Paulius - apie viską.... - Page 37 of 63 - Visas temas pradėkime nuo saves....

Kavos šalis: Gvatemala

Nuo 1859 m. kava yra vienas iš Gvatemalos ekonomikos variklių. Kavos eksportas yra didžiausias šalies užsienio valiutos pajamų šaltinis, jis sudaro 40 proc. visų žemės ūkio pajamų. Ji taip pat yra didžiausias šalies darbdavys. Kavos pramonėje tiesiogiai dirba 12 proc. darbo jėgos, o netiesiogiai – trisdešimt procentų. Jungtinės Valstijos, Japonija ir kai kurios Skandinavijos šalys yra pagrindiniai eksporto pardavimų segmentai. Nors Gvatemala vis dar neturi sąlygų konkuruoti kiekiu su kitais kavos gamintojais, tokiais kaip Kolumbija ir net Hondūras, šalis yra viena iš labiausiai gerbiamų specializuotos kavos kilmės šalių. Gvatemalos kavos pupelės yra vienos geriausių kavos pupelių pasaulyje, sodrios, rūgščios ir kvapnios. Maragogypes kavos rūšys nebėra geriausios kokybės požiūriu.

Pagrindiniai šalies kavos regionai yra šie: Huehuetenango, Santa Rosa, San Marcos ir Quetzaltenango.

Daugiausia arabikos veislės kavamedžiai.

Arabikos veislės yra šios: Arabigo, Bourbon, Typica, Margogype. Nors Maragogype gamyba mažėja, Gvatemaloje gaminama keletas aukštos kokybės kavos mutantų. Tačiau, deja, originalią Bourbon kavos veislę keičia naujesnės, ne tokios ypatingos, bet didesnio derlingumo kavos.

Gvatemaloje auginamas nedidelis kiekis robustos, kuri dažniausiai parduodama kaip plauta robusta.

Veislės

Arabikos veislės: Arabigo, Bourbon, Typica, Maragogype. Nors Maragogype rūšių kavos gamyba mažėja, Gvatemaloje gaminama keletas aukštos kokybės kavos mutantų.

Pagal regioną

Daugelį metų Gvatemala naudojo regiono pavadinimą vienai geriausių savo S.H.B. „S.H.B. Antigua”. Vėliau būdvardis „Tikroji” buvo pridėtas, kai kaip klasifikavimo metodas pradėti naudoti kiti „regionų pavadinimai”. Eksportuotojai ir gamintojai inicijavo šį klasifikavimo metodą, kad padėtų atskirti labai skirtingų skonio savybių S.H.B. kavas (pavyzdžiui, Coban ir Huehuetenango).

Įdiegtas naujas klasifikavimo pagal regionus metodas, kurį remia ir skatina Anacafé. Ši klasifikacija taikoma gurmaniškai SHB kavai.

Highland Huehue

Nors visa Gvatemalos rūšinė kava auginama aukštai kalnuose, Huehuetenango buvo išsaugotas aukštumų apibūdinimas. Šiame regione esančiame didingame Cuchumatanes kalnų masyve yra aukščiausios ne vulkaninės kilmės viršūnės visoje Centrinėje Amerikoje ir jis yra aukščiausias ir sausiausias iš trijų ne vulkaninės kilmės Gvatemalos regionų. Dėl sausų karštų vėjų, pučiančių į kalnus iš Tehuantepeco lygumos Meksikoje, regionas apsaugotas nuo šalčio, todėl kavą galima auginti iki 2 000 m aukštyje.

Vulkaninis San Marcosas

Vulkaninis San Markosas gavo trokštamą „vulkaninio” pavadinimą, nes jame yra daugiau ugnikalnių nei bet kuriame kitame kavos auginimo regione, įskaitant aukščiausius Centrinėje Amerikoje: Tajumulco ir Tacaná. Šilčiausias iš visų septynių kavos auginimo regionų, jame taip pat iškrinta daugiausia kritulių, jis pasižymi intensyviausiu lietaus sezonu ir anksčiausiai žydi.

Tradicinis Atitlanas

Aštuoniasdešimt procentų tradicinės Atitlano kavos augina smulkūs gamintojai, daugiausia etniniai majai. „Tradicinis” reiškia, kad daugelis jų derlių apdoroja rankomis. Iš keturių Gvatemalos vulkaninės kilmės kavos regionų Atitlano dirvožemis yra turtingiausias organinių medžiagų. Devyniasdešimt procentų tradicinės Atitlano kavos auginama ugnikalnių šlaituose, kurie dominuoja Atitlano ežero – didžiausio ir garsiausio iš daugelio Gvatemalos kraterinių ežerų – pakrantėse.

