Category Archive Augmenija

Dabar pradedame laukti, kol pomidorai bus paruošti skinti ir valgyti.

Liepą labai norime kuo greičiau suvalgyti pirmąjį pomidorą. O iki rugpjūčio pabaigos norime pasirūpinti, kad pomidorai greitai sunoktų, kad nesusirgtų ir nesugestų. Taigi, ką daryti, kad jie greičiau sunoktų? Štai 5 svarbūs dalykai, kuriuos turime padaryti, kad pomidorai greitai sunoktų.

Jei dvi dienas ant pomidorų augalų uždėsite rausvos spalvos medžiagas ir palauksite savaitę, pomidorai parausta.

Jei pomidorų krūmus nupurkšite specialiu skysčiu, pagamintu iš jodo ir vandens, tai padės jiems geriau augti. Tiesiog sumaišykite 30-35 lašus jodo su dideliu kibiru šilto vandens ir apipurkškite visus krūmus.

Ar kada nors matėte, kad kai augalai turi įpjovimų ar įbrėžimų, pavyzdžiui, kai paukščiai juos pešasi, jų vaisiai greičiau sunoksta? Taigi, jei norite, kad pomidorai greičiau sunoktų, galite kelis kartus įsmeigti juos mediniu pagaliuku.

Norėdami, kad žali pomidorai pasidarytų raudoni, galite naudoti banano žievelę. Pirmiausia į maišelį sudėkite banano žievelę. Tada uždėkite maišelį ant žalių pomidorų kekės ir viską suriškite. Palikite taip 2-3 dienas. Po to galite nusiimti maišelį ir pomidorai pamažu keis spalvą į raudoną.

Jei nustosite duoti augalams vandens ir maisto, vaisiai bus paruošti valgyti greičiau.

Ką dar galime padaryti, kad pomidorai taptų raudoni?

Vienas iš būdų, kaip padėti pomidorams gerai augti, yra padėti ant žemės ką nors tamsaus. Tai gali būti durpės, ruberoidas ar juoda plėvelė. Ši tamsi danga palaiko dirvą šiltą ir padeda jai išlikti drėgnai. Kažką panašaus žmonės darydavo apdengdami pomidorus šienu. Prieš dedant tamsią dangą ant dirvos, geriausia palaukti karštą dieną.

Kad pomidorai greičiau sunoktų, galite juos purkšti specialiu skysčiu, pagamintu iš pušų lapų. Pirma, keletą jaunų pušies ūglių reikia laikyti šaldytuve savaitę. Tada juos supjaustykite ir kelias minutes pavirkite vandenyje. Po to skystį sumaišote su daugiau vandens. Galiausiai šiuo mišiniu apipurkškite pomidorų augalus.

Kad pomidorai greičiau sunoktų ir nesugestų, turite nuolat nuimti papildomus lapus ir ūglius. Nereikalingus lapus nulaužkite, o tuos, kurie yra arti pomidorų, palikite. Lėtai nukeliate vis daugiau lapų. Taip pat turite suspausti augalų viršūnes. Tiesiog palikite apie 2 ar 3 lapus virš jau augančių pomidorų. Tai padės pomidorams sunokti. Ir atminkite, kad pomidorų augalai neužaugtų per aukšti plastiku uždengtuose šiltnamiuose.

Rugpjūčio antroje pusėje, jei ant krūmų vis dar daug žiedų, augalas daugiausia dėmesio skiria auginimui, o ne vaisių sunokimui. Pravartu nuimti visas kekes, ant kurių yra žiedas, nes vaisiams neužteks laiko augti. Ant trumpų ir vidutinio dydžio krūmų galima palikti 4-6 kekes, ant aukštų – 6-7 kekes.

Turime padėti trumpiems augalams augti, pasukdami jų šakas į saulę ir suteikdami jiems papildomą paramą specialiomis šakomis, kurios skyla į dvi dalis.

5 būdai, kaip padaryti pomidorus geltonus
Pomidorai geriausiai ir greičiausiai sunoksta šiltnamyje.

Vasaros pabaigoje ar ankstyvą rudenį, kai naktimis ima vėsiau, dažniau tvyro rūkai ir yra didesnė pomidorų ligos tikimybė. Norėdami apsaugoti pomidorų augalus, galime imtis ryžtingesnių veiksmų, kad jie nepaimtų per daug vandens ir maistinių medžiagų iš žemės. Tai galime padaryti trimis skirtingais būdais.

Pirmiausia specialiu peiliu tiesia linija nupjauname pomidorų stiebus. Pjūvius darome apie 8-12 cm nuo žemės ir jie gali būti net 7-10 cm ilgio. Tada į pjūvius įdedame mažus medienos gabalėlius, kad jie neužsidarytų.

