Paulius – apie viską….

Visas temas pradėkime nuo saves….

Category Archive Sveikata ir medicina

  • Home   /  
  • Archive by category "Sveikata ir medicina"
    • ( Page3 ) ( Page3 )

Naujagimių krūtelių pabrinkimas

Naujagimiams ant nosies galiuko bei sparnelių neretai būna gelsvai baltų taškelių, tai susikaupęs sekretas odos riebalų liaukose. Šie pakitimai greit praeina savaime ir jų gydyti nereikia.

Ant pečių ir nugaros būna švelnūs gyvaplaukiai. Tai normalus reiškinys. Galvos plaukuotumas būna nevienodas. Vieni gimsta gana ilgais plaukais, o kitiems jie ilgai neauga, būna reti. Tai priklauso nuo individualių kūdikio savybių.

Neretai tėvus jaudina įvairios rausvos dėmės ant akių, veido, pakaušio srityse. Jos atsiranda dėl vietinių kraujagyslių išsiplėtimo ir praeina be gydymo per 3-4 mėnesius.

Kartais naujagimių odoje atsiranda raudonų dėmių, arba papulių, panašių į nudilginimą. Tai dažniau būna naujagimiams, linkusiems į alergiją, kai motinos valgo daug šokolado, kiaušinių, apelsinų, mandarinų ar kitų citrusinių vaisių. Nustojus motinai vartoti šiuos maisto produktus, išbėrimas praeina.

Krūtelių pabrinkimas. Pirmomis dienomis naujagimiui, nepaisant kokios lyties, padidėja krūtelės (didžiausios būna 5-10 gyvenimo dieną). Tai fiziologinis naujagimių pieno liaukų pabrinkimas veikiant hormonams, gaunamiems su motinos pienu. Oda virš padidėjusių krūtelių dažniausiai nepakitusi, tik kartais kiek paraudusi ir apčiuopiant truputį skausminga. Šio krūtelių pabrinkimo gydyti nereikia. Jokiu būdų jų negalima liesti ir nereikia stengtis išspausti sekreto. Po 2-3 savaičių krūtelės savaime pradeda mažėti.

Nesilaikant higieninių reikalavimų, dažnai traumuojant krūteles, į jas gali patekti pūlinius sukeliančių bakterijų ir išsivystyti krūtelių uždegimas mastitas. Tuomet krūtelės dar labiau pabrinksta, parausta virš jų oda, gali pakilti kūno temperatūra. Šiuo atveju reikia tuoj pat kreiptis į gydytoją.

Kaulų sistema. Kūdikių kaulai minkšti, elastingi, nes juose yra mažiau kietų medžiagų, o daugiau vandens. Jie rečiau lūžta, o lūžę greičiau suauga. Anksti kūdikius sodinant, netaisyklingai jiems sėdint ar per anksti statant ant kojų, gali deformuotis krūtinės ląsta, iškrypti stuburas, kojos. Visos šios deformacijos dažnai vystosi sergant kūdikiui rachitu.

Kaukolėje tarp kaktos ir viršugalvio kaulų yra didysis (3,0X3,0 cm). momenėlis, kur visai nėra kaulo. Paprastai šis momenėlis užauga antrųjų metų pradžioje (maždaug 14 mėnesį). Sergant rachitu ar kitomis retesnėmis ligomis, jis gali užaugti daug vėliau. Naujagimio galva palyginti didelė. Ji sudaro apie 1 kūno ilgio (suaugusiojos).

Naujagimio ir kūdikio priežiūra

Nesidžiaukite, kai kūdikio kūno masė per greit auga, t. y. Kartais daugelį mėnesių po 1000 g ir daugiau. Toks kūdikis gali anksti nutukti, pasidaryti neatsparus ligoms, o susirgęs sunkiai sirgti: Tokiais atvejais ribokite maistą, t. y. duokite valgyti tiek, kiek priklauso pagal jo amžių, o ne tiek, kiek jis nori.