Atogrąžų miškas Kobane

„Coban” kilęs iš majų kekčių kalbos žodžio „cob” (debesų vieta). Šiam regionui būdingi atogrąžų miškai ir juos maitinanti drėgmė. Cobanas gerokai skiriasi nuo kitų Gvatemalos kavos regionų: debesuotas, lietingas ir vėsus ištisus metus, dirvožemis suformuotas iš kalkakmenio ir molio. Coban yra tipiškas atogrąžų miškas, auginamas ant savitų regiono kalvų, veikiamas Atlanto vandenyno baseino ir šiaurėje esančių džiunglių atogrąžų įtakos.

Fraijaneso plynaukštė

Šis regionas yra toks aukštas, platus ir kalvotas, kad dauguma žmonių niekada nesupranta, jog stovi ant plynaukštės, o juo labiau ant plynaukštės, kuri yra šalies geografinis centras ir konkuruoja su Antigva kaip seniausias kavos auginimo regionas šalyje. Vulkaninės kilmės dirvožemis, pilnas pemzos, labai didelis aukštis virš jūros lygio ir aktyvus ugnikalnis – tai savybės, kuriomis Fraijanesas dalijasi su netoliese esančia Antigva. Tačiau gausus lietus, didelė ir nepastovi drėgmė bei platesnis temperatūrų diapazonas lemia kitokį klimatą.

Klasikinė Antigva

Antigvos kava vadinama „Classic”, nes yra iš seniausio ir žinomiausio Gvatemalos kavos auginimo regiono. Antigvos regionui būdingas turtingas vulkaninės kilmės dirvožemis, maža drėgmė, daug saulės ir vėsios naktys. Slėnyje dominuoja Agua, Acetenango ir Fuego ugnikalniai. Kartkartėmis Fuego, vienas iš aktyvių Gvatemalos ugnikalnių, Antigvos dirvožemį papildo nauju mineralų turtingu pelenų sluoksniu.

Naujoji Oriente

„Oriente” šis regionas vadinamas todėl, kad tai labiausiai į rytus nutolęs Gvatemalos rūšinės kavos regionas, o „New” – todėl, kad tai naujausias rūšinės kavos augintojas, trykštantis energija. Lietingas ir debesuotas Oriente klimatas panašus į Kobano, tik ne toks stiprus. Įsikūręs virš kadaise buvusio vulkaninio kalnagūbrio, jo dirvožemis kilęs iš metamorfinių uolienų. Dėl to jame yra pusiausvyra tarp mineralinių medžiagų ir jis labai skiriasi nuo Gvatemalos vulkaninių regionų, kuriuose nuo tada, kai buvo pradėta auginti kava, vyko vulkaninė veikla.

Visoje šalyje prinokusios vyšnios skinamos rugsėjo-balandžio mėnesiais. Mažesni sodintojai kasdien pristato derlių į nedideles supirkimo stotis, kur gauna kvitą už pristatytą kiekį ir kokybę. Iš šių stočių kava sunkvežimiais gabenama į centrines perdirbimo įmones (Beneficios). Didieji augintojai kavą pristato tiesiai į „Beneficios” arba (daugeliu atvejų) patys ją perdirba.

Į beneficios tiekiama vyšninė kava iš anksto perrenkama sifoninėje talpykloje, naudojant vandenį. Akmenys ir kitos sunkios pašalinės medžiagos nugrimzta į dugną, o mediena, tuščios ar blogos vyšnios plūduriuoja viršuje ir yra nuplaunamos. Likusios geros vyšnios su vandeniu nukreipiamos į būgninius pulperius. Po plaušinimo pupelės dar kartą sijojamos, kad būtų pašalintos lengvesnės plūduriuojančios dalelės, ir per sifoną nukreipiamos į fermentacijos talpyklas. Priešingai nei Kosta Rikoje, Gvatemaloje tankumui atrinkti vis dar gali būti naudojamas vanduo.

Priklausomai nuo individualaus Beneficios dydžio, fermentacijos talpyklos paprastai gaminamos iš lakštinio plieno, plytų arba betono. Į šias talpyklas kava dedama maždaug 36 valandoms 21-28 °C temperatūroje. Fermentacijos procesas baigiamas, kai pašalinamos visos gleivės, o trinamos pupelės skleidžia traškėjimo garsą.

Po fermentacijos pupelės iš talpyklų išplaunamos vandeniu ir specialiu siurbliu pernešamos vamzdynu arba plovimo kanalais. Šio proceso metu dėl abipusės trinties tarp pupelių nusitrina visi gleivių likučiai. Galiausiai kava dar kartą persijojama sifono talpykloje ir nuplaunama švariu vandeniu, po to paruošiama džiovinimui. Vanduo paprastai imamas iš šulinių arba upių.

