KAS YRA VĖJAS?
Atmosfera niekada nebūna sustingusi. Prie ašigalio arba ties pusiauju, prie Žemės paviršiaus arba aukštai virš jos, ten, kur plaukia debesys, oras visada juda.
Jeigu žiemą atidarysime duris iš lauko ir leisime į gerai prikūrentą kambarį, tai pajusime, kaip iš apačios veržiasi šaltas oras, o viršuje oras išeina iš kambario į gatvę. Tai lengva įrodyti, įžiebus degtuką. Nuo šilto kambario ir gatvės temperatūros skirtumo oras ima judėti: apačia šaltas oras skverbiasi šiltą kambarį, viršumi šiltas oras iš kambario išeina į gatvę.
įšilęs oras, kaip ir visi kūnai, plečiasi, darosi retesnis, vadinasi, lengvesnis. Atvėsęs oras susispaudžia, jis tankesnis, vadinasi, ir sunkesnis.
Tie patys reiškiniai, tik kitokiu mastu, vyksta atmosferoje. Paviršiuje yra plotų, kuriuos įšildo Saulės spinduliai; skirtingai įšildytas ir oras viršum šiltu plotų. Šilto oro mases išstumia šaltesnio oro masės — šitaip atsiranda oro masių judėjimas.
Karščiausiai Saulė šviečia ties pusiauju. Čia įšildytas oras pakyla i aukštesniuosius troposferos sluoksnius ir iš ten veržliais srautais išsisklaido šiaurę ir pietus. Tačiau dėl Žemės sukimosi bet kuris tiesiaeigis judėjimas palengva keičia savo kryptį, pasuka dešinę Šiaurės pusrutulyje ir į kairę Pietų pusrutulyje. Pagal šį dėsnį oro masės, sklindančios nuo pusiaujo ašigalius, palengva keičia savo kryptį. Pasiekdamos 30-35° platumos, jos juda jau ne statmenai, bet lygiagrečiai pusiaujui. Tačiau čia susidaro didesnio slėgio sritis, ir oro masės veržliai leidžiasi žemyn, prie Žemės paviršiaus. Didelė jų dalis ima slinkti atgal pusiaujo link — į sumažėjusio slėgio sritį.
Todėl iš 30-35″ šiaurės ir pietų platumos rajonų oras ištisus metus slenka pusiaujo kryptimi. Ši oro slinkimą žmonės jau seniai pastebėjo, ir tokius vėjus pavadino pasatais.
Kita dalis oro masių, nusileidžiančių prie Žemės paviršiaus 30-353 rajone, slenka ašigalių link, bet nukrypusi apie 40°, Šiaurės pusrutulyje įgauna vakarų kryptį, o Pietų pusrutulyje rytų krypti.
Oro temperatūra priklauso ne tik nuo Saulės spinduliavimo (Saulės radiacijos) intensyvumo, bet ir nuo to, į kokį paviršių krinta Saulės spinduliai. Vasarą saulė labai smarkiai įšildo sausumą, o viršum jūros visada vėsiau. Todėl virš žemynų, ypač subtropikuose, kur saulė šviečia labai ryškiai, vasarą susidaro mažesnio slėgio sritys. Šitaip atsiranda vėjai musonai, kurie visą vasarą pučia iš jūros žemyną.
Kaip tik vasarą, kai derlingą Indijos, Indokinijos, Indonezijos žemę kamuoja kaitra, ten musonas atneša gaivinančią drėgmę, kuri palengvina gyvenimą pusei žmonijos. Mat, šalyse, kur pučia musonai, gyvena beveik pusantro milijardo žmonių.
Žiemą sausuma greitai atšąla, o jūra dar ilgai išlaiko šilumą, sukauptą per vasarą. Todėl žiemos metu musonai pučia priešinga kryptimi — iš sausumos į jūrą.
Labai panašūs musonus yra brizai, bet jie susidaro beveik visose vidutinių platumų jūrų pakrantėse.
Jų pasitaiko net ežerų ir vandens saugyklų pakrantėse. Dieną šie vėjai pučia iš vandens j sausumą, o naktį iš sausumos į vandenį. Juos sukelia taip pat virš vandens ir sausumos esančio oro temperatūros skirtumas, bet kryptis pasikeičia ne pavasarį ir rudenį, o kas rytą ir kas vakarą. Be to, vėjai atsiranda prie kalnu masyvų ir dykumų pakraščiuose. Vasarą oro masės slenka iš šaltosios Arktikos arba iš Atlanto vandenyno ir giliai prasiskverbia I žemynus. Žiemą iš Rytų Sibiro šaltos oro masės sklinda į visas puses. Oro srautai susiduria tarpusavyje, susimaišo. Jie atneša mums čia lietų, čia giedrą, ir nuo jų priklauso ir lėktuvų skridimai, ir laivų plaukiojimas, ir derlius.
Ar atmosferos oro masių judėjime yra koks nors dėsningumas? Žinoma, yra. Šio dėsningumo mokslininkai ieško jau seniai, nuo seniausių laikų ligi šios dienos. Jis tiriamas dešimtyse tūkstančių meteorologinių stočių.
Daugelis tūkstančių specialių radijo stočių pranešinėja centriniams institutams apie oro masių judėjimą. Visi Žemės rutulio oro pakitimai pažymių specialiuose žemėlapiuose. Visą šią medžiagą sudėtingomis mašinomis apdoroja mokslininkai, norėdami sužinoti, ką atneš mums vėjai šiandien, rytoj, po mėnesio ir ateinančiame metų sezone, — daromos oro prognozės.