Žinoma, stengiantis kūdikiui galima sumaitinti maisto daugiau, negu jam reikia. Tačiau, pripratęs prie gausaus maisto, kūdikis jo reikalaus vis daugiau ir daugiau, o negavęs verks. Nesijaudinkite, jei kartais kūdikis, suvalgęs savo normą, dar verkia, ieško krūties ar buteliuko. Svarbu sistemingai kūdikį sverti.

Jei masė auga normaliai, tai verkiantį kūdikį nuraminkite, duodamos ne pieno ar kito maisto, o truputį pasaldintos arbatos. Vyresnius, verkiančius kūdikius nuraminkite, nukreipdamos jų dėmesį žaislais, užkalbindamos ir kt. Daug valgančius kūdikius prie normalaus maisto kiekio galima pripratinti per 2-3 savaites. Tik reikia, kad visi namiškiai (mama, senelė ir kt.) laikytųsi nustatytų maitinimo valandų ir duotų maisto tik tiek, kiek reikia pagal jų amžių.

Ūgis. Išnešioti naujagimiai gimsta vidutiniškai 50 cm ilgio. Mergaitės paprastai būna kiek mažesnės negu berniukai. Per pirmus gyvenimo metus kūdikiai užauga 25-27 cm: per pirmą gyvenimo ketvirtį kas mėnuo po 3, per antrą – po 2,5, per trečią 1,5, per ketvirtą – po 1 cm. Vienerių metų kūdikio ūgis yra 75-77 cm. Antrais gyvenimo metais vaikas paauga apie 11 cm (86-88 cm), trečiais apie 8 cm (94-96 cm), o vėliau – vidutiniškai po 5 cm kasmet. Lytinio brendimo laikotarpiu ūgis didėja intensyviau,

Galvos ir krūtinės apimtis. Naujagimio galvos apimtis vidutiniškai esti 34, o krūtinės 32 cm. Per metus galva paauga 12 cm, t. y. vidutiniškai po 1 cm per mėnesį. Pirmais gyvenimo mėnesiais galva auga intensyviau. Krūtinės apimtis per metus padidėja 16 cm.

Naujagimio ir kūdikio priežiūra. Naujagimis gimsta bejėgis, todėl nuo pat pirmų gyvenimo minučių jam reikia pašalinės pagalbos. Kadangi dabar visos moterys gimdo stacionaruose, tai pirmą gyvenimo savaitę naujagimius prižiūri patyręs medicinos personalas. Iš gimdymo namų motina su naujagimiu paprastai grįžta, kai jis būna 6-7 dienų. Tuomet jo priežiūra rūpinasi tėvai.

Kas žinotina apie kūdikio priežiūrą. Virkštelės priežiūra. Gimdoje vaisius su motina yra sujungtas per placentą ir virkštelę. Pastaroji susideda iš dviejų arterijų ir venos.

Virkštelės vena iš placentos teka arterinis kraujas, prisotintas deguonies ir maisto medžiagų. Virkštelės arterijomis teka veninis kraujas, kuris iš vaisiaus neša medžiagų apykaitos produktus į placentą, o iš motinos organizmą. Taip vaisius gauna reikalingą čia jie patenka normaliam vystymuisi deguonį bei maisto medžiagas ir apsivalo nuo žalingų medžiagų apykaitos produktų. Kai kūdikis gimsta ir pradeda savarankiškai kvėpuoti, deguonis į organizmą patenka pro plaučius, odos o medžiagų apykaitos produktus išskiria inkstai, todėl virkštelė nebereikalinga. Ji perrišama ir perkerpama.

