Tag Archive automobilis

Vairuotojas privalo mokėti greitai daryti atitinkamas išvadas iš kontrolinių prietaisų parodymų

Sukaupęs tam tikrą patirtį, vairuotojas gali, neatitraukdamas akių nuo kelio, žvilgsniu aprėpti visą prietaisų panelę.

Naktį visi, prietaisai yra apšviečiami lemputėmis, kurių šviesa kartais erzina vairuotojo akis. Tuo atveju šviesos intensyvumą dera sureguliuoti specialiu jungikliu, įjungiančiu varžą į prietaisų apšvietimo lempučių grandinę.

Vairuotojas privalo mokėti greitai daryti atitinkamas išvadas iš kontrolinių prietaisų parodymų. Pavyzdžiui, manometro rodyklė rodo nulinį arba jam artimą slėgį. Dėmesio — pavojus! Nedelsiant reikia išjungti variklio uždegimą, perjungti pavarų perjungimo svirtį į neutralią padėtį ir, lėtai stabdant automobilį, važiuoti į tinkamą stovėti vietą dešinėje kelio pusėje.

Jeigu tuo metu automobilis važiavo greitai, tai iš įsibėgėjimo nesunku privažiuoti prie patogiausios stovėjimui vietos. Būtina pasirinkti ją patogią, nes žemas slėgis rodo, kad yra rimtas gedimas, kuriam pašalinti reikės ilgesnio laiko.

Kokią išvadą daro vairuotojas, matydamas, kad alyvos slėgio rodyklė labai svyruoja, net pasiekia nulį? Matyt, variklio tepimo sistemoje nėra alyvos. Tikriausiai trūko vienas iš vamzdžių, tiekiančių alyvą į filtrą. Tuo lengva įsitikinti stovėjimo vietoje, apžiūrėjus kelio paviršių po automobiliu. Pastebėtos riebalų dėmės rodo, jog spėjimas buvo teisingas.

Automobilių supirkimas Vilniuje

Vairuotojas, apžvelgęs prietaisų parodymus, mato, kad termometras rodo aukštą aušinimo skysčio temperatūrą, o ampermetro rodyklė — nedideli akumuliatorių baterijos iškrovimą. Kas gi atsitinka? Užsikimšo radiatorius? Tačiau kodėl ampermetro parodymai neatitinka normos?

Vairuotojas turi palyginti du požymius — aukštą temperatūrą bei akumuliatorių baterijos iškrovimą — ir pagalvoti, kas gi atsitiko. Matyt, nutrūko ventiliatoriaus dirželis, sukantis vandens siurblį ir generatorių. Radus tinkamą stovėjimui vietą, sustojama ir uždedamas naujas dirželis, kurį visada reikia turėti atsargai.

Gedimui atsitikus naktį ir gyvenvietėje, sustojimui pasirenkama vieta prie žibinto. Automobilis turi būti gerai apšviestas ir .matomas kitiems vairuotojams. žibinto šviesos reikia ir remontui.

Atstumas nuo priekyje važiuojančio automobilio

Pasistengsime atsakyti į klausimą, kokiu atstumu turime važiuoti nuo priekyje važiuojančio automobilio, viena, kad neužimtume per daug vietos važiuojamojoje dalyje, o kita, kad visada ir bet kokiomis sąlygomis galėtume, esant reikalui, sustabdyti savo automobilį.

Tinkamam atstumui nuo priekyje važiuojančio automobilio nustatyti, vadovaujamasi tam tikrais nuostatais. Vairuotojas turi būti įsitikinęs, kad jo automobilio stabdžių efektyvumas yra ne blogesnis, negu priekyje važiuojančiojo. Jis turi būti tikras ir tuo, kad priekinio automobilio „stop” signalas užsidega tiksliai stabdymo momentu. Be to, įsitikina, kad jo automobilis ir priekyje važiuojantis turi vienodą padangų ir kelio paviršiaus sukibimo koeficientą.

