Paulius – apie viską….

Visas temas pradėkime nuo saves….

Category Archive Sveikata ir medicina

  • Home   /  
  • Archive by category "Sveikata ir medicina"
    • ( Page2 ) ( Page2 )

Kūdikių ir mažų vaikų maudymo dažnumas

Maudymas. Pirmą kartą naujagimis maudomas po 1-2 dienų nukritus virkštelei. Kol virkštelė nenukrinta, kūdikis nemaudomas. Tik po kiekvieno išsituštinimo šiltu vandeniu apiplaunamas užpakaliukas.

Kūdikių ir mažų vaikų maudymo dažnumas. Pirmą gyvenimo pusmetį kūdikis maudomas kasdien, antrą pusmetį – kas antra diena, nuo 1 iki 2 metų vaikai maudomi 2 kartus per savaitę, o vyresni – kartą per savaitę. Jei namuose buitinės sąlygos nepalankios, tai ir mažus kūdikius galima maudyti rečiau – kas antra ar trečia diena.

Prieš maudant į vonelės dugną įklojamas švarus vystyklas, pripilama vandens, kurio temperatūra matuojama termometru, o ne ranka. Vandens temperatūra turi būti 37°C. Į vonelę kūdikis panardinamas atsargiai prilaikant galvutę kairiąja ranka, o prausiamas dešiniąja. Prausimui tinka švarios medžiagos gabalėlis arba minkšta kempinė. Ypač kruopščiai išplaunamos odos raukšlės. 1-2 kartus per savaitę kūdikis prausiamas ,,Vaikų” muilu.

Paprastai iš pradžių išmuilinama kūdikio galvutė, ausys, kaklas, liemuo apspaudant rankšluosčiu, rankos, kojos, o paskui visas apiplaunamas vandeniu. Pabaigoje švariu vandeniu nuprausiamas veidas. Plaunant galvutę, reikia stebėti, kad muilinas vanduo nepatektų į akis. Galvutė paprastai laikoma kiek panardinta vandenyje. Nereikia baimintis, jei vanduo pateks į ausis, tik po maudymo jas reikia nusausinti pridėjus prie ausies rankšluostį ir pakreipiant galvute į vieną ir kitą pusę.

Vengrų gydytoja Laslo Magda pataria kūdikį išmuilinti ant vystymo stalo ir tik paskui panardinti į vonelę ir nuprausti. Tai atliekama taip kūdikis guldomas ant švaraus vystyklo, o kitu vystyklu pridengiamas.

Tuomet muiluota kempine iš pradžių išmuilinama galvutė, ausys ir kaklas, paskui, nudengus vystyklą,- krūtinė, rankos ir nugara. Išmuilinus viršutinę kūno dalį, kūdikis vėl pridengiamas vystyklu ir muilinama apatinė kūno dalis: kojos, pilvas, lytiniai organai ir užpakaliukas. Išmuilintas kūdikis atsargiai, kad neišslystų, panardinamas į vandenį ir prausiamas kempine: iš pradžių galva, o paskui visas kūnas. Šis maudymo būdas turi privalumų, t. y. patogu ant vystymo stalo kruopščiai išmuilinti visą kūną, bet kartu ir pavojingas, nes kūdikis gali peršalti.

Kūdikiai iki metų maudomi 5-7, o vyresni-10 ir daugiau minučių. Kambario, kuriame maudomas kūdikis, temperatūra turi būti ne žemesnė kaip 22°C. Išmaudytas kūdikis guldomas tik ant jam skirto minkšto rankšluosčio, suvyniojamas į jį ir atsargiai šluostomas arba tik apspaudomas.

Taigi kūdikis visą laiką būna suvyniotas į rankšluostį, lieka tik tos atviros vietos, kurios šluostomos. Ypač kruopščiai reikia nusausinti odos raukšles. Kūdikį geriausiai maudyti prieš paskutinį maitinimą, apie 21-22val. Maudomas po maitinimo, jis greit užmiega.

Būsimiems tėvams

Prieš ir po vedybų. Jeigu nusprendėte sukurti šeimą, vadinasi, pasiryžote žengti labai rimtą ir atsakingą žingsnį. Todėl tuokdamiesi turite žinoti ne tik vienas kito sveikatą, persirgtas ligas, bet ir įpročius.

Žinotina ir tai, kad neleidžiama tuoktis sergantiesiems venerinėmis, psichinėmis ligomis, kurios gali pasikartoti. Nelabai šeimos gyvenimui tinka žmonės, sergantys epilepsija, blogo įpročio vergai – alkoholi sunkiai pataisoma kai alkoholikas, kuris nori sukurti šeimą, prieš vedybas turi pasigydyti, o merginai žinotina, jog alkoholizmas – yda. Sergantiesiems cukriniu diabetu (cukralige) ir paveldimomis ligomis taip pat sunku tikėtis turėti sveikų vaikų nepageidaujamas.

