Paulius – apie viską….

Visas temas pradėkime nuo saves….

Tag Archive kava internetu

  • Home   /  
  • Posts tagged "kava internetu"
    • ( Page2 ) ( Page2 )

Kava Vilniuje

Kavos pupelės būtinai turi būti ką tik paskrudintos. Kiek jos skrudintos, pasirinkite pagal tai, ar mėgstate karčią kavą. Ilgai laikomų skrudintų pupelių labai pablogėja skonis ir aromatas. Kavos pupeles skrudinti namų sąlygomis sunku, todėl geriau dažniau pirkti specializuotose parduotuvėse jau paskrudintas.

Pupelių malimas labai svarbus procesas, norint išvirti gerą kavą. Malinio smulkumas priklauso nuo jūsų pasirinkto kavos virimo būdo. Jei malate namuose, visų pirma pasistenkite įvertinti sąlygas: turimą kavinuką ar kavavirę (kavos kiekis, subertas malūnėlį, malimo trukmė). Prisiminkite, kad sumalta kava netenka kvapo ne dienomis, o valandomis. Nekaupkite didelių maltos kavos atsargų, netingėkite vis naujai susimalti pupelių arba įsigyti parduotuvėje šviežios kavos. Atsiminkite, kad nuo malinio smulkumo priklauso ekstravimo laikas.

Maltos kavos kiekis vienai porcijai pasirenkamas pagal tam tikrą receptą. Geriausia laikytis nustatytos normos — ne daugiau 1-2 šaukštelių maltos kavos puodukui vandens. Specialistai rekomenduoja puodukui vandens (180 cm3) 10-12 g maltos kavos, o dvigubai kavai — tą patį kavos kiekį 90 cm3 vandens. Jei kavos per mažai, kava nebus skani ir kvapi. Per daug kavos padidins kofeino kiekį, o tai kenkia sveikatai ir neypač skanu. Dar kartą priminsime: po to, kai jūs išsirinkote tam tikrą kavos virimo būdą, griežtai laikykitės pasirinkto kavos malinio smulkumo, jo kiekio ir ekstrakcijos laiko.

Vanduo ne mažiau, kaip pati kava, yra svarbus gėrimo komponentas. Kavai virti reikalingas švarus, šviežias, neturintis jokių kvapų (puvimo, chlorkalkių ir kt.) vanduo. Jis turi būti skaidrus. Jei vanduo labai chloruotas, jį keletą valandų būtina palaikyti atvirame inde. Jis neturi būti nei pernelyg kietas, nei pernelyg minkštas (pavyzdžiui, sniego arba ledo vanduo). Jei vandenyje yra daug druskų, kava bus neskani. Vandens kietumas išreiškiamas miligrame ekvivalentais litrui (arba laipsniais). Kietumas iki 4 mgekv — vanduo minkštas, nuo 4 iki 8 mgekv — vidutinio kietumo. Daugiau kaip 8 mgekv — vanduo per daug kietas. Kavai virti (tarp kitko, ir arbatai) geriausiai tinka šaltinio, sraunių upeliukų su akmenuotų smėlingu dugnu, tekantis vanduo iš ledinuotų ežerų. Jei vanduo pernelyg kietas, jį prieš vartojant reikia nusėsdinti.

Vandens temperatūra ekstrakcijos metu turi būti arti virimo. Vanduo verda esant 100°C. Virimas vyksta trimis stadijomis. Pirmoji — burbuliukai kyla nuo kavavirės dugno ir atsiranda ant sienelių. Antroji stadija — vanduo pabąla, verda „ baltu fontanėliu” , ir, pagaliau, intensyviai burbuliuoja. Perviręs vanduo netinka kavai arba arbatai virti. Reikia vartoti antros virimo stadijos vandenį. Virimo stadijas galima nustatyti pagal garsą: plonas švilpimas (pirmoji), bičių šeimos ūžimas (antroji) ir chaotiškas garsas (trečioji). Ekstrakcijos metu vanduo neturi virti. Priminsime vėl, kad kava ne verdama, o užverdama. įdėję kavos pupeles į kavinuką arba džiazvų, tuoj išjunkite kaitinimą arba pasirodžius pirmiems virimo požymiams, nukaiskite kavinuką nuo ugnies.

Kavos temperatūra turi būti gana aukšta. Kad ji per greit neatauštų, prieš tai kavinuką išskalaukite karštu vandeniu. Išvirta kava iškart tiekiama. Kiekvienas kavos temperatūrą pasirinks pats. Ataušusios kavos šildyti negalima.