Švari ir nusausinta pergamentinė kava paskleidžiama džiovinti saulėje, maždaug 15 cm storio sluoksniu ant džiovinimo pagrindo (paprastai betono, o geresnių kavų – akmens ar molio). Po to kava maždaug 5 ar 6 dienas nuolat apverdama rankomis, naudojant kalnelius arba mažus traktoriukus su stūmimo įtaisu, panašiu į sniego valytuvą. Dirbtinio džiovinimo būdu kava džiovinama būgninėse džiovyklose maždaug 60 °C temperatūroje. Šiose būgninėse džiovyklose kaip kuras naudojami sausi pergamento lukštai, mediena arba dyzelinas, o džiovinimo procesas vidutiniškai trunka apie 20-36 valandas.

Gera žinoti

Daugiau nei 150 metų patirtis ir tradicijos atsispindi puikioje Gvatemalos kavoje.

Gvatemaloje kava auginama 269 000 hektarų plote beveik visuose šalies kampeliuose ir daro didelę įtaką visiems šalies ekonomikos sektoriams. Kavos malimo operacijos yra išsibarsčiusios po visą šalį, jose tiesiogiai dalyvauja šeštadalis gyventojų, o beveik visi kiti – netiesiogiai. Gvatemaloje gaminama įvairios kokybės ir komercinių rūšių grūdų, kurie ruošiami daugiau kaip 4 000 šlapių malūnų. Iš viso kavos eksportas vidutiniškai sudaro daugiau kaip 35 % viso eksporto ir 6 % bendrojo nacionalinio produkto (BNP). Iš viso šalyje yra 44 000 kavos gamintojų, kurių didžioji dalis yra susivieniję į kooperatyvus, sudarančius 69 % visų gamintojų. Smulkūs nepriklausomi ūkininkai sudaro 6 % augintojų, o vidutinio dydžio ūkiai – 2,5 %.

Apie 35 bendrovėms tenka 90 proc. viso eksporto, o penkios didžiausios iš jų kiekvienais derliaus metais vidutiniškai užregistruoja 46 proc. pardavimų.

A.N.A.C.A.F.E. (Associacion National del Cafe) yra reguliavimo agentūra. Anacafé savo veiklą pradėjo 1960 m. kaip Centrinė kavos tarnyba.

Anacafé projektai

Smulkiųjų gamintojų produktyvumo projektas (pradėtas 1986 m.)

Programa nukreipta prieš tradicinį mažą smulkiųjų gamintojų produktyvumą, perduodant auginimo proceso technologijas ir suteikiant galimybę gauti prižiūrimą kreditą per įsteigtas smulkiųjų gamintojų asociacijas arba „draugystės ir darbo” grupes.

Kredito programa su Banrural (pradėta 1999 m.)

Anacafé su šiuo žemės ūkio plėtros banku pasirašė kreditavimo programą, kuria jau pirmaisiais metais pasinaudojo daugiau kaip 1 500 smulkiųjų gamintojų.

Funrural (Kaimo plėtros fondas, įkurtas 1986 m.)

Gvatemalos kavos sektoriuje sprendžia socialinius klausimus sveikatos ir švietimo srityje.

CFO ir ICO projektai Gvatemaloje

Integruotas kavamedžių uogakrūmių valdymas

Projektas skatina tvarią plėtrą diegiant veiksmingą integruotos kenkėjų kontrolės sistemą ir mažinant cheminių kenkėjų kontrolės metodų naudojimą. Be to, jis padidins produktyvumą ir konkurencingumą gaminant aukštesnės kokybės kavą ir mažinant produkcijos nuostolius.

Kavos prekybos sistemų ir politikos tyrimas.

Projekto metu bus įvertintos kavos prekybos sistemos ir politika bei nustatyti veiksniai, kurie yra svarbūs veiksmingai prekybai. Gauti rezultatai padės besivystančioms šalims pagerinti kavos pardavimo efektyvumą.

Gera žinoti

Labiausiai išaugo SHB kavos dalis. Jei kontrabanda iš Hondūro ir toliau mažės, statistiniai duomenys gali rodyti mažesnį eksportą, net jei gamyba didėja.

Šviežių kavos pupelių galite užsisakyti su Cofmos prekiniu ženklu.

Kavos šalis: Uganda

Uganda, neturinčią išėjimo į jūrą Rytų Afrikoje, sudaro Savanos plynaukštė su kalnais ir ežerais. Jai priklauso dalis Viktorijos ežero, iš kurio Nilas teka į šiaurę, į Sudaną. Klimatas šiltas ir drėgnas.

Dauguma žmonių gyvena pietinėje šalies dalyje. Ekonomikoje vyrauja žemės ūkis. Pagrindinė eksporto prekė yra kava, po jos – medvilnė ir arbata.

Tiek arabica, tiek robusta kavos rūšys.

Ugandoje auginamos abi pagrindinės kavos rūšys – arabica ir robusta. Tačiau aštuoniasdešimt procentų produkcijos sudaro „Robusta”. Arabikos kava auginama 1300-2300 m aukštyje virš jūros lygio palei Kenijos sieną (Bugishu) arba vakariniuose monaino regionuose (Wugar). Robusta kava auga 900-1500 m aukštyje aplink Viktorijos ežerą ir vakariniuose regionuose.