Likęs prie naujagimio virkštelės galas steriliai aprišamas. Perrišus virkštelę, vena ir arterijos užanka ne iš karto, todėl dar kurį laiką į jas gali patekti infekcija ir sukelti sunkias naujagimių ligas. Paprastai 6-8 dieną virkštelė nukrinta, ir lieka bambutės žaizdelė, į kurią taip pat gali patekti infekcija ir sukelti bambutės uždegimą arba kitas komplikacijas. Antros savaitės pradžioje bambutės žaizdelė užgyja. Kol bambutė šlapiuoja, ji valoma vata, sumirkyta spirite, pabarstoma streptocido ar kseroformo milteliais ir uždengiama steriliu tvarsčiu.

Jei bambutė ilgai šlapiuoja arba iš jos pasirodo pūlingų išskyrų, tai naujagimį tuojau reikia parodyti gydytojui, nes gali išsivystyti bambutės uždegimas, pilvaplėvės uždegimas ar net sunkus kraujo užkrėtimas. Šias ligas turi gydyti tik gydytojas.

Vaisių neigiamai veikia žalingi motinos įpročiai

Venkite kontakto su sergančiaisiais užkrečiamosiomis ligomis, taip pat su karščiuojančiais suaugusiais ir vaikais. Galite užsikrėsti ir nuo sergančių gyvulių: šunų, kačių, karvių, kiaulių. Neglostykite, nenešiokite sergančių šunų, kačių, griežtai laikykitės asmens higienos taisyklių. Būdamos nėščios, būtinai kelis kartus pasitikrinkite dantis ir juos išsigydykite. Klausykite gydytojo patarimų, kruopščiai vykdykite jo paskyrimus.

Vaisių neigiamai veikia žalingi motinos įpročiai: alkoholio vartojimas ir rūkymas. Ypač pavojingas alkoholis, kuris patenka į vaisiaus kraują ir sutrikdo jo medžiagų apykaitą, normalų vystymąsi. Todėl kūdikis gali gimti su neišsivysčiusiomis rankomis ar kojomis, vėliau gali išryškėti žvairumas, įgimtas kurtumas ir labai skaudus dalykas vaikas nesugebės mokytis bendrojo lavinimo mokykloje. Žinokite, alkoholis-būsimų kartų priešas. Ne mažiau pavojingas ir rūkymas. Kančiosios dažniau gimdo prieš laiką, joms neretai pakyla kraujospūdis ir tinsta kojos, naujagimiai būna blogai išsivystę, nes vaisiui nuolat trūko deguonies.

Jeigu blogiau pasijutote, suskaudo galvą ar naktį blogai miegojote, truputį pakilo temperatūra, neskubėkite gerti pirmų po ranka pasitaikiusių vaistų, nesivadovaukite draugių patarimais ir savo medicininių žinių nuotrupomis.

Įsidėmėkite, net tabletė nuo galvos skausmo gali pakenkti jūsų kūdikiui. Pastaruoju metu įrodytas per 400 įvairių vaistų neigiamas poveikis vaisiui. Daugelis medikamentų, kurie jums nežalingi, kūdikiui gali pakenkti. Todėl nevartokite jokių vaistų be gydytojo žinios, o pas jį nuėjusios, pasakykite, jog esate nėščia.

Buityje, pramonėje, žemės ūkyje vis dažniau susiduriate su įvairiausiomis cheminėmis medžiagomis. Dalis jų gali būti kenksmingos vaisiui. Ypač pavojingi herbicidai, benzolas, acetonas, cheminės medžiagos su gyvsidabrio junginiais. Jeigu dirbate su cheminėmis medžiagomis, kreipkitės į moterų konsultaciją ir vidaus ligų gydytoją, kurie patars, ar galite dirbti su konkrečiomis cheminėmis medžiagomis. Būdamos nėščios, galite dirbti įprastinį darbą, jeigu nesusiduriate su vaisiui kenkiančiais veiksniais: spinduliavimu, vibracija ir kt.

Jeigu darbo sąlygos yra kenksmingos jūsų sveikatai, tai, tarpininkaujant moterų konsultacijos gydytojams, darboviečių administracija ir visuomeninės organizacijos jau nuo pirmo nėštumo mėnesio jums turi pakeisti darbą.