Kad pomidorų augalas greičiau augtų, laikome jį už stiebo ir keletą kartų švelniai patraukiame aukštyn, sukdami tam tikra kryptimi. Tai padeda augalui atsikratyti kai kurių mažesnių šaknų ir neįsisavinti tiek daug maistinių medžiagų. Tačiau dėl to augalo pomidorai sunoks greičiau.

Aplink augalo stiebą, maždaug tokio aukščio, kaip mažas žaislinis automobilis, uždėjome nedidelius žiedus iš varinės vielos. Kai spaudžiame žiedus ant stiebo, tai padeda augalui nepaimti per daug maistinių medžiagų iš savo šaknų ir apsaugo jį nuo augalų ligos, vadinamos fitoftora.

Svarbu atsiminti, kad kai prinokę vaisiai paliekami ant pomidoro augalo, kiti pomidorai sunoksta ilgiau. Taigi, verta nuskinti visus užaugusius ir pilkus pomidorus ir leisti jiems baigti nokti nuo vynmedžio. Taip greičiau sunoks ant augalo likę pomidorai. Kai kurie sodininkai su tuo nesutinka ir mano, kad ant augalo subrandinti pomidorai skanesni. Tačiau rugpjūčio pabaigoje, užklupus šaltiems rūkams, pomidorai gali lengvai susirgti ir daug derliaus prarasti.

Surinkite visus raudonus ir didelius žalius pomidorus. Kai rinksitės, leiskite sunokti. Pomidorai ant augalo sunoksta greitai, todėl geriausia juos skinti du kartus per savaitę. Nuskintus pomidorus sudėkite į mažas dėžutes, odele į viršų, 2-3 sluoksniais. Prinokusių pomidorų įdėkite į dėžutes – jie greičiau sunoksta žalius, nes išskiria dujas, vadinamas etilenu. Taip pat puiku įdėti česnako gabalėlį tarp pomidorų, nes česnakai kovoja su mikrobais. Kiekvieną pomidorų sluoksnį uždenkite popieriumi, o viršų taip pat uždenkite popieriumi – tai sulaiko dujas. Tada padėkite pomidorų dėžutes ant palangės. Nors jie gauna šiek tiek šilumos iš saulės, jie sunoksta ilgiau, nes dujos pasišalina.

Pomidorus reikia laikyti šiltoje vietoje 20–25 °C temperatūroje, kad prinoktų. Kai jie parausta, jie gali būti laikomi vėsesnėje, 5–10 °C temperatūroje su 80 procentų drėgnumu maždaug 40–50 dienų.

Baklažanai nemėgsta per daug sušlapti.

Lietuvos soduose baklažanai nėra labai paplitę, nes neauginami taip dažnai, kaip kiti augalai. Galbūt todėl Lietuvoje žmonės mažai žino apie baklažanus, kurie dažniau auginami tokiose šalyse kaip Bulgarija ir Pietų Ukraina. Štai keletas dažniausiai pasitaikančių klaidų, kurias žmonės daro bandydami auginti ir prižiūrėti baklažanus.

Jei pasodinsite jauniklius per vėlai, iš jų negausite tiek maisto. Kai augalams sukanka 60 dienų, jūs gaunate tik 60% maisto, kurį galėjote gauti, jei pasodintumėte juos anksčiau. Bet jei lauksite dar ilgiau ir augalams daugiau nei 80 dienų, gausite dar mažiau maisto.

Antroji klaida – mažylių augalų auginimas dėžėse. Šiuos mažylius augalus reikia perkelti į kitus namus, tačiau baklažanų augalams nepatinka, kai perkeliamos jų šaknys. Taigi, šių mažylių sėklas verta sodinti į specialius iš durpių pagamintus vazonus. O baklažanų jauniklių geriau neskinti per anksti.

Kartais žmonės daro klaidą augindami baklažanus. Jie nuolat apšviečia augalus, tačiau baklažanams to nereikia. Baklažanams kiekvieną dieną reikia tik šiek tiek šviesos. Tad jei mažylius augalėlius uždengsite dėžėmis nuo 18 val. iki 20 val., baklažanus paruošite valgyti dviem savaitėmis anksčiau.

Ketvirta klaida – sodinant baklažanus ir pomidorus deriname kartu. Net kai jie dar maži augalai, jų negalima dėti arti vienas kito ant palangės.

Kai kurie sodininkai mano, kad jei jie naudoja tikrai geras kakas, kad padėtų savo baklažanams augti, jiems nereikia duoti nieko kito, kad padėtų jiems augti. Tačiau iš tikrųjų, norint, kad baklažanai būtų sveiki, reikia ne tik išmatų. Jie taip pat mėgsta dalykus, vadinamus kompostu ir medžio anglimi arba pelenais. Taigi svarbu duoti jiems visus šiuos dalykus, kad jie gerai augtų.