Apie Mombasą

Kampala dėl savo centrinės padėties yra regioninis transporto per Mombasą mazgas. 200 km kelio tarp Kampalos ir Kenijos sienos įveikiama intensyvaus eismo sąlygomis, labai dažnai per duobes ir neasfaltuotus ruožus, sunkvežimiai lenktyniauja šalia sankryžų vietinėse turgavietėse, kur kaimiečiai šokinėja prie kiekvienos lėtėjančios transporto priemonės, bandydami parduoti viską – nuo limonado, bananų iki gyvų naminių paukščių.

Eksporto šalys

1. Ispanija

2.Sudanas

3.Jungtinė Karalystė, Prancūzija, Vokietija, Vengrija, Italija, Slovėnija, Šveicarija, Nyderlandai, Šveicarija

Kava yra pagrindinė Ugandos užsienio valiutos pajamų šaltinis – ji sudaro beveik 65 proc. visų eksporto pajamų ir yra pagrindinis daugelio ugandiečių pajamų šaltinis. Nors dėl eksporto diversifikavimo politikos jos santykinė svarba mažėja, kava yra ir kurį laiką išliks pagrindinis Ugandos užsienio valiutos pajamų šaltinis. Sudano rinka yra sparčiai auganti (kaimyninė) eksporto rinka. Jai tenka ne mažiau kaip 10 % robusta kavos derliaus.

Malonu žinoti

Žydėjimas ir derliaus nuėmimas ištisus metus, priklausomai nuo regiono.

Arabikos produkcija sudaro apie 25 % derliaus.

Arabikos kava gaunama tiesiogiai iš ūkininkų, o robusta vis dar turi daug tarpininkų.

Ūkininkai nenaudoja trąšų dėl išlaidų, dėl šios priežasties jie gali lengvai gauti ekologinį sertifikatą pagal nutylėjimą. Derlingumas tikrai nedidelis – apie 60-65 %, t. y. iš vieno medžio pagaminama 0,6 kg pergamento.

Visi sausų medžių malūnai yra Kampaloje. Skalbimo stotys pastatytos tik Paidha ir Sipi regionuose. Daugiausia drėgnąjį procesą atlieka ūkininkai ūkyje.

„Drugar” yra labiausiai paplitusi arabika, natūrali, paprastai pačių ūkininkų džiovinta saulėje ant terasų grindų, o paskui atvežta į nedidelius sausus malūnus lukštenimui. Drugar būdinga stipri vyno spalvos taurė. Iš įvairių prieštaringų paaiškinimų, bendras elementas buvo tas, kad blogas džiovinimas, dėl kurio vyksta tam tikra fermentacija, lemia tokį taurės profilį.

Defektai

Sausai apdorota natūrali „Robusta

Sijonas 18

sausai apdorotos „Robusta” kavos pupelės, geros išvaizdos pagal rūšį,

be jokių fermentacijos pėdsakų, pelėsių ir kitų nepageidaujamų kvapų bei priemaišų, jose turi būti ne daugiau kaip 7 % defektinių pupelių masės

15 langelis

sausai apdorotos Robusta kavos pupelės, geros išvaizdos pagal rūšį, be jokių fermentacijos pėdsakų, pelėsių ir kitų nepageidaujamų kvapų bei priemaišų, jose turi būti ne daugiau kaip 12 % nekokybiškų pupelių ir ne daugiau kaip 1 % masės pašalinių medžiagų, jų drėgnis turi būti ne didesnis kaip 12,5 %.

12 ekranas

sausai apdorotos „Robusta” kavos pupelės

turi būti ne daugiau kaip 20 % nekokybiškų pupelių ir

ne daugiau kaip viena dešimtoji 1 % masės pašalinių medžiagų, o didžiausias drėgnumas – 12,5 %.

BHP 1199

neplautos „Robusta” kavos pupelės

daugiausia suskilusių gabalėlių

turi būti ne drėgnesnės kaip 12,5 %.

BHP 1013

neplautos Robusta kavos pupelės

daugiausia šviesių, skaldytų pupelių ir drožlių, lygus Tarnybos kartkartėmis patvirtinamam mėginiui.

Juodosios pupelės

juodos ir pakitusios spalvos kavos pupelės

atskirtos nuo švarios kavos elektroniniu būdu arba rankomis, kaip kartais patvirtina Tarnyba.

Bugishu plauta arabica kava

AA plautos Arabica kavos pupelės, sunkios, tvirtos, geros išvaizdos, atitinkančios rūšį, be jokių fermentacijos pėdsakų, garstyčių ir kitų nepageidaujamų kvapų bei priemaišų, be pašalinių medžiagų, ne daugiau kaip 12 % drėgmės.

