Išilginiai kanalų profiliai
Po to, kai nustatyta kanalų trasa, apskaičiuoti reikalingi vandens kiekiai kiekvienam kanalų tarpui, sudaromas išilginis profilis. Tam tikslui pirmiausia sudaromas būsimojo kanalo ašyje išilginis gatvės profilis.
Sudarant kanalo profilį, jo nuolydis gali atitikti gatvės paviršiaus nuolydį arba gali būti mažesnis, didesnis, o kartais net priešingas gatvės išilginiam nuolydžiui. Profiliui darbo brėžiniams horizontalus mastelis imamas 1 : 2000-1 : 1000 ir vertikalus 1 : 200-1 : 100.
Tuo atveju, kai gatvės paviršiaus nuolydis žymiai didesnis už kanalo nuolydį, kanalas klojamas su kritimo šuliniais arba su padidintais nuolydžiais atskiruose kanalo tarpuose.
Kanalizacijos tinklo konstrukcija
Normaliai veikiantis kanalizacijos tinklas turi praleisti apskaičiuotą vandens kiekį, nesusidarant žymesniam nuosėdų
Tam tikslui, projektuojant tinklą, reikia laikytis šių sąlygų:
Kanalų skersinio pjūvio plotai turi būti taip parinkti, kad praleistų apskaičiuotus vandens kiekius, atitinkančius normomis nustatytą pripildymą; vidutinis skaičiuotinas vandens tekėjimo greitis kanaluose neturi būti žemesnis už nustatytą normomis.
Visi kanalai turi būti klojami tiesiomis linijomis; kanalų pasisukimo vietose tiek plane, tiek ir profilyje, ypač vamzdiniuose kanaluose, turi būti pastatyti kontroliniai šuliniai. Šuliniai taip pat turi būti statomi kanalų sujungimuose ir tam tikrais tarpais tiesiosiose linijose.
Kanalai šuliniuose turi būti jungiami ne mažesniu kaip 90 kampu; dugne daromas atitinkamu spinduliu išlenktas latakėlis, kad kanalų sujungimuose nesusidarytų paspyris; pagrindinio ir šoninio kanalų vandens srovių paviršiai turi būti viename aukštyje, be to, šoninio kanalo dugnas turi būti ne žemiau pagrindinio kanalo dugno. Dugno kritimai šuliniuose ir ypač šoninių kanalų latakėliuose daromi nuo 0,005 iki 0,01 m, atsižvelgiant į pagrindinio kanalo nuolydį, vamzdžio skersmenį, pasisukimo kampą ir vandens tekėjimo greitį kanaluose.
Mažu skersmenų, ypač kiemo vamzdžius jungti prie dideliu skersmenų kolektorių reikia tokiame aukštyje, kad prijungiamojo kiemo kanalo dugnas būtu viename aukštyje su pagrindinio kanalo vandens paviršiumi.
Reikia vengti šoninių kanalų srovių stipresnių smūgių pagrindinio kanalo srovę, nes dėl jų susidaro sūkuriai, sumažėja vandens greičiai, vamzdžiuose susidaro nuosėdų. Dėl to į pagrindini kanalą įsiliejančių šoninių srovių greičiai turi būti ne didesni už pagrindinio kanalo greičius.
Vienodo skersmens kanaluose, didėjant pakelyje vandens kiekiui, kartu turi didėti ir vandens greitis.
Vandens judėjimas kanalizacijos tinkle
Kanalizaciniai vandenys, patekę į kanalus, turi daug kietų smulkių ir stambesnių priemaišų bei ištirpusių organinių ir mineralinių medžiagų. Vandeniui tekant vamzdžiais, lengvesnės priemaišos plūduriuoja vandens paviršiuje (šiaudai, lapai, medžio gabaliukai, įvairios riebalinės medžiagos ir kt.). Bent kiek sunkesnės priemaišos laikosi pakibusios viduriniame vandens sluoksnyje, o sunkios, daugiausia mineralinės kilmės, medžiagos (smėlis, molis, anglies liekanos ir kt.) nusėda į dugną ir yra ritinamos vandens srovės.