Home

Paprastoji raktažolė (Primula vulgaris) – viena pirmųjų daugiametė gėlė

Paprastoji raktažolė (Primula vulgaris) – viena pirmųjų pavasarį pražystančių daugiametė gėlė, dažnai randama ir laukinėse pievose, ir namų gėlynuose. Vertinama dėl ryškių žiedų, atsparumo šalčiui ir lengvos priežiūros.

  • Rūšis: Primula vulgaris (paprastoji raktažolė)
  • Aukštis: 10–20 cm
  • Žiedai: Šviesiai geltoni (rečiau balti, rausvi ar rožiniai), be stiebelio arba ant labai trumpo stiebo, 2–3 cm dydžio.
  • Žydėjimas: Balandis–gegužė (kartais užsitęsia iki birželio, ypač vėsiais metais).
  • Lapai: Prie žemės prisiglaudę, raukšlėti, pailgai elipsiški, ilgai išlieka žali.

Augimo sąlygos

  • Dirva: Priemolio, humusinga, puri, drėgna, bet neužmirkstanti.
  • Vieta: Dalinis pavėsis arba saulėta, bet ne sausra.
  • Dera po medžiais, krūmais, šiaurinėje arba rytinėje pusėje.
  • Atspari žiemos šalčiui, nereikia dengti.

Dauginimas

Būdas Kada ir kaip
Kerų dalijimu Pavasarį ar po žydėjimo (gegužė–birželis) – iškasti, atskirti kero dalis su šaknimis, atsodinti.
Sėklomis Sėti rudenį arba anksti pavasarį, geriausiai šaltame substrate (sėkloms reikia stratifikacijos). Sėklos dažnai dygsta ilgai – 3–5 sav.
Atlapų ar gyvašakių auginiais Mažiau paplitę, bet įmanoma sudėtingesnėms rūšims.

Priežiūra

  • Raktažolės nereiklios, bet atsidėkoja už trąšią ir purią žemę.
  • Nepamėgsta sausros, todėl ypač po žydėjimo karštomis vasaromis laistyti.
  • Po žydėjimo – pašalinti nužydėjusius žiedus, palikti lapus maisto medžiagų kaupimui šaknims.
  • Kas 3–5 m. rekomenduojama persodinti ar padalinti, kad neatželtų, būtų stiprios ir gausiai žydėtų.
  • Rudenį mulčiuokite kompostu ar lapais.

Dažnos ligos ir kenkėjai

Problema Aprašymas Ką daryti
Lapų dėmėtligė Tamsios dėmės, lapų džiūvimas Pašalinti pažeistus lapus, retinti kerus
Puviniai Lapų ir šaknų puvimas nuo drėgmės Gerinti drenažą, nenaudoti tankių žemių
Šliužai, sraigės Labai mėgsta raktažolių lapus Rankinis rinkimas, barjerai, pelenai, specialūs preparatai

Dekoratyvinis panaudojimas

  • Augalas ankstyvam gėlynui: dėmės ryškesnio žalumo ir žiedų kai viskas dar tik bunda.
  • Kaip paaukštinimai rock garden (alpinariumuose), takų, medžių ar krūmų pašonėje.
  • Derina su snieguolėmis, krokasais, plaukučiais, scylėmis.
  • Paprastoji raktažolė – žemaūgė, pavasarį žydinti daugiametė, puikiai tinka natūraliam gėlynui, nereikli, žiemoja be pridengimo.
  • Dauginama kerų dalijimu arba sėklomis, mėgsta purią ir drėgną, bet neužmirkstančią žemę.
  • Vešli, atspari, savo žavesiu grąžina pavasario laukimo džiaugsmą.

Paukštpienė (Ornithogalum) – daugiametis svogūninis augalas

Paukštpienė (Ornithogalum) – daugiametis svogūninis augalas, dažnai Lietuvoje žinomas ir vardu “baltažiedis svogūnėlis” ar “baltažiedis paukštpienis”. Gentyje apie 100–150 rūšių. Dėl savo žvaigždės formos baltų, rečiau gelsvų, žiedų dažnas pasirinkimas alpinariumams, pievutėms, gėlių pievoms ar vazoninėms kompozicijoms.