Tuoktis patartina tik galutinai fiziškai ir psichiškai susiformavusiems apie 22-24 metus. Ankstyvesnis nėštumas negu 21-22 metų asmenims: merginoms – apie 20-21, vaikinams.

Kurdami šeimą, rimtai pagalvokite apie savo būsimų vaikų sveikatą. Žinokite, jūsų sveikata vaikų sveikatos šaltinis. Todėl, prieš kurdami šeimą, pasitikrinkite sveikatą ir gaukite gydytojo leidimą tuoktis. Yra įvairių, sunkiai pastebimų lėtinių ir paveldimų ligų, kurias gali nustatyti tik gydytojai. Šiuo atveju pirmiausia reikia išsigydyti, o tik paskui tuoktis. Taip pat nepatartinos vedybos tarp giminaičių. Pasitaiko, kad moteris negalės turėti vaikų, nes jos lytiniai organai yra nepakankamai išsivystę. Šiuos trūkumus irgi geriau žinoti prieš vedybas.

Po vedybų nėštumą planuokite ir jam iš anksto ruoškitės. Nuo jūsų sąmoningo požiūrio į nėštumą ir pasiruošimo jam didele dalimi priklausys gimdymas ir kūdikio sveikata. Venkite pastoti, jeigu vienas kuris sergate kokia liga, ypač virusiniu gripu, ir tuojau po ligos. Ligos sukėlėjai ir vartojami vaistai neigiamai veikia lytines ląsteles, dėl to nėštumas gali nutrūkti arba gimti nesveikas kūdikis. Jeigu nėštumui išvengti gėrėte vaistus, apie pastojimą galvokite praėjus 2-3 mėnesiams. Kūdikis gims stipresnis, jeigu tėvo sėkla bus labiau subrendusi, todėl prieš planuojamą pastojimą kuo rečiau lytiškai santykiaukite.

Moteriai geriausiai pastoti, kai yra pailsėjusi, geros nuotaikos ir ilgesnį laiką negėrusi (taip pat ir vyras) alkoholinių gėrimų, nes alkoholis pažeidžia lytines ląsteles, dėl to taip pat gali gimti nesveikas kūdikis. Kai kartu rimtai spręsite šiuos klausimus, pasitarsite su gydytoju, galėsite tikėtis sveiko kūdikio.

Šeiminio gyvenimo pradžioje kartais dėl įvairiausių priežasčių norima išvengti nėštumo. Iš apsauginių priemonių prezervatyvas mažiau kenksmingas negu kitos priemonės. Žinokite, nebaigtas lytinis aktas nesveika abiejų sveikatai.

Norėdami kurį laiką išvengti nėštumo, kreipkitės į moterų konsultacijos gydytojus; jie patars kiekvienu konkrečiu atveju.

Venkite fizinių ir psichinių traumų

Venkite fizinių ir psichinių traumų (svarbu nekristi, nesusitrenkti, nesusimušti, nekelti sunkių daiktų, nepervargti, labai nesijaudinti ir t. t.). Nevažinėkite motociklu, rečiau keliaukite bet kuriomis kitomis transporto priemonėmis.

Jeigu nėštumo eiga normali, tai pirmąsias dvidešimt savaičių (4-5 mėn.) moterų konsultacijoje lankykitės kas dvi savaitės, o antroje nėštumo pusėje kas savaitė nepaisant savijautos. Ateidamos į konsultaciją, turėkite tyrimus, kuriuos buvo paskyręs gydytojas. Tai padės laiku nustatyti prasidėjusią mažakraujystę ar inkstų veiklos sutrikimus, nuo kurių negalės normaliai augti vaisius.

Įsidėmėkite datą, kada pirmą kartą pajutote vaisiaus judesius. Paprastai pirmą kartą pastojusi moteris vaisiaus judesius pajunta 20, o pakartotinai nėščia apie 18 nėštumo savaitę. Tai padeda tiksliai nustatyti nėštumo pradžią, įvertinti, kaip vaisius auga, ar jis nepernešiotas.

Jeigu nėštumo metu pradeda skaudėti pilvo apačią ir strėnas, pasirodo išskyrų su krauju ar daug baltųjų, susilpnėja vaisiaus judesiai, patinsta kojos, rankos ar veidas, pradeda varginti nemiga ar galvos skausmai, mirgėti akyse, imate vemti, pakyla kūno temperatūra ir kt., tuojau kreipkitės į gydytoją.

