Home

Lietuvos soduose baklažanai nėra labai paplitę

Baklažanai nemėgsta per daug sušlapti.

Lietuvos soduose baklažanai nėra labai paplitę, nes neauginami taip dažnai, kaip kiti augalai. Galbūt todėl Lietuvoje žmonės mažai žino apie baklažanus, kurie dažniau auginami tokiose šalyse kaip Bulgarija ir Pietų Ukraina. Štai keletas dažniausiai pasitaikančių klaidų, kurias žmonės daro bandydami auginti ir prižiūrėti baklažanus.

Jei pasodinsite jauniklius per vėlai, iš jų negausite tiek maisto. Kai augalams sukanka 60 dienų, jūs gaunate tik 60% maisto, kurį galėjote gauti, jei pasodintumėte juos anksčiau. Bet jei lauksite dar ilgiau ir augalams daugiau nei 80 dienų, gausite dar mažiau maisto.

Antroji klaida – mažylių augalų auginimas dėžėse. Šiuos mažylius augalus reikia perkelti į kitus namus, tačiau baklažanų augalams nepatinka, kai perkeliamos jų šaknys. Taigi, šių mažylių sėklas verta sodinti į specialius iš durpių pagamintus vazonus. O baklažanų jauniklių geriau neskinti per anksti.

Kartais žmonės daro klaidą augindami baklažanus. Jie nuolat apšviečia augalus, tačiau baklažanams to nereikia. Baklažanams kiekvieną dieną reikia tik šiek tiek šviesos. Tad jei mažylius augalėlius uždengsite dėžėmis nuo 18 val. iki 20 val., baklažanus paruošite valgyti dviem savaitėmis anksčiau.

Ketvirta klaida – sodinant baklažanus ir pomidorus deriname kartu. Net kai jie dar maži augalai, jų negalima dėti arti vienas kito ant palangės.

Kai kurie sodininkai mano, kad jei jie naudoja tikrai geras kakas, kad padėtų savo baklažanams augti, jiems nereikia duoti nieko kito, kad padėtų jiems augti. Tačiau iš tikrųjų, norint, kad baklažanai būtų sveiki, reikia ne tik išmatų. Jie taip pat mėgsta dalykus, vadinamus kompostu ir medžio anglimi arba pelenais. Taigi svarbu duoti jiems visus šiuos dalykus, kad jie gerai augtų.

Šeštoji klaida – netinkamas augalų laistymas, dėl to jie gali blogai augti ir nepriaugti daug maisto. Baklažanai labai išrankūs, kiek vandens gauna. Jei jie gaus per daug vandens, jie gali susirgti ir jiems bus sunkiau pagaminti daugiau augalų. Tačiau jei jie negauna pakankamai vandens, gali pakenkti jų šaknims. Baklažanams reikia daug vandens, tačiau svarbu neleisti vandeniui sėdėti ir likti vienoje vietoje. Geriausia jiems duoti šilto vandens. Taip pat stenkitės, kad lapai nesušlaptų, nes jie taip pat gali susirgti.

Septintoji klaida – kai baklažanus uždedate per daug mulčio. Gerai įdėti šiek tiek mulčio, bet dėti per daug, daugiau nei 3-5 centimetrus, nėra gerai. Geriau iš pradžių augalus laistyti, o tada pašalinti iš jų visus blogus dalykus.

Aštunta klaida susijusi su baklažanais. Jie turi ypatingą galią, dėl kurios išaugina daug ūglių. Bet geriau pasilikti tik 3 ar 4 ūglius, o likusius atimti. Tai pasakytina ir apie kitus augalus, ypač kai oras nėra geras. Jei oras geras, galima laikyti ir daugiau ūglių, bet tai priklauso nuo sąlygų.

Rinkdami baklažanus daugelis sodininkų tiesiog nuplėšia juos nuo augalo. Tai gali pakenkti augalui ir lengviau patekti į vidų. Geriau baklažanus skinti žirklėmis arba specialiais įrankiais.

Dešimta klaida – laiku nepaėmimas nedarbingumo lapelių. Jei to nepadarysite, augalas gali susirgti įvairių rūšių puviniu. Taigi svarbu greitai pašalinti ligos lapus ir tuos, kurie nukrenta ant žemės. Kai pradeda augti pirmosios gėlės, geriau nuimti po jais esančius mažus stiebus.

Jei norite, kad daug baklažanų iš savo sodo pasidalintumėte su šeima ir draugais, kai kurių dalykų neturėtumėte daryti. Ir štai dar vienas patarimas: prieš atsirandant vabzdžiams, baklažanus galite apipurkšti česnako ir vandens mišiniu, kad jų nebūtų. Tereikia tarkuotą česnaką sumaišyti su vandeniu ir leisti pastovėti dvi dienas.

Sodininkai mėgsta auginti remontantines žemuoges

Daugelis augalų, kurie vėl ir vėl žydi, rūšių buvo sukurti Amerikoje.

Kai kurie sodininkai mėgsta auginti remontantines žemuoges, nes didžiąją vasaros dalį jie duoda gerus vaisius. Tačiau kiti sodininkai bandė juos auginti ir jiems nepatiko rezultatai. Išsiaiškinkime, kodėl jie nusivylė.

