Home

Neišnešioti kūdikiai yra labai silpni, bloga jų termoreguliacija

Neišnešioti kūdikiai yra labai silpni, bloga jų termoreguliacija. Jie jautrūs įvairiems aplinkos veiksniams, neatsparūs infekcijai. Jei tokie kūdikiai gerai slaugomi, jau pirmų metų pabaigoje ir fiziškai, ir psichiškai pasiveja savo bendraamžius.

Temperatūros reguliavimas. Neišnešiotų naujagimių kūno temperatūra būna nepastovi. Ji priklauso nuo kambario temperatūros ir suvystymo. Dėl to neišnešioti naujagimiai gali greitai perkaisti arba persišaldyti. Ir viena, ir kita jiems labai žalinga ir gali būti rimta ligų priežastis. Reikia stengtis, kad tokių kūdikių kūno temperatūra būtų kiuvezai, kuriuose automatiškai reguliuojama oro temperatūra, drėgnumas, deguonies kiekis ir kt. 36,5-36,8°C. Dėl to neišnešiotų naujagimių skyriuose yra specialūs

Namų sąlygomis neišnešiotų naujagimių kūno temperatūrai palaikyti naudojami guminiai arba elektriniai termoforai. Jų temperatūra turi būti 60-65°C. Termoforai apvyniojami rankšluosčiu ar vystyklu ir dedami prie kojų ir iš šonų. Jokiu būdu negalima termoforų priglausti prie kūdikio kūnelio, nes gali nudegti. Atstumas tarp termoforo ir kūdikio turi būti apie 7-8 cm (maždaug per plaštakos ploti).

Taip apdėtas termoforais kūdikis užklojamas antklode. Temperatūrai stebėti tarp antklodės ir suvystyto kūdikio dedamas termometras. Termoforai keičiami kas 1,5-2 val. Neišnešioto naujagimio net trumpam negalima palikti be termoforų. Norint, kad kūno temperatūra būtų 36,5-37°C, po antklode turi būti 28-32°C. Taip reguliuojant temperatūrą, naujagimis neperkaista ir neperšąla. Pirmo mėnesio pabaigoje, kai jo kūno temperatūra sunormalėja, per kelias dienas termoforai po vieną išimami.

Kai naujagimis perkaista, jį reikia skubiai gelbėti. Perkaitimo požymiai yra šie: ryškiai raudona prakaituota kūno oda (neišnešioti kūdikiai beveik neprakaituoja), pakilusi kūno temperatūra (39-40°C), naujagimis būna neramus. Tuomet jis iškeliamas iš lovutės (laikinai pašalinami termoforai), išvystomas ir 5-7 min. maudomas 37°C vandens vonioje. Kūdikiui būtinai reikia duoti gerti 1 kg kūno masės ir kiekvienam temperatūros laipsniui virš 37°C imant po 10 ml vandens. Pavyzdžiui, neišnešiotas naujagimis sveria 2 kg, jo kūno temperatūra yra 39,5°C. Tuomet vandens reikia: 2X10X2,5=50 ml.

Šių priemonių paprastai pakanka, kad naujagimio kūno temperatūra sunormalėtų. Sušalęs naujagimis pasidaro vangus, blyškus, kartais melsvas, jo oda esti šalta. Tuomet jis 5-7 min. maudomas 38-39°C vandens vonioje. Paskui naujagimis lovutėje apdedamas iš trijų pusių termoforais. Optimali kambario temperatūra – 24-26°C.

Neišnešiotų naujagimių temperatūra matuojama kasdien 2 kartus: rytą ir vakare, o esant reikalui ir dažniau. Drabužiai. Neišnešiotų naujagimių marškinėliai siuvami iš plonos, minkštos medžiagos, be sagų ir storų siūlių. Sintetinės medžiagos netinka. Neišnešiotas naujagimis aprengiamas plonais apatiniais marškinėliais ir šiltesne viršutine palaidinuke, paskui laisvai suvystomas į šiltą vystyklą, uždengiamas antklode ir apdedamas termoforais (kaip rašyta aukščiau). Pirmomis savaitėmis vystomos ir rankos, o vėliau jos lieka laisvos. Kūdikiui sustiprėjus ir sunormalėjus termoreguliacijai, jis rengiamas taip kaip išnešioti kūdikiai.

