Papartis – senovinis, nereiklus, dekoratyvus augalas
Papartis – senovinė, nereikli ir dekoratyvi kambario ar lauko (miško sode) gėlė. Lietuvoje populiariausi kambariuose – Nephrolepis, Asplenium, Davallia, o lauke – Dryopteris, Athyrium, Matteuccia ir kt. Svarbiausi papartinių auginimo niuansai priklauso nuo augimo vietos (kambaryje ar lauke), tačiau dauguma reikalavimų universalūs.
- Šviesa: Pusiau pavėsis arba išsklaidyta šviesa. Stipri saulė lapus nudegina.
- Drėgmė: Mėgsta didesnę aplinkos drėgmę ir vidutiniškai drėgną dirvą.
- Dirva: Purus, humusingas, silpnai rūgštus substratas.
- Laistymas: Laistyti tolygiai – neleisti išdžiūti, bet ir neperlieti.
- Apkarpymas: Pašalinti nudžiūvusias šakeles, išretinti – skatina naujų lapų augimą.
Detalesnė priežiūra
| Rodiklis | Reikalavimai & Patarimai |
|---|---|
| Šviesa | Rytiniai ar vakariniai langai. Pavėsyje auga, bet lėtai. Kai kurios rūšys toleruoja visą šešėlį, tačiau kambariniai reikalauja bent šviesaus pusšešėlio. Žiemą stengtis nestatyti ant radiatoriaus. |
| Temperatūra | Optimali 16–22°C. Vasarą vėdinti, žiemą nelaikyti šaltyje ar skersvėjyje. Lauko rūšys žiemoja be pridengimo, kambariniai – saugoti nuo šalčio. |
| Drėgmė | Paparčiai mėgsta didesnę oro drėgmę (virš 50–60 %). Kambaryje purkšti lapus ar dėti indelį su vandeniu šalia. Ypač jautrūs sausam radiatorių orui žiemą. |
| Dirva | 2 dalys lapinės žemės, 1 dalis durpių, 1 dalis smėlio arba universali gėlių žemė su perlitu. Būtinai geras drenažas. |
| Laistymas | Laistyti, kai viršutinis žemės sluoksnis pradžiūsta, naudoti nusistovėjusį vandentiekio ar minkštą lietaus vandenį. Nepalikti stovėti vandens padėkle. |
| Tręšimas | Vasarą kas 2–4 savaites silpnesnėmis žaliųjų augalų trąšomis. Rudenį–žiemą tręšti rečiau. |
| Persodinimas | Kas 2–3 metus į didesnį vazoną pavasarį, jei šaknys apraizgo vazoną. Kartu išretinti šaknų kamuolį ir negyvas šaknis. |
| Kenkėjai | Kambariuose: miltuotieji skydamariai, tripsai, šliužai. Lauke – šliužai, mažiau problemų. |
Paparčių dauginimas
| Būdas | Kada, kaip | Pastabos |
|---|---|---|
| Šaknimis/kero dalijimu | Pavasarį persodinant – atskirti dalį augalo su šakniastiebiu ir keliais ūgliais | Paprasčiausia, greita |
| Sporomis | Rečiau, sudėtinga, reikia specifinės priežiūros | Tik rūšinėms rūšims, kantrybės |
Dažniausios problemos ir žinomos priežastys
| Problema | Priežastis | Ką daryti |
|---|---|---|
| Lapai gelsvėja | Sausas oras, vandens trūkumas | Purkšti, dažniau laistyti |
| Rudos dėmės ant lapų | Tiesioginė saulė, laistymas ant lapų, trąšų perteklius | Saugoti nuo saulės, laistyti tik į žemę, mažinti trąšų kiekį |
| Lapai juoduoja | Užmirkimas, šaknų ar pagrindo puvinys | Patikrinti drenažą, persodinti |
| Lėtai auga | Mažai šviesos, prasta žemė | Ryškesnė vieta, tręšti |
Lauko paparčių ypatybės
- Atsparūs Lietuvos žiemoms – nereikia žiemai dengti.
- Geriausiai jaučiasi daliniame pavėsyje, pažemiuose, prie tvenkinių.
- Iki ~50–100 cm (priklausomai nuo rūšies); galima sodinti į mišrius gėlynus, “miško sodus”.
- Jei labai sausa – reguliariai palaistyti.
- Papartis – vieni nereikliausių ir dekoratyviausių žaliųjų augalų, ypač gražus mišriame gėlyne ar kambaryje.
- Mėgsta šilumą, drėgmę, pavėsį ir purią žemę.
- Dauginamas lengviausiai kerų dalijimu.
- Kartą radęs tinkamą vietą, gali augti daug metų be didelės priežiūros.
