Brazilijoje San Paulo miesto centrinėje aikštėje iškilęs originalus monumentas — bronzinis kavamedis — šalies turtingumo simbolis. Ne tik Brazilijos, bet ir kitų šalių ekonomikoje kava yra labai svarbi prekė.
Pasaulinėje prekyboje pagal pirkimo ir pardavimo operacijų apimtį kava pirmąją vietą užleidžia tik naftai, o pati užima antrąją vietą. Kiekvienais metais pasaulinėje rinkoje kavos parduodama daugiau kaip už 2 mlrd. dolerių. Daugeliui šalin ji yra pagrindinis pelno šaltinis. Su kavos gamyba ir pardavimu susiję milijonai žmonių. Pagal plantacijų dydį kava lenkia arbatą ir kakavą.
Jau truputį susipažinome su kavos paplitimo istorija. Dabar pakalbėsime apie kavos gamybos istorija. Jau žinome, jog kavamedžiai iš Afrikos pateko į Arabija ir visų pirma į Jemeną.
Arabų šalyse kava dar vadinama „bint-al-Jemenas” — Jemeno duktė. Dėl tokio pavadinimo JAR galima laikyti vienu iš kavos platinimo lyderių. Labai įdomioje O. Gerasimovo knygoje „Artimųjų Rytų sankryžose” (M., 1983), kurioje pateikiama įdomių faktų apie kavos istoriją bei vaidmenį Artimųjų Rytų šalių gyvenime, rašoma: „Paryžiaus Nacionalinėje bibliotekoje yra šeicho Abdal Kadero rankraštis, kuriame tvirtinama, kad Jemene apie kavą sužinota tik 1450 m. Gal tai ir tiesa, bet tik tuo atžvilgiu, kad būtent tuo metu jemeniečiai išmoko auginti kavamedį”.
Viduramžiais Mocho uostas buvo jemeniečių kavos eksporto centras, iš čia kilo ir geriausių rūšių pavadinimas — moka.
Kavos gamybos monopolį arabai išlaikė iki XVII a. Jie akylai stebėjo kavos išvežimą ir užsieniečiams neleisdavo lankyti kavos plantacijų.
Tačiau sumanūs olandų pirkliai gana greitai įvertino kavos gamybos ir pardavimo naudą ir tropikų juostos kolonijose, būtent Javos salose, Batavijoje ir kitose įveisė didžiules kavamedžių plantacijas. Olandai, kad išlaikytų monopolį, slėpė kavamedžių auginimo ir apdorojimo paslaptis. Tai labai erzino prancūzus, kurie tropikuose taip pat turėjo kolonijų.
Po daugybės nesėkmingų bandymų XVIII a. pradžioje Paryžiaus botanikos sode 1714 m. iš sodinukų, pavogtų iš olandų, pasisekė išauginti kavamedį. Dešimtį metų jį prižiūrėjo karaliaus sodininkas Antonis de Žiuso. Tačiau 1723 m. Prancūzijos jūrų karininką Gabrielį de Kil, žinanti apie kavos plantacijas Javoje, užvaldė noras Martinike įveisti prancūziškas plantacijas. Kai Kil kreipėsi į karaliaus sodininką patarimų, šis, įsitikinęs, jog stebuklingąjį medį galima auginti tik botanikos sode, jam atsisakė padėti. De Kil nenusiminė. Jis pavogė kavamedį ir išplaukė į Martiniką. Po daugybės nuotykių, tarp jų ir kai medelį buvo norima sunaikinti, de Kil pasiekė Martiniką.
Sekėsi taip gerai, kad 1778 m. Martinike jau augo iki 16 mln. kavamedžių. Martinikos saloje dėkingi prancūzai pastatė paminklą kapitonui de Kil.
Nuo Olandijos ir Prancūzijos neatsiliko ir kitos kolonijinės valstybės — Ispanija, Portugalija, Anglija. Jos savo užjūrio valdose taip pat įveisė kavos plantacijas. Greitai tokios plantacijos atsirado Brazilijoje.
Tačiau prieš tai dar buvo gana romantiška istorija. Prancūzų kolonijose sėkmingai plėtėsi kavos plantacijos, bet prancūzai pavydžiai saugojo savo monopolį. Mirties bausme buvo baudžiama už sėjamosios medžiagos išvežimą iš kolonijų. 1727 m. tarp olandų ir prancūzų Gvinėjos įvyko pasienio kivirčas. Kaip tarpininkė ginčą buvo pakviesta Brazilija. Ji pasiuntė ten apsukrų žmogų, papulkininkį Francisko de Melo Paletą. Kol vyko derybos dėl sienos, papulkininkis neleido laiko veltui ir artimai susidraugavo su prancūzų Gvinėjos gubernatoriaus žavia žmona. Pasibaigus deryboms, brazilų svečių garbei skirtame bankete gubernatoriaus žmona papulkininkiui viešai įteikė prabangią puokštę. Tarp gėlių buvo kavos sodinukų.
Francisko de Melo Paletas atsiveža į tėvynę brangių sodinukų, palieka darbą ir pradeda veisti kavamedžius. Tačiau ilgą laiką Brazilijos kavos plantacijos esti gana kuklios. XVIII a. šios šalies ekonomikos pagrindą sudarė 1 Europos šalis išvežamas cukrus. Masiškai kavos plantacijoms žuvus Azijoje ir tuo pačiu metu pasaulyje išaugus kavos paklausai, suaktyvėjo kavos gamyba Brazilijoje. Šios šalies klimato ir dirvožemio sąlygos labai tiko kavamedžiams auginti. Jau 1850 m. Brazilijos kavos eksportas sudarė pusę pasaulyje gaminamos kavos. Ir šiandien ji tvirtai pirmauja šioje srityje.
About the author