Šeštoji klaida – netinkamas augalų laistymas, dėl to jie gali blogai augti ir nepriaugti daug maisto. Baklažanai labai išrankūs, kiek vandens gauna. Jei jie gaus per daug vandens, jie gali susirgti ir jiems bus sunkiau pagaminti daugiau augalų. Tačiau jei jie negauna pakankamai vandens, gali pakenkti jų šaknims. Baklažanams reikia daug vandens, tačiau svarbu neleisti vandeniui sėdėti ir likti vienoje vietoje. Geriausia jiems duoti šilto vandens. Taip pat stenkitės, kad lapai nesušlaptų, nes jie taip pat gali susirgti.

Septintoji klaida – kai baklažanus uždedate per daug mulčio. Gerai įdėti šiek tiek mulčio, bet dėti per daug, daugiau nei 3-5 centimetrus, nėra gerai. Geriau iš pradžių augalus laistyti, o tada pašalinti iš jų visus blogus dalykus.

Aštunta klaida susijusi su baklažanais. Jie turi ypatingą galią, dėl kurios išaugina daug ūglių. Bet geriau pasilikti tik 3 ar 4 ūglius, o likusius atimti. Tai pasakytina ir apie kitus augalus, ypač kai oras nėra geras. Jei oras geras, galima laikyti ir daugiau ūglių, bet tai priklauso nuo sąlygų.

Rinkdami baklažanus daugelis sodininkų tiesiog nuplėšia juos nuo augalo. Tai gali pakenkti augalui ir lengviau patekti į vidų. Geriau baklažanus skinti žirklėmis arba specialiais įrankiais.

Dešimta klaida – laiku nepaėmimas nedarbingumo lapelių. Jei to nepadarysite, augalas gali susirgti įvairių rūšių puviniu. Taigi svarbu greitai pašalinti ligos lapus ir tuos, kurie nukrenta ant žemės. Kai pradeda augti pirmosios gėlės, geriau nuimti po jais esančius mažus stiebus.

Jei norite, kad daug baklažanų iš savo sodo pasidalintumėte su šeima ir draugais, kai kurių dalykų neturėtumėte daryti. Ir štai dar vienas patarimas: prieš atsirandant vabzdžiams, baklažanus galite apipurkšti česnako ir vandens mišiniu, kad jų nebūtų. Tereikia tarkuotą česnaką sumaišyti su vandeniu ir leisti pastovėti dvi dienas.

Daugelis augalų, kurie vėl ir vėl žydi, rūšių buvo sukurti Amerikoje.

Kai kurie sodininkai mėgsta auginti remontantines žemuoges, nes didžiąją vasaros dalį jie duoda gerus vaisius. Tačiau kiti sodininkai bandė juos auginti ir jiems nepatiko rezultatai. Išsiaiškinkime, kodėl jie nusivylė.

Remontantinės gervuogių veislės, galinčios išlaisvinti žiedkočius ne tik „trumpomis dienomis“ – rugpjūčio pradžioje, bet ir ilgomis dienomis – gegužės-birželio mėnesiais, yra didelis selekcininkų pasiekimas. Atitinkamai, pirmąjį derlių jos, kaip ir paprastos braškės, duoda birželio mėnesį, o antrąjį – iš per „ilgą dieną“ susiformavusių žiedpumpurių – rugpjūčio pabaigoje. Tokios braškės kartais vadinamos ilgadienėmis braškėmis. Tačiau šios veislės jau daugiau praeityje, nes naujausios veislės ir sodinių braškių hibridai žiedkočius formuoja beveik be pertrūkių, kad ir kokios ilgos dienos būtų. Tokios veislės vadinamos neutraliomis dieninėmis veislėmis.

Kai kurios braškių rūšys gali žydėti ir duoti vaisių visą vasarą, jei jos turi geras augimo sąlygas. Šios rūšys netgi gali būti sodinamos į konteinerius ir pakabinamus vazonus. Jie ypatingi tuo, kad gali pradėti uogauti dar visiškai nesuaugę. Tačiau daugiausia braškių bus paruošta skinti vasaros pabaigoje. Maždaug trečdalis braškių užauga birželį, o likusios – nuo ​​liepos pabaigos iki rugpjūčio. Didžiausios ir gražiausios uogos auga ir šiuo metu.

Neskubėkite pykti ant remontuojančių žmonių, jei jiems reikia daug laiko taisyti.

Pirmenybė reiškia, kad kažkas patinka labiau nei kažkas kita. Šiuo atveju tai reiškia, kad europiečiams kažkas patinka labiau nei kitiems žmonėms iš įvairių vietų.

Amerikoje gaminamos braškės skiriasi nuo tų, kurias turime čia. Jie buvo pagaminti specialiai dideliems ūkiams tokiose vietose kaip Kalifornija. Dėl šios priežasties jie gali ne taip gerai augti ar skonis mūsų vietovėje.