Kava be kofeino

Brazilijoje San Paulo miesto centrinėje aikštėje iškilęs originalus monumentas — bronzinis kavamedis — šalies turtingumo simbolis. Ne tik Brazilijos, bet ir kitų šalių ekonomikoje kava yra labai svarbi prekė.

Pasaulinėje prekyboje pagal pirkimo ir pardavimo operacijų apimtį kava pirmąją vietą užleidžia tik naftai, o pati užima antrąją vietą. Kiekvienais metais pasaulinėje rinkoje kavos parduodama daugiau kaip už 2 mlrd. dolerių. Daugeliui šalin ji yra pagrindinis pelno šaltinis. Su kavos gamyba ir pardavimu susiję milijonai žmonių. Pagal plantacijų dydį kava lenkia arbatą ir kakavą.

Jau truputį susipažinome su kavos paplitimo istorija. Dabar pakalbėsime apie kavos gamybos istorija. Jau žinome, jog kavamedžiai iš Afrikos pateko į Arabija ir visų pirma į Jemeną.

Arabų šalyse kava dar vadinama „bint-al-Jemenas” — Jemeno duktė. Dėl tokio pavadinimo JAR galima laikyti vienu iš kavos platinimo lyderių. Labai įdomioje O. Gerasimovo knygoje „Artimųjų Rytų sankryžose” (M., 1983), kurioje pateikiama įdomių faktų apie kavos istoriją bei vaidmenį Artimųjų Rytų šalių gyvenime, rašoma: „Paryžiaus Nacionalinėje bibliotekoje yra šeicho Abdal Kadero rankraštis, kuriame tvirtinama, kad Jemene apie kavą sužinota tik 1450 m. Gal tai ir tiesa, bet tik tuo atžvilgiu, kad būtent tuo metu jemeniečiai išmoko auginti kavamedį”.

Viduramžiais Mocho uostas buvo jemeniečių kavos eksporto centras, iš čia kilo ir geriausių rūšių pavadinimas — moka.

Kavos gamybos monopolį arabai išlaikė iki XVII a. Jie akylai stebėjo kavos išvežimą ir užsieniečiams neleisdavo lankyti kavos plantacijų.

Tačiau sumanūs olandų pirkliai gana greitai įvertino kavos gamybos ir pardavimo naudą ir tropikų juostos kolonijose, būtent Javos salose, Batavijoje ir kitose įveisė didžiules kavamedžių plantacijas. Olandai, kad išlaikytų monopolį, slėpė kavamedžių auginimo ir apdorojimo paslaptis. Tai labai erzino prancūzus, kurie tropikuose taip pat turėjo kolonijų.

Po daugybės nesėkmingų bandymų XVIII a. pradžioje Paryžiaus botanikos sode 1714 m. iš sodinukų, pavogtų iš olandų, pasisekė išauginti kavamedį. Dešimtį metų jį prižiūrėjo karaliaus sodininkas Antonis de Žiuso. Tačiau 1723 m. Prancūzijos jūrų karininką Gabrielį de Kil, žinanti apie kavos plantacijas Javoje, užvaldė noras Martinike įveisti prancūziškas plantacijas. Kai Kil kreipėsi į karaliaus sodininką patarimų, šis, įsitikinęs, jog stebuklingąjį medį galima auginti tik botanikos sode, jam atsisakė padėti. De Kil nenusiminė. Jis pavogė kavamedį ir išplaukė į Martiniką. Po daugybės nuotykių, tarp jų ir kai medelį buvo norima sunaikinti, de Kil pasiekė Martiniką.

Sekėsi taip gerai, kad 1778 m. Martinike jau augo iki 16 mln. kavamedžių. Martinikos saloje dėkingi prancūzai pastatė paminklą kapitonui de Kil.

Nuo Olandijos ir Prancūzijos neatsiliko ir kitos kolonijinės valstybės — Ispanija, Portugalija, Anglija. Jos savo užjūrio valdose taip pat įveisė kavos plantacijas. Greitai tokios plantacijos atsirado Brazilijoje.