Namų ruošos darbai, ypač laikant gyvulius, nėra lengvi. Jums turi padėti šeimos nariai, kad daugiau laiko skirtute poilsiui. Nėštumo metu nieko nėra svarbesnio kaip būsimo vaiko ir jūsų sveikata.

Nėščiosios režimas ir higiena. Tinkamo darbo kaitaliojimas su poilsiu, ypač aktyviu, teigiamai veikia organizmą. Todėl kasdien pasivaikščiokite 2-4 val. (geriau 2 kartus per dieną): vasarą – nuo 9 iki 11 ir nuo 19 iki 20.30, o žiemą – nuo 11 iki 14 val. Vaikščiokite lėtai, kad nepavargtute. Kvėpuokite giliai, ritmiškai tik pro nosį. Patartina vaikščioti parkuose, miške, nuošalesnėse gatvėse. Pasivaikščiojimas pagyvina kraujotaką, vaisius geriau aprūpinamas deguonimi.

Jeigu svaigsta, truputį skauda galvą, stipriau plaka širdis, geriausias vaistas – pasivaikščiojimas gryname ore. Be to, grynas oras grūdina organizmą, apsaugo nuo kvėpavimo takų ligų. Venkite žmonių susikaupimo vietų.

Pasivaikščiojusios, jeigu yra galimybė, pusę valandos pagulėkite truputį aukštyn pakeltomis kojomis. Kambarį, kuriame ilsitės, dirbate, miegate, nuolat gerai vėdinkite. Per parą miegokite 8,5-10 valandų (dieną 1-1,5 val.). Kasdien eidamos gulti tuo pačiu metu, naktį geriau miegosite.

Organizmas sustiprės ir lengviau gimdysite, jeigu darysite specialią mankštą ir gimnastiką. Jų pratimus nurodys moterų konsultacijos gydytojas.

Išnešiotas naujagimis

Nėštumas paprastai trunka 38-40 savaičių, arba 270-280 dienų. Laiku gimęs naujagimis vidutiniškai sveria 3200-3500 g, jo ūgis apie 50 cm. Tačiau, žiūrint kokios sąlygos, kūno masė gali svyruoti daugiau, o ūgis – nuo 45 iki 54 cm.
nuo 2500 iki 4000 g

Naujagimių kūno masei ir ūgiui gali turėti įtakos motinos gyvenimo sąlygos, maitinimosi veiksniai, kai kurios ligos (pavyzdžiui, motinai per gausiai maitinantis arba sergant cukriniu diabetu, gimsta stambesni kūdikiai), motinos amžius, nėštumų skaičius ir kt.

Tik ką gimęs naujagimis patenka į visiškai naują aplinką. Jo organizmas prisitaiko prie aplinkos sąlygų: pradeda funkcionuoti kvėpavimo sistema, persitvarko širdies darbas, formuojasi savarankiška termoreguliacija, adaptuojasi virškinimo traktas ir t. t. Adaptacinis (prisitaikymo) laikotarpis vidutiniškai trunka 4 savaites ir vadinamas naujagimyste. Šiuo laikotarpiu organizmas yra labai gležnas, greit pažeidžiamas įvairių žalingų aplinkos veiksnių. Todėl naujagimį reikia tinkamai prižiūrėti, žinoti kai kurias jo organizmo ypatybes.

Naujagimių oda sudaryta iš epidermio ir dermos, tarp kurių yra silpnai išsivysčiusi, labai švelni pagrindinė plėvelė. Epidermio raginis sluoksnis labai plonas, todėl greit pažeidžiamas. Išmaudyto naujagimio negalima šluostyti rankšluosčiu. Jį reikia nusausinti pridedant prie kūnelio paklodę ar švelnų rankšluostį. Prižiūrintieji naujagimį visuomet turi gerai su muilu nusiplauti rankas ir tik po to paimti kūdikį.

Tuomet neužteršite naujagimio odos, neatsiras pūlinių. Naujagimis gimsta padengtas specialiu tepalu varškine mase, kuri intrauteriniu (gimdos) periodu apsaugo vaisių nuo odos maceracijos. Ji švelniai nuvaloma vata ir aliejumi. Tai paprastai atlieka gimdymo namų personalas. Tik ką gimusio naujagimio oda būna blyškiai melsva, bet, jam pradėjus kvėpuoti, greit parausta ir vėliau pasidaro ryškiai raudona. Maždaug 2-3 dienų naujagimių oda pagelsta – tai fiziologinė naujagimių gelta. Ji išsivysto yrant raudoniesiems kraujo kūneliams – eritrocitams, kai, atsiradus savaiminiam kvėpavimui, jų perteklius jau nebereikalingas. Tuomet atsipalaidavusį bilirubiną kepenys nesuspėja paversti tulžimi, ir oda, akių junginės nusidažo gelsvai. Ši gelta nepavojinga, nors pirmą gyvenimo savaitę ji pamažu progresuoja, bet paprastai per 2 savaites pranyksta. Tik retai ji laikosi 3 savaites ir ilgiau. Šios geltos gydyti nereikia.