  • Augalas iš svogūnėlio: pavasarį išaugina ilgas siauras lapus, paskui žiedyną.
  • Žiedai: balti, rečiau gelsvi, 6 žiedlapiai, žvaigždės formos, nedideli (1–2 cm), po 5–15 ant vieno stiebo.
  • Žydėjimo metas: balandis–birželis (priklauso nuo rūšies).
  • Auga tiek saulėje, tiek pusiau pavėsyje; labai nelepūs.

Išsamiau

Savybė Aprašymas
Gentis Ornithogalum (paukštpieninės; apie 150 rūšių)
Paplitusios rūšys Paprastasis paukštpienis (O. umbellatum), baltažiedis paukštpienis (O. narbonense), tankiažiedis paukštpienis (O. densiflorum), ožkinis paukštpienis (O. pyrenaicum)
Aukštis 10–50 cm
Lapas Ilgas, siauras, žalias su baltu brūkšneliu centre
Žiedynas Pastatytas, „skėtis” (skėtiškas žiedynas)
Žiedų skaičius 5–20 viename žiedyne
Aromatas Dauguma – bekvapiai, kai kurios rūšys vos juntamai kvepia
Nuodingumas Kai kurios rūšys (pvz., O. umbellatum) – nuodingos žmonėms ir gyvūnams (sudėtyje yra kardiotoksinių glikozidų)

Augimo sąlygos

  • Dirva: Purios, lengvos, laidžios vandeniui, pakankamai derlingos, bet pakenčia ir prastesnes.
  • Vieta: Pilna saulė arba dalinis pavėsis.
  • Sodinimas: Svogūnėlius sodina rudenį 5–10 cm gylyje, 5–10 cm atstumu.
  • **Mėgsta natūralias pievas – greitai plinta, gali tapti “laukinėmis”.

Pritaikymas

  • Dekoratyviniai želdiniai: Alpinariumai, natūralistinės pievos, veja, vazonai.
  • Žydi anksti – viena pirmųjų pavasarinių svogūninių gėlių.
  • Tinka skynimui: Stiebai laikosi vandenyje iki savaitės.
  • Dalis rūšių invazinės – greitai plinta ir savaime išplinta didesniuose plotuose.

Dauginti

  • Svogūnėliais: paauga dukteriniai svogūnėliai, kuriuos galima atskirti ir persodinti rudenį.
  • Sėklomis: rečiau, daugiau gamtoje.

Pagrindiniai priežiūros patarimai

  • Nepersodinkite kasmet: mėgsta ilgiau augti vienoje vietoje.
  • Laistyti reikia minimaliai – pakenčia sausras.
  • Tręšimas: nėra būtinas, bet žydės gausiau įterpus komposto rudenį ar anksti pavasarį.
  • Po žydėjimo: palikite lapus, kol visai nudžius – taip svogūnėlis pasipildys maisto medžiagų.
  • Paukštpienė – žema, svogūninė, anksti žydinti gėlė, atspari šalčiui bei sausrai, puikiai tinka natūralioms pievoms, želdynams.
  • Dauginama svogūnėliais, leidžia susikurti natūralius dekoratyvius plotus net minimalios priežiūros sąlygomis.
  • Kai kurios rūšys – nuodingos, sodinant sodyboje ar pievoje reikia tai įvertinti.

Pelargonija (Pelargonium) – itin populiari kambarinė arba lauko gėlė

Pelargonija (Pelargonium) – itin populiari kambarinė arba lauko gėlė, dažnai vadinama „pelargonija“, „geranija“ (nors tikrosios Geranium genties rūšys yra kitokios). Vertinama dėl savo ilgai trunkančio žydėjimo, spalvingų žiedų ir lengvos priežiūros.

  • Kilmė: Pietų Afrika.
  • Aukštis: Priklauso nuo rūšies – nuo 20 cm (kabančios/pusiau svyrančios veislės) iki 1 m (standartinės krūminės).
  • Žiedai: Įvairių formų ir spalvų (balti, raudoni, rožiniai, violetiniai, dvispalviai). Daugybė įvairių veislių ir hibridų.
  • Lapai: Kvapnūs, įvairių formų, kartais dėmėti arba susiskaidę.
  • Žydėjimo laikas: Nuo pavasario iki vėlyvo rudens; geroje vietoje gali žydėti beveik ištisus metus.