Plautos arabikos kavos pupelės, sunkios, kietos, geros išvaizdos, be jokių fermentacijos pėdsakų, garstyčių ir kitų nepageidaujamų kvapų bei priemaišų, jose turi būti ne daugiau kaip viena dešimtoji 1 % masės pašalinių medžiagų, jų drėgnis turi būti ne didesnis kaip 12 %.

PB plautos arabikos kavos pupelės, visiškai suformuotos, tvirtos, sunkios, kietos, geros išvaizdos pagal rūšį, be jokių fermentacijos pėdsakų, garstyčių ir kitų nepageidaujamų kvapų bei priemaišų, jose turi būti ne daugiau kaip 1/10 % masės pašalinių medžiagų, jų drėgnis turi būti ne didesnis kaip 12 %.

B plautos arabikos kavos pupelės, sunkios, kietos, geros kokybės, be jokių fermentacijos, pelėsių ir kitų nepageidaujamų kvapų bei priemaišų, jose turi būti ne daugiau kaip 1/10 % masės pašalinių medžiagų, jų drėgnis turi būti ne didesnis kaip 12 %.

C plautos Arabica kavos pupelės, geros išvaizdos, be jokių fermentacijos, pelėsių ir kitų nepageidaujamų kvapų bei priemaišų, jose turi būti ne daugiau kaip viena dešimtoji 1 % masės pašalinių medžiagų, jų drėgnis turi būti ne didesnis kaip 12 %.

E plautos geros išvaizdos Arabica kavos pupelės, kurių dydis yra didesnis ir svoris didesnis nei AA tipo kavos pupelių, kurios augdamos susidarė iš dviejų viena į kitą įaugusių pupelių, be jokių fermentacijos, pelėsių ir kitų nepageidaujamų kvapų ir priemaišų, jose turi būti ne daugiau kaip viena dešimtoji 1 % masės pašalinių medžiagų, jų drėgnis turi būti ne didesnis kaip 12 %.

UG plautos Arabica kavos pupelės, atitinkančios Tarnybos kartkartėmis patvirtinto pavyzdžio kavos pupeles

Wugar plautos arabica kavos pupelės

Plautos Arabica kavos pupelės, geros išvaizdos, atitinkančios rūšį, be jokių fermentacijos pėdsakų, garstyčių ir kitų nepageidaujamų kvapų bei priemaišų, be pašalinių medžiagų, ne daugiau kaip 12 % drėgnumo

B nuplautos Arabica kavos pupelės, geros išvaizdos pagal rūšį, be jokių fermentacijos pėdsakų, garstyčių ir kitų nepageidaujamų kvapų bei priemaišų, be pašalinių medžiagų, ne drėgnesnės kaip 12 %.

C plautos Arabica kavos pupelės, geros išvaizdos, be jokių fermentacijos pėdsakų, pelėsių ir kitų nepageidaujamų kvapų bei priemaišų, be pašalinių medžiagų, be jokių kitų kavos pupelių, išskyrus plautas Arabica kavos pupeles, išskyrus atvejus, kai pupelės yra suskaičiuotos ir įtrauktos į nustatytą defektų skalę kaip pažeistos, pagal pažeistų kategoriją, ir jų drėgnis neviršija 1 %, turi būti ne didesnis kaip 12 %.

D plautos „Arabica” kavos pupelės, įvertintos minus šešiasdešimt viena arba mažiau pagal nustatytą verčių lentelę

Drugar neplautos arabica kavos pupelės

A neplautos Arabica kavos pupelės, geros išvaizdos, atitinkančios rūšį, be jokių fermentacijos pėdsakų, pelėsių ir kitų nepageidaujamų kvapų bei priemaišų, pagal nustatytą verčių lentelę įvertinamos nuo plius keturiasdešimt iki minus dvidešimt penkių, jose nėra pašalinių medžiagų, jų drėgnis ne didesnis kaip 12 %.

B neplautos Arabica kavos pupelės geros išvaizdos, atitinkančios rūšį, be jokių fermentacijos pėdsakų, pelėsių ir kitų nepageidaujamų kvapų bei priemaišų, įvertinamos minus dvidešimt šešiomis ir minus šešiasdešimt nustatytomis diagramos vertėmis, be pašalinių medžiagų neplautos Arabica kavos pupelės, išskyrus atvejus, kai pupelės suskaičiuojamos ir pagal nustatytą defektų skalę priskiriamos pažeistų kategorijai, ir neviršija 1 % pagal griežtą skaičiavimą, jų drėgnis ne didesnis kaip 12 %.

