Tag Archive kūdikis

Kūdikių ir mažų vaikų maudymo dažnumas

Maudymas. Pirmą kartą naujagimis maudomas po 1-2 dienų nukritus virkštelei. Kol virkštelė nenukrinta, kūdikis nemaudomas. Tik po kiekvieno išsituštinimo šiltu vandeniu apiplaunamas užpakaliukas.

Kūdikių ir mažų vaikų maudymo dažnumas. Pirmą gyvenimo pusmetį kūdikis maudomas kasdien, antrą pusmetį – kas antra diena, nuo 1 iki 2 metų vaikai maudomi 2 kartus per savaitę, o vyresni – kartą per savaitę. Jei namuose buitinės sąlygos nepalankios, tai ir mažus kūdikius galima maudyti rečiau – kas antra ar trečia diena.

Prieš maudant į vonelės dugną įklojamas švarus vystyklas, pripilama vandens, kurio temperatūra matuojama termometru, o ne ranka. Vandens temperatūra turi būti 37°C. Į vonelę kūdikis panardinamas atsargiai prilaikant galvutę kairiąja ranka, o prausiamas dešiniąja. Prausimui tinka švarios medžiagos gabalėlis arba minkšta kempinė. Ypač kruopščiai išplaunamos odos raukšlės. 1-2 kartus per savaitę kūdikis prausiamas ,,Vaikų” muilu.

Paprastai iš pradžių išmuilinama kūdikio galvutė, ausys, kaklas, liemuo apspaudant rankšluosčiu, rankos, kojos, o paskui visas apiplaunamas vandeniu. Pabaigoje švariu vandeniu nuprausiamas veidas. Plaunant galvutę, reikia stebėti, kad muilinas vanduo nepatektų į akis. Galvutė paprastai laikoma kiek panardinta vandenyje. Nereikia baimintis, jei vanduo pateks į ausis, tik po maudymo jas reikia nusausinti pridėjus prie ausies rankšluostį ir pakreipiant galvute į vieną ir kitą pusę.

Vengrų gydytoja Laslo Magda pataria kūdikį išmuilinti ant vystymo stalo ir tik paskui panardinti į vonelę ir nuprausti. Tai atliekama taip kūdikis guldomas ant švaraus vystyklo, o kitu vystyklu pridengiamas.

Tuomet muiluota kempine iš pradžių išmuilinama galvutė, ausys ir kaklas, paskui, nudengus vystyklą,- krūtinė, rankos ir nugara. Išmuilinus viršutinę kūno dalį, kūdikis vėl pridengiamas vystyklu ir muilinama apatinė kūno dalis: kojos, pilvas, lytiniai organai ir užpakaliukas. Išmuilintas kūdikis atsargiai, kad neišslystų, panardinamas į vandenį ir prausiamas kempine: iš pradžių galva, o paskui visas kūnas. Šis maudymo būdas turi privalumų, t. y. patogu ant vystymo stalo kruopščiai išmuilinti visą kūną, bet kartu ir pavojingas, nes kūdikis gali peršalti.

Kūdikiai iki metų maudomi 5-7, o vyresni-10 ir daugiau minučių. Kambario, kuriame maudomas kūdikis, temperatūra turi būti ne žemesnė kaip 22°C. Išmaudytas kūdikis guldomas tik ant jam skirto minkšto rankšluosčio, suvyniojamas į jį ir atsargiai šluostomas arba tik apspaudomas.

Taigi kūdikis visą laiką būna suvyniotas į rankšluostį, lieka tik tos atviros vietos, kurios šluostomos. Ypač kruopščiai reikia nusausinti odos raukšles. Kūdikį geriausiai maudyti prieš paskutinį maitinimą, apie 21-22val. Maudomas po maitinimo, jis greit užmiega.

Būsimiems tėvams

Prieš ir po vedybų. Jeigu nusprendėte sukurti šeimą, vadinasi, pasiryžote žengti labai rimtą ir atsakingą žingsnį. Todėl tuokdamiesi turite žinoti ne tik vienas kito sveikatą, persirgtas ligas, bet ir įpročius.

Žinotina ir tai, kad neleidžiama tuoktis sergantiesiems venerinėmis, psichinėmis ligomis, kurios gali pasikartoti. Nelabai šeimos gyvenimui tinka žmonės, sergantys epilepsija, blogo įpročio vergai – alkoholi sunkiai pataisoma kai alkoholikas, kuris nori sukurti šeimą, prieš vedybas turi pasigydyti, o merginai žinotina, jog alkoholizmas – yda. Sergantiesiems cukriniu diabetu (cukralige) ir paveldimomis ligomis taip pat sunku tikėtis turėti sveikų vaikų nepageidaujamas.