Pagrindinės pelargonijų rūšys ir veislės

Rūšis / grupė Būdingi bruožai
Kambarinės (zoninės) Pelargonium zonale, apvalūs žiedai, dažni balkonų vazonuose.
Svyrančios (karališkoji, gebeninės) Pelargonium peltatum, svyrantys (kabančios) stiebai, tinkamos kabančioms dėžutėms.
Karališkosios Pelargonium grandiflorum, dideli žiedai, išraiškingos spalvos, lapai stambesni.
Kvapniosios Pelargonium graveolens ir kt., kvapnūs lapai (citrinų, rožių, mėtų aromatas), žiedai dažniausiai kuklūs.

Augimo sąlygos ir priežiūra

  • Šviesa: Mėgsta daug šviesos, bet karštą vasarą gali prireikti šešėliavimo.
  • Temperatūra: Ideali – 18–24°C. Žiemą laikyti šviesiai, vėsiau (12–16°C), netoli lango.
  • Dirva: Mėgsta lengvą, laidžią dirvą, tinkamą gėlių substratą arba specialų pelargonijoms.
  • Laistymas: Laistoma, kai pradžiūva viršutinis žemės sluoksnis. Vengti vandens pertekliaus – šaknys pūva nuo užmirkimo.
  • Tręšimas: Pavasarį–rudenį tręšti kas 2–3 savaites skystomis žydinčioms gėlėms skirtomis trąšomis.
  • Apkarpymas: Skatina krūmijimąsi, žydėjimą; pašalinti nužydėjusias žiedų kekes reguliariai.

Žiemojimas

  • Lauke augančios pelargonijos įnešamos į patalpą prieš pirmąsias šalnas.
  • Geriausia laikyti šviesioje, vėsioje (10–15°C), sausokoje vietoje su minimaliu laistymu.
  • Jei patalpa tamsi/šilta, augalas ištįsta, susilpnėja, gali nebesukrauti žiedų.

Dauginimas

  • Auginiais: Populiariausias būdas (išsamiau žr. ankstesnį atsakymą).
  • Sėklomis: Dažniausiai auginama naujas veisles ar hibridus.
  • Kerų dalijimu: Rečiau.

Dažniausi kenkėjai ir ligos

Problema Aprašymas Ką daryti
Pilkasis pelėsis Pilkšva apnaša, puvimas. Šalinti pažeistas dalis, gerinti vėdinimą, mažinti laistymą.
Šaknų puvinys Lapų vytimas, blogas kvapas. Persodinti, sumažinti laistymą.
Žalieji amarai, voratinklinės erkutės Lapai deformuojasi, silpnesnis augimas. Plovimas, insekticidai, atskiras laikymas.
Gelstantys lapai Drėgmės stoka, perlaistymas, trąšų stygius. Optimali laistymo bei tręšimo rutina.

Panaudojimas ir dekoratyvumas

  • Balkonų, terasų, palangių ir gėlynų akcentas.
  • Kvepiančios lapų rūšys naudojamos ir natūraliam kambarinių erdvių aromatizavimui.
  • Svyrančios veislės – idealiai tinka kabančioms dėžutėms ir balkonams.
  • Lengva keisti kompozicijas, nes pelargonijos lengvai įsišaknija.
  • Pelargonija – ilgaamžė, spalvinga, nereikli gėlė, idealiai tinkanti tiek lauko, tiek kambario sąlygoms.
  • Tinkamai prižiūrint: gausiai žydi, ilgai gyvena, o dauginimas labai lengvas.
  • Mėgsta šviesą, saikingą laistymą, periodinį tręšimą ir apkarpymą.

Pelargonijų dauginimas dažniausiai atliekamas auginiais

Pelargonijų dauginimas dažniausiai atliekamas auginiais, tačiau galima dauginti ir sėklomis. Auginiai yra paprasčiausias, sparčiausias ir labiausiai paplitęs būdas, užtikrinantis, kad nauji augalai išliks tokie patys kaip motininis augalas.