C neplautose Arabica kavos pupelėse, įvertintose nuo minus šešiasdešimt vieno iki mažiau pagal nustatytą skalbinių lentelę, turi būti ne daugiau kaip viena dešimtoji 1 % masės pašalinių medžiagų, neturi būti kitų kavos pupelių, išskyrus neplautas Arabica kavos pupeles, kurių kiekis viršija 1 % pagal griežtą skaičiavimą

plautų ir (arba) neplautų Arabica kavos pupelių rūšiavimas, daugiausia skaldytų gabalėlių, lygių Tarnybos kartais patvirtintam mėginiui

1991 m. Ugandos vyriausybė liberalizavo visą kavos subsektorių, siekdama padidinti eksporto apimtį ir vieneto vertę. Tai buvo padaryta panaikinus Kavos prekybos valdybos (CMB) išorinės prekybos monopolį ir 1991 m. įsteigus Ugandos kavos plėtros tarnybą (UCDA). UCDA perėmė visos kavos pramonės reguliavimo ir priežiūros funkcijas, o prekyba buvo visiškai liberalizuota. Greta kooperatyvų veikia privačios bendrovės. Augintojai, pirkėjai, perdirbėjai ir eksportuotojai gali laisvai sudaryti sutartis savo nuožiūra.

Ugandoje kavos augintojų yra apie milijonas smulkiųjų ūkininkų. Smulkūs ūkiai yra įvairaus dydžio, o vidutinis smulkus ūkis yra apie 0,3 ha.

Šviežių kavos pupelių galite užsisakyti su Cofmos prekiniu ženklu.

Kavos šalis: Kongo Demokratinė Respublika

Kongo Demokratinė Respublika, esanti Centrinėje Afrikoje, yra antra pagal dydį Afrikos valstybė, 8 kartus didesnė už Prancūziją – tai didžiausia frankofoniška šalis, kurioje gyvena 78 mln. žmonių.

Kongo Demokratinė Respublika įsikūrusi prie ekvatoriaus, joje vyrauja atogrąžų klimatas ir atogrąžų miškai. Per Demokratinę Kongo Respubliką teka Kongo upė, kuri yra antra pagal dydį Afrikos upė po Nilo. Riftinis slėnis formuoja Kongą, o rytuose – aukšti kalnai Virunga ir visi vis dar veikiantys ugnikalniai. Kongas taip pat labai turtingas įvairiausių naudingųjų iškasenų

Kongo Demokratinė Respublika yra nepaprastai turtinga įvairiausių gamtinių išteklių, deja, ją kamuoja pilietinis karas, politinis nestabilumas ir skurdas.

Arabica 60 %, Robusta 40 %

Tropinis klimatas, derlingas dirvožemis ir gausus lietus sudaro idealias sąlygas auginti ir arabiką, ir robustą. Arabica daugiausia auga Kongo rytinės dalies aukštumose, virš 1500 m aukštyje, turtingame vulkaninės kilmės dirvožemyje. Robusta taip pat yra endeminis šalies augalas, daugiausia auginamas Kongo šiaurės rytuose. Dėl idealių geografinių sąlygų Kongas gali išauginti labai aukštos kokybės arabikas ir robustas. Šalis laikoma vienu iš naujų brangakmenių specializuotos kavos pasaulyje.

Apie skalbimą

Arabikas galima visiškai nuplauti, iš dalies nuplauti arba natūraliai apdoroti.

– Visiško skalbimo procesas:. Subrendusios raudonosios vyšnios atgabenamos į plovimo stotis, kur jos mechaniškai susmulkinamos. Po to peršalus keliauja per vandens kanalų sistemą, per kelis fermentacijos ir plovimo proceso etapus, yra paruošta džiovinimui.

– Pusiau plovimo procesas: Subrendusios raudonosios vyšnios minkštinamos ir plaunamos ūkiuose, naudojant rankines minkštinimo mašinas. Po to pergamentai džiūsta ant terasų (plastikinės plėvelės, padėtos ant žemės).

Apie fermentaciją

Priklausomai nuo to, ar tai plovimo, ar natūralus procesas, kontroliuojamas fermentacijos procesas gali būti įvairių formų.

Visiškai plovimo procesas: pergamentas kelias valandas fermentuojamas mirkymo talpyklose (arba fermentacijos talpyklose), o po to džiovinamas.

Pusiau plovimo procesas: pergamentas fermentuojasi natūraliai po išskalavimo ir džiovinant.

Natūralus: šiuo atveju fermentacija iš tikrųjų nevyksta, kavos sėklos džiūvimo metu ilsisi vyšnėje.

Apie džiovinimą

Didžioji dalis Kongo kavos natūraliai džiovinama saulėje kelias dienas iš eilės (paprastai 10-20 dienų ), virš terasų arba ant afrikietiškų gultų.

Taip pat rečiau naudojamos mechaninės džiovyklos.