Tuoktis patartina tik galutinai fiziškai ir psichiškai susiformavusiems apie 22-24 metus. Ankstyvesnis nėštumas negu 21-22 metų asmenims: merginoms – apie 20-21, vaikinams.

Kurdami šeimą, rimtai pagalvokite apie savo būsimų vaikų sveikatą. Žinokite, jūsų sveikata vaikų sveikatos šaltinis. Todėl, prieš kurdami šeimą, pasitikrinkite sveikatą ir gaukite gydytojo leidimą tuoktis. Yra įvairių, sunkiai pastebimų lėtinių ir paveldimų ligų, kurias gali nustatyti tik gydytojai. Šiuo atveju pirmiausia reikia išsigydyti, o tik paskui tuoktis. Taip pat nepatartinos vedybos tarp giminaičių. Pasitaiko, kad moteris negalės turėti vaikų, nes jos lytiniai organai yra nepakankamai išsivystę. Šiuos trūkumus irgi geriau žinoti prieš vedybas.

Po vedybų nėštumą planuokite ir jam iš anksto ruoškitės. Nuo jūsų sąmoningo požiūrio į nėštumą ir pasiruošimo jam didele dalimi priklausys gimdymas ir kūdikio sveikata. Venkite pastoti, jeigu vienas kuris sergate kokia liga, ypač virusiniu gripu, ir tuojau po ligos. Ligos sukėlėjai ir vartojami vaistai neigiamai veikia lytines ląsteles, dėl to nėštumas gali nutrūkti arba gimti nesveikas kūdikis. Jeigu nėštumui išvengti gėrėte vaistus, apie pastojimą galvokite praėjus 2-3 mėnesiams. Kūdikis gims stipresnis, jeigu tėvo sėkla bus labiau subrendusi, todėl prieš planuojamą pastojimą kuo rečiau lytiškai santykiaukite.

Moteriai geriausiai pastoti, kai yra pailsėjusi, geros nuotaikos ir ilgesnį laiką negėrusi (taip pat ir vyras) alkoholinių gėrimų, nes alkoholis pažeidžia lytines ląsteles, dėl to taip pat gali gimti nesveikas kūdikis. Kai kartu rimtai spręsite šiuos klausimus, pasitarsite su gydytoju, galėsite tikėtis sveiko kūdikio.

Šeiminio gyvenimo pradžioje kartais dėl įvairiausių priežasčių norima išvengti nėštumo. Iš apsauginių priemonių prezervatyvas mažiau kenksmingas negu kitos priemonės. Žinokite, nebaigtas lytinis aktas nesveika abiejų sveikatai.

Norėdami kurį laiką išvengti nėštumo, kreipkitės į moterų konsultacijos gydytojus; jie patars kiekvienu konkrečiu atveju.

Pirmais gyvenimo metais kūdikį reikia sverti kas mėnesį

Maudymas. Labai mažos kūno masės (mažesnės kaip 1-1,5 kg) neišnešiotus kūdikius geriau pirmas 2-3 savaites nemaudyti. Paprastai pakanka jiems po kiekvieno tuštinimosi apiplauti užpakaliuką. Sveriantieji 1,5 kg ir didesni pradedami maudyti 1,5 savaitės amžiaus.

Kambario, kuriame maudomas naujagimis, temperatūra turi būti ne žemesnė kaip 25°C. Po maudymo jis aprengiamas sušildytais drabužiais. Užkrečiamųjų ligų profilaktika. Neišnešioti kūdikiai labai neatsparūs infekcijai, ypač ūminei respiracinei virusinei infekcijai, gripui ir viduriavimui. Todėl nepatartina jų bučiuoti, ypač kai suaugę sloguoja, kosti.

Taip pat svarbu neleisti pašaliniams asmenims imti kūdikį ant rankų, autobusais, kur galimi kontaktai su sergančiaisiais nereikia kviestis svečių arba su juo eiti į svečius, važiuoti traukiniais kad kūdikis neviduriuotų, jį reikia girdyti virintu vandeniu, o ruošiant jam maistą, sultis,- laikytis higieninių reikalavimų. Kūdikių nepermaitinti.

Laikantis nurodytų reikalavimų, net labai mažos masės gimę kūdikiai išauga sveiki. Iš pradžių, palyginus su išnešiotais naujagimiais, 14 fizinis ir psichinis vystymasis gali kiek atsilikti (kartais net 46 mėnesiais). Tačiau dauguma neišnešiotų naujagimių savo bendraamžius pasiveja jau pirmų metų pabaigoje, o kiti tik 2-2,5 metų.

Fizinis kūdikių vystymasis. Pagrindiniai fizinio vystymosi rodikliai yra kūno masė, ūgis, galvutės bei krūtinės apimtis.

