visi kambariniai dekoratyviniai augalai vienodai reaguoja į tiesioginę saulės šviesą. Gerai jaučiasi saulés šviesoje kaktusai ir kiti sukulentai. Saulės šviesos labai reikia margalapėms gėlėms jų spalvų ryškumui susidaryti. Tačiau daugumas ūksminių, žolinių, su gležnais lapais augalų (paparčiai ir kt.) pavasarį ir vasarą nuo tiesioginių saulės spindulių apdega.
Saulės šviesą kambariniams dekoratyviniams augalams reikia reguliuoti ypač intensyvaus jų augimo metu. Blogai saulės šviesą pernešančius augalus patariama užpavėsinti. Tam tikslui vasarą dienos metu langai uždengiami vidutinio tankumo užuolaida. Rudenį ir žiemą augalų užpavėsinti nereikia. Jei kambaryje yra vienas langas ir šviesa krinta tik iš vienos pusės, mėgstančius šviesą augalus laikas nuo lai-ko reikia pasukti į jos pusę. Nevienodai kambariniai augalai reaguoja ir į kambario temperatūrą. Vieniems reikia aukštos temperatūros (16-18 laipsnių), kitiems žemesnės (8-14 laipsnių).
Nepatariama statyti augalų prie krosnies ar radiatoriaus. Tokiose vietose aplinkos oras esti sausas ir labai nepalankus augalams: greit išdžiūsta vazonuose žemė ir pradeda nykti augalo šaknys bei lapai. Temperatūros svyravimai taip pat neigiamai veikia į augalo augimą. Todėl augalus reikia pastatyti tokioje vietoje, kur temperatūra visą laiką maždaug vienoda.
Augalams kenkia tabako dūmai ir įvairus virtuvės garai, todėl kambarį, kuriame yra augalų, reikia dažnai vėdinti atidarius langelį arba visą langą. Augalai nemėgsta skersvėjo, todėl vėdinimo metu patariama nuo lango juos perkelti į kitą vietą.
About the author