Paulius - apie viską.... - Page 20 of 116 - Visas temas pradėkime nuo saves....

Amarilis (Hippeastrum) – tai įspūdingas kambarinis augalas

Amarilis (Hippeastrum) – tai įspūdingas kambarinis augalas, kuris žavi dideliais, ryškiaspalviais žiedais ant tuščiavidurio stiebo. Lietuvoje dažniausiai parduodami Hippeastrum hibridai buvo ilgai vadinami „amariliais“, tačiau botaniškai tikrasis amarilis (Amaryllis belladonna) – retesnis, dažniausiai lauko augalas.

Tačiau visi priežiūros pagrindai vazoniniams žydintiems „amariliams“ galioja!

Amarilio auginimo ir priežiūros gidas vazone

1. Sodinimas

Svogūną sodinkite taip, kad viršutinė trečdalis visada liktų virš substrato.
Vazonas – gana ankštas (tarp svogūno ir vazono krašto ~2–3 cm), dugnas su drenažo skylėmis.
Dirva: puri, orui laidi, silpnai rūgšti – tinka universali žemė, sumaišyta su smėliu/perlitu.

2. Šviesa ir temperatūra

Ryški, išsklaidyta šviesa.
Optimalu: 18–22 °C, nebijo trumpalaikių vėsumų, bet netoleruoja šalčio ar tiesioginės kaitros.
Jaunus lapus apsaugokite nuo skersvėjų.

3. Laistymas

Laistyti saikingai – po pasodinimo tik tiek, kad žemė nesudžiūtų pilnai; intensyviau, kai pasirodo žiedkočiai.
Vanduo neturi užsistovėti lėkštelėje, o svogūnas nepermirksta!
Žiedų formavimosi periodu laistykite kai pradžiūsta viršutinis žemės sluoksnis (~2 cm).

4. Tręšimas

Nuo žydėjimo pradžios iki vasaros vidurio kas 2–3 savaites tręškite silpnomis trąšomis žydintiems augalams.
Po žydėjimo, kol lapai auga, reikalinga trąšų – pumpurų formavimui kitam sezonui.

5. Poilsio (ramybės) laikotarpis

Po žydėjimo palaukite, kol lapai gelsta ir natūraliai sunyksta.
Nupjaukite lapus ir pastatykite vazoną su svogūnu į vėsią (12–16 °C), tamsią, sausą vietą 8–12 savaičių.
Po ramybės laikotarpio – išneškite į šiltesnę, šviesią vietą ir pradėkite palaipsniui laistyti, svogūną vėl „žadinkite“.

6. Persodinimas

Persodinti reikia kas 2–3 metus, geriausia po ramybės periodo prieš naują aktyvų augimą.

7. Dažniausios problemos

Nežydi: svogūnas per jaunas, jam reikia šaltos ramybės, nepakanka maisto, per mažai šviesos.
Svogūnų puvinys: perlaistymas, bloga žemė, atvėsus patalpa.
Stiebas be žiedų: trūksta maisto medžiagų, augalas neišgyveno ramybės periodo.

Sodinkit laisvai, trečdalį svogūno paliekant virš žemės.
Žydinčiam – daug šviesos, reguliaraus laistymo ir trąšų.
Po žydėjimo leiskit lapams nunykti, tada laikykit sausai ir vėsiai 2–3 mėn.
Persodinkit kas 2–3 metus.
Įš šilumos ir šviesos bei periodiškos ramybės priklauso žydėjimo gausa.

Gvazdikai – labai populiarūs, ilgai žydintys daugiametės arba vienametės gėlės

Gvazdikai – labai populiarūs, ilgai žydintys daugiametės arba vienametės gėlės, tinkamos tiek gėlynams, tiek vazonams. Labiausiai paplitusios rūšys: pieninis gvazdikas (Dianthus plumarius), plunksninis gvazdikas (D. barbatus), turkiškas gvazdikas, kinų, sodinis, šabo gvazdikas ir kt.

1. Vieta ir dirva

Saulėta vieta – gausesnis žydėjimas, sodresnė lapų ir žiedų spalva.
Dirva – lengva, derlinga, laidžioji vandeniui, neutralios ar šiek tiek kalkingos reakcijos (pH 6–7).
Venkite užmirkusių, sunkiai įšylančių, rūgščių žemių.

2. Sodinimas

Sėklos sėjamos anksti pavasarį (kovas–balandis) į daigyklas arba birželį–liepą tiesiai į gruntą.
Daigai sodinami lauke gegužės pabaigoje–birželį, iškart po paskutinių šalnų.
Daugiamečius gvazdikus galima sodinti ir rudenį.

3. Laistymas ir tręšimas

Laistykite saikingai, vengiant užmirkimo – gvazdikai jautrūs šaknų puviniui.
Tręškite kartą per mėnesį universaliomis gėlių trąšomis arba kompostu.