Šiuo atveju abiejų automobilių stabdymo sąlygos artimos ir jų stabdymo kelias, važiuojant tuo pačiu greičiu, turi būti vienodas.

Rygos naujausi keliai skirti superkamiems automobiliams

Pravažiavus ženklą su miesto pavadinimu „Ryga” patraukia dėmesį naujos, prieš kelerius metus pradėtos tiesti ir jau baigtos magistralės, nauji viadukai, tiltai per Dauguvą. Taigi eismo sąlygos tikrai gerinamos, stengiamasi, kad kiekvienas automobilis nuvažiuotų iki tikslo ne tik saugiai, bet ir greitai, ekonomiškai.

Kiekvienas atvažiuojantis iš Lietuvos į Latviją netrukus pastebi, kad čia daug įvairesni greitį ribojantys ženklai. Iš Rygos plačiomis užmiesčio magistralėmis Jūrmalos, Daugpilio, Pskovo link leidžiama važiuoti net 100 km/h greičiu, užtat mieste greitis daug kur apribotas iki 40 km/h, ypač ten, kur remontuojama gatvė ar pastatas, kur gatvės siauros ir labiau tiktų viduramžių karietoms, o ne ilgais „Ikarais” važinėti.

Mūsų laikais kelyje ar gatvėje nebeužtenka valstybinio autoinspektoriaus su dryžuota lazdele. Fiksuoti automobilių greičiui, stebėti jų srautams reikalinga technika. Kiekviename respublikos rajone rasime jau mums įprastus „Žibintus” greičiui matuoti, nemaža gerų tarybinių bei užsieninių prietaisų, tokių kaip „Barjeras”, „Speedgun”, todėl Latvijos autoinspektoriams lengviau dirbti. Kita vertus, ši technika įpratina vairuotojus paklusti eismo taisyklėms ir ten, kur nėra eismo tvarkdarių. Drausmina ir du malūnsparniai, kuriais naudojasi Latvijos autoinspekcija.

Pasak supirkėjų kurie superka automobilius vilnius savaime suprantama, daugiausia dėmesio Latvijos eismo organizatoriai skiria Rygai. Šiame beveik milijoniniame mieste yra apie 130 šviesoforais reguliuojamų sankryžų, 11 požeminių perėjų. Pastarojo penkmečio avarijų statistika byloja, kad mažėja Rygos gatvėse žuvusių pėsčiųjų skaičius (kiekvienais metais 3–4% mažiau). Bene didžiausias šių poslinkių „kaltininkas” gerai organizuotas eismas. Pastaruoju metu ypač aktualu darosi tvarkyti eismą racionaliai, kad spūsties valandomis gatvių prieš sankryžas neužkimštų lūkuriuojančių automobilių virtinės.

Rygoje pagrindinėse Lenino ir Suvorovo gatvėse jau daug metų eismas valdomas „žaliosios bangos” principu, apie rekomenduojamą važiavimo greitį informuoja specialūs tablo. Mieste numatoma įrengti automatizuotą eismo valdymo sistemą ASU-DD (Alma-Atoje išbandytos sistemos ,Miestas” modifikacija). Šią sistemą sudarys centrinis valdymo punktas su elektronine skaičiavimo mašina ir periferinės aparatūros kompleksas, renkantis bei perduodantis žinias apie eismo intensyvumą ir jo pobūdį miesto gatvėse, sankryžose.

Skaičiavimo mašina apdoros gaunamą informaciją ir sudarinės šviesoforų darbo programas. Iš pradžių sistema veiks tik centrinėje Rygos dalyje, vėliau ji reguliuos maždaug 150 sankryžų eismą. Rygos ASU-DD įrengimas kainuos 4–5 mln. rublių, tačiau tikimasi, kad aparatūra greitai atsipirks, nes padidės transporto srautų greitis, mažiau automobiliai prastovės spūsties valandomis.