Kartais sodininkai, kurie to nežino, per daug tikisi ir liūdi, kai šiems augalams nesiseka. Tačiau pastaruoju metu žmonės mūsų rajone kuria naujas šių augalų rūšis, kurios geriau atlaiko mūsų orą. Jie dar nėra tokie geri, kaip iš kitų šalių, bet vis tiek. Taigi geriausia rinktis augalus iš Europos, nes jie turi tikrai skanių uogų, gerai auga ir puikiai atlaiko mūsų orą.

Įprastoms braškėms auginti savo sode renkamės saulėtą ir šiltą vietą, o kitokioms braškėms, vadinamoms remontantinėmis, renkamės saulėčiausią ir šilčiausią vietą. Jei yra šiek tiek pavėsio, pavyzdžiui, po medžiais, ten galime sodinti tik mažas remontantines braškes, nes jei gaus per daug pavėsio, jos neužaugins tiek braškių.

Geriausia vieta vėl augantiems dideliems vaisiniams augalams – nejudantis šiltnamis arba speciali plastiku uždengta lysvė ant karkaso. Tai padeda apsaugoti juos nuo šalto oro ir lietaus pavasarį. Tačiau svarbiausia, kad rugpjūtį ir rugsėjį jiems reikia papildomos šilumos, kad jų vaisiai užaugtų dideli ir skanūs. Be pakankamai šilumos vaisiai išlieka žali arba raudoni, bet nėra minkšti ir saldūs.

Sėklas dedame į žemę teisingai…

Paprastai šios gėlės yra vidutinio dydžio ir turi tik keletą lapų. Jie taip pat neturi daug plaukų ar ūsų. Dėl to sodiname arti vienas kito, maždaug 20-25 cm atstumu. Atstumas tarp augalų eilių turi būti ne didesnis kaip 40 cm. Jei auginame dengtoje vietoje, galime sodinti net arčiau, maždaug 15-20 cm atstumu vienas nuo kito ir 30 cm tarp eilių.

Neskubėkite pykti ant remontininkų. Jei norite, kad kasmet ataugantys augalai duotų daug vaisių ar daržovių, jais reikia rūpintis nuo gegužės iki rugpjūčio.

…ir laiku

Vasaros pabaigoje arba pavasarį galite sodinti specialią braškių rūšį, vadinamą remontantine. Jei pasodinsite vasaros pabaigoje arba rudenį, jis augs ir uogos kaip ir kitos braškės birželį. Tačiau kartais gali nepavykti gerai augti, jei žiema buvo per šalta arba buvo šalnos, kurios nušaldė stiebus.

Jei vaisius sodinsite pavasarį, jie pradės derėti liepos mėnesį ir tęsis iki rugsėjo. Tai ypač tinka tam tikrų rūšių vaisiams, kurie gali vėl augti tą patį sezoną. Sodinę pavasarį galite neprarasti augalų šaltesniais mėnesiais ir gauti gerą derlių.

Nederėtų toje pačioje vietoje sodinti augalų rūšį, kurią reikia tręšti ir laistyti kitaip, kaip ir augalus, kuriems to nereikia.

Kad tam tikri augalai užaugintų daug vaisių ar daržovių, nuo gegužės iki rugpjūčio kas dvi savaites jiems reikia duoti specialų augalinį maistą. Taip pat juos reikia gausiai laistyti, kai kurį laiką nelijo.

Mes negimdome kūdikių, gauname juos iš kito.

Remontantiniai hibridiniai augalai patys nesukuria daug naujų augalų. Tik tam tikras smulkiavaisių krūmų rūšis galima padalyti, kad būtų sukurti nauji augalai. Stambiavaisių augalų stiebai nuskynus vaisius dažniausiai būna silpnesni ir ne tokie sveiki. Remontantiniai augalai yra skirti auginti tik vienerius metus specialiose laboratorijose. Taigi, jei norite savo sode turėti įvairių remontantinių augalų, geriausia nuolat pirkti naujus augalus.

Neskubėkite pykti ant remontininkų. Geriausias būdas žmonėms, kurie pradeda sodininkystę, pasirūpinti augalų grupe, kuri žydi daug kartų ir yra įvairių rūšių derinys, yra reguliariai pirkti mažus augalus, išaugintus iš sėklų.

Iš vėl žydinčių gėlių geriausia karalienė Elžbieta, o po jos – Kalnas Everestas ir Tribjut, kurio skonis tikrai saldus. Taip pat yra ir kitų naujų tipų, tokių kaip Albion ir Aromas, kurie taip pat yra tikrai geri.

Remontantinės veislės yra geriausios, nes jos turi tikrai dideles uogas ir jų išaugina daug. Pirmoji uoga gali sverti daugiau nei 40 gramų, o kiekvienas krūmas gali priauginti iki kilogramo uogų.

