Gyvenamojo būsto rinka

Prieš porą metų (2008 m.) Panevėžyje vidutinė būsto kredito suma siekė apie 130 tūkst. Lt, dabar ji nukritusi kone perpus – maždaug iki 70 tūkst. Lt. Šiuo metu būstui pirkti dažniausiai skolinamasi 15–20 metų, kai anksčiau gana dažnas klientas rinkdavosi 40 metų laikotarpį kreditui grąžinti.

Būsto ieškančius panevėžiečius labiausiai domina vakarinis miesto rajonas. Populiariausiame vakariniame rajone dviejų kambarių butą šiuo metu galima įsigyti vidutiniškai už 70 tūkst. Lt. Pigiausi būstai Marijonų, Vilties gatvėse. Pirkėjams nėra privalumas nei šioje miesto dalyje įsikūrę prekybos centrai, nei švietimo įstaigos, nei parkas. Už poros kambarių butą šiame rajone sutinkama mokėti maždaug 60 tūkst. Lt.

Būsto rinka Panvėžyje

Būsto ieškantys pirkėjai įvertina ne tik infrastruktūrą, bet ir namo statybos metus. Be to, kaina krenta, jei netoliese yra bendrabučių. Rinką akylai stebinčios nekilnojamojo turto bendrovės situaciją Panevėžyje vertina dvejopai. Vienos įžvelgia pagyvėjimo ženklų, kitos jų bent artimiausiu metu nemato. Pasak „Ober-Haus“ Panevėžio filialo atstovų su praėjusių metų vasara ir rudeniu, butų kainos nukrito. Juntamas judesys, bankai pradėjo teikti paskolas. Dviejų kambarių butas Panevėžyje vidutiniškai dabar kainuoja nuo 70 tūkst. iki 90 tūkst. litų, jie iki šiol išlieka populiariausi. Už vieno kambario butą prašoma nuo 40 tūkst. iki 55 tūkst. Litų. Trijų arba keturių kambarių butų kainos panašios, gerai įrengtas gali kainuoti apie 170 tūkstančių kitų.

Kiek kitokios nuomonės apie nekilnojamojo turto rinką mieste „Paninvestus“ įmonė. Nekilnojamojo turto ekspertai teigia, kad pardavėjai nelinkę už tokią sumą savo būstų parduoti. Rinka sustingusi, reikia tikėtis didesnio sukrėtimo, nes atsigavimo ženklų nematome, mintimis apie nekilnojamojo turto rinką dalijosi „Paninvestus“.

Grafike (5 pav.) galime matyti kokios vyrauja vieno kvadratinio metro būto kainos Panevėžyje. Laikotarpis 02.2010 m. – 11.2010 m.

Iš grafiko matyti, kad per laikotarpį 02.2010 m – 11.2010 m. kaina nukrito nuo 2216 Lt. iki 1886 Lt. Šis laikotarpis rodo, kad žmonės mažina kainą, taip norėdami greičiau parduoti. Konkurencija NT rinkoje dabar domina tik pasiturinčius pirkėjus (kuo mažiau konkurentų, tuo pigiau galima įsigyti turto), bet daugeliui ir pirkėjų, ir pardavėjų svarbiausia – žinoti, kada kainos stabilizuosis ir vėl pradės kilti.

2009 m. pabaigoje – 2010 m. pradžioje Panevėžio būsto rinkoje pasirodė pirmieji stabilumo ženklai, o 2010 viduryje užfiksuoti pirmieji teigiami kainų pokyčiai (6 pav.).

Kalbant apie paklausą būtų rinkoje lyginant 2010 m. su 2007 m. paklausa krito – 44,3 %. O lyginant 2010 m. su 2009 m. paklausa kilo 76,4 % (7 pav.)

