Home

Paprastoji vyšnia yra 2-3 metrų aukščio kaulavaisinis medis

Paprastoji vyšnia yra 2-3 metrų aukščio kaulavaisinis medis arba krūmas. Jos stiebas padengtas rusvai pilka žieve. Jaunos šakelės – nusvirusios. Lapai – paprasti, kotuoti, elipsiški, smailiaviršūniai, pjūkliškais pakraščiais, pilki, su dviem linijiškais prielapiais. Žiedai – taisyklingi, dvilyčiai, ant ilgų žiedkočių.

Žiedai po 2-5 susitelkę skėčiuose.

Peržydėjus vyšniai, taurelė nubyra. Vainikėlis – penkių vainiklapių, baltas, taip pat nubyra; daug kuokelių. Vaisius tamsiai raudona sultinga uoga. Vaisiaus kauliukas – labai kietas, šviesiai geltonas, vienasėklis. Sėklos – nuodingos!

Juodosios jūros pakrantė (Kaukazas Vyšnios tėvynė ir Krymas), iš kur ji pateko į Romą ir išplito po visą Europą. Jau III a. pr. m. e. gydytojas Sifinijus rašė apie vyšnią kaip apie vertingą vaistinį augalą. 1569 m. Vokietijoje išleistame medicininiame rinkinyje „Sveikatos sodas” visas skyrius skirtas vyšniai.

Rusijoje vyšnios buvo auginamos Kijevo Rusioje, vėliau Suzdalės, o dar vėliau Vladimiro kunigaikštystėse. Jau XVII a. vyšnia buvo auginama Pamaskvėje. Nuo XIX a. pradėta auginti daugelyje Rusijos sričių. Dabar vyšnios daugiausia auginamos Šiaurės pusrutulio šalyse. Tarybų Sąjungoje Ukrainoje, Moldavijoje, Šiaurės Kaukaze, taip pat Lietuvoje.

Vaistinė žaliava yra šviežios uogos ir medžio sakai (klijai).

Žmonės vartoja vaiskočius, lapus ir jaunus ūglius. Vyšnių ogose yra 77,5-86,3% vandens, iki 17,5% cukraus, 0,8-2,7% organinių rūgščių (citrinos ir obuolių), iki 11% pektinų, iki 0,2% raugų, mineralinių medžiagų (vario, geležies, kalio, magnio, cinko, fosforo, mangano ir kt.), vitaminų (0,3-0,55 mg % karotino, 0,2-0,3 mg% B₁, iki 15 mg % C, 0,24-0,4 mg% PP, iki 0,4 mg% folinės rūgšties), fenolio junginių, oksikumarinų. Sėklose yra iki 35% riebalų, amigdalino. Žievėje rasta citrininės rūgšties, raugų, kvercetino, amigdalino ir kumarino.

Vyšnių uogos stiprina organizmą ir žadina apetitą. Jas reikėtų valgyti sergant mažakraujyste, nes jose yra daug geležies, kitų mikroelementų ir vitaminų. Vyšnios tinka nuo aterosklerozės, hipertonijos ir kitų kraujagyslių ligų.

Lietuvoje žmonės dažniausiai valgo vyšnių uogas ir geria jų sultis.

Vyšnių sultys gerai gydo tracheitą, bronchitą, padeda nuo kosulio. Uogų antpilas malšina troškulį, ypač karščiuojantiems ligoniams, mažina temperatūrą. Jis taip pat žadina apetitą, lengvai laisvina vidurius ir veikia raminamai. Vyšnių žiedadulkės skatina šlapimo išsiskyrimą.

Vyšnių vaiskočių nuoviras (10 g žaliavos stiklinei vandens) labai skatina šlapimo išsiskyrimą ir stabdo viduriavimą. Rekomenduotinas sergant inkstų akmenlige, vandene, hipertonija, virškinimo trakto ir sąnarių ligomis. Šviežių lapų ir pieno nuoviras padeda sergant įvairios kilmės gelta, o šviežių lapų košelės tamponai išoriškai stabdo kraujavimą. Vyšnių šakelių nuoviras tinka nuo viduriavimo, lėtinio kolito.