Agurkams reikia tam tikros temperatūros, kad jie gerai augtų ir būtų skanūs. Šiemet temperatūra nebuvo tinkama labai ilgai, todėl buvo sunku užauginti gerus agurkus. Bet jei klausysime ekspertų ir darysime, ką jie sako, galbūt vis tiek galėsime turėti skanių agurkų iš savo sodo.

Naudojame tik patikrintus ir įrodytus tinkamus augalus.

Pernai pavasarį orai sodininkams nelepino. Naktį buvo taip šalta, kad šiltnamiuose teko naudoti šildytuvus. Gal šiemet saulės daugiau išlindo, bet naktimis vis tiek buvo šalta, o dieną šiluma nesušilo. Debesuotomis dienomis agurkai nenorėjo augti. Išbandėme viską, ką galėjome – davėme jiems maisto, vandens ir gryno oro, bet jie vis tiek neišdygo.

Yra daug įvairių rūšių agurkų sėklų, tačiau svarbu pasirinkti tinkamas mūsų orams. Patyręs sodininkas siūlo naudoti rūšį, vadinamą aštuonkoju, nes jis gerai auga mūsų klimato sąlygomis. Šių agurkų šaknys ilgesnės nei kitų rūšių, todėl geriau toleruoja sausą orą ir ligas. Tai reiškia, kad agurkai bus skanūs ir gražiai atrodys. Jie geriausiai auga dirvožemyje, kuriame yra daug maistinių medžiagų ir gali išlaikyti vandenį bei orą. Gera idėja juos sodinti toje pačioje vietoje kas kelerius metus.

Gera ventiliacija reiškia, kad šviežias oras patenka ir blogas oras išeina.

geriausios agurkų rūšys auginti šiltnamyje vadinamos „Pasalimo“ ir „Mirabelle“. ‘Pasalimo’ agurkai pradeda augti praėjus 50 dienų po pasodinimo. Jie yra dideli, žali ir cilindro formos. Jie neužauga per dideli. Šie agurkai auga tikrai gerai ir nėra lengvai pažeidžiami ligų. Mirabelle agurkai taip pat tikrai geri. Jie auga labai anksti ir išaugina daug agurkų. Agurkai smulkūs, gražios formos, su mažomis sėklytėmis. Jie nėra kartaus skonio. Mirabelle agurkai yra atsparūs kai kurioms ligoms, kurios gali pakenkti kitiems agurkams.

Kai daug lyja ir visą laiką debesuota, naktį šiltnamyje kaupiasi drėgmė. Tai gali sukelti problemų agurkams, nes jie gali susirgti ir pūti. Norėdami to išvengti, žmonės dažniausiai šildo šiltnamį, tačiau birželį to daryti nesinori. Taigi, sodindami agurkų sodinukus, jie turėtų pagalvoti ir apie blogą orą. Jie gali apsaugoti agurkus nuo susirgimo rečiau sodindami daigus. Jie taip pat turi gerai vėdinti šiltnamį, kad oras galėtų judėti aplink augalus. Ir jiems nereikia bijoti nupjauti papildomų agurkų augalų dalių, nes tai iš tikrųjų padeda išvengti susirgimo. Taip yra todėl, kad puvimą sukeliantys grybai bijo deguonies.

Kad agurkai gerai augtų, jiems reikia daug saulės spindulių. Geriausia sodinti tokius agurkus, kurie gali atlaikyti sausą orą ir ligas lauke.

Kartą per savaitę dėkite augalinį maistą ant savo augalų, kad jie augtų ir išliktų sveiki.

Kai agurkai pagelsta, tai reiškia, kad jie iš dirvožemio negauna reikiamų maistinių medžiagų. Kad agurkai gerai augtų, dirvožemis turi būti tam tikro rūgštingumo. Jei nebus tinkamo rūgštingumo, agurkai negaus pakankamai maisto ir nusilps. Per daug laistyti gali pageltonuoti ir agurkų lapai. Patyrę sodininkai gali pasakyti, ko reikia agurkams, žiūrėdami į juos.

Jei agurkų lapai nusidažo šviesiai žalia spalva su geltonu atspalviu, vadinasi, jiems reikia daugiau azoto trąšų. Dėl to augalas gali augti lėčiau, numesti apatinius lapus ir turėti mažų, lėtai augančių vaisių. Jei lapai melsvai žali ir pradeda mažėti, vadinasi, jiems reikia daugiau fosforo trąšų. Jei lapai tamsiai žali su geltonais krašteliais, kurie paruduoja, vadinasi, jiems reikia daugiau kalio trąšų. Kai lapai tampa šviesiai žali su geltonu atspalviu ir atrodo kaip sudeginti, tai reiškia, kad jiems reikia daugiau magnio. Jei lapai yra kupoliški, o kraštai išblukę, boro gali būti per daug. Šiurkštūs ir trapūs lapai reiškia, kad yra per daug kalcio.

siūlo būdą, kaip padėti agurkams augti stipriems ir sveikiems. Kartą per savaitę galite duoti jiems specialaus skysčio, kuriame yra svarbių maistinių medžiagų. Norėdami pagaminti skystį, į kibirą vandens įmaišykite šiek tiek acto, kad dirvožemis būtų tinkamas. Tada įpilkite šaukštą specialių trąšų ir visą arbatinį šaukštelį kitos maistinės medžiagos, vadinamos kalcio nitratu. Kai laistysite agurkus šiuo specialiu mišiniu, jie turės viską, ko reikia, kad gerai augtų ir išliktų stiprūs nuo ligų ir vabzdžių. Jie taip pat išaugins daug skanių agurkų, kuriais galėsite mėgautis!