Tačiau prieš tai dar buvo gana romantiška istorija. Prancūzų kolonijose sėkmingai plėtėsi kavos plantacijos, bet prancūzai pavydžiai saugojo savo monopolį. Mirties bausme buvo baudžiama už sėjamosios medžiagos išvežimą iš kolonijų. 1727 m. tarp olandų ir prancūzų Gvinėjos įvyko pasienio kivirčas. Kaip tarpininkė ginčą buvo pakviesta Brazilija. Ji pasiuntė ten apsukrų žmogų, papulkininkį Francisko de Melo Paletą. Kol vyko derybos dėl sienos, papulkininkis neleido laiko veltui ir artimai susidraugavo su prancūzų Gvinėjos gubernatoriaus žavia žmona. Pasibaigus deryboms, brazilų svečių garbei skirtame bankete gubernatoriaus žmona papulkininkiui viešai įteikė prabangią puokštę. Tarp gėlių buvo kavos sodinukų.

Kava be kofeino

Francisko de Melo Paletas atsiveža į tėvynę brangių sodinukų, palieka darbą ir pradeda veisti kavamedžius. Tačiau ilgą laiką Brazilijos kavos plantacijos esti gana kuklios. XVIII a. šios šalies ekonomikos pagrindą sudarė 1 Europos šalis išvežamas cukrus. Masiškai kavos plantacijoms žuvus Azijoje ir tuo pačiu metu pasaulyje išaugus kavos paklausai, suaktyvėjo kavos gamyba Brazilijoje. Šios šalies klimato ir dirvožemio sąlygos labai tiko kavamedžiams auginti. Jau 1850 m. Brazilijos kavos eksportas sudarė pusę pasaulyje gaminamos kavos. Ir šiandien ji tvirtai pirmauja šioje srityje.

Kava internetu

Sveikam žmogui problema ne pati kava, o kiek ir kada ją galima gerti. Naudinga išgerti kavos prieš darbą, tą malonumą gerai pakartoti po sočių pietų. Tačiau besaikis kavos gėrimas ir ne laiku gero ne-žada. Gana greitai gali atsirasti lėtinio apsinuodijimo kofeinu požymių: nervingumas, nemiga, galvos skausmas, netaisyklingas pulsas. Jau citavome Balzako, aistringo kavos gerbėjo, žodžius. Pravartu prisiminti ir liūdną jo pavyzdį: piktnaudžiavimas kava galutinai palaužė rašytojo sveikatą. Gyvenimo pabaigoje viename laiške jis rašo: „Po to, kai aš vėl pradėjau gerti juodą kavą, atsinaujino akių traukuliai…”, o kitame laiške: ,,… Ir vėl nė eilutės! Net ištisa kavos srovė nebegali pažadinti mano smegenų…”.

Dabar grįžkime prie anksčiau pateikto klausimo: ar kenkia kava žmogaus organizmui? Gydytojai atsako atsargiai, bet gan tvirtai: sveikam žmogui, normaliai vartojant, kava naudinga. Pati kava nesukelia pavojingų ligų, bet saikingumas kiekvienam turi tapti devizu.

Kavos dirginantis veikimas priklauso nuo kofeino. Natūralioje kavoje vidutiniškai jo yra 1-2, robustoje — 2,4-2,35%. Tirpioje kavoje, pagamintoje iš kavos ekstrakto, jau bus 4,5-5% kofeino, o jei tirpi kava pagaminta iš robusto, tai jo kiekis gali siekti 7,7%. Jei tokios kavos vieną šaukštelį ištirpinsime stiklinėje vandens, vienkartinė kofeino dozė bus 0,19%, — praktiškai medikų rekomenduojama paros dozė. Tarybų Sąjungoje kavos standartuose numatyta tik žemesnioji kofeino kiekio riba. Specialioje literatūroje gvildenamas aukščiausios ribos nustatymo klausimas ir pasiūlymai uždrausti gaminti tirpią kavą iš robusta.

Tai ką gi daryti, jei dėl tam tikrų priežasčių gydytojas nepataria gerti natūralios kavos? Visiškai atsisakyti gardaus gėrimo? Nebūtina. Gaminamas nemažas asortimentas kavos mišinių, kuriuose natūralios kavos visiškai nėra arba yra tik nedideli kiekiai (nuo 5 iki 35%). Tokie mišiniai sudaromi iš paruoštų augalinių produktų, kuriuos virinant su vandeniu, pasigamina gėrimas pagal skoni ir kvapą primenantis natūralią kavą. Tokiame gėrime nėra kofeino ir kafeolio, kurie nesveikame organizme gali sukelti neigiamus padarinius. Reikia priminti, kad daugelyje šalių gaminama kava, kurioje visiškai nėra kofeino. Tai dekofeinizuota kava. Ji, pagaminta iš geros rūšies kavos ne blogesnė, tik galbūt ne tokia kvapi. Paprastai tokia kava labiau kepinama, kad būtų kartesnė. Deja, dekofeinizuota kava brangesnė, nes dekofeinizacijos procesas sudėtingas ir brangus.