4. Genėjimas ir priežiūra

Nužydėjusius žiedus reguliariai nuskinkite – paskatinsite naują žiedų užmezgimą.
Rudenį daugumai daugiamečių rūšių stiebai patrumpinami.
Seni ir susitankinę kerai dalijami kas 3–5 metus (pavasarį arba rudenį).

5. Žiemojimas

Dauguma gvazdikų ir Lietuvoje žiemoja gerai, tačiau pirmą žiemą verta pamulčiuoti.
Vienmečių gvazdikų, pvz., šabo ar kinų, žiemai nereikia saugoti.

6. Dauginimas

Sėklomis (pirmi žiedai – kitą sezoną arba tų pačių metų vasarą su kai kuriais vienmečiais).
Kerelio dalijimu (auginiais pavasarį ar vasarą).
Atžalomis, kurios pasirodo per vegetaciją.

Gvazdikai mėgsta saulę, lengvą dirvą, minimalų laistymą ir reguliarų žiedų šalinimą.
Pagrindinės rūšys – tiek daugiametės, tiek vienametės.
Lengva dauginti, žiedus galima merkti į vandenį, o spalvų įvairovė – labai didelė.

Ananasinė lelija (Eucomis)

Ananasinė lelija (Eucomis) tai įspūdinga svogūninė daugiametė gėlė, išsiskirianti egzotiška išvaizda: žvynuotu stiebo žiedynu, primenančiu ananasą, ir ilgais, siaurais, blizgiais lapais. Lietuvoje dažniausiai auginamos rūšys – Eucomis bicolor, Eucomis autumnalis, Eucomis comosa.

Ananasinių lelijų auginimas ir priežiūra

1. Vieta

Saulėta arba pusiau saulėta vieta, apsaugota nuo vėjo.
Gali augti ir pusiau pavėsyje, bet žiedynų bus mažiau, o stiebai šlies.

2. Dirva

Mėgsta derlingą, purią, gerai drenuojamą žemę, tačiau žemė turi nesilaikyti drėgna ilgą laiką (per šlapi dirva – svogūnėliai pūva).
Optimalus pH – artimas neutraliam.

3. Sodinimas

Svogūnėliai į atvirą gruntą sodinami pavasarį (gegužė, po šalnų pavojaus), 10–15 cm gyliu, 20–30 cm atstumais tarp augalų.
Sodinant į vazoną – didelis indas, drenažo sluoksnis dugne.

4. Augimas ir laistymas

Augimo metu laistyti reguliariai, bet saikingai – ypač sausrų metu.
Po žydėjimo laistymą galima mažinti.
Per lietingus sezonus atidžiai stebėkite, kad neužmirktų.

5. Tręšimas

Pavasarį/pavasarį pradėjus augti patręškite universaliomis arba svogūninėms skirtomis trąšomis.
Tręšiate kas 2–3 savaites iki žydėjimo.

6. Žydėjimas

Žydi liepos–rugpjūčio–rugsėjo mėn., priklausomai nuo rūšies ir sodinimo laiko.
Žiedkočio viršūnė puošiama „kuokšteliu“, kuris vizualiai primena ananaso viršūnę („šluotelė“).

7. Po žydėjimo ir žiemojimas

Lietuvoje ananasinių lelijų svogūnėliai nėra visiškai atsparūs šalčiui!
Rudenį (po pageltimo/nudžiūvimo): svogūnėlius atsargiai iškaskite, nupjaukite likusią antžeminę dalį.
Apdžiovinkite 1–2 savaites, sudėkite į sausą durpių, pjuvenų ar popieriaus dėžutę.
Laikyti vėsioje (+5–10°C), sausoje, tamsioje vietoje (rūsyje, sandėliuke) iki pavasario.
Vazonėliai gali būti pernešami į rūsį/daržą kartu su vazonu ir žemu paviršiuje.

8. Dauginimas

Lengviausia dalijant svogūnėlius pavasarį prieš sodinimą.
Kartais vegetatyviškai – iš „vaikučių“, susiformuojančių apie pagrindinį svogūnėlį.

9. Dažniausios problemos

Svogūnų puvinys – dėl permirkusios žemės ar sandėliavimo per drėgmei.
Nepražysta – per mažai saulės, maisto medžiagų, per giliai pasodintas.

Ananasinė lelija (Eucomis) – įspūdinga, lengvai auginama svogūninė gėlė, žydinti vasaros pabaigoje. Jai reikia šviesios vietos, derlingos žemės, reguliaraus, nepernelyg gausaus laistymo ir svogūnėlių peržiemojimo šaltai, sausoje vietoje. Tinkamai prižiūrint kasmet džiugins egzotiškomis žiedų „ananaso šluotelėmis“.

Hamamelis (Hamamelis mollis) – dekoratyvinis krūmas

Hamamelis (Hamamelis mollis) – dekoratyvinis krūmas, žinomas dėl originalių, „susisukusių“ geltonų, oranžinių ar raudonų žiedų, pražystančių labai anksti – net žiemai dar nesibaigus.