Daug rečiau atsiranda labai ryški gelta, kai nesutampa motinos ir kūdikio kraujo grupės, ypač kai neatitinka rezus faktorius (motina yra rezus neigiama, o vaisius rezus teigiamas). Tuomet išsivysto sunki gelta, pavojinga kūdikio sveikatai ir net gyvybei. Tokius naujagimius intensyviai gydo gimdymo namuose.

Pirmais gyvenimo metais kūdikį reikia sverti kas mėnesį

Maudymas. Labai mažos kūno masės (mažesnės kaip 1-1,5 kg) neišnešiotus kūdikius geriau pirmas 2-3 savaites nemaudyti. Paprastai pakanka jiems po kiekvieno tuštinimosi apiplauti užpakaliuką. Sveriantieji 1,5 kg ir didesni pradedami maudyti 1,5 savaitės amžiaus.

Kambario, kuriame maudomas naujagimis, temperatūra turi būti ne žemesnė kaip 25°C. Po maudymo jis aprengiamas sušildytais drabužiais. Užkrečiamųjų ligų profilaktika. Neišnešioti kūdikiai labai neatsparūs infekcijai, ypač ūminei respiracinei virusinei infekcijai, gripui ir viduriavimui. Todėl nepatartina jų bučiuoti, ypač kai suaugę sloguoja, kosti.

Taip pat svarbu neleisti pašaliniams asmenims imti kūdikį ant rankų, autobusais, kur galimi kontaktai su sergančiaisiais nereikia kviestis svečių arba su juo eiti į svečius, važiuoti traukiniais kad kūdikis neviduriuotų, jį reikia girdyti virintu vandeniu, o ruošiant jam maistą, sultis,- laikytis higieninių reikalavimų. Kūdikių nepermaitinti.

Laikantis nurodytų reikalavimų, net labai mažos masės gimę kūdikiai išauga sveiki. Iš pradžių, palyginus su išnešiotais naujagimiais, 14 fizinis ir psichinis vystymasis gali kiek atsilikti (kartais net 46 mėnesiais). Tačiau dauguma neišnešiotų naujagimių savo bendraamžius pasiveja jau pirmų metų pabaigoje, o kiti tik 2-2,5 metų.

Fizinis kūdikių vystymasis. Pagrindiniai fizinio vystymosi rodikliai yra kūno masė, ūgis, galvutės bei krūtinės apimtis.

Kūno masė. Išnešiotų naujagimių kūno masė normaliai būna 3200-3500 g. Per pirmas 3-4 dienas naujagimio kūno masė sumažėja 150-300 g. Tačiau šis deficitas greitai atsistato, ir kūdikių masė nuolat didėja. Per pirmą mėnesį ji padidėja vidutiniškai 600, kartais net 1000 g, per antrą 800-1000, per trečią – 750-800, per ketvirtą 750, per penktą – 700, per šeštą – 650, per septintą – 450, per 600, per aštuntą – 550, per devintą – 500, per dešimtą vienuoliktą – 400 ir per dvyliktą – 350 g.

Vienerių metų vaikas vidutiniškai turi sverti 10,5 kg. Antrais gyvenimo metais vaiko kūno masė priauga vidutiniškai 2,5, trečiais – 2 kg. Nuo 3 iki 10 metų vaiko kūno masė vidutiniškai kasmet padidėja 2, o nuo 10 iki 15 metų – po 3-4 kg.

Pirmais gyvenimo metais kūdikį reikia sverti kas mėnuo, kad būtų galima orientuotis, ar jis gerai auga, ar jam pakanka maisto. Jei kūno masė auga blogai, tai sveriama dažniau. Aukščiau nurodytas kasmėnesinis kūno masės padidėjimas yra orientacinis, jis gali svyruoti 100 g į vieną ar į kitą pusę.

Neretai pasitaiko, kad vieną mėnesį kūdikis priauga mažiau negu norma, užtai kitą mėnesį daugiau, tačiau kelių mėnesių prieaugio vidurkis yra artimas normaliam prieaugiui. Jei sistemingai kas mėnuo kūno masė auga nenormaliai, tai reikia išsiaiškinti priežastis, pirmiausia, ar pakankamai jis privalgo.

Naujausi įrašai