Maitinimas. Neišnešiotas naujagimis yra labai silpnas ir neretai pats negali žįsti arba labai sunkiai žinda, tuo tarpu santykiškai 1 kg kūno masės reikia daugiau maisto, ypač baltymų. Motina, pagimdžiusi prieš laiką, dažniausiai neturi pieno, o be jo sunku auginti gimusius mažos masės (1500 g ir mažiau) naujagimius. Todėl labai svarbu, kad motinai greičiau atsirastų pienas ir jo kaskart daugėtų. Jei kūdikis nors truputį čiulpia, tai jį būtinai reikia dėti prie krūties, nes nuo to pagerėja pieno liaukos funkcija, pasigamina daugiau pieno. Ir priešingai, jei kūdikis nededamas prie krūties arba jis negali čiulpti, tai pieno gaminasi labai mažai ir ilgainiui pieno liauka nustoja funkcionuoti.
Dirbtinai maitinami neišnešioti kūdikiai blogiau vystosi, dažniau serga įvairiomis užkrečiamosiomis ligomis, sutrinka jų virškinimo trakto veikla, blogiau auga kūno masė. Jei motina neturi pieno, tai kūdikį geriau maitinti kitos sveikos moters, t. y. donoriniu, pienu (nors pirmus 2 mėnesius).
Neišnešioti naujagimiai maitinami mišiniais tik išimtiniais atvejais, kai negalima gauti moters pieno. Tuomet labai atidžiai stebima kūdikio masė, viduriai. Jei masė auga nepakankamai, pasitarus su gydytoju, naujagimiui papildomai duodama varškės, daugiau pieno arba kitų maisto mišinių.
Neišnešioti kūdikiai pradedami primaitinti 2-4 savaitėmis anksčiau negu išnešioti. Ypač svarbu anksti skirti vitaminus. Vitaminai C ir B₁ skirtini nuo pat pirmųjų gyvenimo dienų, o vitaminas D – nuo 2 savaičių. Nuo 2 mėnesių jiems duodama įvairių sulčių: pradedama nuo kelių lašų ir pamažu dauginama iki 30-50 ml (4 mėn. amžiaus).
Pasivaikščiojimai. Neišnešiotiems kūdikiams labai svarbu grynas oras. Prie jo pratinama laipsniškai. Pirmą gyvenimo mėnesį į lauką išnešami tik gimę šiltu metų laiku neišnešioti kūdikiai. Pasivaikščiojimų trukmė iš pradžių turi būti 15-20 min., vėliau pailgėja iki 3-4 val. per dieną.
Šaltu metų laiku gimę neišnešioti kūdikiai į lauką išnešami, kai jų kūno masė pasiekia 3-3,5 kg ir lauko temperatūra būna ne žemesnė kaip -5°C. Pasivaikščiojimų trukmė – iš pradžių 10-15 min., paskui laipsniškai ilginama iki 45 min. vienam kartui. Per dieną kūdikiai išnešami į lauką 2-3 kartus. Jei lauko temperatūra labai žema, tai šiltai aprengti kūdikiai migdomi kambaryje prie atviro langelio. Išvežant kūdikį į lauką, jį reikia šiltai aprengti, prie šonų ir kojų padėti termoforus. Jei vaikščiojant kūdikis pasidaro neramus, išblykšta, parausta ar pamėlynuoja, tuoj pat reikia grįžti į namus, išvystyti jį, išsiaiškinti priežastis, dėl ko pakito kūdikio būklė, ir jas pašalinti. Dažniausiai kūdikis būna perkaitęs (per šiltai aprengtas), per karšti termoforai arti kūnelio arba, priešingai, sušalęs (nepakankamai aprengtas), nusišlapinęs ir kt.