Gvazdikai – labai populiarūs, ilgai žydintys daugiametės arba vienametės gėlės, tinkamos tiek gėlynams, tiek vazonams. Labiausiai paplitusios rūšys: pieninis gvazdikas (Dianthus plumarius), plunksninis gvazdikas (D. barbatus), turkiškas gvazdikas, kinų, sodinis, šabo gvazdikas ir kt.
1. Vieta ir dirva
- Saulėta vieta – gausesnis žydėjimas, sodresnė lapų ir žiedų spalva.
- Dirva – lengva, derlinga, laidžioji vandeniui, neutralios ar šiek tiek kalkingos reakcijos (pH 6–7).
- Venkite užmirkusių, sunkiai įšylančių, rūgščių žemių.
2. Sodinimas
- Sėklos sėjamos anksti pavasarį (kovas–balandis) į daigyklas arba birželį–liepą tiesiai į gruntą.
- Daigai sodinami lauke gegužės pabaigoje–birželį, iškart po paskutinių šalnų.
- Daugiamečius gvazdikus galima sodinti ir rudenį.
3. Laistymas ir tręšimas
- Laistykite saikingai, vengiant užmirkimo – gvazdikai jautrūs šaknų puviniui.
- Tręškite kartą per mėnesį universaliomis gėlių trąšomis arba kompostu.
4. Genėjimas ir priežiūra
- Nužydėjusius žiedus reguliariai nuskinkite – paskatinsite naują žiedų užmezgimą.
- Rudenį daugumai daugiamečių rūšių stiebai patrumpinami.
- Seni ir susitankinę kerai dalijami kas 3–5 metus (pavasarį arba rudenį).
5. Žiemojimas
- Dauguma gvazdikų ir Lietuvoje žiemoja gerai, tačiau pirmą žiemą verta pamulčiuoti.
- Vienmečių gvazdikų, pvz., šabo ar kinų, žiemai nereikia saugoti.
6. Dauginimas
- Sėklomis (pirmi žiedai – kitą sezoną arba tų pačių metų vasarą su kai kuriais vienmečiais).
- Kerelio dalijimu (auginiais pavasarį ar vasarą).
- Atžalomis, kurios pasirodo per vegetaciją.
- Gvazdikai mėgsta saulę, lengvą dirvą, minimalų laistymą ir reguliarų žiedų šalinimą.
- Pagrindinės rūšys – tiek daugiametės, tiek vienametės.
- Lengva dauginti, žiedus galima merkti į vandenį, o spalvų įvairovė – labai didelė.
About the author