Natūralios kavos pupelės pakaitalų pradėta ieškoti seniai, tačiau visais atžvilgiais vertingo pakaitalo dar nerasta. Ieškodami pakaitalų, pamažu išmokome gaminti kavą, tinkančią sveikiems ir ligoniams. XVIII a. po daugelio nesėkmių atrastas vienas iš pakaitalų — cikorija. Šis atradimas priklauso vokiečių sodininkui Timme.

Cikorija — graižažiedžių šeimos augalas, gerai žinomas ir plačiai paplitęs europinėje dalyje. Šviesiai žydrų cikorijos žiedų, forma primenančių ramunę, aptinkama pievose ir pakelėse.

Kavos pupelės

Šviežiai apkepinta kava yra stipraus, malonaus kvapo. Tokiu atveju išsirinkti lengva. Netinkamų apkartusių pupelių kvapas aitrus, nemalonus. Sunkiausia nustatyti prieš mėnesi apkepintų pupelių kokybę. Tokių pupelių aromatas koncentruojasi viduje ir jas reikia sumalti. šviežia kava sumalta maloniai kvepia. Jei sumalus kvapo neatsiranda, nieko nebepakeisi.

Dalykinis patarimas: jei kava ilgai (bet tinkamai) laikoma neteko kvapo, kavos pupeles, atrinkę defektines, suberkite kiaurąsamtį ir 2-3 min. plaukite šaltu tekančiu vandeniu. Drėgnas pupeles suberkite į švarią keptuvę ir, maišydami ant ugnies, išdžiovinkite. Taip pupelės pasidarys vėl kvapios, bet defektų nepraras.

Beveik viskas paruošta kavai pagaminti. Liko paskiausias darbas — sumalti pupelių. Malama įvairiai: labai smulkiai (dalelės iki 0,15 min); rupiai, stambiai (dalelės iki 0,8 mm). Iš tikrųjų sumaltoje kavoje yra įvairių dydžių dalelių. Jei daugiau yra smulkių dalelių — malinys „smulkus”, jei daugiau didelių — „grubus”.

Nuo malimo kokybės priklauso kavos skonis ir kvapas, o kavos kokybė priklauso nuo sumaltų pupelių skoninių ir kvapiųjų medžiagų ekstrakcijos. Ekstrakcijos greitį lemia malinys: kuo smulkesnis malinys, tuo didesnis ekstrakcijos paviršius ir trumpesnis jos laikas. Apytikriai: smulkaus malinio ekstrakcijos laikas — 1-4 min., vidutinio — 4-6 min., grubaus — 6-8 minutės.

Kaip malsime kavą, priklauso nuo to, kokiu būdu ją gaminsime, kokio tankumo yra filtrai. Smulkus malinys pagreitina ekstrakciją, bet pailgina kavos filtravimo laiką verdant aparatuose su filtrais, kadangi vanduo sunkiau prateka pro smulkias daleles. Malinys turi atitikti kavos virimo aparato tipą.

Maisto pramonės įmonėse pupelės malamos specialiais valcavimo malūnais. Paskui sumalta kava praleidžiama pro įvairaus tankumo sietelius, kad malinys atitiktų standarto reikalavimus.

Mes jau žinome, kad apkepintų pupelių ilgai laikyti negalima, tuo labiau sumaltų. Kepintas kavos pupeles galima laikyti keletą dienų, o maltų pupelių kokybė blogėja ne dienomis, o valandomis. Kava, pagaminta iš prieš keletą dienų sumaltų pupelių, neteikia malonumo. Todėl sumaltos kavos nereikia laikyti ilgiau kaip 10 parų.

Kepinant pupelės dėl viduje susidarančių dujų išbrinksta. Taip yra dėl susidariusio azoto dioksido. Mikroskopiniai dujų burbuliukai tartum konservuoja, sulaiko lakiąsias medžiagas, esančias pupelėse. Malant išsiskiria dujos, o kartu su jomis ir kvapiosios medžiagos. Prisiminkite, kaip nuostabiai kvepia ką tik sumalta kava. Aromatas pranyksta ne tik dėl medžiagų lakumo, bet dalis jų paprasčiausiai oksiduojasi.

Karti kava — tai dar ne stipri kava!