Komercinių patalpų rinka Panevėžyje

Seniausiu ir vienu aktyviausiu galime sakyti pramoniniu patalpu sektoriu Panevėžyje. Panevėžio miestu pirmieji susidomėjo skandinavų investuotojai, o ypatingai norvegai. Pirmą kartą norvegų pramoninkai Panevėžyje apsilankė daugiau nei prieš 10 metų. Nuo to laiko Panevėžyje ir jo apylinkėse įkurta išties nemažai gamybinių įmonių.

Aktyvų galima laikyti ir prekibinių patalpų sektorių. Tačiau šio sektoriaus t.y ypatingai didelių prekybos centrų plėtra, palyginti su kitais Lietuvos didmiesčiais, buvo nedidelė (10,11 pav.)

Vandens imtuvų ir valymo įrenginių charakteristika

Vandens imtuvu vadinamas natūralus ar dirbtinis vandens takas (rečiau baseinas arba vandeniui laidus požeminis sluoksnis), kuris sugeba priimti iš šlapių žemės plotų drėgmės perteklių, nedarydamas žalos kitiems plotams. Surinktas vanduo perleidžiamas per nuotekų valymo įrenginius.

Vandens imtuvais bei valymo įrenginiai gali būti upės, upeliai, kanalai, griovos, raguvos, ežerai, kūdros, vandeniui laidūs žemės sluoksniai.

Nuotekų valymo įreniginių charakteristikos priklauso nuo to, koks yra apkrovimas ir įtekėjimas į įrenginius. Gyvenamuosiuose namuose dažniausiai nėra tokio didelio apkrovimo kaip kavinėse viešbučiuose ir pan.

Valymo įrenginiai dažniausiai būna mažesnės upės ir upeliai, kurie dažnai būna vingiuoti, supelkėję, užaugę vandens augmenija ir todėl reikalauja reguliavimo darbų. Dėl vingiuotumo, mažo nuolydžio ir užaugimo augalais vandens greitis supelkėjusiose vagose esti mažas, dėl to vanduo vagoje nuolat laikosi aukštai — arti žemės paviršiaus — ir neleidžia sunktis į vagą gruntiniam vandeniui. Potvyniai tokiose upėse ir upeliuose užtrunka ilgai.

Supelkėjusių upių, upelių slėniai dažniausiai esti lygūs, turi mažą skersinj nuolydj. Prievaginiai aliuvinitl sąnašų volai būna neaukšti. Upės slėnyje toliau nuo vagos sąnaštj nebūna. Slėniai būna apaugę alksniais, karklais ir vandenį mėgstančia žoline augmenija.

Upelių slenis kaip valymo įrenginiai

Supelkėjusių upių ir upelių slėniams daro jtakos aliuviniai ir deliuviniai procesai. Aliuvinio proceso jtakoje susidaro prievaginiai aliuvinių sąnašų, volai. Intensyviau vykstant aliuviniam procesui, nešmenys nusėda ir toliau nuo upės ar upelio vagos. Dėl vandens srovės nevienodumo salpoje sąnašos susiklosto taip pat nevienodai, ir slėnys pasidaro nelygus, banguotas. Nusėdant nešmenims, j durpes patenka daug mineralinių priemaišy. Kartais durpės net apsidengia storesniu aliuvinių mineralinių nuosėdų sluoksniu. Deliuviniam procesui vykstant, kinta upės slėnis paterasio zonoje. Nuo aukštesnių vietų žemės paviršiumi, griovomis, raguvomis ir upeliais atsrūvantis vanduo neša daug jvairių medžiagų ir suguldo jas arčiau slėnio pakraščių. įsirėžiant į slėnį įgriovoms, vandentakoms ir upeliams, susidaro sąnašų kūgiai. Supelkėjusiuose slėniuose potvyniai užtrunka ilgai, tačiau vandens horizontas juose nebūna aukštas. Kai upės vaga sureguliuojama, jos pralaidumas padidėja, nes mažiau veikia vandens tekėjimą stabdantieji veiksniai, ir potvynis greičiau praeina.