Iš vyšnių kamienų įtrūkimų dažnai išsiskiria vyšnių sakai klijai.

Jais pakeičiamas gumiarabikas gaminant emulsijas. Vyšnių uogos (šviežios, džiovintos ir konservuotos) yra skanios ir visi jas noriai valgo. Iš jų verdamos uogienės, džemai, kompotai, daromi antpilai, spaudžiamos sultys. Vyšnių sirupas vartojamas medicinoje antpilų, ištraukų, mikstūrų skoniui pagerinti.

Vyšnių sėklas reikia vartoti atsargiai, nes jose yra nemažai nuodingo glikozido amigdalino, kuriuo galima apsinuodyti. Nepatariama su sėklomis (kauliukais) virti uogienių, ruošti kompotų.

Smiltyninis šlamutis – daugiametis augalas

Smiltyninis šlamutis priklauso graižažiedžių (Compositae) šeimai. Tai daugiametis augalas, gausiai paplitęs sausose smėlingose vietovėse.

Vaistinei žaliavai vartojami žiedai (Flores Stoechados citrini,. Flores Pedis cati citrini, Inflorescentia Helichrysi), kurie renkami pačiame jų žydėjime ir tuojau džiovinami pastogėse. Veikliosios, medžiagos dar ne visiškai išaiškintos, tačiau nustatyta, kad žieduose randama flavoninio pobūdžio dažinių, rauginių medžiagų pėdsakai, eterinio aliejaus, stearinų ir vitamino C. Kai kurie autoriai (Petrovas) nurodo, kad žieduose yra provitamino A (15—16 mg). Hodžai mano, kad terapinis veikimas daugiausia priklauso nuoflavonų.

Liaudies medicinoje šlamučio žiedų nuoviros seniai vartojamos nuo įvairių kepenų, virškinamojo trakto ir šlapimo pūslės ligų. Pastaruoju metu tarybiniai terapeutai šlamučio žiedus ir jų preparatus sėkmingai vartoja nuo kepenų bei tulžies ligų.

Mūsų farmacinė pramonė iš šlamučio žiedų gamina preparatą „Flamin“, tai amorfiniai milteliai tabletėse. Flaminas vartojamas kepenų, tulžies maišelio chroniniams uždegiminiams procesams, cholescistitams ir cholangitams gydyti. Preparatas duodamas valandos prieš valgį po 0,05 g stiklinės vandens tris kartus per dieną.

Vaivoras (girtuoklė) – šakotas, daugiametis vasaržalis krūmokšnis

Vaivoras (girtuoklė) šakotas, daugiametis vasaržalis krūmokšnis arba iki 1,5 m aukščio krūmelis. Šakos – apvalios, pilkos, lenktos. Lapai elipsiški arba atvirkščiai kiaušiniški, lygiakraščiai, standoki, viršus – tamsiai žalias, apačia melsvai žalia. Žiedai ant žiedkočių, balti arba rausvi, smulkūs, išsidėstę po 1-3 ant pernykščių šakelių viršūnėlių.

Vaisius sultinga, saldi, apvali arba rutulio formos, mėlyna, 9-12 mm skersmens uoga su bespalviu minkštimu. Žydi gegužės-birželio, uogos prinoksta liepos-rugsėjo mėnesiais.

Gydomoji žaliava uogos ir lapai.

Vaivoro uogos yra 6,8-8,5% cukraus, 2,8-3,3% gliukozės, 3,3-4,8% fruktozės, 0,1-0,5% sacharozės, 1% organinių rūgščių (citrinos, obuolių), apie 1,2% ląstelienos, pektinų, raugų ir dažomųjų medžiagų, vitaminų (11-132 mg% vitamino C, iki 110 mg % karotino), 3,1-3,5 mg% antocianų, mineralinių medžiagų (ypač kalio ir fosforo). Lapuose yra arbutino ir flavonoidų.