Gausu Rygoje šviečiančių kelio ženklų — apie 1,5 tūkstančio. Daugumą jų papildo informacinės lentelės, nurodančios ženklo galiojimo zoną, laiką ir t. t. Pagrindinėse gatvėse prie kiekvienos sankryžos yra kelio ženklas „rombas”, rodantis, kad važiuojame pagrindiniu keliu. Jis labai praverčia iš svetur atvykusiam vairuotojui — nereikia prie kiekvienos sankryžos stabčioti ir žvalgytis. Patogu ir šeimininkams — trumpiau dvejojama dėl pirmumo teisės. Važiuojamosios dalies ženklinimo linijos šiek tiek iškilios, todėl geriau pastebimos ir tamsoje.

Jau senokai Rygos gatvės pradėtos ženklinti plastiku. Pirma talkino, suomių- gamybos agregatas; naujo tarybinio ženklinimo agregato našumas — 8 km per pamainą. Plastikas šiek tiek brangesnis už įprastus užtat juo pažymėtų linijų net intensyvaus eismo gatvėse 3–5 metus nereikia tvarkyti.

Profesionalus kėbulo dažymas Vilniuje

Automobilio kėbulo dažymo paslauga tenka pasinaudoti daugeliui vairuotojų. Išblukusi automobilio spalva ar po autoįvykio, mes visi norime sutvarkyti savo transporto priemonė ir jai suteikti prieš tai turėtą prekinę išvaizdą.

Tvarkingai atrodantis automobilis taip greitai savo vertės nepraranda, jį malonu vairuoti, juo galima džiaugtis. Dabar kėbulo dažymo paslaugas Vilniuje teikia ne viena ir tikrai ne dvi įmonės. Pasirinkimas pakankamai solidus, tik ar mes šioje vietoje gebame tinkamai pasirinkti paslaugos teikėją.

Iš pradžių atrodo, kad gal nereikia čia niekuo ir per daug domėtis. Jie turi dažų, aš turiu automobilį, kurį reikia sutvarkyti ir viskas, jį atvarysiu, man atliks paslaugą. Bet mes visi norime kokybiškai atliko darbo, kuriuo vėliau nereikėtų nusivilti. Reikia pasidžiaugti, kad Vilniuje savo srities specialistų tikrai esama. Jie geba į savo darbą žiūrėti profesionaliai ir visada geba patarti klientui bei papasakoja, kokių darbų imsis, kad jų turima transporto priemonė vėl nušvistų gražia spalva.

Ši paslauga turi savo kainą, ieškoti pačio pigiausio varianto nedera. Pigiausiai tokius darbus atliksite savarankiškai, tik, deja, nesame mes visi tokie jau ir nagingi, neturime specialių dažymo kamerų bei įrankių. Žinoma, visa tai įmanoma įsigyti, tik šiuo atveju nereikėtų ir saugumo reikalavimų pamiršti, nes norėdami sutaupyti ir taupydami, mes galime labai greitai pamiršti darbų saugos reikalavimus. Taip pakenksime patys sau, o sveikata vis tik yra brangiausias turtas.

Kenksmingi ir pavojingi darbai

Kenksmingus ir pavojingus darbus palikime ekspertams, jie tikrai suvokia ir žino, kaip reikia elgtis, geba dirbti greitai bei patikimai. Savarankiškai aukštų rezultatų pasiekti yra sunku, nebent turime dažymo kamerą ir visus reikalingus įgūdžius. Bijoti darbų kainų nelabai reikia. Jos nėra be galo didelės, bet ir nekainuoja labai pigiai. Viskas priklauso nuo pačio kliento poreikių, vieni norės tik kapotą perdažyti, gi kitiems prireiks ir visą kėbulą nauja spalva padengti. Kuo daugiau darbo valandų sugaištama, tuo daugiau ir mokėti dera.

Vilniuje perdažyti automobilio kėbulą nesudėtinga, tereikia tiksliai žinoti ko nori, dera tada kreiptis pas specialistus, jie savo darbą atlieka kiek įmanoma greičiau, o tada lieka tik džiaugtis profesionaliai atliktu darbu.

Taip pat autonuomita.lt – teikia techninę pagalbą kelyje. Dirba visą parą, be išeginių.