Remontantinės gervuogių veislės, galinčios išlaisvinti žiedkočius ne tik „trumpomis dienomis“ – rugpjūčio pradžioje, bet ir ilgomis dienomis – gegužės-birželio mėnesiais, yra didelis selekcininkų pasiekimas. Atitinkamai, pirmąjį derlių jos, kaip ir paprastos braškės, duoda birželio mėnesį, o antrąjį – iš per „ilgą dieną“ susiformavusių žiedpumpurių – rugpjūčio pabaigoje. Tokios braškės kartais vadinamos ilgadienėmis braškėmis. Tačiau šios veislės jau daugiau praeityje, nes naujausios veislės ir sodinių braškių hibridai žiedkočius formuoja beveik be pertrūkių, kad ir kokios ilgos dienos būtų. Tokios veislės vadinamos neutraliomis dieninėmis veislėmis.

Kai kurios braškių rūšys gali žydėti ir duoti vaisių visą vasarą, jei jos turi geras augimo sąlygas. Šios rūšys netgi gali būti sodinamos į konteinerius ir pakabinamus vazonus. Jie ypatingi tuo, kad gali pradėti uogauti dar visiškai nesuaugę. Tačiau daugiausia braškių bus paruošta skinti vasaros pabaigoje. Maždaug trečdalis braškių užauga birželį, o likusios – nuo ​​liepos pabaigos iki rugpjūčio. Didžiausios ir gražiausios uogos auga ir šiuo metu.

Neskubėkite pykti ant remontuojančių žmonių, jei jiems reikia daug laiko taisyti.

Pirmenybė reiškia, kad kažkas patinka labiau nei kažkas kita. Šiuo atveju tai reiškia, kad europiečiams kažkas patinka labiau nei kitiems žmonėms iš įvairių vietų.

Amerikoje gaminamos braškės skiriasi nuo tų, kurias turime čia. Jie buvo pagaminti specialiai dideliems ūkiams tokiose vietose kaip Kalifornija. Dėl šios priežasties jie gali ne taip gerai augti ar skonis mūsų vietovėje.

Kartais sodininkai, kurie to nežino, per daug tikisi ir liūdi, kai šiems augalams nesiseka. Tačiau pastaruoju metu žmonės mūsų rajone kuria naujas šių augalų rūšis, kurios geriau atlaiko mūsų orą. Jie dar nėra tokie geri, kaip iš kitų šalių, bet vis tiek. Taigi geriausia rinktis augalus iš Europos, nes jie turi tikrai skanių uogų, gerai auga ir puikiai atlaiko mūsų orą.

Įprastoms braškėms auginti savo sode renkamės saulėtą ir šiltą vietą, o kitokioms braškėms, vadinamoms remontantinėmis, renkamės saulėčiausią ir šilčiausią vietą. Jei yra šiek tiek pavėsio, pavyzdžiui, po medžiais, ten galime sodinti tik mažas remontantines braškes, nes jei gaus per daug pavėsio, jos neužaugins tiek braškių.

Geriausia vieta vėl augantiems dideliems vaisiniams augalams – nejudantis šiltnamis arba speciali plastiku uždengta lysvė ant karkaso. Tai padeda apsaugoti juos nuo šalto oro ir lietaus pavasarį. Tačiau svarbiausia, kad rugpjūtį ir rugsėjį jiems reikia papildomos šilumos, kad jų vaisiai užaugtų dideli ir skanūs. Be pakankamai šilumos vaisiai išlieka žali arba raudoni, bet nėra minkšti ir saldūs.

Sėklas dedame į žemę teisingai…

Paprastai šios gėlės yra vidutinio dydžio ir turi tik keletą lapų. Jie taip pat neturi daug plaukų ar ūsų. Dėl to sodiname arti vienas kito, maždaug 20-25 cm atstumu. Atstumas tarp augalų eilių turi būti ne didesnis kaip 40 cm. Jei auginame dengtoje vietoje, galime sodinti net arčiau, maždaug 15-20 cm atstumu vienas nuo kito ir 30 cm tarp eilių.

Neskubėkite pykti ant remontininkų. Jei norite, kad kasmet ataugantys augalai duotų daug vaisių ar daržovių, jais reikia rūpintis nuo gegužės iki rugpjūčio.

…ir laiku

Vasaros pabaigoje arba pavasarį galite sodinti specialią braškių rūšį, vadinamą remontantine. Jei pasodinsite vasaros pabaigoje arba rudenį, jis augs ir uogos kaip ir kitos braškės birželį. Tačiau kartais gali nepavykti gerai augti, jei žiema buvo per šalta arba buvo šalnos, kurios nušaldė stiebus.

Jei vaisius sodinsite pavasarį, jie pradės derėti liepos mėnesį ir tęsis iki rugsėjo. Tai ypač tinka tam tikrų rūšių vaisiams, kurie gali vėl augti tą patį sezoną. Sodinę pavasarį galite neprarasti augalų šaltesniais mėnesiais ir gauti gerą derlių.

Nederėtų toje pačioje vietoje sodinti augalų rūšį, kurią reikia tręšti ir laistyti kitaip, kaip ir augalus, kuriems to nereikia.