Kūno masė. Išnešiotų naujagimių kūno masė normaliai būna 3200-3500 g. Per pirmas 3-4 dienas naujagimio kūno masė sumažėja 150-300 g. Tačiau šis deficitas greitai atsistato, ir kūdikių masė nuolat didėja. Per pirmą mėnesį ji padidėja vidutiniškai 600, kartais net 1000 g, per antrą 800-1000, per trečią – 750-800, per ketvirtą 750, per penktą – 700, per šeštą – 650, per septintą – 450, per 600, per aštuntą – 550, per devintą – 500, per dešimtą vienuoliktą – 400 ir per dvyliktą – 350 g.

Vienerių metų vaikas vidutiniškai turi sverti 10,5 kg. Antrais gyvenimo metais vaiko kūno masė priauga vidutiniškai 2,5, trečiais – 2 kg. Nuo 3 iki 10 metų vaiko kūno masė vidutiniškai kasmet padidėja 2, o nuo 10 iki 15 metų – po 3-4 kg.

Pirmais gyvenimo metais kūdikį reikia sverti kas mėnuo, kad būtų galima orientuotis, ar jis gerai auga, ar jam pakanka maisto. Jei kūno masė auga blogai, tai sveriama dažniau. Aukščiau nurodytas kasmėnesinis kūno masės padidėjimas yra orientacinis, jis gali svyruoti 100 g į vieną ar į kitą pusę.

Neretai pasitaiko, kad vieną mėnesį kūdikis priauga mažiau negu norma, užtai kitą mėnesį daugiau, tačiau kelių mėnesių prieaugio vidurkis yra artimas normaliam prieaugiui. Jei sistemingai kas mėnuo kūno masė auga nenormaliai, tai reikia išsiaiškinti priežastis, pirmiausia, ar pakankamai jis privalgo.

Naujagimis paprastai gimsta be dantų

Dantys. Naujagimis paprastai gimsta be dantų. Pirmieji dantys prasikala 6-8 gyvenimo mėnesį. Labai retai pasitaiko, kad kūdikis gimsta su dantimis. Tai labai trukdo natūraliam maitinimui, nes dantimis sužeidžiama krūtis.

Pirmiausia išdygsta apatiniai viduriniai, vėliau viršutiniai viduriniai ir viršutiniai šoniniai kandžiai. Pirmų metų pabaigoje prasikala ir apatiniai šoniniai kandžiai. Vienerių metų vaikas jau 5-7 metų vaikui prasikala pirmieji pastovieji krūminiai dantys. Nuo 7-8 metų pieniniai dantys pradeda kristi ir auga pastovieji tokia pat tvarka kaip ir pieniniai.

Dantų kalimasis – fiziologinis reiškinys. Paprastai dygstant dantims, kūdikių būklė pakinta nežymiai. Jautresnės nervų sistemos kūdikiai gali būti neramūs, jiems truputį pakyla temperatūra, šiek tiek sutrinka virškinimas. Tuomet kūdikių nereikia gydyti silpni, tai raumenų sistema. Kadangi naujagimių raumenys ploni jie nenulaiko galvutės. Todėl, pirmuosius 2 mėnesius imant kūdikį ant rankų, reikia ja prilaikyti. Naujagimių rankų ir kojų raumenys hipertoniški. Jie guli surietę kojas per kelius, o rankas – per alkūnes. Tokia būklė trunka 2-2,5 mėn., todėl pirmaisiais mėnesiais nereikia per jų tiesti.

Kvėpavimo organai. Naujagimio nosis maža, jos angos labai siauros, gleivinė švelni, joje gausu kraujagyslių. Net nedidelė sloga naujagimiui rimta liga.

Gerklų plyšys taip pat siauras. Jame gausu limfoidinio audinio ir kraujagyslių, todėl net nestiprus uždegimas gali labai sutrikdyti kvėpavimą.

Dėl iškilios šonkaulių padėties ir silpnų tarpšonkaulinių raumenų kūdikiai kvėpuoja negiliai ir dažnai. Kvėpavimo ekskursijų dydis priklauso nuo diafragmos susitraukimų amplitudės.

Kūdikiui augant, stiprėja tarpšonkauliniai raumenys, gilėja ir retėja kvėpavimas. Dėl nedidelių krūtinės ląstos ekskursijų naujagimių plaučiai nepakankamai prisipildo oro ir kuriam laikui lieka subliuškę, dėl to atsiranda deguonies nepakankamumas. Ypač jis padidėja, kai blogai vėdinamos patalpos, kūdikiui išpučia vidurius (meteorizmas) arba dėl rachito ar kitų ligų deformuojasi krūtinės ląsta. Verkiant plaučiai geriau ventiliuojasi, todėl nedidelis kūdikio verksmas kartais net naudingas.