Neišnešiotas naujagimis yra labai silpnas

Maitinimas. Neišnešiotas naujagimis yra labai silpnas ir neretai pats negali žįsti arba labai sunkiai žinda, tuo tarpu santykiškai 1 kg kūno masės reikia daugiau maisto, ypač baltymų. Motina, pagimdžiusi prieš laiką, dažniausiai neturi pieno, o be jo sunku auginti gimusius mažos masės (1500 g ir mažiau) naujagimius. Todėl labai svarbu, kad motinai greičiau atsirastų pienas ir jo kaskart daugėtų. Jei kūdikis nors truputį čiulpia, tai jį būtinai reikia dėti prie krūties, nes nuo to pagerėja pieno liaukos funkcija, pasigamina daugiau pieno. Ir priešingai, jei kūdikis nededamas prie krūties arba jis negali čiulpti, tai pieno gaminasi labai mažai ir ilgainiui pieno liauka nustoja funkcionuoti.

Dirbtinai maitinami neišnešioti kūdikiai blogiau vystosi, dažniau serga įvairiomis užkrečiamosiomis ligomis, sutrinka jų virškinimo trakto veikla, blogiau auga kūno masė. Jei motina neturi pieno, tai kūdikį geriau maitinti kitos sveikos moters, t. y. donoriniu, pienu (nors pirmus 2 mėnesius).

Neišnešioti naujagimiai maitinami mišiniais tik išimtiniais atvejais, kai negalima gauti moters pieno. Tuomet labai atidžiai stebima kūdikio masė, viduriai. Jei masė auga nepakankamai, pasitarus su gydytoju, naujagimiui papildomai duodama varškės, daugiau pieno arba kitų maisto mišinių.

Neišnešioti kūdikiai pradedami primaitinti 2-4 savaitėmis anksčiau negu išnešioti. Ypač svarbu anksti skirti vitaminus. Vitaminai C ir B₁ skirtini nuo pat pirmųjų gyvenimo dienų, o vitaminas D – nuo 2 savaičių. Nuo 2 mėnesių jiems duodama įvairių sulčių: pradedama nuo kelių lašų ir pamažu dauginama iki 30-50 ml (4 mėn. amžiaus).

Pasivaikščiojimai. Neišnešiotiems kūdikiams labai svarbu grynas oras. Prie jo pratinama laipsniškai. Pirmą gyvenimo mėnesį į lauką išnešami tik gimę šiltu metų laiku neišnešioti kūdikiai. Pasivaikščiojimų trukmė iš pradžių turi būti 15-20 min., vėliau pailgėja iki 3-4 val. per dieną.

Šaltu metų laiku gimę neišnešioti kūdikiai į lauką išnešami, kai jų kūno masė pasiekia 3-3,5 kg ir lauko temperatūra būna ne žemesnė kaip -5°C. Pasivaikščiojimų trukmė – iš pradžių 10-15 min., paskui laipsniškai ilginama iki 45 min. vienam kartui. Per dieną kūdikiai išnešami į lauką 2-3 kartus. Jei lauko temperatūra labai žema, tai šiltai aprengti kūdikiai migdomi kambaryje prie atviro langelio. Išvežant kūdikį į lauką, jį reikia šiltai aprengti, prie šonų ir kojų padėti termoforus. Jei vaikščiojant kūdikis pasidaro neramus, išblykšta, parausta ar pamėlynuoja, tuoj pat reikia grįžti į namus, išvystyti jį, išsiaiškinti priežastis, dėl ko pakito kūdikio būklė, ir jas pašalinti. Dažniausiai kūdikis būna perkaitęs (per šiltai aprengtas), per karšti termoforai arti kūnelio arba, priešingai, sušalęs (nepakankamai aprengtas), nusišlapinęs ir kt.

Plaukų ir galvos odos priežiūra ir ne tik kūdikiams

Veido priežiūra. Visada po valgio arba kūdikiui susiteršus veidą, jį reikia apiplauti drėgna kempine, vandeniu suvilgyta vata arba švelniu vystyklu.