Sodinukų sodinimas ir auginimo sąlygos

1. Kada sodinti?

Geriausia – pavasarį (balandį–gegužės pradžioje), kai dirva jau galima įdirbti.
Auginius iš vazonėlių galima sodinti beveik visą sezoną, jei užtikrinsite drėgmę.
Rudeninis sodinimas galimas rugsėjo viduryje, ypač klimato zonose be staigių žiemos „šilumos–šalčio“ pokyčių.

2. Vieta ir dirva

Šviesi vieta arba dalinis šešėlis.
Hamamelis labiausiai mėgsta pusiau pavėsį, bet gali augti ir saulėje.
Dirva:
- Rūgšti, humusinga, puri ir gerai drenuojama (pH 5,0–6,5).
- Labai nemėgsta kalkingos, šarminės, sunkios žemės!
- Pageidautina papildyti sodinimo vietą kompostu, puvenomis arba rūgščiomis durpėmis.
Vietos paruošimas:
1. Iškaskite duobę dvigubai platesnę už sodinukų gumulą.
2. Sodinant sodinuką užberkite dirvožemį taip, kad šaknies kaklelis liktų dirvos paviršiuje (neužkaskite giliai).

3. Laistymas

Nuolat drėgna, bet be užmirkimo.
Jaunus sodinukus pirmus 1–2 metus reguliariai palaistykite (ypač sausros metu).

4. Mulčiavimas

Po pasodinimo mulčiuokite (pvz., smulkia žieve, spyglių kompostu, durpėmis).
Mulčas saugo nuo išdžiūvimo vasarą ir šalčio žiemą.

5. Tręšimas

Pirmais metais papildomai tręšti nebūtina, toliau – humuso/komposto pernai pavasarį aplink šaknis kasmet.

6. Priežiūra

Hamamelis lėtai auga pirmus kelerius metus, todėl kantrybė labai svarbi.
Formuoti paprastai nereikia, pakanka pašalinti sausas ar pažeistas šakas pavasarį.

7. Atsparumas ir žiemojimas

Dauguma hamamelių veislių visiškai atsparios Lietuvos žiemai.
Jaunus sodinukus žiemai verta pamulčiuoti storesniu sluoksniu iki kelių metų amžiaus.

Sodinkite pavasarį ar rudenį į rūgščią, purią, drėgną dirvą.
Auginkite pusiau pavėsyje, reguliariai laistykite, mulčiuokite.
Lapų ir žiedų grožis atsiranda tik po kelių metų – išlaužkite kantrybę!

Anona (Annona) yra tropinis medis

Anona (Annona) yra tropinis medis, užauginantis labai įdomius bei skanius vaisius. Lietuvoje dar retai žinoma, tačiau pasaulyje – ypač Pietų Amerikoje, Azijoje, Afrikoje – labai mėgstama ne tik dėl skonio, bet ir maistinių savybių.

Anonos vaisius: kas tai?

1. Augalas

Anona gentis apima apie 120 rūšių medžių ir krūmų.
Pravardės pagal rūšį: cherimoja (saldžioji anona), guanabana (soursop), atemoya, custard apple.

2. Vaisius

Dydis – nuo obuolio iki didelio greipfruto ar dar daugiau (priklausomai nuo rūšies).
Išvaizda: dažniausiai žalias, kiaušinio arba širdies formos, su nelygiu arba „žvynuotai“ karpytu paviršiumi.
Vidus: balta, kreminė, kartais gelsva minkštimas su daug juodų (ar rudų), didelių sėklų.
Skonis: labai saldus, primena bananų, ananasų, braškių, vanilės, kartais mangų ar grietinėlės mišinį (priklausomai nuo rūšies); cherimoja laikoma vienu skaniausių vaisių pasaulyje.

3. Maistinės ir gydomosios savybės

Vitaminai: daug vitamino C, B grupės, kalio, skaidulų.
Antioksidantai: stiprina imunitetą, mažina uždegimus.
Vaisiai naudingi virškinimui, širdžiai, nervų sistemai.
Sėklos ir žievė – nuodingos ar labai kartios, vartoti negalima!

4. Vartojimas

Valgoma šviežia (perpjauk ir iškabink šaukšteliu, išimk sėklas).
Dedama į vaisių salotas, kokteilius, ledus, pyragus, desertus.
Iš anonų gaminama sultys, sūriai, glajai.

5. Auginimas (trumpai)

Auga tropikuose ir subtropikuose, nemėgsta šalnų, mėgsta drėgną, laidžią, derlingą žemę, šviesią, saulėtą vietą.
Reikalauja daug šilumos ir drėgmės (kaip ir tantdieniai mangai, avokadai).

Anona – labai saldus, kreminis tropinis vaisius, įvertintas dėl savo skonio (primena “ledus su vaisiais”). Valgomas šviežias, itin skanus, maistingas, tačiau sėklos nuodingos. Lietuvoje – retenybė, bet šiltuose kraštuose labai populiarus desertų ingredientas.