Apie eksportuotojus

Kongo kavos sektorius per visą istoriją įrodė savo atsparumą – kava buvo eksportuojama per neramius laikotarpius ir pilietinius karus. Pagaminama apie 11280 MT kavos (188000 60 kg maišų, 54 % arabikos, 46 % robustos), todėl Kongo kavos gamyba sudaro tik nedidelę dalį šalies potencialo (1992 m. eksportuota 95 000 Mt).

Kongas tebėra konfliktų krečiama šalis, nes įvairios sukilėlių grupuotės Kivu regionuose trukdo laisvam kavos judėjimui. Infrastruktūra prasta, dauguma kelių neasfaltuoti. Nepaisant viso to, Kongo kavos scenoje pastebimas pakilimas, daugiau dėmesio skiriama kokybei, arabika geriau apdorojama, nes daugėja plovyklų ir mikro plovyklų – dažnai finansuojamų tarptautinių organizacijų. Šiaurės ir Pietų Kivu regionai gali gaminti šviežią kavą ištisus metus ir užimti pozicijas kaip konkurentai dėl kokybės už vis dar priimtiną kainą, palyginti su kaimyninėmis šalimis ar net Centrinės Amerikos gamintojais. Pradedame pastebėti, kad Kongo arabikos mikrokalvos laimi specializuotus konkursus – nuo visiškai nuplautų iki natūralių ir medumi apdorotų. Dėmesys specializuotai kavai gali būti tas proveržis, kurio reikia Kongo kavai, kad ji taptų patikima kokybiškos kavos gamintoja.

Šviežių kavos pupelių galite užsisakyti su Cofmos prekiniu ženklu.

Jūra gydo žmogų

Jūra gydo žmogų. Pasaulinis vandenynas iki mūsų amžiaus vidurio vaidino tik transporto arterijų, jungiančių šalis ir žemynus, ir plastinių baltymų, riebalų bei trąšų iš dumblių (kompostų) tiekėjo vaidmenį. Tačiau išsekus tradiciniams gamtinių žaliavų įvairioms liaudies ūkio šakoms šaltiniams, žmogus buvo priverstas pakeisti šią pažiūrą į vandenyną. Milžiniškas ir įvairiarūšis jūros augalų ir gyvūnų pasaulis, kiekybiniu požiūriu daugiau kaip du kartus viršijantis sausumos augalų ir gyvūnų rūšinę sudėtį, iki šiol yra beveik nepaliestas.

Be tradicinių vaistų šaltinių — sausumos paviršiaus floros ir faunos, farmakologams ir gydytojams vis didesnių galimybių ir perspektyvų atveria vandenyno gyventojų pasaulis. Jūrinių organizmų (hidrobiontų), kaip potencialių vaistų šaltinio, tyrimas tik prasideda, yra pradinėje fazėje. Fotosintetinantys jūriniai augalai kasmet pagamina milžinišką kiekį organinių medžiagų. Vien dumbliai susintetina beveik 10 kartų daugiau riebalų, baltymų ir angliavandenių negu visi Žemės paviršiaus pievų, laukų ir miškų augalai.

Jūriniuose organizmuose yra įvairiausių medžiagų, iš kurių daugelis arba gydo, arba yra labai nuodingos. Tai žinojo seniausios visų žemynų pajūrio tautos. Liaudies medicina saugo ir rūpestingai perduoda iš kartos kartą nemažai senovinių receptų, kuriuose minimi dumbliai ir kiti jūriniai augalai. Liaudies gydytojai plačiai vartojo vaistus iš jų žaizdoms, nudegimams ir kai kurioms kitoms ligoms gydyti. Dar XVIII amžiuje Rusijos mokslų akademijos akademikas S. Krašeninikovas savo darbuose užsiminė, pavyzdžiui, apie jūros kopūstų vartojimą liaudies medicinoje.

Pasaulinio vandenyno biologinių išteklių tyrimo intensifikavimui, kurio tikslas — panaudoti juos medicinoje, žymų impulsą davė tarptautinė konferencija. Jos darbotvarkėje buvo problema „jūros vaistai”. Per trumpą laiką įvairių šalių mokslininkai sukaupė labai daug informacijos iš jūrinių organizmų chemijos. Pastaraisiais metais imtasi ieškojimų šioje srityje, taip pat realizuojamos „jūros vaistų” ieškojimo nacionalinės programos; tai padėjo atrasti keletą šimtų įdomių farmakologiniu požiūriu junginių.

Mūsų šalyje kryptingų jūrinių organizmų biologiškai aktyvių medžiagų tyrimų tikslas — panaudoti juos medicinoje ir kitose liaudies ūkio šakose, pirmą kartą įgyvendinti Jūrų žuvininkystės ir okeanografijos Atlanto mokslinio tyrimo instituto, kuriame buvo įkurtas specialus hidrobiontų biologiškai aktyvių medžiagų sektorius, programose. Prie Centrinio gydytojų tobulinimosi instituto Maskvoje suorganizuota nauja probleminė hidrobiontų farmacijos ir audinių kultūros laboratorija.

