Paulius - apie viską.... - Page 7 of 116 - Visas temas pradėkime nuo saves....

Lietuvoje dažniausiai auginamos šios daugiametės našlaitės

Daugiametės našlaitės Nors klasikinės našlaitės (Viola tricolor, sodo našlaitės) dažniausiai yra dvimetės, tačiau yra ir daugiamečių rūšių, kurios puošia gėlynus ilgus metus ir žydi gausiai kasmet be kasmetinės sėjos.

Lietuvoje dažniausiai auginamos šios daugiametės našlaitės:

Kvapioji našlaitė (Viola odorata)
Geltonoji našlaitė (Viola lutea)
Alpių našlaitė (Viola alpina)
Šiaurinė našlaitė (Viola uliginosa)
Šuniška našlaitė (Viola canina)
Taip pat gausybė dekoratyvinių veislių.

Daugiametės našlaitės – auginimas ir priežiūra

1. Vieta

Geriausia pusiau pavėsis arba saulėta vieta – nuo to priklauso žydėjimo trukmė (dauguma našlaičių geriau jaučiasi pusiau pavėsyje).
Atsparesnės šalčiui, nei dvimetės sodo našlaitės.

2. Dirva

Mėgsta derlingą, purią, drėgną, bet neužmirkstančią dirvą.
Dirva neturi būti per sunkios sudėties ar molinga – tuomet žiemą augalai gali iššalti.
Prieš sodinant įmaišykite komposto.

3. Sodinimas

Sodinamos anksti pavasarį arba rudenį, į nuolatinę vietą.
Tarp augalų palikite 20–30 cm atstumą.
Dažniausiai sodinamos daigais ar dalijant kerelius (kvapioji – puikiai dauginasi pati šaknelėmis).

4. Laistymas

Mėgsta drėgmę, bet netoleruoja stovinčio vandens.
Sausrų metu laistyti reguliariai, ypač žydėjimo metu.

5. Tręšimas

Pavasarį galima tręšti kompostu arba lengvomis kompleksinėmis trąšomis.
Pertręšti nereikia, nes tada augalai leis daugiau lapų, bet mažiau žiedų.

6. Priežiūra

Po žydėjimo pašalinkite nužydėjusius žiedus (jei nenorite sėklų pasisėjimo).
Dauguma daugiamečių našlaičių gerai žiemoja be pridengimo, jei žemė nepermirksi, bet pirmais metais galima pamulčiuoti eglišakėmis arba sausais lapais.
Kereliai kas kelis metus retinami, kad neperpildytų lysvės.

7. Dauginimas

Kerų dalijimu pavasarį/rudenį, savadava sėklomis, savaime auga ir plinta.
Sėklas galima sėti ir vėlyvą vasarą arba rudenį, jos sudygsta pavasarį.

Populiariausi tipai

Rūšis	Aukštis	Žiedų spalva	Žydėjimo laikas
Kvapioji našlaitė	10–15 cm	Violetinė, balta	III–V
Alpių našlaitė	5–10 cm	Violetinė, mėlyna	V–VIII
Geltonoji našlaitė	10–25 cm	Geltona	VI–VIII

Daugiametės našlaitės žavi ne tik gausiais žiedais, bet ir atsparumu, lengvu dauginimu bei natūraliai auga vienoje vietoje daugelį metų. Svarbiausia – derlinga, puri dirva, pusiau pavėsis (ypač vasarą), reguliari priežiūra ir laistymas. Kerelius kas keli metai atjauninkite ir retinkite – tada žydės ilgiausiai ir gražiausiai.

Daugiametis vienastiebis gvazdikinis augalas

Dianthus plumarius dažnai auga iš pavienių trumpų stiebų, o kiekvieno stiebo viršūnėje – vienas ryškus žiedas, dėl ko jis vadinamas vienastiebiu. Gvazdikiniai augalai dažnai apima ir kitus daugiametes rūšis: Dianthus gratianopolitanus (kalniniai gvazdikai), Dianthus barbatus (plunksnainis dvimetis), tačiau jei ieškai daugiamečio ir vienastiebio, dažniausiai turimas omenyje būtent plunksnalapis ar kalninis gvazdikas.