Vaivoro uogos skatina skrandžio sulčių sekreciją, rekomenduotinos sergant gastritu, enterokolitu, pielitu. Iš uogų ruošiamas užpilas (vienas šaukštas sausų uogų stiklinei karšto vandens), geriamas po valgomąjį šaukštą kas dvi valandos.

Iš lapų gaminamas nuoviras (du šaukštai lapų stiklinei karšto vandens, virinama 10 minučių, po valandos perkošiama), geriamas po valgomąjį šaukštą 4-6 kartus per dieną.

Liaudies medicinoje vartojamas šakų ir lapų nuoviras. Jis geriamas sergant širdies ligomis. Uogos valgomos sergant dizenterija, beje, lapų nuoviras lengvai laisvina vidurius, dezinfekuoja šlapimo takus. Iš vaivoro uogų gaminami kompotai, uogienės, tinka dietai.

Stebuklinga švara su „The Pink Stuff“ – universalus sprendimas kiekvienam

Valymo pasta „The Pink Stuff“ jau yra išgarsėjusi tarp perkančiu valymo priemones, dėl savo veiksmingumo ir universalumo. Tai ne tik produktas, kuris pašalina dėmes, bet ir suteikia ilgalaikį švaros pojūtį. „The Pink Stuff“ gali būti taikoma daugeliui kietų paviršių, pradedant virtuvės reikmenimis ir baigiant vonios kambario detalėmis.

Stebuklinga švara su „The Pink Stuff“ - universalus sprendimas kiekvienam

Kas įeina į THE PINK STUFF pastą

„The Pink Stuff“ pasižymi kreminės konsistencijos tekstūra, kuri leidžia produktui efektyviai įsiskverbti į įvairių dėmių struktūrą ir jas pašalinti. Taikant šį produktą, rekomenduojama naudoti minkštą šluostę ar kempinę, kad būtų užtikrintas tolygus produkto pasiskirstymas ant paviršių. Po produkto poveikio laiko, paviršius reikėtų nuplauti švariu, šaltu vandeniu ir nušluostyti sausa šluoste, kad būtų pasiektas maksimalus švaros efektas.

Kiek tai veiksminga ir kur galima pastą naudoti

„The Pink Stuff“ yra ypač veiksminga kovojant su sunkiai pašalinamomis dėmėmis, tokiais kaip rūdžių dėmės, vandens nuosėdos, įsisenėję maisto likučiai ant kaitlentių ar orkaitės vidinės dalies nešvarumai. Tai idealus pasirinkimas valant nerūdijančio plieno paviršius, keramines plyteles ir net vonios kambario armatūrą.

Kur virtuvėje naudojama pasta? 

  • Nerūdijantis plienas, efektyviai pašalina vandens dėmes ir pirštų antspaudus.
  • Orkaitės ir kaitlentės, nuo ju pašalina įsisenėjusias maisto dėmes ir sudegusius likučius, paliekant paviršius švarius ir blizgančius.

O kaip su vonios kambariu?

  • Keraminės plytelės nuo ju nuvalo kalkių nuosėdas ir muilo likučius.
  • Dušo kabinos, ypač efektyviai šalina vandens dėmes ir šampūno ar dušo gelio likučius.

Kiek „the pink stuff” kainuoja ir kur galima įsigyti?

Vienas iš didžiausių „The Pink Stuff“ privalumų yra jos kaina. Produktas parduodamas už prieinamą kainą, svyruojančią nuo 3,30 EUR iki 5 EUR už 850 g tūbelę, priklausomai nuo pirkimo vietos Lietuvoje. Mano atveju, pirkau el.parduotuvėje sakrusta.lt. Likau labai patenkintas kaina ir kokybe. Ši kaina (mokėta 3,30 EUR) yra labai patraukli, atsižvelgiant į produkto veiksmingumą ir universalumą.

