Pravažiavus ženklą su miesto pavadinimu „Ryga” patraukia dėmesį naujos, prieš kelerius metus pradėtos tiesti ir jau baigtos magistralės, nauji viadukai, tiltai per Dauguvą. Taigi eismo sąlygos tikrai gerinamos, stengiamasi, kad kiekvienas automobilis nuvažiuotų iki tikslo ne tik saugiai, bet ir greitai, ekonomiškai.

Kiekvienas atvažiuojantis iš Lietuvos į Latviją netrukus pastebi, kad čia daug įvairesni greitį ribojantys ženklai. Iš Rygos plačiomis užmiesčio magistralėmis Jūrmalos, Daugpilio, Pskovo link leidžiama važiuoti net 100 km/h greičiu, užtat mieste greitis daug kur apribotas iki 40 km/h, ypač ten, kur remontuojama gatvė ar pastatas, kur gatvės siauros ir labiau tiktų viduramžių karietoms, o ne ilgais „Ikarais” važinėti.

Mūsų laikais kelyje ar gatvėje nebeužtenka valstybinio autoinspektoriaus su dryžuota lazdele. Fiksuoti automobilių greičiui, stebėti jų srautams reikalinga technika. Kiekviename respublikos rajone rasime jau mums įprastus „Žibintus” greičiui matuoti, nemaža gerų tarybinių bei užsieninių prietaisų, tokių kaip „Barjeras”, „Speedgun”, todėl Latvijos autoinspektoriams lengviau dirbti. Kita vertus, ši technika įpratina vairuotojus paklusti eismo taisyklėms ir ten, kur nėra eismo tvarkdarių. Drausmina ir du malūnsparniai, kuriais naudojasi Latvijos autoinspekcija.

Pasak supirkėjų kurie superka automobilius vilnius savaime suprantama, daugiausia dėmesio Latvijos eismo organizatoriai skiria Rygai. Šiame beveik milijoniniame mieste yra apie 130 šviesoforais reguliuojamų sankryžų, 11 požeminių perėjų. Pastarojo penkmečio avarijų statistika byloja, kad mažėja Rygos gatvėse žuvusių pėsčiųjų skaičius (kiekvienais metais 3–4% mažiau). Bene didžiausias šių poslinkių „kaltininkas” gerai organizuotas eismas. Pastaruoju metu ypač aktualu darosi tvarkyti eismą racionaliai, kad spūsties valandomis gatvių prieš sankryžas neužkimštų lūkuriuojančių automobilių virtinės.

Rygoje pagrindinėse Lenino ir Suvorovo gatvėse jau daug metų eismas valdomas „žaliosios bangos” principu, apie rekomenduojamą važiavimo greitį informuoja specialūs tablo. Mieste numatoma įrengti automatizuotą eismo valdymo sistemą ASU-DD (Alma-Atoje išbandytos sistemos ,Miestas” modifikacija). Šią sistemą sudarys centrinis valdymo punktas su elektronine skaičiavimo mašina ir periferinės aparatūros kompleksas, renkantis bei perduodantis žinias apie eismo intensyvumą ir jo pobūdį miesto gatvėse, sankryžose.

Skaičiavimo mašina apdoros gaunamą informaciją ir sudarinės šviesoforų darbo programas. Iš pradžių sistema veiks tik centrinėje Rygos dalyje, vėliau ji reguliuos maždaug 150 sankryžų eismą. Rygos ASU-DD įrengimas kainuos 4–5 mln. rublių, tačiau tikimasi, kad aparatūra greitai atsipirks, nes padidės transporto srautų greitis, mažiau automobiliai prastovės spūsties valandomis.

Gausu Rygoje šviečiančių kelio ženklų — apie 1,5 tūkstančio. Daugumą jų papildo informacinės lentelės, nurodančios ženklo galiojimo zoną, laiką ir t. t. Pagrindinėse gatvėse prie kiekvienos sankryžos yra kelio ženklas „rombas”, rodantis, kad važiuojame pagrindiniu keliu. Jis labai praverčia iš svetur atvykusiam vairuotojui — nereikia prie kiekvienos sankryžos stabčioti ir žvalgytis. Patogu ir šeimininkams — trumpiau dvejojama dėl pirmumo teisės. Važiuojamosios dalies ženklinimo linijos šiek tiek iškilios, todėl geriau pastebimos ir tamsoje.

Jau senokai Rygos gatvės pradėtos ženklinti plastiku. Pirma talkino, suomių- gamybos agregatas; naujo tarybinio ženklinimo agregato našumas — 8 km per pamainą. Plastikas šiek tiek brangesnis už įprastus užtat juo pažymėtų linijų net intensyvaus eismo gatvėse 3–5 metus nereikia tvarkyti.