1. Vieta

Saulėta, šilta vieta – kuo daugiau tiesioginės saulės, tuo geriau žydės.
Puikiai tinka alpinariumams, gėlynų pakraščiams, sausoms, lengvoms vietoms.

2. Dirva

Gvazdikai mėgsta lengvą, laidžią žemę – persausas, iš molio sudarytas substratas ar permirkimas netinka.
Optimalus pH: 6–7 (neutralios reakcijos).
Prieš sodinant verta pagerinti žemę smėliu ar nedideliu kiekiu komposto.

3. Sodinimas

Sodinama pavasarį ar rudenį (daigais arba dalijant kerelius).
Tarp augalų palikti 20–30 cm atstumus, kad gerai vėdintųsi ir neplistų grybinės ligos.

4. Priežiūra

Laistykite saikingai – geriau užmiršti palaistyti, nei perlaistyti.
Po žydėjimo nužydėjusios žiedynus nupjaukite – paskatinsite antrinį žydėjimą ar gražesnį kerelį.
Rudenį nupjaukite stiebus žemai – krūmeliai bus tvarkingesni, geriau žiemos.

5. Tręšimas

Kuklus augalas – trąšų beveik nereikia.
Jei žemė prasta, pavasarį galima pabarstyti kompleksinėmis trąšomis.

6. Žiemojimas

Beveik visi plunksnalapiai ir kalniniai gvazdikai atsparūs šalčiui.
Didesnė problema – permirkimas žiemą, tad svarbus labai geras drenažas.

7. Dauginimas

Dauginami kerelių dalijimu pavasarį/rudenį arba stiebo auginiais vasarą.
Taip pat galima sėti sėklomis (sudygtų per 2–3 savaites kai šilta).

Daugiametis vienastiebis gvazdikinis augalas doras ir puošnus – puikiai tinka alpinariumams, sausiems gėlynams. Svarbiausia – daug saulės, gera oro cirkuliacija, drenažas ir minimalus, saikingas laistymas. Po žydėjimo nupjauti žiedus dėl kompaktikos.

Dendrobium – viena populiariausių orchidėjų

Dendrobium – viena populiariausių orchidėjų genties (apie 1600 rūšių), žavinti gausybe įvairiausių žiedų formų, dydžių ir spalvų. Dendrobiai gali būti tiek miniatiūriniai, tiek masyvūs, tačiau dauguma jų – lengvai auginami kambaryje, jei žinomi pagrindiniai priežiūros niuansai.

Dendrobium orchidėjos priežiūra namuose

1. Šviesa

Ryški, išsklaidyta šviesa – būtina. Tinka rytų ar vakarų pusės langas, pietuose – užuolaida.
Trūkstant šviesos – neformuojasi žiedpumpuriai, stiebai ilgi, silpni, lapai tamsiai žali.

2. Temperatūra

Daugelis Dendrobium nobile tipų mėgsta temperatūros svyravimą:
- Dieną: 20–25 °C
- Naktį: 12–15 °C (ypač rudenį – būtina žydėjimo „startui“)
Dendrobium phalaenopsis grupė mėgsta šiltesnį režimą – 20–25 °C nuolat.

3. Oro drėgmė

Idealu: 50–70%.
Jei sausas oras – naudokite oro drėkintuvą, purkškite orą aplink, statykite vazoną ant keramzito su vandeniu (bet kad šaknys nepermirktų).

4. Laistymas

Laistykite, kai substratas STIPRIAI pradžiūsta iki dugno (1–2 kartai per savaitę vasarą, rečiau – žiemą).
Geriausia – įmerkiant vazoną į vandenį 10–15 min., tada gerai nuvarvinti.
Vandenį naudoti lietaus, filtruotą arba distiliuotą, šiek tiek šiltesnį nei kambario temperatūros.

5. Substratas ir vazonas

Naudokite specialų orchidėjų substratą (žievės, perlito, anglies mišinį).
Vazonas – skaidrus/plastikinis su skylemis, kad būtų gera oro cirkuliacija, arba speciali orchidėjoms skirta šakniaputė.

