Author Archive vytasss

Papartis – senovinė, nereikli ir dekoratyvi kambario ar lauko (miško sode) gėlė. Lietuvoje populiariausi kambariuose – Nephrolepis, Asplenium, Davallia, o lauke – Dryopteris, Athyrium, Matteuccia ir kt. Svarbiausi papartinių auginimo niuansai priklauso nuo augimo vietos (kambaryje ar lauke), tačiau dauguma reikalavimų universalūs.

• Šviesa: Pusiau pavėsis arba išsklaidyta šviesa. Stipri saulė lapus nudegina.
• Drėgmė: Mėgsta didesnę aplinkos drėgmę ir vidutiniškai drėgną dirvą.
• Dirva: Purus, humusingas, silpnai rūgštus substratas.
• Laistymas: Laistyti tolygiai – neleisti išdžiūti, bet ir neperlieti.
• Apkarpymas: Pašalinti nudžiūvusias šakeles, išretinti – skatina naujų lapų augimą.

Detalesnė priežiūra

Paparčių dauginimas

Dažniausios problemos ir žinomos priežastys

Lauko paparčių ypatybės

• Atsparūs Lietuvos žiemoms – nereikia žiemai dengti.
• Geriausiai jaučiasi daliniame pavėsyje, pažemiuose, prie tvenkinių.
• Iki ~50–100 cm (priklausomai nuo rūšies); galima sodinti į mišrius gėlynus, “miško sodus”.
• Jei labai sausa – reguliariai palaistyti.
• Papartis – vieni nereikliausių ir dekoratyviausių žaliųjų augalų, ypač gražus mišriame gėlyne ar kambaryje.
• Mėgsta šilumą, drėgmę, pavėsį ir purią žemę.
• Dauginamas lengviausiai kerų dalijimu.
• Kartą radęs tinkamą vietą, gali augti daug metų be didelės priežiūros.

Paukštpienė (Ornithogalum) – daugiametis svogūninis augalas, dažnai Lietuvoje žinomas ir vardu “baltažiedis svogūnėlis” ar “baltažiedis paukštpienis”. Gentyje apie 100–150 rūšių. Dėl savo žvaigždės formos baltų, rečiau gelsvų, žiedų dažnas pasirinkimas alpinariumams, pievutėms, gėlių pievoms ar vazoninėms kompozicijoms.

• Augalas iš svogūnėlio: pavasarį išaugina ilgas siauras lapus, paskui žiedyną.
• Žiedai: balti, rečiau gelsvi, 6 žiedlapiai, žvaigždės formos, nedideli (1–2 cm), po 5–15 ant vieno stiebo.
• Žydėjimo metas: balandis–birželis (priklauso nuo rūšies).
• Auga tiek saulėje, tiek pusiau pavėsyje; labai nelepūs.

Išsamiau

Augimo sąlygos

• Dirva: Purios, lengvos, laidžios vandeniui, pakankamai derlingos, bet pakenčia ir prastesnes.
• Vieta: Pilna saulė arba dalinis pavėsis.
• Sodinimas: Svogūnėlius sodina rudenį 5–10 cm gylyje, 5–10 cm atstumu.
• **Mėgsta natūralias pievas – greitai plinta, gali tapti “laukinėmis”.

Pritaikymas

• Dekoratyviniai želdiniai: Alpinariumai, natūralistinės pievos, veja, vazonai.
• Žydi anksti – viena pirmųjų pavasarinių svogūninių gėlių.
• Tinka skynimui: Stiebai laikosi vandenyje iki savaitės.
• Dalis rūšių invazinės – greitai plinta ir savaime išplinta didesniuose plotuose.

Dauginti

• Svogūnėliais: paauga dukteriniai svogūnėliai, kuriuos galima atskirti ir persodinti rudenį.
• Sėklomis: rečiau, daugiau gamtoje.