Plaukų ir galvos odos priežiūra. Kadangi kūdikis daugiausia guli ant nugaros, tai net neilgi jo plaukai susivelia. Todėl juos reikia kasdien švelniai ir atsargiai šukuoti. Jei plaukai būna stipriai susivėlę ir šukuojant kūdikiui skauda, geriau juos nukirpti. Iš viso kūdikį patartina kirpti kas 2-3 mėnesiai (neteisinga pažiūra, kad vaikų pirmais gyvenimo metais negalima kirpti).

Neretai plaukuota galvos dalis šerpetoja, pleiskanoja, o kartais susidaro gelsvas luobas, kuris plaunant nenusivalo. Tokiu atveju bent 1-2 val. prieš maudant patartina kūdikio galvą gausiai patepti aliejumi arba vazelinu ir aprišti skarele. Nuėmus skarelę, atsargiai retomis šukomis iššukuojami plaukai, pašalinamas suminkštėjęs luobas ir galva gerai išplaunama su muilu.

Nagų priežiūra. Kūdikiui labai greit auga nagai. Kad jis neapsidraskytų veidelio ir neužkrėstų odos, nagus reikia sistemingai, pavyzdžiui, kartą per savaitę, apkarpyti.

Ausų priežiūra. Plaunami tik ausų kaušeliai, o klausomoji landa neplaunama. Ji valoma vatos suktuku, sumirkytu vandenyje, arba aliejuje. Nevalykite ausų vata apvyniotu degtuku ar kitu kietu daiktu, nes galite sužeisti ausų landos odą arba būgnelį. Raukšlėse už ausų dažnai susirenka nešvarumų, kurie kruopščiai valomi vata, suvilgyta vandeniu ar aliejumi.

Akių priežiūra. Akys kasdien valomos vatos gabaliuku, suvilgytu virintu vandeniu ar 2% boro rūgšties tirpalu. Valoma nuo išorinio akies kampo nosies link.

Nosies priežiūra. Nosies gleivinė valoma vatos suktuku, suvilgytu virintu vandeniu arba vazelinu. Jokiu būdu nevalykite vata apvyniotu degtuku ar kitu kietu daiktu, nes galite sužeisti nosies gleivinę. Jeigu kūdikis serga sloga, nosyje susikaupia daug sekreto ir pasunkėja kvėpavimas, tai jis būna neramus, verkia. Tuo atveju patartina sekretą išsiurbti guminiu balionėliu. Jei dėl slogos nosies gleivinė paburksta ir kūdikis negali kvėpuoti, į nosį lašinama po 1-2 lašus vaikiško naftizino arba kitų gydytojo rekomenduojamų lašų.

Burnos priežiūra. Sveikų kūdikių burnos valyti nereikia. Tik nuo 2 metų vaikai pratinami valyti dantis minkštu šepetėliu. Neretai kūdikiams burnoje atsiranda šerpės arba pienligė, t. y. Ant liežuvio, skruostų ir gomurio gleivinės atsiranda lyg suvarškėjusio pieno kruopelės. Tai grybelinė burnos gleivinės liga. Dėl jos kūdikis gali būti kiek neramus, blogiau valgo. Pienligė greit praeis, jei burną keletą kartų per dieną švelniai, patepsite vata, suvilgyta 20% borakso tirpalu glicerine arba 5% sodos tirpalu, o čiulptukus kasdien virinsite.

Ar reikia išmaudyto kūdikio odą tepti aliejumi ar kremu

Ar reikia išmaudyto kūdikio odą tepti aliejumi ar kremu. Kada pudruoti. Paprastai sveikiems, gerai išsivysčiusiems kūdikiams nereikia nei aliejaus, nei kremo, nei pudros. Tiems, kurių oda švelni ir jautri, linkusi iššusti arba ją dažnai išberia, paraudusios odos vietos patepamos aliejumi, geriausiai – saulėgrąžų. Yra kūdikių, kuriems geriau tinka pudra. Paprastai aliejai patartini žiemą, o pudra-vasarą. Jei oda sausa, geriau naudoti aliejų tvirtintas nuleidžiamas ir pakeliamas vystymo stalas.