Upių, upelių reguliavimas ir jų slėnių nusausinimas iš pagrindų pakeičia jų natūralinj būvj. Smėlio grunte arba gerai susiskaidžiusiame durpyne tekantieji upeliai turi labai nepastovią vagą. Patistj-viksvų durpyne arba molingame grunte tekančios vagos yra pastovios.

Ežerai vandens imtuvais gali būti tuo atveju, jeigu jų vandeniui yra kur nutekėti, o vandens horizontas yra žemiau už jleidžiamų j juos mažesnių nusausinimo kanalų dugną arba žemiau už jprastąjj vandens horizontą didesniuose kanaluose. Tinkamų vandens imtuvais ežerų gilumas nuo kranto turi staigiai didėti, kad nešmenims būtų vietos nusėsti.

https://lt.wikipedia.org/wiki/Nuotekos

Mokestis už krovinių gabenimą universaliais vagonais Vilniuje

Mokestis už krovinių gabenimą universaliais vagonais. Važtos mokestis yra nustatomas už faktinį siuntos svori vagone, neatsižvelgiant į krovinio rūšį. Šis siuntos svoris privalo būti ne mažesnis kaip 10 tonų. Už krovinių gabenimą universaliais vagonais — dengtais, pusvagoniais ir platformomis mokestis nustatomas pagal 1 tarifų schemą.

Pasak damtransa.lt – kurie užsiima krovinių pervežimu Vilniuje, už krovinių gabenimą universaliais vagonais — dengtais, pusvagoniais ir platformomis, nepriklausančiais geležinkeliui (krovinio savininko nuosavi arba išsinuomoti vagonai), mokestis nustatomas pagal 2 tarifų schemą. Kraunant daugiau nei 70 tonų važtos mokestis nustatomas pagal skiltį 60-70 toną pridėjus mokestj už vieną toną, padaugintą iš krovinių tonų, viršijančių 70, skaičiaus.

Gabenant buitinės paskirties krovinius, kurių siuntėjai arba gavėjai yra fiziniai asmenys, mokestis skaičiuojamas už krovinio svorj vagone ne mažesnį kaip 10 tonų pagal 1 schemą. Jeigu vagone kroviniui sudėti naudojami papildomi jrengimai — stovai, kasetės, piramidės ir pan., jų svoris yra nurodomas vežimo dokumentuose, o mokestis imamas už krovinio neto ir papildomų jrenginių svorį.

Mokestis už krovinių gabenimą refrižeratoriniais vagonais:

už greitai gendančių krovinių gabenimą geležinkeliams priklausančiais refrižeratoriniais (izoterminiais) vagonais:
grupiniais refrižeratoriniais riedmenimis;
- atskiru refrižeratoriniu vagonu;
- pagal 5 schemą;
- už greitai gendančių krovinių gabenimą nepriklausančiais geležinke-
liams refrižeratoriniais vagonais (nuosavais arba išsinuomotais) — pagal 6 schemą.
- kraunant daugiau nei 40 tonų važtos mokestis nustatomas pagal skiltj
„už vagoną”, pridėjus mokestj už vieną toną, padaugintą iš krovinių tonų, viršijančių 40, skaičiaus;
- jeigu kroviniai gabenami refrižeratoriniu vagonu Nr. 2 su tarnybinėmis
patalpomis arba Vokietijos gamybos penkių vagonų sekcijos refrižeratoriniu vagonu Nr. 3 su elektros stotimi, taikoma 30 proc. nuolaida;
- gabenant refrižeratoriniu vagonu j vieną stotj, dvi arba tris greitai gendančių krovinių siuntas, mokestis skaičiuojamas proporcingai siuntų svoriui nuo sumos (tarifo), kuri yra nustatyta visam refrižeratoriniam vagonui, neatsižvelgiant j siuntos svorį.

Mokestis už krovinių gabenimą vagonais-cisternomis.

Šis mokestis skaičiuojamas atsižvelgiant j gabenamų krovinių rūšį:

nafta ir jos produktai;
suskystintos dujos, angliavandeniai;
spiritas, fenolis ir kiti kroviniai.