6. Tręšimas

Tręšti kartą per 2–3 savaites augimo metu (pavasaris–vasara) specialiomis orchidėjų trąšomis.
Prieš žydėjimą tręšimą sumažinti arba kartais visai sustabdyti, ypač „nobile“ tipo dendrobiams žiemą.

7. Poilsio periodas

Dendrobium nobile (taip pat dauguma įprastų dendrobių): Rudenį–žiemą pasireiškia poilsio laikotarpis: laistyti minimaliai, nelaistyti ar labai mažai tręšti, laikyti vėsesnėje, šviesioje vietoje.
Dendrobium phalaenopsis (šiltamėgiai tipai): Poilsis išreikštas mažiau, šie žydi vis dažniau be aiškaus „žiemos miego“.

8. Dauginimas

Lengviausia – senų pseudostiebų atskyrimu, mažais ūgliais („keikiai“), galima ir sėklytėmis (sunkiau), kai kurie – kero dalijimu.

9. Ligų ir problemų prevencija

Problema	Priežastis	Sprendimas
Lapai gelsta, tinsta, krenta	Perlaistymas	Leisti substratui išdžiūti
Lapų raukšlėjimasis, priešas	Vandens trūkumas	Gausiau palaistyti
Nežydi	Trūksta šviesos/poilsio	Perkelti į šviesesnę, vėsesnę vietą
Juodos dėmės	Grybelinės ligos	Pašalinti ligotus lapus, fungicidas

Saugumo pastaba

Laistykite tik tada, kai substratas gerai pradžiūvęs, ir niekada nepalikite vazonėlio vandenyje ilgam laikui.

Dendrobiai – gražūs, bet gana nereiklūs orchidėjų pasaulio atstovai: mėgsta šviesą, gryną orą, retą, bet gausų laistymą, ir augimo periodu reguliarią tręšą. Nobile tipui – būtinas vėsesnis, sausas poilsio periodas. Tinkamai prižiūrint džiugins įspūdingu žydėjimu kasmet!

Deucija (Deutzia) auginimas ir priežiūra

Deucija (Deutzia) – tai labai dekoratyvus, pavasario–vasaros sandūroje iškart po alyvų žydintis krūmas, puošnus savo gausiomis baltomis ar rausvomis žiedų kekėmis. Deucija vertinama dėl ištvermės, paprastos priežiūros ir dekoratyvumo tiek pavieniui, tiek gyvatvorėse.

Deucijos auginimas ir priežiūra

1. Vieta

Geriausiai žydi saulėtoje vietoje, tačiau tinka ir pusiau pavėsis (šešėlyje žydės menkiau).
Stenkitės parinkti vietą, apsaugotą nuo stiprių vėjų.

2. Dirva

Mėgsta derlingą, lengvą, purią, drėgną bet neužmirkstančią dirvą.
Nepakenčia užmirkimo ir sunkios (molingos, prastai drenuotos) žemės.
Tinka šiek tiek rūgštus ar neutralus pH (6–7).

3. Sodinimas

Sodinama pavasarį arba rudenį.
Sodinimo duobę paruoškite platesnę, įberkite komposto ar perpuvusio mėšlo.
Tarp augalų palikite 1–1,5 m atstumus (priklauso nuo veislės dydžio).

4. Laistymas

Jauną krūmelį laistykite reguliariai, ypač per sausras. Suaugusi deucija sausras pakelia, bet besiformuojant žiedams ir žydėjimo metu reikalinga daugiau drėgmės.
Venkite stovinčio vandens.

5. Tręšimas

Pavasarį galite pamulčiuoti kompostu ar tręšti kompleksiškai krūmams skirtomis trąšomis.
Per metus pakaks 1–2 pagrindinių tręšimų.

6. Genėjimas

Žydi ant praėjusių metų ūglių – genėkite iškart po žydėjimo!
Pašalinkite per senus, silpnus ar į vidų augančius ūglius, kasmet patrumpinkite peraugusius šakalius, kad skatintumėte jaunų atžalų augimą.
Rudenį ar žiemą formuoti nerekomenduojama, nes pašalinsite kitų metų žiedinius pumpurus.