Pelargonijų dauginimas auginiais

1. Tinkamiausias laikas

  • Vasaris–balandis (ankstyvas pavasaris) arba rugpjūtis–rugsėjis (vasaros pabaiga).
  • Žiemą įsišaknija lėčiau, užauga silpnesni daigai.

2. Žingsniai (detaliai)

  1. Auginio nupjovimas
    • Nukirpkite 5–10 cm ilgio sveiką, stiprią šoninę šakelę su 2–3 lapais.
    • Pašalinkite visus žiedus ir pumpurus, kad augalas skirtų visas jėgas šaknų auginimui.
  2. Džiovinimas
    • Auginio galą palikite 2–6 val. (arba per naktį) apdžiūti kambario temperatūroje, kad nepradėtų pūti.
  3. Sodinimas
    • Pamerkite auginius į lengvą, purią, drėgną žemės mišinį (pvz., durpės su smėliu ar perlitu).
    • Galima pamirkyti šaknų hormonų milteliuose – spartesniam šaknų augimui, bet nebūtina.
  4. Drėgmė ir apšvietimas
    • Nestatykite į tiesioginę saulę.
    • Lengvai laistykite, žemę palaikydami drėgną, bet ne šlapią.
    • Plastikinis maišelis ar gaubtas nebūtinas – pelargonijos bijo perteklinės drėgmės.
  5. Įsišaknijimo laikas
    • Šiltoje vietoje šaknys pasirodo per 2–4 savaites (vasarą greičiau, žiemą – ilgiau).
  6. Persodinimas
    • Kai auginys išaugina 2–3 naujus lapelius arba švelniai patraukus jau „laiko“ žemėje, persodinkite į atskirus vazonėlius.

Sėklų dauginimas

  • Atliekama žiemą/pavasarį.
  • Sėklas sėti į lengvą substratą, užberti plonu žemės sluoksniu, laistyti iš apačios, pridengti plėvele.
  • Dygsta po 7–21 d.
  • Jauni sodinukai paprastai būna stipresni, bet gali neišlaikyti motininio augalo savybių (ypač spalvos).

Dažniausios klaidos

Klaida Pasekmė Patarimas
Per šlapia žemė Auginiai pradeda pūti Laistyti saikingai, geras drenažas
Dėti plastinį gaubtą Drėgmė skatina puvimą Laikyti atvirai, gerai vėdinti
Per ilgas stiebas Sunkiai įsišaknija, lenkiasi Imti tvirtesnius, ne iš pačios viršūnės
Palikti žiedus/pumpurus Auginys skiria mažiau jėgų šaknims Viską pašalinti
Sėti per giliai Sėklos nedygsta Užpilti vos plonu sluoksniu žemės

Paprasta schema (santrauka):

  1. Nukirpti 5–10 cm stiprų auginį su keliais lapeliais, be žiedų, nukirpti apatinę dalį.
  2. Apdžiovinti pjūvį (2–6 val.).
  3. Smeigti į purią, drėgną žemę, laikyti šviesioje vietoje.
  4. Drėkinti vidutiniškai, nestatant plytelių ar maišų.
  5. Po kelių savaičių – į atskirą vazonėlį.
  • Auginiai įsišaknija net paprastame vandenyje, bet žemėje šaknys būna stipresnės.
  • Įsodinę į naują vietą, pirmą savaitę laikykite šiek tiek pavėsyje.
  • Pirmą tręšimą atlikite praėjus ~6 savaitėms po įsišaknijimo.

Pelargonijas lengviausia dauginti auginiais, juos pjauti pavasarį ar vasaros pabaigoje, sodinti į lengvą žemę, reguliariai, bet ne gausiai laistyti, palaikyti šilumą ir šviesą. Šaknis išaugins per 2–4 savaites.