Kraunant daugiau kaip 50 tonų, važtos mokestis nustatomas pagal skiltj „už vagoną”, pridėjus mokestį už vieną toną, padaugintą iš krovinių tonų, viršijančių 40, skaičiaus.

Važtos mokestis pagal 9 ir 10 schemas imamas už visą vagoną, jei faktinis krovinio svoris yra iki 26 t imtinai. Jei vagonas pakrautas daugiau kaip 26 t sveriančiu kroviniu, važtos mokestis nustatomas pagal skiltj „už vagoną”, pridėjus mokestj už vieną toną, padaugintą krovinių tonų, viršijančią 26, skaičiaus.

Važtos mokestis pagal 11 ir 12 schemas imamas už visą keturašį vagoną, neatsižvelgiant į krovinio svorį.

šaltinis: krovinių gabenimas

Ar elektromobilis yra prabanga? Dabr ir prieš 100 metų

Važiuoti elektros varomu savaeigiu ekipažu daug maloniau negu gariniu. Mat anas buvo be galo triukšmingas padaras: garsiai šnypšdami, iš katilo tumulais virto garai, sunkūs ratai aidžiai dardėjo grindiniu… Pirmieji automobiliai su benzininiais varikliais važiuodami taip pat keldavo didell triukšmą — šiuo požiūriu elektriniai ekipažai ir už juos pasirodė pranašesni, nes važiavo tolygiai, netrūkčiodami, buvo lengvai eksploatuojami ir prižiūrimi, vairuoti juos nebuvo sunku. Elektros variklis veikdavo beveik be triukšmo, elektromobiliu be jokio vargo galėjai greit pajudėti iš vietos.

Elektromobilių akumuliatoriai, tiekiantys srovę, buvo įrengti po kėbulo grindimis, o užpakalinius ekipažo ratus sukdavo elektros variklis per krumpliaratinę pavarą.

Bene pirmasis elektromobilį „pripažino” Londonas šie savaeigiai ekipažai čia tampa itin svarbia miesto transporto priemone. 1897 m. Londone įkuriama speciali elektromobiliu, eksploatavimo įmonė — Electric Cab Co. Tais pačiais metais panaši miesto transporto kompanija, naudojusi Electric Carriage and Wagen Company firmos elektrobusus, įkuriama ir Niuj orke.

Elektromobilių istorija

Įdomi elektromobilių istorija mūsų šalyje. Elektrotechnika ano šimtmečio Rusijoje jau turėjo tvirtas tradicijas, puoselėtas M. Lomonosovo, V. Petrovo, E. Lenco ir kt., taigi elektromobilio idėja čia negalėjo būti visiškai netikėta. Panaudoti rusų elektrotechnikos laimėjimus savaeigių ekipažų kūrime vienas iš pirmųjų pasišovė inžinierius Ipolitas Romanovas.

Įgyvendinti savo sumanymus I. Romanovas pradėjo aštuntajame devynioliktojo amžiaus dešimtmetyje. Jis sukūrė tris ekipažų tipus: penkiolikos vietų elektrinį omnibusą, dvivietį elektrinį ekipažą su uždaru kėbulu ir tokį pat atvirą. Visus juos varė Romanovo sukonstruoti akumuliatoriai, kurie buvo visai nesunkūs. Jie tiekė srovę elektros varikliams, kurie per grandininę pavarą suko varančiuosius ekipažo ratus. Kiekvienas ratas turėjo savo elektros variklį, įtaisytą po kėbulu. Vairuotojas reguliavo greitį specialiu jungikliu ir vairavo elektromobilį sėdėdamas jo gale, už keleivių. Romanovo ekipažo kėbulas buvo lengvas, pagamintas iš specialių presuotos medienos ir drobės lakštų, rėmas buvo pagamintas iš plieninių vamzdžių. Elektromobilis galėjo važiuoti iki 38 km/h, akumuliatorių srovės pakako šešiasdešimt penkiems kilometrams kelio.