Kad tam tikri augalai užaugintų daug vaisių ar daržovių, nuo gegužės iki rugpjūčio kas dvi savaites jiems reikia duoti specialų augalinį maistą. Taip pat juos reikia gausiai laistyti, kai kurį laiką nelijo.

Mes negimdome kūdikių, gauname juos iš kito.

Remontantiniai hibridiniai augalai patys nesukuria daug naujų augalų. Tik tam tikras smulkiavaisių krūmų rūšis galima padalyti, kad būtų sukurti nauji augalai. Stambiavaisių augalų stiebai nuskynus vaisius dažniausiai būna silpnesni ir ne tokie sveiki. Remontantiniai augalai yra skirti auginti tik vienerius metus specialiose laboratorijose. Taigi, jei norite savo sode turėti įvairių remontantinių augalų, geriausia nuolat pirkti naujus augalus.

Neskubėkite pykti ant remontininkų. Geriausias būdas žmonėms, kurie pradeda sodininkystę, pasirūpinti augalų grupe, kuri žydi daug kartų ir yra įvairių rūšių derinys, yra reguliariai pirkti mažus augalus, išaugintus iš sėklų.

Iš vėl žydinčių gėlių geriausia karalienė Elžbieta, o po jos – Kalnas Everestas ir Tribjut, kurio skonis tikrai saldus. Taip pat yra ir kitų naujų tipų, tokių kaip Albion ir Aromas, kurie taip pat yra tikrai geri.

Remontantinės veislės yra geriausios, nes jos turi tikrai dideles uogas ir jų išaugina daug. Pirmoji uoga gali sverti daugiau nei 40 gramų, o kiekvienas krūmas gali priauginti iki kilogramo uogų.

Agurkams reikia tam tikros temperatūros, kad jie gerai augtų ir būtų skanūs

Agurkams reikia tam tikros temperatūros, kad jie gerai augtų ir būtų skanūs. Šiemet temperatūra nebuvo tinkama labai ilgai, todėl buvo sunku užauginti gerus agurkus. Bet jei klausysime ekspertų ir darysime, ką jie sako, galbūt vis tiek galėsime turėti skanių agurkų iš savo sodo.

Naudojame tik patikrintus ir įrodytus tinkamus augalus.

Pernai pavasarį orai sodininkams nelepino. Naktį buvo taip šalta, kad šiltnamiuose teko naudoti šildytuvus. Gal šiemet saulės daugiau išlindo, bet naktimis vis tiek buvo šalta, o dieną šiluma nesušilo. Debesuotomis dienomis agurkai nenorėjo augti. Išbandėme viską, ką galėjome – davėme jiems maisto, vandens ir gryno oro, bet jie vis tiek neišdygo.

Yra daug įvairių rūšių agurkų sėklų, tačiau svarbu pasirinkti tinkamas mūsų orams. Patyręs sodininkas siūlo naudoti rūšį, vadinamą aštuonkoju, nes jis gerai auga mūsų klimato sąlygomis. Šių agurkų šaknys ilgesnės nei kitų rūšių, todėl geriau toleruoja sausą orą ir ligas. Tai reiškia, kad agurkai bus skanūs ir gražiai atrodys. Jie geriausiai auga dirvožemyje, kuriame yra daug maistinių medžiagų ir gali išlaikyti vandenį bei orą. Gera idėja juos sodinti toje pačioje vietoje kas kelerius metus.

Gera ventiliacija reiškia, kad šviežias oras patenka ir blogas oras išeina.

geriausios agurkų rūšys auginti šiltnamyje vadinamos „Pasalimo“ ir „Mirabelle“. ‘Pasalimo’ agurkai pradeda augti praėjus 50 dienų po pasodinimo. Jie yra dideli, žali ir cilindro formos. Jie neužauga per dideli. Šie agurkai auga tikrai gerai ir nėra lengvai pažeidžiami ligų. Mirabelle agurkai taip pat tikrai geri. Jie auga labai anksti ir išaugina daug agurkų. Agurkai smulkūs, gražios formos, su mažomis sėklytėmis. Jie nėra kartaus skonio. Mirabelle agurkai yra atsparūs kai kurioms ligoms, kurios gali pakenkti kitiems agurkams.

Kai daug lyja ir visą laiką debesuota, naktį šiltnamyje kaupiasi drėgmė. Tai gali sukelti problemų agurkams, nes jie gali susirgti ir pūti. Norėdami to išvengti, žmonės dažniausiai šildo šiltnamį, tačiau birželį to daryti nesinori. Taigi, sodindami agurkų sodinukus, jie turėtų pagalvoti ir apie blogą orą. Jie gali apsaugoti agurkus nuo susirgimo rečiau sodindami daigus. Jie taip pat turi gerai vėdinti šiltnamį, kad oras galėtų judėti aplink augalus. Ir jiems nereikia bijoti nupjauti papildomų agurkų augalų dalių, nes tai iš tikrųjų padeda išvengti susirgimo. Taip yra todėl, kad puvimą sukeliantys grybai bijo deguonies.

Kad agurkai gerai augtų, jiems reikia daug saulės spindulių. Geriausia sodinti tokius agurkus, kurie gali atlaikyti sausą orą ir ligas lauke.

Kartą per savaitę dėkite augalinį maistą ant savo augalų, kad jie augtų ir išliktų sveiki.