Kavos pupelės

Iš Artimųjų Rytų kava patenka į Turkiją, kur iškart tampa populiari. Stambule XVI a. viduryje atidaroma daugybė kavinių. Kavos gerbėjų pasirodė tiek daug, o gėrimo pasisekimas toks didelis, kad ir čia sujudo valdžią turintys. Jie teigė: žmonės, išgėrę kavos, pasidaro nepatenkinti ir daug plepa apie politiką”. Turkijos imperijos vyriausybės įsaku visos kavinės buvo uždarytos. Sultonui Mahometui IV valdant, kavos gerbėjus užsiūdavo kavos pupelėms skirtuose maišuose ir išmesdavo jūra. Sugalvodavo ir baisesnių bausmių.

Tačiau Turkijoje kavinės gyvavo toliau, ir lankytojų vis daugėjo. Matydamas nelygią kovą, sultonas Suleimanas II buvo priverstas panaikinti draudimą. Ir turkų diplomatai tais laikais daugeliu atvejų tampa kavos propaguotojais kitose šalyse.

Stambulo ir Damasko kavinės tapo Vakarų kavinių pirmtakais. Jaukios, grašiai apstatytos jos tapo susitikimų, poilsio ir pokalbių vietomis. Čia žaidė šachmatais ir kortomis. Tvirtinama, kad bridžas gimė Stambulo kavinėse. Iš kavinių kava pamažu išplinta po privačius namus ir Artimųjų Rytų gyvenimui daro didžiulę įtaką.

Europa su kava susipažino XV a. pabaigoje, o kitą šimtmetį kava galutinai užkariauja europiečių buitį.

1548 m. apie kavamedį rašė Antonio Menavino, o po dešimties metų Pjeras Belonas jį paminėjo Arabijos augalijos sąraše, pabrėšdamas kavamedžio afrikietišką kilmę. Apie kavą ir kavamedį 1592 m. išleistoje knygoje pasakoja Padujės universiteto botanikas profesorius Prosperas Alpini. Augsburgiečio mediko Leonardo Raufvolfo 1582 m. išleistoje ir paskirtoje jo kelionėms po Rytų šalis knygoje galima perskaityti tokias eilutes: „Tarp įvairių naudingų daiktų jie turi gėrimą, kuriam teikia daug reikšmės ir kurį vadina „šaube”. Tas gėrimas juodas kaip rašalas ir labai naudingas sergantiems įvairiomis ligomis, ypač skrandžio. gėrimą jie geria rytais, net prie žmonių, nebijodami, kad juos pamatys; geria iš mažų molinių arba porcelianinių gana gilių puodukų labai karštą, kiek tik iškenčia lūpos. Jie dažnai puoduką prikelia prie lūpų, bet geria mažais gurkšneliais… Gamina šį gėrimą iš vandens ir pupelių, kurias gyventojai vadina „bunnu”. Tos pupelės pagal išvaizdą ir dydį labai panašios į lauramedžio uogas, tik įvilktos dvi luobeles. Šis gėrimas labai paplitęs, ir dėl to turguose visada galima matyti pirklių, prekiaujančių kavos gėrimu arba pupelėmis”.

Kavos vaisių stebuklingos savybės buvo pastebėtos ir tinkamai įvertintos

Į Europą 1596 m. kavos pupelių tikriausiai pirmas atvežė vokiečių gamtininkas Bellusas. Dar vienas liudijimas. Vienas iš Romos popiežiaus pasiuntinių Pjetro della Valle ilgai gyveno Persijoje ir meistriškai išmoko gaminti kavą. 1614 m. laiške iš Konstantinopolio rašė: „Turkai geria juodą gėrimą, kuris vasarą atgaivina, o žiemą — sušildo… Jie gėrimą gamina iš pupelių arba uogų, augančių ant medžių Arabijoje. Pagal juos gėrimas teigiamai veikia sveikatą, padeda virškinti, stiprina žarnyną ir neleidžia atsirasti katarams. Jie taip pat tvirtina, kad po vakarienės šis gėrimas neleidžia žmogui užmigti. Štai dėl ko jį geria tas, kas pasiruošęs naktį mokytis”.

Kava be kofeino

Manoma, kad būtent della Valle 1626 m. pirmasis Italijoje pagamino puodelį kavos. Reikia pastebėti, kad iš pradžių ir čia klerikalai kavą įvertino nepalankiai. Galutiniam sprendimui šiuo klausimu priimti XVI a. pabaigoje popiežius Klementas VIII įsakė pristatyti jam kavos. Gėrimas patiko ir klausimas buvo išspręstas teigiamai.

Naujausi įrašai