Nėščiajai netinka ir sunkus fizinis ar susijęs su staigiais judesiais, dažnu lankstymusi darbas. Jai, kaip ir apskritai moterims, nepageidautinas, tiesiog žalingas ilgas sėdėjimas. Tuomet užkietėja viduriai, daug kraujo priplūsta į lytinius organus ir kojas. Dėl to gali išsiplėsti kojų venos. Be to, nuolat sėdint ir mažai judant, kvėpavimas būna negilus ir vaisius blogai aprūpinamas deguonimi, kuris būtinas jo harmoningam vystymuisi. Stenkitės dažnai keisti kūno padėtį, pavaikščioti, išeiti į gryną orą, neskubant atlikti kelis mankštos pratimus. Pradėjus plėstis venoms, sėdėdamos laikykite kojas horizontaliai.

Jeigu yra galimybė, darbo metu kelis kartus per dieną po dešimt minučių pagulėkite ant šono. Nemanykite, kad jums geriausia nieko neveikti. Juk tuomet nutuksite, suglebs raumenys ir sunkiau gimdysite.

Naujagimio kraitelis

Naujagimio kraitelis. Vieną du mėnesius prieš gimdymą pasirūpinkite vystyklais, drabužiais, patalyne. Naujagimiui per parą reikia 20-24 marlinių, 20 medvilninių (drobinių), 6-8 flanelinių vystyklų. Jų dydis – 80×90 cm, be to, jie turi būti be siūlių. Vietoj marlinių vienkartiniam naudojimui labai tinka popieriniai vystyklai. Taip pat reikia turėti 4-5 plonus medvilninius (lininius) ir tiek pat flanelinių marškinėlių. Jie turi būti be sagų, tik su raišteliais.

Nupirkite 2 šiltas antklodes ir 3 antvalkalus, 3 paklodes, nedidelę pagalvėlę (tik ne pūkinę) ir 3 užvalkalėlius. Reikia 3 kepuraičių: vienos flanelinės, vienos medvilninės (plonos), vienos vilnonės. Kambaryje naujagimis turi būti be kepuraitės. Jos uždedamos vežant jį į lauką arba kai jis serga ausų uždegimu.

Įsigykite po 10 šiltų ir plonų šliaužtinukų. Nuo 4-5 savaitės kūdikį renkite šliaužtinukais. Tuomet jis vikriau judės, geriau vystysis fiziškai. Į šliaužtinukus įdėkite sulenktą marlinį arba popierinį vystyklą.

Jeigu kūdikis nešunta, po marliniu vystyklu įdėkite gabaliuką polietileninės plėvelės, kad neperšlaptų viršutiniai vystyklai. Šliaužtinukus visada pirkite didesnius, kad nevaržytų sparčiai augančio kūdikio judesių.

Kūdikiui nesiūkite ir nepirkite jokių drabužių, juo labiau vystyklų iš sintetinių, blogai praleidžiančių orą ir drėgmę medžiagų.

Kūdikiui nešti į lauką šaltuoju metų laiku nupirkite ,,vokelį”, šiltą kombinezoną ar miegmaišį su gobtuvu, vilnonį kostiumėlį ir vilnones puskojines.

Lovutei įsigykite čiužinį ir nedidelę pagalvėlę, klijuotę, kurią klosite ant čiužinio, kad jis nesušlaptų. Taip pat reikia turėti termometrus kūno ir vandens temperatūrai matuoti, bukais galais žirkles, muilinę su ,,Vaikų” muilu, švelnią nedidelę kempinę, nediduką balionėlį, šepetį rankoms plauti, vaikišką kremą, sterilaus vazelino aliejaus, emaliuotą dubenį naujagimiui apiplauti, termoforą, plastmasinę arba emaliuotą vonelę kūdikiui maudyti, koja atidaromą metalinę dėžę arba didesni emaliuotą su dangčiu kibirą sudėti nešvariems vystyklams, ryškius, didokus 3-4 skirtingų formų ir spalvų barškučius. Juos 3 savaičių kūdikiui pakabinsite virš lovutės (vežimėlio) ne daugiau kaip 30-40 cm aukštyje ir kasdien keisite.