Nuskynus agurkus nuo augalų reikėtų imti bent 1-2 kartus per savaitę. Kai agurkai tampa dideli, jie pasiima daug maistinių medžiagų, kurios padeda jiems augti. Tai gali apsunkinti naujų agurkų augimą. Bet kai nuskini agurkus, tai liepia augalams gaminti daugiau agurkų.

Agurkų priežiūros patarimai

Šiltnamyje nupjauname senus geltonus lapus ir vaisius duodančių didžiųjų augalų stiebus. Mums nereikia liesti sveikų žalių lapų, nes jie maitina visus po jais augančius vaisius.

Agurkai nemėgsta šalto vandens, nes nuo jo gali susirgti jų šaknys. Taigi, geriausia juos laistyti šiltu, maždaug 25 laipsnių Celsijaus vandeniu. Turėtumėte tai padaryti po pietų. Kai lauke karšta, agurkus reikėtų laistyti kasdien. Bet kai ne taip karšta, laistyti tereikia 2 ar 3 kartus per savaitę. Agurkai taip pat mėgsta vandens ant jų lapų.

Kartą per savaitę sumaišykite vandenį ir specialų augalinį maistą. Šis specialus augalinis maistas yra mišinio pavidalu. Priklausomai nuo augalo amžiaus, ant augalo užpilkite 0,5–3 litrus mišinio.

Jei orai ilgą laiką buvo ūkanoti ir vėsūs, o agurkai serga šaknų puviniu, jiems padėti galima purškiant juos specialiu tirpalu, pagamintu iš karbamido ir „Kemira lux“. Šiuo tirpalu reikia purkšti apatinę lapų dalį, kur yra stomatozė, kur augalas gauna maistines medžiagas. Toks tręšimas yra tarsi vaistų davimas augalams, nes jų šaknys negali gauti pakankamai maisto iš dirvožemio. Norėdami gydyti šaknų puvinį, po kiekvienu augalu du kartus per mėnesį reikia pilti ryškiai rausvą kalio permanganato tirpalą.

Kai sodinate agurkus, aplink juos reikia švelniai, ne per giliai, bet šiek tiek purenti dirvą maždaug mėnesį. Po to galite šakute padaryti keletą nedideles skylutes dirvoje aplink augalus, kad jie gautų oro, ir įpilti naujos geros dirvos.

Agurkai gali skonis rūgštus, jei per karšta ar šalta, jei greitai keičiasi temperatūra, jei dirva sausa arba negauna reikiamo maisto medžiagų kiekio. Kai agurkai jaučia stresą, jie gamina medžiagą, dėl kurios jų skonis yra kartaus. Norėdami to išvengti, turime pasirūpinti, kad agurkai būtų apsaugoti nuo streso.

Jei augalai neturi pakankamai kalio, jie gali užauginti vaisius, kurie atrodo kaip kabliukai ar kriaušės. Šie vaisiai turi smailų galą ir yra stori apačioje. O jei augalams nepakanka azoto, vaisiai taip pat augs tokia forma.

Agurkams reikia daug vandens, ypač kai jie pradeda žydėti ir vaisius. Tačiau iš pradžių geriau duoti jiems mažiau vandens, o vėliau duoti daugiau. Tai padeda vaisiams augti greičiau.

Kai lauke labai karšta, agurkams reikia daug vandens ir jie taip pat apipurškiami vandeniu. Jei temperatūra siekia 30 laipsnių šilumos, tai gali pakenkti agurko augalo žiedadulkėms. Taigi, norėdami padėti agurkams, šiltnamyje turėtume įdėti indus su vandeniu, kai labai karšta.

Kad agurkai gerai augtų, jiems reikia daug saulės. Kai agurkai pradeda atrodyti kitaip, tai gali reikšti, kad jie negauna to, ko jiems reikia, ir gali susirgti.

Vertingas patarimas

Kai jūsų agurkų augalai pradės augti ir turės 3–4 lapus, galėsite juos prižiūrėti naudodami specialų mišinį. Į didelį kibirą vandens įlašinkite 30 lašų jodo, 20 gramų skalbinių muilo ir 1 litrą pieno. Sumaišykite viską kartu. Šiuo mišiniu galite purkšti augalus kas 10 dienų.