Kai agurkai pagelsta, tai reiškia, kad jie iš dirvožemio negauna reikiamų maistinių medžiagų. Kad agurkai gerai augtų, dirvožemis turi būti tam tikro rūgštingumo. Jei nebus tinkamo rūgštingumo, agurkai negaus pakankamai maisto ir nusilps. Per daug laistyti gali pageltonuoti ir agurkų lapai. Patyrę sodininkai gali pasakyti, ko reikia agurkams, žiūrėdami į juos.

Jei agurkų lapai nusidažo šviesiai žalia spalva su geltonu atspalviu, vadinasi, jiems reikia daugiau azoto trąšų. Dėl to augalas gali augti lėčiau, numesti apatinius lapus ir turėti mažų, lėtai augančių vaisių. Jei lapai melsvai žali ir pradeda mažėti, vadinasi, jiems reikia daugiau fosforo trąšų. Jei lapai tamsiai žali su geltonais krašteliais, kurie paruduoja, vadinasi, jiems reikia daugiau kalio trąšų. Kai lapai tampa šviesiai žali su geltonu atspalviu ir atrodo kaip sudeginti, tai reiškia, kad jiems reikia daugiau magnio. Jei lapai yra kupoliški, o kraštai išblukę, boro gali būti per daug. Šiurkštūs ir trapūs lapai reiškia, kad yra per daug kalcio.

siūlo būdą, kaip padėti agurkams augti stipriems ir sveikiems. Kartą per savaitę galite duoti jiems specialaus skysčio, kuriame yra svarbių maistinių medžiagų. Norėdami pagaminti skystį, į kibirą vandens įmaišykite šiek tiek acto, kad dirvožemis būtų tinkamas. Tada įpilkite šaukštą specialių trąšų ir visą arbatinį šaukštelį kitos maistinės medžiagos, vadinamos kalcio nitratu. Kai laistysite agurkus šiuo specialiu mišiniu, jie turės viską, ko reikia, kad gerai augtų ir išliktų stiprūs nuo ligų ir vabzdžių. Jie taip pat išaugins daug skanių agurkų, kuriais galėsite mėgautis!

Nuskynus agurkus nuo augalų reikėtų imti bent 1-2 kartus per savaitę. Kai agurkai tampa dideli, jie pasiima daug maistinių medžiagų, kurios padeda jiems augti. Tai gali apsunkinti naujų agurkų augimą. Bet kai nuskini agurkus, tai liepia augalams gaminti daugiau agurkų.

Agurkų priežiūros patarimai

Šiltnamyje nupjauname senus geltonus lapus ir vaisius duodančių didžiųjų augalų stiebus. Mums nereikia liesti sveikų žalių lapų, nes jie maitina visus po jais augančius vaisius.

Agurkai nemėgsta šalto vandens, nes nuo jo gali susirgti jų šaknys. Taigi, geriausia juos laistyti šiltu, maždaug 25 laipsnių Celsijaus vandeniu. Turėtumėte tai padaryti po pietų. Kai lauke karšta, agurkus reikėtų laistyti kasdien. Bet kai ne taip karšta, laistyti tereikia 2 ar 3 kartus per savaitę. Agurkai taip pat mėgsta vandens ant jų lapų.

Kartą per savaitę sumaišykite vandenį ir specialų augalinį maistą. Šis specialus augalinis maistas yra mišinio pavidalu. Priklausomai nuo augalo amžiaus, ant augalo užpilkite 0,5–3 litrus mišinio.

Jei orai ilgą laiką buvo ūkanoti ir vėsūs, o agurkai serga šaknų puviniu, jiems padėti galima purškiant juos specialiu tirpalu, pagamintu iš karbamido ir „Kemira lux“. Šiuo tirpalu reikia purkšti apatinę lapų dalį, kur yra stomatozė, kur augalas gauna maistines medžiagas. Toks tręšimas yra tarsi vaistų davimas augalams, nes jų šaknys negali gauti pakankamai maisto iš dirvožemio. Norėdami gydyti šaknų puvinį, po kiekvienu augalu du kartus per mėnesį reikia pilti ryškiai rausvą kalio permanganato tirpalą.

Kai sodinate agurkus, aplink juos reikia švelniai, ne per giliai, bet šiek tiek purenti dirvą maždaug mėnesį. Po to galite šakute padaryti keletą nedideles skylutes dirvoje aplink augalus, kad jie gautų oro, ir įpilti naujos geros dirvos.

Agurkai gali skonis rūgštus, jei per karšta ar šalta, jei greitai keičiasi temperatūra, jei dirva sausa arba negauna reikiamo maisto medžiagų kiekio. Kai agurkai jaučia stresą, jie gamina medžiagą, dėl kurios jų skonis yra kartaus. Norėdami to išvengti, turime pasirūpinti, kad agurkai būtų apsaugoti nuo streso.

Jei augalai neturi pakankamai kalio, jie gali užauginti vaisius, kurie atrodo kaip kabliukai ar kriaušės. Šie vaisiai turi smailų galą ir yra stori apačioje. O jei augalams nepakanka azoto, vaisiai taip pat augs tokia forma.