Ką dar reiktų paminėti apie pink stuff pastą?

Nors „The Pink Stuff“ yra šiek tiek abrazyvi, ji yra lengvai naudojama ir netinka tik ant kilimų ar kitų minkštų paviršių. Vartotojai įvertina šios pastos veiksmingumą ir paprastumą, tačiau svarbu paminėti, kad ji gali palikti ploną plėvelę ant kai kurių paviršių, kuri gali nepatikti kai kuriems žmonėms.

Apibendrinant, „The Pink Stuff“ yra itin vertinama dėl savo švaros suteikiančių savybių ir universalių panaudojimo galimybių. Tai produktas, kuris gali palengvinti įvairių namų valymo darbų atlikimą ir padėti palaikyti namus švarius ir tvarkingus.

DUK

Kas yra „The Pink Stuff“?
„The Pink Stuff“ yra universali valymo pasta, kurios pagrindas – kreminės tekstūros valiklis, skirtas įvairių rūšių dėmėms šalinti. Tai veiksminga priemonė, kuri tinka naudoti ant daugelio kietų paviršių, tokie kaip nerūdijantis plienas, keraminės plytelės, orkaitės ir daugiau.

Kaip teisingai naudoti „The Pink Stuff“?
Naudojant „The Pink Stuff“, rekomenduojama užtepti nedidelį kiekį pastos ant minkštos šluostės ar kempinės, tolygiai įtrinti į dėmėtas vietas, palaukti kelias minutes ir nuplauti švariu šaltu vandeniu. Baigiamajame etape paviršius turėtų būti nušluostytas sausa šluoste.

Ar „The Pink Stuff“ tinka naudoti ant visų paviršių?
„The Pink Stuff“ puikiai tinka daugeliui kietų paviršių, tačiau ji yra šiek tiek abrazyvinė, todėl nerekomenduojama naudoti ant audinių, pavyzdžiui, kilimų. Prieš naudojant ant jautrių paviršių, rekomenduojama atlikti nedidelį bandomąjį valymą.

Ar „The Pink Stuff“ ekonomiška?
Taip, „The Pink Stuff“ yra ekonomiškas pasirinkimas, nes jo kaina svyruoja tarp 3,30 EUR ir 5 EUR už 850 g tūbelę. Atsižvelgiant į produkto efektyvumą ir panaudojimo universalumą, tai yra labai patrauklus kainos ir kokybės santykis.

Ar „The Pink Stuff“ palieka likučius ar plėveles ant paviršių?
Kai kurie vartotojai pastebėjo, kad „The Pink Stuff“ gali palikti ploną plėvelę ant kai kurių paviršių. Tai yra svarbu atsižvelgti renkantis, kurios zonos bus valomos šia priemone, ypač jei pageidaujama išvengti bet kokių likučių.

Ar „The Pink Stuff“ saugu naudoti namuose?
„The Pink Stuff“ yra saugus naudoti daugelyje namų vietų, tačiau, kaip ir bet kuris valymo produktas, reikėtų vengti jo patekimo į akis ar burną, ypač saugant nuo vaikų.

Kokių rezultatų galima tikėtis naudojant „The Pink Stuff“?
Vartotojai praneša apie puikius valymo rezultatus, šalinant sunkiai pašalinamas dėmes, tokias kaip rūdžių žymės, kalkių nuosėdos, ir net pridegusius maisto likučius ant orkaitės paviršių. Produktas efektyviai grąžina švarą ir blizgesį įvairiems namų paviršiams.