Galite atlikti keletą ypatingų dalykų, kad duona, agurkai ir paprikos geriau augtų ir išliktų sveiki. Pirmiausia duoną per naktį pamirkykite vandenyje, o ryte minkykite. Tada įpilkite nedidelį buteliuką jodo, kad padėtų duonai. Šiuo mišiniu galite purkšti agurkus, kad jie būtų žali ir sveiki. Papildomą mišinį taip pat galite laikyti vėliau. Atliekant šias specialias procedūras kas kelias savaites, jūsų agurkai, paprikos ir lapai išliks žali ir sveiki iki rudens. Kitas dalykas, kurį galite padaryti, yra sumaišyti išrūgas, cukrų ir vandenį. Tada šiuo mišiniu apipurkškite ir laistykite agurkus ir paprikas. Tai padės jiems užauginti daugiau vaisių.

Įdėkite didelį stiklainį svogūnų lukštų į didelį kibirą vandens ir užvirkite. Tada palikite ilgai stovėti, kad susimaišytų. Po to nukoškite svogūnų lukštus ir susmulkinkite, kad pasišalintų visas skystis. Sumaišykite skystį su daugiau vandens. Daug purškite agurkų augalų lapus ir palaistykite dirvą. Taip pat agurkus apipurkškite ir palaistykite pieno išrūgų ir vandens mišiniu.

Pakeiskite, kiek vandens duodate agurkams. Jie gali negauti pakankamai vandens arba jūsų naudojamas vanduo gali būti per šaltas.

Juodieji ridikai egzistavo tikrai ilgą laiką, net prieš dinozaurus!

Vasarą, kai užauga pirmosios daržovės, jų lysves galime panaudoti daugiau daržovių užauginimui. Viena iš daržovių rūšių, kurias tinka auginti rudenį, yra ridikai. Jie dažniausiai būna labai geri ir duoda mums valgyti daug ridikėlių. Taigi, kokio tipo ridikus turėtume sodinti liepos mėnesį?

Sodininkai žino, kad ridikėlius galima sodinti skirtingu metų laiku. Žiemai sodinti geriausiai tinka vėlyvieji ridikai. Yra daug įvairių ridikėlių sėklų rūšių, todėl svarbu išsirinkti tinkamas auginti Lietuvoje. Ridikėlius geriausia sodinti liepos pabaigoje arba rugpjūčio pradžioje, kad jie neužaugtų mėlynų žiedų, ir tai nėra dėl sėklų kaltės.

Juodieji ridikai tikrai gerai turi svarbių dalykų.

Juodieji ridikai yra tikrai sena daržovė, kurioje yra daug gerų dalykų, kurie gali padėti mūsų kūnui. Jų skonis kartaus, vadinasi, vabzdžiai jų nemėgsta, todėl tinka sodams. Yra įvairių rūšių juodųjų ridikėlių, kurie auga skirtingu metų laiku. Tie, kurie auga vėlesniais mėnesiais, yra geriausi, nes gali atlaikyti šaltą orą.

Panther ridikai užauga apie 70 dienų. Geriausia juos sodinti liepos viduryje arba pabaigoje. Šie ridikai yra apvalūs ir vidutinio dydžio, apie 6-9 cm skersmens. Kai juos perpjaunate, viduje jie būna balti. Murzynka ridikėliai užauga apie 75 dienas. Jie turėtų būti sodinami liepos pabaigoje arba rugpjūčio pradžioje. Šaknys yra apvalios, juodo ir šiurkštaus paviršiaus. Viduje minkštimas baltas ir gero skonio. Black Spanish Round yra ridikėlių rūšis, kuri užauga labai greitai, vos per 60 dienų. Geriausia juos sodinti liepos pabaigoje arba rugpjūčio pradžioje. Ridikėliai yra dideli, apvalūs, juoda ir šiurkščia odele. Viduje jie balti ir aštraus skonio. Jie gali būti gerai laikomi žiemą. Kulata cerna ridikėliai turi dideles, apvalias šaknis su juoda oda ir baltu minkštimu. Jas galima laikyti net iki sausio pabaigos. Runder Schwarzer Žieminiai ridikai užauga apie 70–75 dienas. Jie turi juodas, apvalias šaknis su baltu ir sultingu minkštimu, kurio skonis yra aštrus. Šiuos ridikėlius galima gerai laikyti ir žiemą. Ridikėliai Zimniaja Kruglaja Chiornaya išdygsta apie 80 dienų. Šių ridikėlių odelė juoda, minkštimas baltas ir aštrus. Žiemą juos galima labai gerai laikyti.