Agurkams reikia daug vandens, ypač kai jie pradeda žydėti ir vaisius. Tačiau iš pradžių geriau duoti jiems mažiau vandens, o vėliau duoti daugiau. Tai padeda vaisiams augti greičiau.

Kai lauke labai karšta, agurkams reikia daug vandens ir jie taip pat apipurškiami vandeniu. Jei temperatūra siekia 30 laipsnių šilumos, tai gali pakenkti agurko augalo žiedadulkėms. Taigi, norėdami padėti agurkams, šiltnamyje turėtume įdėti indus su vandeniu, kai labai karšta.

Kad agurkai gerai augtų, jiems reikia daug saulės. Kai agurkai pradeda atrodyti kitaip, tai gali reikšti, kad jie negauna to, ko jiems reikia, ir gali susirgti.

Vertingas patarimas

Kai jūsų agurkų augalai pradės augti ir turės 3–4 lapus, galėsite juos prižiūrėti naudodami specialų mišinį. Į didelį kibirą vandens įlašinkite 30 lašų jodo, 20 gramų skalbinių muilo ir 1 litrą pieno. Sumaišykite viską kartu. Šiuo mišiniu galite purkšti augalus kas 10 dienų.

Galite atlikti keletą ypatingų dalykų, kad duona, agurkai ir paprikos geriau augtų ir išliktų sveiki. Pirmiausia duoną per naktį pamirkykite vandenyje, o ryte minkykite. Tada įpilkite nedidelį buteliuką jodo, kad padėtų duonai. Šiuo mišiniu galite purkšti agurkus, kad jie būtų žali ir sveiki. Papildomą mišinį taip pat galite laikyti vėliau. Atliekant šias specialias procedūras kas kelias savaites, jūsų agurkai, paprikos ir lapai išliks žali ir sveiki iki rudens. Kitas dalykas, kurį galite padaryti, yra sumaišyti išrūgas, cukrų ir vandenį. Tada šiuo mišiniu apipurkškite ir laistykite agurkus ir paprikas. Tai padės jiems užauginti daugiau vaisių.

Įdėkite didelį stiklainį svogūnų lukštų į didelį kibirą vandens ir užvirkite. Tada palikite ilgai stovėti, kad susimaišytų. Po to nukoškite svogūnų lukštus ir susmulkinkite, kad pasišalintų visas skystis. Sumaišykite skystį su daugiau vandens. Daug purškite agurkų augalų lapus ir palaistykite dirvą. Taip pat agurkus apipurkškite ir palaistykite pieno išrūgų ir vandens mišiniu.

Pakeiskite, kiek vandens duodate agurkams. Jie gali negauti pakankamai vandens arba jūsų naudojamas vanduo gali būti per šaltas.

Ar valgomos piktžolės?

Ji taip pat mėgsta keliauti ir prižiūri savo kiemą, kuriame augina augalus, vadinamus piktžolėmis. Bet nesijaudink, ji jų nesaugo, nes negali jų atsikratyti. Vietoj to ji juos naudoja, kad suteiktų skonį savo šeimos patiekalams

Negalvoti apie didelius klausimus ar bandyti suprasti sudėtingas idėjas.

nemano, kad piktžolių auginimas yra didelis reikalas ar kažkas, ką ji tyčia pradėjo daryti. Ji sako, kad viskas jos gyvenime vyksta natūraliai, jai per daug nesistengiant. Mėsos ji jau seniai nevalgo, tačiau vegetare savęs nelaiko. Jei kas nors pasiūlys jai skanų patiekalą, net jei jame yra mėsos, ji pabandys kąsnelį. Tačiau ji tiesiog nemėgsta mėsos ir nejaučia poreikio jos valgyti. Ji tiesiog tokia.

labai mėgsta braškes, įvairių rūšių daržoves, vaisius, varškę, žuvį. Jie taip pat mėgsta gaminti maistą ir mano, kad tai atsipalaiduoja. sako, kad jiems tai tarsi terapija. Jie turi dvi dukras, todėl būtinai ruošia skanius patiekalus savo šeimai. Tačiau Indrei maisto gaminimas nėra darbas, o tai, ką daryti jiems labai patinka!

Kiemas, kuriame nėra nei lysvių, nei augalų.

į naujus namus atsikraustė prieš keletą metų. Norėjosi rūpintis aplinka, todėl daug dirbo, kad pašalintų piktžoles, sodintų žolę, kurdavo sodus. mano, kad gyvenant kaime svarbu pačiai užsiauginti braškių ir krapų. Jie neplanavo turėti daug daržovių ir sodų, bet viskas pamažu pradėjo augti savaime. Iš pradžių prie krapų buvo svogūnų, vėliau sodino įvairių prieskonių, net šiltnamį pastatė. Jie nustebo sužinoję, kad kai kurias gėles jų kieme iš tiesų galima valgyti.

Istorijos žmonės mėgsta gėles ir žoleles ruošti arbatą ir suteikti maistui skonio. Anksčiau jie pirkdavo arbatą iš parduotuvės, kurioje buvo chemijos, o dabar mieliau gamina arbatą iš mėtų ar čiobrelių. Jie taip pat mėgsta valgyti morkų ledus. Šeima džiaugiasi, kad jų skoniai keičiasi, mėgaujasi sveikesniu ir natūralesniu maistu.