Mineralinės trąšos yra plačiai naudojamos kaip vyraujantis metodas

Visi išmanantys sodininkai supranta, kad norint gauti gausų derlių, augalai turi būti tinkamai tręšti. Įprasta manyti, kad efektyviausia trąša yra mėšlas, nes tai natūralus šaltinis, kuriame yra visų augalų augimui reikalingų maisto medžiagų. Tačiau šis įsitikinimas yra tik iš dalies tikslus, nes gyvulių mėšlas pirmiausia aprūpina azotu ir jame trūksta kitų būtinų maistinių medžiagų. Norint išlaikyti subalansuotą tręšimo režimą, būtina įterpti mineralinių trąšų. Naudojant juos, bet koks maistinių medžiagų trūkumas gali būti greitai ištaisytas, tačiau labai svarbu susipažinti su konkrečių maistinių medžiagų trūkumo nustatymu įvairiuose augaluose, remiantis skirtingais rodikliais.

Kai trūksta azoto

Azoto trūkumas yra paplitęs reiškinys, sukeliantis įvairią žalingą poveikį augalams. Dėl to sumažėja lapų dydis ir blyškumas, todėl visas augalas pagelsta ir nuvysta. Be to, azoto trūkumas trukdo tinkamai vystytis gėlėms, todėl žydi nedaug su silpnais žiedkočiais. Česnakai, kuriems trūksta azoto, per anksti pagelsta, o kopūstų apatiniai lapai gelsta rausvai, todėl galiausiai jie atsiskiria. Be to, baltųjų kopūstų trūkumas pasireiškia dėl pailgų žiedinių kopūstų stiebų ir silpnų žiedynų.

Agurkų augaluose gali atsirasti geltonų ūsų, o jų vaisiai gali būti išlenkti, smaili forma. Šiems augalams atgaivinti rekomenduojama naudoti karbamido tirpalą, sumaišytą su 10 litrų vandens. Šį tirpalą reikia purkšti ant augalų lapijos ir laistyti šaknis. Paprastai per tris ar keturias dienas azoto trūkumo požymiai greičiausiai sumažės. Norint dar labiau sustiprinti atkuriamąjį poveikį, prieš laistymą patariama pabarstyti 50 gramų amonio salietros vienam kvadratiniam metrui sodo lysvės.

Kalio trūkumas

Tais atvejais, kai dirvožemyje trūksta kalio, augaluose įvyksta pastebima reakcija. Iš pradžių lapų galiukai praranda spalvą ir tampa blyškūs, vėliau tampa rudi ir sausi, vadinami krašto nudegimu. Per ilgą kalio trūkumo laikotarpį augalo stiebai susilpnėja, todėl jie gali sulinkti arba sugriūti. Pažymėtina, kad agurkų lapai išbrinksta ir jų kraštai nusilenkia žemyn. Norint pašalinti kalio trūkumą, rekomenduojama naudoti kalio chloridą, ypač 50 gramų 10 litrų vandens. Šiuo tirpalu reikia purkšti augalus, o dar 50–70 gramų kalio sulfato tolygiai paskirstyti aplink šaknis, po to gerai laistyti.

Natūralių ir mineralinių trąšų naudojimas žemės ūkio arenoje parodo jų efektyvumą ir patogumą naudoti.

Fosforo reikia nedelsiant ir neatidėliotinai.

Fosforo trūkumas yra retesnis nei azoto ar kalio trūkumas. Trūkstant fosforo, lapai įgauna blankų tamsiai žalią atspalvį, o apatinė lapų dalis įgauna melsvai žalios, alyvinės arba violetinės spalvos atspalvius, ypač pastebimus išilgai gyslų. Pomidorų daigų stiebai taip pat turi mėlynai žalią atspalvį. Gali atsirasti rausvų ir violetinių dėmių apraiškų. Prasideda lapų slinkimas, o žuvę lapai pereina į juodą spalvą. Daigai pasižymi susilpnėjusiu augimu ir lėtu vystymusi. Šiai problemai spręsti rekomenduojama naudoti koncentruotą superfosfatą (30 g vienam kvadratiniam metrui lovos).

Boras – optimalaus fiziologinio vystymosi ir estetinio tobulėjimo katalizatorius.