Naujagimis paprastai gimsta be dantų

Dantys. Naujagimis paprastai gimsta be dantų. Pirmieji dantys prasikala 6-8 gyvenimo mėnesį. Labai retai pasitaiko, kad kūdikis gimsta su dantimis. Tai labai trukdo natūraliam maitinimui, nes dantimis sužeidžiama krūtis.

Pirmiausia išdygsta apatiniai viduriniai, vėliau viršutiniai viduriniai ir viršutiniai šoniniai kandžiai. Pirmų metų pabaigoje prasikala ir apatiniai šoniniai kandžiai. Vienerių metų vaikas jau 5-7 metų vaikui prasikala pirmieji pastovieji krūminiai dantys. Nuo 7-8 metų pieniniai dantys pradeda kristi ir auga pastovieji tokia pat tvarka kaip ir pieniniai.

Dantų kalimasis – fiziologinis reiškinys. Paprastai dygstant dantims, kūdikių būklė pakinta nežymiai. Jautresnės nervų sistemos kūdikiai gali būti neramūs, jiems truputį pakyla temperatūra, šiek tiek sutrinka virškinimas. Tuomet kūdikių nereikia gydyti silpni, tai raumenų sistema. Kadangi naujagimių raumenys ploni jie nenulaiko galvutės. Todėl, pirmuosius 2 mėnesius imant kūdikį ant rankų, reikia ja prilaikyti. Naujagimių rankų ir kojų raumenys hipertoniški. Jie guli surietę kojas per kelius, o rankas – per alkūnes. Tokia būklė trunka 2-2,5 mėn., todėl pirmaisiais mėnesiais nereikia per jų tiesti.

Kvėpavimo organai. Naujagimio nosis maža, jos angos labai siauros, gleivinė švelni, joje gausu kraujagyslių. Net nedidelė sloga naujagimiui rimta liga.

Gerklų plyšys taip pat siauras. Jame gausu limfoidinio audinio ir kraujagyslių, todėl net nestiprus uždegimas gali labai sutrikdyti kvėpavimą.

Dėl iškilios šonkaulių padėties ir silpnų tarpšonkaulinių raumenų kūdikiai kvėpuoja negiliai ir dažnai. Kvėpavimo ekskursijų dydis priklauso nuo diafragmos susitraukimų amplitudės.

Kūdikiui augant, stiprėja tarpšonkauliniai raumenys, gilėja ir retėja kvėpavimas. Dėl nedidelių krūtinės ląstos ekskursijų naujagimių plaučiai nepakankamai prisipildo oro ir kuriam laikui lieka subliuškę, dėl to atsiranda deguonies nepakankamumas. Ypač jis padidėja, kai blogai vėdinamos patalpos, kūdikiui išpučia vidurius (meteorizmas) arba dėl rachito ar kitų ligų deformuojasi krūtinės ląsta. Verkiant plaučiai geriau ventiliuojasi, todėl nedidelis kūdikio verksmas kartais net naudingas.

Širdis. Naujagimio širdis sudaro apie 0,9% visos kūno masės, o suaugusiojo tik 0,5%. Ji labai smarkiai auga pirmais gyvenimo metais. Kūdikio pulsas yra palyginti dažnas. Naujagimio širdis plaka 140, metų vaiko 120, 5-6 metų 100, vyresnių kaip 5-6 metų 80-90 kartų per minutę. Kūdikio pulso dažnumas labai svyruoja. Tai priklauso nuo riksmo, judesių, pakilusios kūno temperatūros ir kitų priežasčių. Geriausiai kūdikio pulsą galima suskaičiuoti jam miegant.

Naujausi įrašai