Morkos yra skanus ir sveikas apelsinų maistas. gamina ledus iš morkų. turi sodą ir šiltnamį, kuriame augina daug įvairių augalų. Jie tai daro, nes taip yra geriau aplinkai ir nori, kad jų vaikai žinotų, iš kur gaunamas jų maistas. Jie mano, kad vaikams svarbu matyti, kaip auga augalai, ir išmokti apie juos pasitelkdami pojūčius. Tai reiškia, kad augalus reikia liesti, uostyti ir ragauti, kad juos iš tikrųjų suprastumėte.

Yra keletas augalų, vadinamų piktžolėmis, kurie iš tikrųjų yra naudingi. Vienas iš šių augalų vadinamas kiaulpiene. Kiekviena kiaulpienės dalis, kaip ir jos žiedai, lapai ir šaknys, turi gerų dalykų, kurių reikia mūsų organizmui, pavyzdžiui, vitaminų.

Piktžolės nėra sodo priešai

neina ieškoti nieko konkretaus, net informacijos. Bet kaip sakoma, kartais dalykai ateina tau jų neieškojus. Indra atvira naujai patirčiai ir susitikimams su naujais žmonėmis, o tai gali paskatinti išmokti naujų dalykų. Pavyzdžiui, sutiko seserį iš vienuolyno, kuri daug išmanė apie vaistažoles, todėl smalsavo jų gydomosios galios.

nekęsdavo piktžolių ir be jokio gailesčio jas pašalindavo iš kiemo. Tačiau dabar Indra apie piktžoles galvoja kitaip. Jie suprato, kad kai kurios piktžolės, pavyzdžiui, dilgėlės, kiaulpienės ir medetkos, turi ypatingų galių, kurios gali padėti išgydyti mūsų organizmą. Užuot vartojusi cheminius vaistus, mieliau ruošia arbatą su šiomis ypatingomis piktžolėmis, kad jos pasijustų geriau.

Šiandien turi sodą su daržovėmis ir augalais tiek iš Lietuvos, tiek iš kitų šalių. Keliaudama į įvairias vietas, ji mėgsta lankytis parduotuvėse, kuriose prekiaujama sėklomis. Indrei patinka pirkti augalų, apie kuriuos anksčiau negirdėjo, sėklas ir sodinti į žemę. Ji tikrai džiaugiasi, kad šie augalai auga ir žydi. taip pat mėgsta kalbėtis su žmonėmis, kurie parduoda sėklas ir augalus. Jie dalijasi informacija ir palaiko vienas kitą, kai augalui jų sode nesiseka. Jie taip pat susijaudina, kai netikėtai pasirodo gražios gėlės. Toks bendravimas svarbus, nes padeda atsipalaiduoti ir pailsėti nuo judraus ir greito pasaulio, kuriame gyvename.

Dilgėlė – tarsi visų vitaminų valdovė.

kieme yra įrengta speciali aikštelė su tvora, skirta apsaugoti kai kuriuos augalus, vadinamus dilgėlėmis. Dilgėlės gali mums peršti ir varginti, tačiau iš tikrųjų jos yra tikrai naudingos mūsų sveikatai. Indra sako, kad jie – kaip vitaminų karalius! Iš dilgėlių galite gaminti įvairius skanius patiekalus, pavyzdžiui, sriubas, salotas ir net pyragų įdarus.

Dilgėlės gali būti naudojamos, kad maistas būtų geresnis, o oda ir plaukai atrodytų gražiai. Jie taip pat gali neleisti žuviai ir mėsai sugesti karštu oru. Dilgėlės taip pat gali padėti augalams geriau augti. Nors dilgėlės gali atrodyti kaip įprasta piktžolė, jos gali pasiūlyti daug gerų dalykų!

Kiaulpienių turėjimas reiškia, kad kažkas turi krūvą kiaulpienių.

Vienoje sklypo dalyje kartu auga balandžiai, gysločiai, kiaulpienės. Indra daug žino, kaip kiaulpienės naudingos mūsų sveikatai. Tai įdomu, nes kiekvienoje šio augalo dalyje (gėlėse, lapuose ir šaknyse) yra mūsų organizmui naudingų dalykų, pavyzdžiui, vitaminų ir kitų naudingų dalykų.

Šių augalų gėles galite panaudoti salotoms, mėsai ir žuviai pagardinti. Taip pat iš šaknų galite pasigaminti sirupą ir kavą. Norėdami pasigaminti kavą, turite iškasti dar nepražydusių ar jau pražydusių kiaulpienių šaknis. Geriausios šaknys randamos rudenį. Iškasę juos turite išvalyti ir išdžiovinti. Geriausia leisti jiems išdžiūti natūraliai. Kai jie išdžiovinami, juos reikia lengvai paskrudinti ir sumalti, kad susidarytų kavos milteliai. Tada tereikia į puodelį suberti miltelius, užplikyti kaip įprastą kavą ir pasaldinti cukrumi ar medumi. Pagaliau galite mėgautis kiaulpienių kava!

sako, kad ši ypatinga kava jums netgi geriau nei įprastos kavos pupelės! Gerdami šį kiaulpienių gėrimą, gauname daug vitaminų ir mineralų, tokių kaip vitaminai C, A, E, kalcio, fosforo, geležies ir organinių rūgščių. Kiaulpienių kava padeda mūsų kūnams dirbti greičiau ir gerina virškinimą.