šaltinis: http://pcmag.lt/avarija-draudimas-pinigai/

Apie pirmųjų automobilių ir karietų giminystę daug kalbėti neverta

Apie pirmųjų automobilių ir karietų giminystę daug kalbėti neverta tarp pirmųjų Panevėžio mieste (dabar jau taip pat muziejinių) automobilių tikrai yra tokių, kurie paprasčiausiai buvo perdirbti iš arklių traukiamų ekipažų.

Ką gi iš tikrųjų verta šiuolaikiniam automobiIiui „pasiskolinti” iš šimtametės karietos? Kad galėtume ramiai pasvarstyti, nebūtina toli keliauti: karietą ne­sunkiai rasime daugelyje kraštotyros ar buities mu­ziejų. Štai viena iš jų. Lenktas rėmas visos kons­trukcijos pagrindas. Ant rėmo užkeltas kėbulas, po rėmu pritvirtintos lingės, prie Iingių ratų ašys. Elastingos lingės apsaugo rėmą ir kėbulą nuo kra­tymo važiuojant nelygiu keliu. Priekinė ašis gali laisvai sukiotis aplink vertikalią ašį šerdesą, to­dėl rėmas bei karietos kėbulas turi tris atramas. Da­rant posūkį vienas priekinis ratas išrieda priekį, o kitas pasitraukia atgal. Kad ratai galėtų laisvai sukiotis, priekinė kėbulo dalis aukštai pakelta. Da­bar aiškiai matyti, kad tokia karietos konstrukcija turėjo ir trūkumų: kėbulas, kuris turėjo tris atra­mas, buvo nepastovus, slankiodavo šonus ir posū­kiuose arkliams traukti karietą buvo daug sunkiau.

Kelionė – automobilis – karieta – kas bendro? ir kaip tai buvo daroma…

Kelionė sunkioje ir aukštoje karietoje būdavo ga­na pavojinga. Posūkiuose karieta persikreipdavo lyg ruošdamasi virsti ant šono. Didelėse ir stačiose nuokalnėse vežikas dažnai nebesuvaldydavo arklių, nes juos pasivydavo ir savo svoriu stumdavo karieta. Verkiant reikėjo įrengimo, kuriuo būtų galima sulė­tinti judėjimą arba visai sustabdyti vežimą. Išrado stabdžius. Iš pradžių tai buvo paprasčiausi pleištai, kuriuos prieš nuokalnes ikišdavo į ratus. Karieta tartum nušliauždavo nuo kalno „ant stabdžių”. Vė­liau tam pačiam tikslui pradėta naudotis svertu, įren­gtu pačioje karietoje. Stumdamas svertą, vežikas prispausdavo odinę pagalvėlę prie ratlankio.

Ypač kruopščiai buvo gaminami karietų ratai, nes jie turėjo būti labai tvirti, kad atlaikytų nely­gaus kelio smūgius. Patyrę dailidės iškaldavo ste­bulėje lizdus įvorei ir stipinams. Stipinus apjuosdavo mediniu ratlankiu, pagamintu iš vientiso šutinto bru­selio arba iš lenkto medžio. Ant tokio medinio rat­lankio uždėdavo žaizdre įkaitintą geležinį lanką. Vės­damas jis stipriai suverždavo visą medinį ratą.

Karietos kėbulas turėjo grakščiai išlenktus šonus. Kad jis įgautu, reikalingą pavidalą, dailidės išpjau­davo arba išlenkdavo iš medžio sudėtingos formos tašelius ir padarydavo iš jų kėbulo griaučius-karka­są, kurį apkaldavo lanksčiomis lystelėmis, o odinin­kai apmušdavo oda. Odą iš pradžių mirkydavo, su­minkštindavo, po to ap­traukdavo ja karkasą, ir išlygindavo raukšles. Odininkai aptraukdavo ir sė­dynių pagalvėles bei kėbu­lo sienas iš vidaus. Kiti meistrai — pynėjai — suk­davo šilkines virves.

šaltinis: https://lt.wikipedia.org/wiki/Automobilis