Augalai paprastai patiria šio esminio mikroelemento trūkumą, o tai daro didelę įtaką jų augimui. Pirminis boro trūkumo poveikis pastebimas stiebų augimo taškuose. Iškreipti stiebai ir lapai, taip pat šiurkštūs ir stambūs agurkai yra dažni simptomai. Be to, baltagūžių kopūstų stiebuose susidaro ertmės, žiedinių kopūstų žiedynai nukarsta ir paruduoja, tarp jų pradeda augti lapai. Burokėliai praranda galimybę būti ilgai laikomi, nes pradeda pūti net lysvėje ar laikant. Taip pat pažeidžiamos morkos, atsiranda juodų dėmių. Laimei, visas šias problemas galima efektyviai išspręsti apibarsčius lysves boro rūgštimi, naudojant 3 gramų kvadratiniam metrui santykį.

Mineralinės trąšos demonstruoja dvigubą efektyvumą ir patogų naudojimą. Norint maitinti antžeminę augalų dalį, juos reikia ištirpinti vandenyje, o po to nusėsti. Vėliau tirpalą galima patogiai išpilstyti į plastikinį butelį su purkštuvu, kad būtų lengviau panaudoti. Be to, dirvą galima pakankamai patręšti naudojant pagrindinį laistytuvą, o tikslų trąšų kiekį galima tiksliai išmatuoti naudojant elementarius indus, tokius kaip stiklinė ir šaukštas.

Kokiomis aplinkybėmis organinės trąšos yra naudingiausios?

Nepaisant daugybės naudingų savybių, susijusių su organinėmis trąšomis, nustatytų normų ir tręšimo gairių nesilaikymas gali turėti žalingą poveikį tiek dirvožemiui, tiek augalams. Ir atvirkščiai, griežtai laikantis rekomenduojamų praktikų, galima tikėtis optimalios šių trąšų naudos.

Karvių mėšlas yra plačiai naudojama organinė trąša, nes ji gali pagerinti dirvožemio struktūrą, padidinti oro pralaidumą ir pagerinti drėgmės įsisavinimą. Palyginti su kitomis trąšomis, tokiomis kaip durpės, karvių mėšlas yra lengvai prieinamas. Tačiau svarbu pažymėti, kad šias trąšas reikėtų tręšti tik kartą per ketverius metus, ne daugiau kaip 4 kg vienam kvadratiniam metrui. Pertręšiant karvių mėšlu, gali susidaryti tam tikrų medžiagų, ypač azoto, perteklius, todėl daržovės gali būti persotintos nitratais, ypač gausiai laistant.

Karvių ekskrementai, žinomi kaip karvių mėšlas, išsiskiria kaip paplitęs organinių trąšų pavyzdys.

Kad mėšlas būtų veiksmingas kaip trąša, mėšlas turi būti kruopščiai suyra, nes šviežias mėšlas kelia ligų, kenkėjų ir piktžolių sėklų riziką, o tai gali sukelti didelių problemų sodininkams. Be to, pradinis šviežio mėšlo skilimo procesas išskiria dujas, šilumą ir azotą, o tai gali sukelti pernelyg didelį nesubrendusių augalų augimą, galiausiai juos susilpnindama ir neleisdama vystytis pasėliams, tinkamiems ilgalaikiam saugojimui. Karvių mėšlu tręšiant rūgščias dirvas, svarbu atsižvelgti į tai, kad jis dar labiau padidina dirvožemio rūgštingumą. Tokiais atvejais tinkamesnis variantas yra arklių mėšlas, o jei naudojamas karvių mėšlas, jis turėtų būti derinamas su kalkėmis. Dedant mėšlą į sodinimo duobę, reikia būti atsargiems, kad augalo šaknys nesiliestų su mėšlu, nes tai gali nudeginti ir trukdyti augalui augti.