Ir tai dar ne viskas. Naudodami pienžolės lapų sultis galite pasigaminti ypatingų dalykų savo odai, kad ji atrodytų dar gražiau.

Yra keletas augalų, vadinamų piktžolėmis, kurie iš tikrųjų gali būti naudingi. Vienas iš šių augalų, vadinamas gysločiais, tinka ne tik pjūviams valyti, patinimui mažinti ir kraujavimui stabdyti.

Gysločių ir balandžių pranašumai yra tai, kad jie turi daug privalumų.

nori, kad žinotume, kad gysločiai yra labai ypatingas augalas, galintis padaryti daug naudingų dalykų mūsų organizmui. Jie gali išvalyti mūsų pjūvius, padėti nuo skausmo ir kraujavimo, taip pat gydyti skrandžio problemas, tokias kaip opos ir viduriavimas. Gysločių sėklos gali padėti net tada, kai sunku nueiti į tualetą.

Baltieji balandžiai yra paukščiai, galintys pridaryti rūpesčių sode. Jie turi maistinių medžiagų, tokių kaip vitaminas C, kalcis, kalis ir baltymai. sako, kad šių paukščių lapai ir sėklos tinka maistui suteikti skonio, turi naudingų medžiagų, tokių kaip krakmolas.

Gėlės yra gražūs augalai, kurie maloniai kvepia, o prieskoniai yra ypatingi ingredientai, kurie pagerina maisto skonį.

Kieme gausu įvairių gėlių ir augalų. Kai kurie iš jų turi ypatingų galių padėti žmonėms jaustis geriau. Pavyzdžiui, nuo vieno augalo gali išnykti peršalimas, nuo kito – sumažėti patinimas, o nuo kito – karščiavimas. rūpinasi tam tikromis specialiomis lysvėmis, kuriose auga jasai, vyšnios, citrinžolės, rozmarinai, agurklės. Yra net specialus medis, kuris buvo parvežtas iš Italijos, nes jis toks gražus.

„Tai bandymas pažiūrėti, ar ori „pietų valstybė“ dera į lietuvišką aplinką“, – juokiasi jis. – Tai kas? Pats gražiausias augimas!“ Indra džiaugiasi, kad jos lysvės pilnos kvapnių, žydinčių ir žaliuojančių žolelių. Moterys jais pagardina ir puošia įvairius patiekalus. O kad žolės neatkeliautų ištisus metus, žiemai ruošiamos džiovintos ir šaldytos.

Natūrali kiemo veja yra tada, kai jūsų kieme yra žolės, kuri auga pati be žmonių pagalbos.

nepatinka tobulai tvarkinga veja. Jai labiau patinka veja, kurioje auga laukinės gėlės, pavyzdžiui, kiaulpienės ir gysločiai. Ji mano, kad tai natūraliau ir įdomiau nei paprasta žalia veja. Jos šeimoje vyras rūpinasi žolės pjovimu ir vaiskrūmių karpymu, o Indra mėgsta sodinti ir auginti daiktus dirvoje. Ji nori kada nors savo kieme turėti ypatingų ir unikalių gėlių, pavyzdžiui, senovinių rožių.

Kiek maisto turėtume dėti į šaldytuvą?

Kiek maisto turėtume dėti į šaldytuvą?

Mitybos specialistė sako, kad naminius patiekalus geriausia suvalgyti per tris dienas. Maistą turėtumėte laikyti šaldytuve. Mėsą, pavyzdžiui, kiaulieną, jautieną ir vištieną, taip pat žuvies patiekalus ir troškinius reikia suvalgyti per dvi dienas. Svarbu kiekvienos rūšies maistą sudėti į savo sandariai uždarytą indą. Apskritai, visi skirtingi maisto produktai šaldytuve turi būti laikomi atskirose dėžėse ir uždengti folija arba plastikine plėvele, kad jie nesiliestų vienas kito.

Šaldytuve yra įvairių rūšių maisto, pavyzdžiui, saldaus, sūraus ir rūgštaus. Jei jų neuždengsime, jų kvapai gali susimaišyti. Mūsų perkamas maistas, pavyzdžiui, mėsa ir žuvis, turėtų būti suvalgyti per dvi dienas.

Ar galima valgyti tą pačią sriubą kelias dienas? Maisto ekspertas sako, kad paprastai galima valgyti sriubą, kuri šaldytuve išbuvo dvi ar tris dienas, jei prieš valgydami ją pakaitinate. Vienintelis dalykas yra tai, kad kai kurie geri dalykai sriuboje gali būti nebe tokie stiprūs. Be to, jei sriuba kurį laiką buvo nenaudota, svarbu ją labai karštai pašildyti, kad būtų sunaikintos blogosios bakterijos.