Juodieji ridikai geriausiai auga dirvoje, kur jau užaugintos kitos daržovės, pavyzdžiui, bulvės, morkos, burokėliai, svogūnai. Jie taip pat gali būti auginami kartu su pomidorais ir bulvėmis, kad sutaupytumėte vietos, ir tai nepakenks nė vienam augalui. Juodieji ridikai mėgsta būti saulėtoje vietoje. Prieš sodinant, į dirvą rekomenduojama įberti komposto ar trąšų, kad ji būtų sveika. Dirva turi būti kasama giliai ir ne per sausa. Dirvožemyje padarykite mažus maždaug colio gylio griovelius ir maždaug colio gylyje įdėkite ridikėlių sėklas.

Kai ridikėliai tampa didesni, bet dar ne iki galo susiformavę, verta juos ištraukti iš žemės. Kai tai darome, jis nupjauna kai kurias šaknis šonuose, o ridikėliai maistą gauna tik iš pagrindinės šaknies. Tai padeda ridikams įgauti gražią formą ir padaryti juos tvirtus bei sultingus. Ridikėliams turime duoti maisto, kuris padėtų jiems augti. Tręšiame du tris kartus, kol jie auga. Pirmą kartą duodame jiems specialų maistą, kuriame yra mineralų ir ne per daug azoto. Antrą ir trečią kartą duodame tik kalio ir fosforo turinčio maisto.

Japoniški ridikai tikrai dideli ir netikėti.

Japonijoje žmonės labai mėgsta valgyti japoniškus ridikėlius, vadinamus daikonais. Bet galime auginti ir savo daržuose, nes oras jiems palankus. Šie ridikai panašūs į juoduosius ridikėlius, tačiau jų skonis nėra kartaus ir yra sultingesnis bei ne tokio stipraus kvapo. Yra daug įvairių juodųjų ir japoniškų ridikėlių.

Tai skirtingos ridikėlių rūšys, užaugančios skirtingą laiką. Vieni derlių paruošia per 50–60 dienų, kiti užtrunka ilgiau. Šių ridikėlių šaknys ilgos, didelės, baltos. Jų skonis yra švelnus ir gali būti laikomas ilgą laiką. Kai kurios rūšys yra atsparios ligoms ir nesukelia inkštirų. Jie užauga įvairaus dydžio, iki 40 cm ilgio ir 6 cm skersmens. Jie visi balti ir labai skanūs. Kai kuriuos netgi galima laikyti iki balandžio ar žiemos vidurio.

Japoniški ridikai mėgsta lengvą, gerai nusausintą dirvą, kuri nėra per rūgšti. Žemę reikia kasti giliai, nes ridikėlių šaknys auga ilgai. Ridikėlių sėklas rekomenduojama sėti tam tikru atstumu vienas nuo kito ir pradėjus augti jas išretinti, kad liktų stipriausias.

Skirtingų rūšių ridikėliai turi būti išdėstyti maždaug 15-40 cm atstumu. Japoniniams ridikams reikia daug vandens, todėl naudinga į vandenį įpilti augalinio maisto, kai duodate jiems atsigerti. Šie ridikai geriausiai auga, kai jie pasodinami vėliau šiais metais, nuo birželio pabaigos iki rugpjūčio vidurio. Jie gali augti net ir atšalus orams.

Kokias ridikėlių rūšis galima sodinti vasaros viduryje? Ridikėliai gali būti raudoni, balti ar net violetiniai!

Daugybe skirtingų spalvų sodas linksmam ir jaudinančiam derliui.

Mūsų sodininkai gali rinktis iš įvairių rūšių ridikėlių ir japoninių ridikėlių, kuriuos auginti rudenį. Kai kurios iš jų auga neilgai, tačiau jas gera sodinti liepos ir rugpjūčio mėnesiais ir padaryti mūsų vaišių stalą įdomesnį.

Ostergruss Rosa yra dar viena ridikėlių rūšis, kuri auga gana greitai, kaip ir „Carmine”. Tai taip pat tinka rudens derliui. Šie ridikai yra ilgi ir kūgio formos, tačiau išorėje jie yra raudoni. Astor ridikai užauga šiek tiek ilgiau, apie 75–85 dienas. Jie dideli, iki 40 cm ilgio ir balti. Jie yra švelnaus skonio ir gali būti laikomi ilgą laiką. Jie sodinami liepos antroje pusėje iki rugpjūčio vidurio. Violet de Gournay ridikai šiek tiek skiriasi, nes jie auginami žiemą. Jie užauga apie 65–75 dienas. Šie ridikai ilgi, apie 20-30 cm, rusvai violetinės spalvos. Vidus baltas, traškus ir sultingas. Jie gali būti gerai laikomi žiemą. Accord ridikai yra ankstyvos vasaros ridikėliai ir jie tikrai gerai nedaro jokių juodų dėmių. Jiems užaugti prireikia apie 55–65 dienų. Jie yra apvalūs ir balti su šiek tiek žalios spalvos viršuje. Paprastai jie sodinami nuo liepos vidurio iki rugpjūčio vidurio, tačiau jie ilgai laikomi saugykloje.