Pagrindiniai priežiūros patarimai

• Nepersodinkite kasmet: mėgsta ilgiau augti vienoje vietoje.
• Laistyti reikia minimaliai – pakenčia sausras.
• Tręšimas: nėra būtinas, bet žydės gausiau įterpus komposto rudenį ar anksti pavasarį.
• Po žydėjimo: palikite lapus, kol visai nudžius – taip svogūnėlis pasipildys maisto medžiagų.
• Paukštpienė – žema, svogūninė, anksti žydinti gėlė, atspari šalčiui bei sausrai, puikiai tinka natūralioms pievoms, želdynams.
• Dauginama svogūnėliais, leidžia susikurti natūralius dekoratyvius plotus net minimalios priežiūros sąlygomis.
• Kai kurios rūšys – nuodingos, sodinant sodyboje ar pievoje reikia tai įvertinti.

Pelargonijų dauginimas dažniausiai atliekamas auginiais, tačiau galima dauginti ir sėklomis. Auginiai yra paprasčiausias, sparčiausias ir labiausiai paplitęs būdas, užtikrinantis, kad nauji augalai išliks tokie patys kaip motininis augalas.

Pelargonijų dauginimas auginiais

1. Tinkamiausias laikas

• Vasaris–balandis (ankstyvas pavasaris) arba rugpjūtis–rugsėjis (vasaros pabaiga).
• Žiemą įsišaknija lėčiau, užauga silpnesni daigai.

2. Žingsniai (detaliai)

1. Auginio nupjovimas
   • Nukirpkite 5–10 cm ilgio sveiką, stiprią šoninę šakelę su 2–3 lapais.
   • Pašalinkite visus žiedus ir pumpurus, kad augalas skirtų visas jėgas šaknų auginimui.
2. Džiovinimas
   • Auginio galą palikite 2–6 val. (arba per naktį) apdžiūti kambario temperatūroje, kad nepradėtų pūti.
3. Sodinimas
   • Pamerkite auginius į lengvą, purią, drėgną žemės mišinį (pvz., durpės su smėliu ar perlitu).
   • Galima pamirkyti šaknų hormonų milteliuose – spartesniam šaknų augimui, bet nebūtina.
4. Drėgmė ir apšvietimas
   • Nestatykite į tiesioginę saulę.
   • Lengvai laistykite, žemę palaikydami drėgną, bet ne šlapią.
   • Plastikinis maišelis ar gaubtas nebūtinas – pelargonijos bijo perteklinės drėgmės.
5. Įsišaknijimo laikas
   • Šiltoje vietoje šaknys pasirodo per 2–4 savaites (vasarą greičiau, žiemą – ilgiau).
6. Persodinimas
   • Kai auginys išaugina 2–3 naujus lapelius arba švelniai patraukus jau „laiko“ žemėje, persodinkite į atskirus vazonėlius.

Sėklų dauginimas

• Atliekama žiemą/pavasarį.
• Sėklas sėti į lengvą substratą, užberti plonu žemės sluoksniu, laistyti iš apačios, pridengti plėvele.
• Dygsta po 7–21 d.
• Jauni sodinukai paprastai būna stipresni, bet gali neišlaikyti motininio augalo savybių (ypač spalvos).

Dažniausios klaidos

Paprasta schema (santrauka):

1. Nukirpti 5–10 cm stiprų auginį su keliais lapeliais, be žiedų, nukirpti apatinę dalį.
2. Apdžiovinti pjūvį (2–6 val.).
3. Smeigti į purią, drėgną žemę, laikyti šviesioje vietoje.
4. Drėkinti vidutiniškai, nestatant plytelių ar maišų.
5. Po kelių savaičių – į atskirą vazonėlį.

• Auginiai įsišaknija net paprastame vandenyje, bet žemėje šaknys būna stipresnės.
• Įsodinę į naują vietą, pirmą savaitę laikykite šiek tiek pavėsyje.
• Pirmą tręšimą atlikite praėjus ~6 savaitėms po įsišaknijimo.

Pelargonijas lengviausia dauginti auginiais, juos pjauti pavasarį ar vasaros pabaigoje, sodinti į lengvą žemę, reguliariai, bet ne gausiai laistyti, palaikyti šilumą ir šviesą. Šaknis išaugins per 2–4 savaites.