7. Žiemojimas

Lietuvoje žiemoja patikimai, bet šaltesniuose regionuose jaunus arba naujai pasodintus krūmus per pirmą žiemą galima pridengti eglišakėmis ar agrotekstile.

8. Dauginimas

Dauginti lengviausia sumedėjusiais arba žaliais ūgliais vasarą.
Galima (bet lėčiau) dauginti kerų dalijimu ar sėklomis.

Deucija – lengvai prižiūrimas, ištvermingas ir itin dekoratyvus krūmas, ypač puošnus gegužės–birželio mėnesiais. Mėgsta saulėtą vietą, derlingą, bet neužmirkstančią dirvą, kasmetinį minimalų genėjimą. Tinkamas ir pavieniams želdiniams, ir gyvatvorėms.

Difenbachija (Dieffenbachia)

Difenbachija (Dieffenbachia) – viena populiariausių kambarinių augalų, mėgstama dėl savo didelių, margų, dekoratyvių lapų. Ji yra gana nereikli, tačiau turi tam tikrų auginimo ir priežiūros niuansų, svarbių gerai augimo eigai ir augalo sveikatai.

Difenbachijos priežiūros vadovas

1. Šviesa

Geriausiai auga ryškioje, išsklaidytos šviesos vietoje.
Saulės perteklius gali nudeginti, o pavėsyje lapai blunka, jų raštai praranda išraišką.
Margalapės veislės šviesos reikalauja daugiau nei žaliaalapės.

2. Temperatūra

Optimalu: 18–25°C.
Netoleruoja šalčio ir skersvėjų – šalčio metu gali mesti lapus ar pradėti pūti stiebas.

3. Laistymas

Laistant vadovaukitės taisykle: kai viršutinis žemės sluoksnis pradžiūsta, laistyti.
Vasarą – 2–3 kartus per savaitę, žiemą – rečiau (1 kartą per 1–2 savaites).
Svarbu neperlaistyti, kad neatsirastų šaknų puvinys.

4. Oro drėgmė

Mėgsta aukštesnę oro drėgmę (purškite orą aplink augalą, ne pačius lapus).
Lapus galima drėgnu šluostu valyti nuo dulkių.

5. Tręšimas

Pavasarį–vasarą tręškite kas 2–3 savaites universaliomis lapiniams augalams skirtomis trąšomis.
Rudenį ir žiemą – tręšti beveik nereikia.

6. Persodinimas

Jauni augalai persodinami kasmet, vyresni – kas 2–3 metus.
Dirva – puri, gerai drenuojama (tinka universalus substratas su pridėtu perlitu ar smėliu).

7. Genėjimas ir dauginimas

Pašalinkite apatinius pageltusius ar pažeistus lapus.
Difenbachija lengvai dauginama stiebų auginiais: nupjaukite dalį stiebo su „akutėmis”, įsišaknija vandenyje ar drėgname substrate.

8. Dažniausios problemos

Simptomas	Priežastis	Ką daryti
Lapų galiukai rudi/džiūsta	Sausas oras, per daug trąšų	Purkšti, sumažinti trąšas
Lapai blyškėja, raštai nyksta	Trūksta šviesos	Perkelti arčiau lango
Lapai gelsta, krenta	Šaknų puvinys, perlaistymas	Apžiūrėti šaknis, persodinti
Lapai susirangę, dėmėti	Kenkėjai (tripsai, amarai)	Apžiūrėti, prireikus purkšti

9. Kenkėjai ir ligos

Tripsai, amarai, skydamariai, voratinklinės erkės – dažniausiai puola per sausą orą.
Grybinis dėmėtumas, šaknų puvinys – perlaistymo, prasta ventiliacija.

10. Saugumas

Difenbachija – nuodinga! Jos sulčių negalima nuryti, patekus ant gleivinės ar odos – gali sukelti dirginimą. Saugokite nuo vaikų ir gyvūnų, genėkite su pirštinėmis, nusiplaukite rankas.

Difenbachija mėgsta šviesią, šiltą vietą be skersvėjų, laistoma tik pradžiūvus viršui, periodiškai tręšiama, persodinama, jei perauga vazoną. Drėgmė ir saugumas – svarbiausia. Lapai – jautriausi laistymui, šviesai ir kenkėjams.