Širdis. Naujagimio širdis sudaro apie 0,9% visos kūno masės, o suaugusiojo tik 0,5%. Ji labai smarkiai auga pirmais gyvenimo metais. Kūdikio pulsas yra palyginti dažnas. Naujagimio širdis plaka 140, metų vaiko 120, 5-6 metų 100, vyresnių kaip 5-6 metų 80-90 kartų per minutę. Kūdikio pulso dažnumas labai svyruoja. Tai priklauso nuo riksmo, judesių, pakilusios kūno temperatūros ir kitų priežasčių. Geriausiai kūdikio pulsą galima suskaičiuoti jam miegant.

Naujagimio žarnynas išsivystęs gerai

Virškinimo traktas. Virškinimo trakto organai išsivystę nepakankamai ir pajėgūs virškinti tik motinos pieną. Liežuvis didelis, jis užima beveik visą burnos ertmę ir kartu su dantenomis dalyvauja čiulpimo akte. Seilių nedaug, burna greit išdžiūsta, todėl tarp maitinimų kūdikius reikia girdyti arbata.

Naujagimių skrandis mažas, todėl jie iš pradžių suvalgo nedaug. Kadangi tarp stemplės ir skrandžio nėra stinkterio, tai, godžiai žįsdami, jie prisiryja oro. Tokie naujagimiai ir tie, kurie suvalgo daugiau maisto, neatsargiai paspaudus skrandį, lengvai atpila ar išvemia. Tai neretas reiškinys ir nebūtinai susijęs su kūdikio liga. Paprastai pamaitintą kūdikį pakanka palaikyti keletą minučių stačią, tada jis atsirūgsta ir nebeatpila.

Naujagimio žarnynas išsivystęs gerai. Kai jis persivalgo, žarnyne dažnai susirenka dujų ir išpučia pilvą. Dėl to kūdikis pasidaro neramus. Tuomet paguldykite ji 3-5 min. ant pilvo arba pilvą pamasažuokite,- dujos išeis ir kūdikis nurims. Nepatartina dažnai naudoti dujų vamzdelio, nes traumuojama tiesioji žarna, be to, kūdikis pripranta ir nebepajėgia išleisti dujų. Tik išimtiniais atvejais, kai kiti būdai nepadeda, naudojamas dujų vamzdelis.

Naujagimio išmatos. Pirmomis paromis jis tuštinasi tamsiai žalios spalvos, tirštos konsistencijos mase, kurią sudaro atskirų žarnyno dalių sekretas, nusilupęs epitelis ir praryti vaisiaus vandenys. Pirmomis dienomis kūdikis tuštinasi 2-4 kartus, 4-6 dieną – iki 7-8 kartų, o nuo antros savaitės apie 4 kartus per parą. Išmatos būna tyrelės konsistencijos, gelsvos spalvos, rūgštaus kvapo.

Šlapinimasis. Šlapimo pūslė maža, todėl naujagimiai ir kūdikiai šlapinasi dažnai. Per pirmas tris dienas šlapinasi nedaug ir palyginti retai, vėliau iki 15-20 kartų per parą. Anksti pradėjus pratinti, jau nuo 5-6 mėn. kūdikiai gali šlapintis į puoduką. Tačiau kartais vaikas šlapinasi į lovą iki 3 metų. Tai dar ne liga.

Neišnešiotas naujagimis. Neišnešiotais laikomi naujagimiai gimę anksčiau negu 37 nėštumo savaičių, sveriantys mažiau kaip 2500 g ir mažesni kaip 45 cm. Tačiau ne vien nėštumo trukmė ir naujagimio kūno masė bei ūgis lemia neišnešiotumą. Jo požymiai dar yra: didelė gaiva, atviri mažasis ir šoniniai momenėliai bei kaukolės siūlės, minkštos, be kremzlės ausys, sausa, raukšlėta ir plaukuota oda, nesiekiantys pirštų galų nagai.

Be to, berniukų sėklidės nenusileidusios į kapšelį, mergaičių didžiosios lytinės lūpos nedengia mažųjų lūpų, silpnas, cypiantis balsas, paviršutinis netaisyklingas kvėpavimas, nepakankama termoreguliacija. Naujagimis blogai čiulpia ir ryja.

Neišnešiotumo priežastys. Dažna neišnešiotumo priežastis yra konstitucinis moters kūno silpnumas, fizinės ir psichinės traumos, nepakankama nėščiosios mityba, sunkus darbas, daugiavaisis nėštumas, motinos ligos: buvę abortai, lytinių organų patologija, nėštumo toksikozė, infekcijos, intoksikacijos.