Šiose tyrimo įstaigose ištirta hidrobiontų panaudojimo medicinos praktikoje ir gyvulininkystėje kai kurios savybės ir galimybės. Šalia cheminės sandaros ir naujoviško farmakologinio veikimo biologiškai aktyvios medžiagos naudingos ir tuo, kad jos prieinamos, jų didelės atsargos, vyksta nuolatinė masinė jų reprodukcija (atsinaujinimas). įdomių ir perspektyvių farmakologiniu požiūriu medžiagų rasta ir jūriniuose augaluose.

Pavyzdžiui, daugelis iš jų pasirodė turintys itin aktyvių ir vertingų įvairiapusio farmakologinio spektro medžiagų: antikoaguliantų, antibiotikų, antivirusinių, priešopinių ir kitų junginių. O atskiruose mūsų planetos regionuose skirtingu laiku ir įvairiais medicininiais tikslais vartojamos pavienės „jūros dovanų” rūšys — dumbliai, kaip jodo, bromo, agaragaro ir kt. šaltinis.

Žolių vonios — tai namų kurortas

Senovės gydytojai Hipokratas ir Avicena šalia gimnastikos, masažo ir gydomojo badavimo vonias laikė svarbiausia gydomąja priemone ir plačiai jas rekomendavo savo pacientams, XVIII amžiuje gydymas vandeniu plačiai paplito Vakarų Europoje, jo gynėjai buvo vokiečių mokslininkas Prisnias ir Kneipas, įrodę vandens procedūrų svarbą tiek ligotam, tiek ir sveikam organizmui. Šiuolaikinėje medicinoje gydomosios vonios skirstomos į gėląsias – gėlo, be druskos, vandens; sudėtines su jūros druskos, spyglių arba kėnių ekstrakto ir dujų priedu; mineralines, jūrines, mineralines dujines ir kt. Bendrosios vonios temperatūra gali būti įvairi: nuo 20°C ir žemesnės temperatūros vonios vadinamos šaltomis, 25 32° — vėsiomis, 34-36° artimomis kūno temperatūrai, 37 39° šiltomis, 40 42°C — karštomis.

Procedūrų trukmė gali svyruoti nuo 1-2 minučių (šaltų ir karštų vonių) iki kelių valandų. Paprastai bendrosios vonios, kurios temperatūra 36-38°C, trukmė būna 15-20 minučių. Sustosime detaliau prie bendrųjų higieninių ir gydomųjų vonių, kurias galima paruošti iš nuoviro susmulkintų savaime augančių maistinių ir vaistinių augalų, vartojamų šiuolaikinės medicinos. Plačiai naudoti šias vonias mums diktuoja šiuolaikinės gyvenimo sąlygos, kai didelė gyventojų dalis gyvena gerai įrengtuose butuose su visais patogumais, kurie yra būtini tokioms procedūroms. Tačiau šiuo požiūriu jos praktiškai iki šiol nevartojamos. O juk žolių vonios — tai namų kurortas.

Patogu, pigu, efektyvu. Tokios vonios prieinamos visiems norintiesiems. Žaliavos joms paruošti galima įsigyti vaistinėje, o geriau pačiam prisirinkti laisvalaikio valandomis per pasivaikščiojimą užmiestyje. Be to, vonioms tinkamos prastos, paprastai vidujai nevartojamos vaistinių augalų dalys: visa antžeminė vaistinės ramunės, valerijono, dilgėlės, sukatžolės ir daugelio kitų augalų dalis. Nuovirui vonioms paruošti galima vartoti krūmų, ievos, putino, avietės, serbento, kadagio, erškėčio šakas, žievę ir šaknis, pušies ir eglės spyglius, beržo ir kitų augalų lapus. Reikalingų augalų galima prisirinkti, kai raunami kelmai vietose, kuriose jie auga, arba kai kertamas miškas.

Vaistinių augalų visų dalių kompleksinis panaudojimas — štai ta opi ieškojimo problema, kurią išspręsti yra gana aktualu ir mūsų dienomis. Nekelia abejonių didelė higieninė ir gydomoji žolių vonių sveikatos ir grožio šaltinio vertė. Vonios gali būti naudojamos, o tai ypač svarbu, ambulatorinėje praktikoje tiek daugeliui lėtinių vidaus organų ligų, tiek ir odos ligoms gydyti. Ypač svarbios medžiagų apykaitą reguliuojančios ir bendrai organizmą stiprinančios vonios su tokiais vaistiniais augalais, kaip aviža (žydėjimo metu), lakišius, dobilas, dilgėlė, varnalėša, serbentas (lapai), pušies, balteglės ir kedro spygliai, taip pat asiūklis, rūgtis, takažolė, ramunė, mėta, raudonėlis, čiobrelis ir kt.