Kiek laiko šaldytuve galima laikyti tokius maisto produktus kaip pieno produktai ir mėsa? Maltą mėsą geriausia suvalgyti per dieną nuo jos įsigijimo. Atidarius kefyrą galima laikyti dvi dienas, o pieno – nuo ​​trijų iki keturių dienų. Jei supjaustėte sūrio gabalėlį, likusią dalį būtinai sandariai suvyniokite į foliją. Minkštas sūris gali išlikti geras maždaug dvi savaites, o kietasis – iki trijų savaičių. Jei ant sūrio matote pelėsį, jo nevalgykite ir išmeskite. Sviestas ilgiau išsilaiko, kai laikomas pasukose. Jei prieskonis yra blogas, tai reiškia, kad maistas yra pasenęs ir nesaugus valgyti.

Mikrobangų krosnelė yra tarsi magija! Jis gali labai greitai paruošti mūsų maistą ir padaryti jį skanų.

Šis aparatas naudoja mikrobangas, kad maisto molekulės judėtų ir sukurtų šilumą. Kai kurie žmonės mano, kad mikrobangų krosnelės naudojimas gali pakenkti jūsų sveikatai, nes gali susidaryti kenksmingų medžiagų, tačiau kiti mokslininkai teigia, kad tai netiesa. Jie sako, kad maistas mikrobangų krosnelėje nesunaikina svarbių maistinių medžiagų, išskyrus vieną, vadinamą vitaminu B12.

Kai kurie mokslininkai mano, kad mikrobangų krosnelės naudojimas maisto ruošimui ar šildymui kenkia mūsų sveikatai. Jie sako, kad kai maistas šildomas mikrobangų krosnelėje, jis gali pasikeisti taip, kad gali pakenkti mūsų kūnui. Vienas iš būdų yra tai, kad energija, naudojama maistui pašildyti, gali suskaidyti baltymų molekules, kurios gali sukurti naujas molekules, prie kurių mūsų kūnas nėra pripratęs ir kurios gali būti toksiškos ar net sukelti vėžį.

Mikrobangų krosnelės yra greitas ir paprastas būdas pašildyti ar gaminti maistą, tačiau jos nėra labai tinkamos, kad maistas būtų sveikas. Žmonės sako, kad kai naudojate mikrobangų krosnelę, maistas praranda daug naudingų medžiagų, kurios padeda mūsų kūnui, tačiau jame vis tiek yra tiek pat kalorijų.

Geriausias būdas pašildyti maistą yra naudoti vandenį. Daugelis žmonių maistą dažniausiai šildo keptuvėje.

Geriausias būdas padaryti maistą šiltą ir saugų valgyti – naudoti vandenį.

Mitybos specialistė teigia, kad elektrinė viryklė yra gera idėja, norint įkaitinti kepsnį darbe. Šio tipo viryklė savo dydžiu primena mikrobangų krosnelę, tačiau veikia kaip orkaitė. Jis gali labai greitai pašildyti maistą, maždaug per penkias minutes. Namuose mitybos specialistė siūlo naudoti konvekcinę orkaitę, jei tokią turite maistui pašildyti.

Geriausias būdas sveikai pašildyti maistą yra naudoti vandenį. Jums tereikia į puodą ar keptuvę įpilti šiek tiek vandens, įdėti maisto likučius ir padėti ant viryklės. Nepamirškite uždengti dangčiu. Maistas greitai įkais ir skanus. Taip pat maistą galite pašildyti garais.

Kad maistas būtų sveikesnis, galite naudoti specialų įrankį, vadinamą metaliniu sieteliu. Maistą suberkite į sietelį, o po to uždėkite ant puodo su verdančiu vandeniu. Uždengiate dangčiu ir leidžiate įkaisti. Tokiu būdu jūsų maistas praranda tik nedidelį kiekį naudingų dalykų. Svarbu žinoti, kad kuo trumpiau kaitinsite maistą, tuo jis bus sveikesnis. Tačiau atminkite, kad kiekvieną kartą kaitinant maistą jis tampa mažiau maistingas. Taigi geriau vienu metu virti tik po truputį, kad galėtumėte viską suvalgyti per vieną patiekalą.

Naudingi patarimai

* Kaip pašildyti troškinį? Kad šis patiekalas neišdžiūtų ir neprarastų skonio, pašildykite jį orkaitėje. Į kepimo indą įpilkite šiek tiek vandens (taip jis bus drėgnas, o troškinys šildamas neišsausės) ir supilkite troškinį. Uždenkite indą folija ir pašaukite į iki 160°C įkaitintą orkaitę. Išimkite troškinį, kai jis šiltas.
* Traški vištiena. Jei norite, kad jis išliktų traškus, nešildykite jo mikrobangų krosnelėje. Dar kartą pasirinkite orkaitę. Formą išklokite kepimo popieriumi, sudėkite vištieną, uždenkite folija ir pašaukite į iki 190°C įkaitintą orkaitę 10 minučių. Tada nuimkite foliją ir kepkite kotletus orkaitėje dar 2-3 minutes. Jis visiškai sušils ir taps rudas.
* Vakarykštis kepsnys. Kad jis netaptų guminis, įkaitinkite aliejų keptuvėje ant vidutinės ugnies. Beje, užuot kaitinę kepsnį visą, prieš kaitindami supjaustykite jį lygiomis dalimis.
* Norite pašildyti iškeptą mėsą? Pirmiausia užpilkite šaltu vandeniu ir pakaitinkite puode ant silpnos ugnies.