Pentas („Egipto žvaigžde“) – ryškiaspalvis, žiedais padengtas daugiametis

Pentas („Egipto žvaigžde“) – ryškiaspalvis, žiedais padengtas daugiametis arba vienmetis (Lietuvoje dažnoje atveju – kaip kambarinis arba sezoninis lauko) augalas. Labiausiai vertinamas už žvaigždės formos, tankias žiedynų kekes ir gebėjimą vilioti drugelius bei bites.

  • Kilmė: Afrikos ir Arabijos regionai.
  • Aukštis: 30–100 cm (natūroje aukštesnis, vazoninis – ~30–50 cm).
  • Žiedai: Smulkūs (apie 1 cm), penkiažiedžiai, susitelkę į apvalius, tankius 5–10 cm skersmens žiedynus. Spalvos – balta, raudona, rožinė, violetinė, alyvinė, raudonai violetinė.
  • Lapai: Tamsiai žali, lancetiški, šiurkštūs.
  • Žydėjimas: Nuo gegužės iki vėlyvo rudens (nepertraukiamas, jei šilta ir daug šviesos).

Augimo ir priežiūros ypatumai

1. *Vieta / apšvietimas

  • Mėgsta saulėtą vietą; tinka pietų/vakarų langas, lauke – į saulę.
  • Pusiau pavėsyje žydėjimas skurdesnis.

2. *Dirva

  • Laidi, puri, vidutinio derlingumo žemė.
  • Geras drenažas svarbus – netoleruoja užmirkimo šaknų zonoje.

3. *Laistymas

  • Reguliarus, vidutinio gausumo; žievės paviršiui pradžiūvus vėl laistyti.
  • Vasarą – dažniau, žiemą (patalpoje) – minimaliai, vengiant perlaistymo.

4. *Tręšimas

  • Augimo ir žydėjimo laikotarpiu – kas 2 savaites žydinčių augalų trąšomis; rūgščiai mėgsta tiek organiką, tiek mineralines trąšas.

5. *Apkarpymas

  • Norint tankaus ir kompaktiško krūmelio, rekomenduojama nugnybti viršūnes ar patrumpinti po žydėjimo.
  • Reguliariai šalinti nuvytusius žiedus – skatina naujų formavimąsi.

6. Žiemojimas

  • Lietuvoje lauke žiemai neišlieka, todėl laikomas kaip kambarinis augalas arba įnešamas žiemoti į vėsią, šviesią patalpą (12–16°C).
  • Gali trumpam numesti dalį lapų – pavasarį atauga.

Dauginimas

Būdas Kada Pastabos
Sėklomis Pavasarį (vasaris-kovas) Daigai pasirodo po 2–3 sav.; žydi tais pačiais metais
Stiebo auginiais Pavasarį ar vasarą Greitai įsišaknija vandenyje ar durpių mišinyje

Dažniausios problemos ir sprendimai

Problema Priežastis Sprendimas
Neskleidžia daug žiedų Per mažai šviesos, pertręšimas azotu Perstatyti į saulę, riboti azotą
Gelsta lapai Perliejimas, prastas drenažas, kenkėjai Mažinti laistymą, tikrinti šaknis, naikinti kenkėjus
Lapų galiukai parudavę Per sausas oras, drėgmės trūkumas Purkšti orą, dažniau laistyti, statyti indą su vandeniu šalia
Lėtas augimas Prasta žemė, per mažai trąšų ar šviesos Persodinti, tręšti, daugiau šviesos

Panaudojimas ir dekoratyvumas

  • Vazoninės gėlių kompozicijos, balkonų ir terasų dėžės, papuošimai viduje ir lauke vasarą.
  • Puikiai dera su verbenomis, petunijomis, lobelijomis ar begonijomis.
  • Ypač vertinamas drugelių ir bičių mėgėjas!
  • Pentas – ryškiaspalvė, ilgai žydinti gėlė, tinkanti ir lauko, ir vidaus kompozicijoms, lengvai dauginama auginiais ar sėklomis.
  • Norint gražaus žydėjimo, svarbu: daug šviesos, reguliarus laistymas, periodiškas tręšimas, apkarpymas.
  • Lietuvoje žiemoja tik kaip kambarinis arba šaltuose, prie +12–16°C, šviesiose patalpose.