Elektra varomas I. Romanovo savaeigis ekipažas pasižymėjo techniškai pažangia konstrukcija ir galėjo būti sėkmingai naudojamas Rusijos miestų transporte. 1901 m. Peterburge įvyko oficialus Romanovo elektromobilių bandymas, kurio tikslas buvo nustatyti, ar jie tinka vežioti keleivius. Bandymas buvo itin sėkmingas, ir miesto valdžia net numatė įrengti Peterburge elektrobusų eismą dešimčia maršrutų. Deja, šis sumanymas taip ir liko neįgyvendintas.

tekstą parengė: https://getcar.lt/automobiliai/ – prabangių automobilių nuoma Vilniuje

Jogos kilimėlis – sportas, kurį galite nešiotis su savimi

Visiems gerai žinoma, kad joga – tai nuostabi meditacija, įtraukianti fizinį aktyvumą bei padedanti atsipalaiduoti, išlaikyti kūno pusiausvyrą. Joga ugdo lankstumą, jėgą, koordinaciją, mažina stresą bei nerimą, atneša naudos kvėpavimo sistemai. Be to, tai puikus būdas palaikyti tobulas kūno formas, ypač, jei nemėgstate intensyvių, alinančių treniruočių.

Pats didžiausias jogos privalumas yra tas, kad jai nereikia specialios įrangos – mankštai naudojamas tik jogos kilimėlis, o pratimus galite atlikti bet kur: namuose, darbe, išvykoje į gamtą. Tai reiškia, kad jūs neprivalote planuoti savo laiko, bandyti jį derinti su kelionėmis į sporto klubą ar kitais užsiėmimais. Viskas, ko jums reikia – tai patogus ir kompaktiškas jogos kilimėlis, puikiai telpantis į automobilį, kuprinę ar net rankinę.

Jogos kilimėlis taip pat naudingas ir užsiimant kitokio pobūdžio mankšta: gydomaisiais pratimais, aerobika, todėl jis pasitarnaus atliekant ne tik jogai skirtus pratimus.

Svarbu paminėti, kad jogos kilimėlis reikalingas ir prieš bet kokio sporto treniruotes, nes ant jo galima atlikti tempimo pratimus, kuriais paruošiate savo kūną. Pateikiame keletą tempimo ir jogos pratimų, kuriuos rekomenduojama atlikti kasdien.

PRATIMAI

1 pratimas. Atsisėskite ant kilimėlio. Vieną koją priekyje sulenkite 90 laipsnių kampu, o kitą už savęs. Vienos rankos delną padėkite ant priekyje esančios kojos kelio, o kitą ant pėdos. Pastarąjį lėtai spauskite žemyn, o po to lenkitės į priekį krūtinę padėdami ant kelio.

2 pratimas. Jogos kilimėlis turi būti padėtas tiesiai, o jūs atsiklaupę ir į grindis įsirėmę ištiestomis rankomis. Delnų padėtį laikykite ties pečiais. Atpalaiduokite nugarą ir pilvą – tegul jis šiek tiek išlinksta. Tokioje pozoje išlikite ne mažiau nei 5 sekundes ir grąžinkite nugarą į pradinę padėtį. Pratimą atlikite 10 kartų.

3 pratimas. Atsigulkite ant pilvo, rankas atremkite į grindis ir laikykite jas ties savo krūtine. Kojomis įsiremkite į grindis, tarsi stiebtumėtės. Viršutinę savo kūno dalį kelkite rankomis, o kojas lenkiant ties keliais įsitaisykite ant žemės keturpėsčiai. Šioje pozoje būkite 5 sekundes. Tuomet giliai įkvėpkite ir su iškvėpimu ištieskite kojas, rankas vis dar laikydami ant žemės. Po truputį kulnais siekite žemę, išlaikydami kiek įmanoma tiesesnę nugarą.

šaltinis: https://lt.wikipedia.org/wiki/Joga

Paulius – apie viską….

Home