Paukščių išmatos turi didelę maistinę vertę, panašią į kompleksines mineralines trąšas. Juose gausu azoto, kalio, magnio ir fosforo bei bakteriofagų, kurie efektyviai naikina įvairius ligų sukėlėjus, todėl galima vienu metu tręšti ir dezinfekuoti žemę. Tačiau naudojant šias trąšas svarbu laikytis konkrečių nurodymų. Pavyzdžiui, paukštienos mėšle yra daug šlapimo rūgšties, todėl jį reikia derinti su durpėmis. Be to, galima paruošti vandeninį mėšlo antpilą, tačiau jis turi būti brandinamas 10 dienų. Sudrėkintą dirvą reikia palaistyti šiuo mišiniu, kuris pradeda veikti maždaug po savaitės, todėl patartina žemę lengvai uždengti. Kaip ir kitos organinės trąšos, naminių paukščių mėšlas gali būti pagrindinė trąša – rekomenduojamas kiekis yra iki 1,5 kg vienam kvadratiniam metrui dirvos. Šios trąšos išlieka veiksmingos iki 3 metų, o pavasario ir vasaros sezonu augalus galima tręšti iki trijų kartų.

Durpės, medžiaga, kurios dirvožemį purenančios savybės yra panašios į mėšlą, suteikia papildomos naudos, nes pagerina vandens absorbciją. Tačiau reikia atkreipti dėmesį į tai, kad durpės turi palyginti mažą maistinių medžiagų kiekį ir neefektyviai aprūpina azotu. Paprastai durpės naudojamos kaip kompostas, maišant jas su organinėmis mineralinėmis trąšomis. Prieš tręšiant šviežias durpes kaip trąšas, jas reikia aeruoti maždaug tris savaites, kad potencialiai kenksmingi rūgštiniai junginiai virstų nekenksmingomis oksidų formomis, ypač aliuminiu ir geležimi. Siekiant išvengti per didelio drėgmės ištraukimo iš dirvožemio, patartina naudoti pakankamai sudrėkintas durpes, ne daugiau kaip 60%. Trūkstant alternatyvių trąšų sodo reikmėms, durpės gali būti naudojamos kaip pagrindinė trąša, užkasant jas visu kastuvo gyliu. Durpes galima tręšti tiek pavasario, tiek vasaros sezonu. Svarbu atskirti tris durpių rūšis: viršutines, tarpines ir apatines. Pastarieji du variantai yra tinkami tręšimui, o viršutinis – žiemos augalų dangai. Reikia pažymėti, kad durpės turi tendenciją rūgštinti dirvą. Norint neutralizuoti šį poveikį, tręšiant rūgščią dirvą durpėmis, rekomenduojama sumaišyti su pelenais, dolomito milteliais arba kalkėmis.

Tręšiant organinėmis trąšomis reikia atidžiai atsižvelgti į kiekvienos augalų rūšies specifinius poreikius. Pavyzdžiui, agurkams labai naudinga naudoti vandenį, kuris buvo praturtintas perpuvusiu mėšlu, kuris buvo veikiamas saulės spindulių. Kita vertus, kopūstai klesti, kai augimo laikotarpiu patręšiami medžių pelenais. Esant silpnai besivystantiems morkų daigams, tręšimui galima panaudoti paukščių mėšlo skiedinį arba mėšlo srutas. Svarbu atkreipti dėmesį, kad pradinis tręšimas turėtų būti atliekamas tada, kai išdygsta 3-4 lapai. Kalbant apie pomidorus, pirmą kartą organinėmis trąšomis reikia tręšti praėjus maždaug 20 dienų po sodinukų pasodinimo. Antrą tręšimo seansą rekomenduojama atlikti, kai pradeda dygti žiedų spurgai, o trečiąjį – tada, kai krūmai visiškai žydi. Skystas karvių mėšlas ypač tinka pomidorams maitinti. Kita vertus, baklažanus reikėtų tręšti praėjus dviem savaitėms po daigų persodinimo ir jų žydėjimo fazėje. Šiuo tikslu mėšlo srutų ir vištienos mėšlo derinys yra labai veiksmingas.