Kaip tepti odą aliejumi? Išmaudytas kūdikis sausai nušluostomas. Motina, užsipylusi truputį aliejaus ant delno, ištrina jį tarp delnų ir švelniai patepa visą kūdikio kūną. Raukšlės tepamos vatos gabalėliu, suvilgytu aliejumi.

Kaip kūdikį pudruoti? Vatos gabalėliu paimama nedaug pudros ir papudruojamos odos raukšlės. Išmaudytas, nušluostytas ir pateptas aliejumi arba papudruotas kūdikis suvystomas, sušukuojami plaukai, užrišama skarelė arba uždedama kepuraitė. Jei kambarys nėra per daug šiltas, tai vystyklus ir marškinėlius reikia pašildyti. Galima termoforais pašildyti ir lovutę.

Kai kūdikis gali savarankiškai sėdėti, maudyti lengviau. Iš pradžių išmuilinama ir nuplaunama galva. Veido prausti muilu dar nereikia, pakanka jį patrinti šlapia kempine. Paskui išmuilinamas kūnas ir nuplaunamas.

Kūdikio maudymo reikmenys. Vystymo stalas panašus į rašomąjį, tik jo viršus iš trijų pusių apkaltas 5-7 cm aukščio lentelėmis, kad kūdikis nenukristų. Viename stalo šone yra spintelė vaiko drabužiams sudėti. Jei kambaryje maža vietos, galima prie sienos įtaisyti pakeliamą ir nuleidžiamą vystymo stalą. Ant vystymo stalo dedamas apsiūtas klijuote plonas čiužinys arba dvigubai sulenkta flanelė.

Jeigu vystymo stalo nėra, kūdikis vystomas ant sofos ar lovos. Kad nesusiteptų aliejais ir pudra, jos uždengiamos specialiai tam skirta švaria antklode.

Šildomoji lempa [reflektorius). Jei kambarys vėsus, ypač pavasarį, kai baigiasi kūrenimo sezonas, arba rudenį, kol jis dar neprasidėjęs, labai patartina kūdikį maudyti ir rengti įsijungus reflektorių. Jis patogus tuo, kad, atitinkamai pasukant, šilumos srautą galima nukreipti norima linkme. Reflektorius pastatomas taip, kad kūdikis negalėtų prie jo prisiliesti arba, neatsargiai jį pastūmus, neužvirstų ant kūdikio.

Vaikiška vonelė gali būti iš plastmasės, cinkuotos skardos arba emaliuota. Ji visuomet turi būti švariai išplauta skalbimo milteliais, jos negalima naudoti baltiniams skalbti arba kitiems tikslams.

Kavos šalis: Papua Naujoji Gvinėja

Papua Naujoji Gvinėja, esanti Australazijoje, užima rytinę Naujosios Gvinėjos dalį ir apima daugybę salų grupių. Papua Naujoji Gvinėja yra miškinga ir kalnuota, ribojasi su pelkėtomis lygumomis, vyrauja tropinis musoninis klimatas. Dauguma dirbančių žmonių yra ūkininkai. Svarbi mediena, kopra, kava ir kakava, tačiau daugiausia eksportuojama naudingųjų iškasenų, daugiausia vario ir aukso. Šalis priklauso nuo užsienio pagalbos, daugiausia iš buvusių kolonizatorių Australijos ir Naujosios Zelandijos.

Arabica ir Robusta kavos rūšys.

kava yra bene vertingiausia Papua Naujosios Gvinėjos žemės ūkio eksporto prekė, o jos nauda plačiai paplitusi tarp kaimo žmonių. Apskaičiuota, kad yra apie 240 000 mažų kavos ūkių, kurių dydis svyruoja nuo kelių dešimčių medžių iki maždaug hektaro, ir šie smulkūs, save išlaikantys ūkininkai pagamina daugiau kaip 70 % iš daugiau kaip milijono kasmet eksportuojamų maišų. Likusią dalį gamina verslo arba plantacijų sektorius.

Džiunglių apsupta PNG nuo pat nepriklausomybės paskelbimo 1975 m. kenčia nuo politinių nesutarimų ir nuolatinių teisėtvarkos problemų. PNG gamina beveik vien tik aukščiausios kokybės arabikos kavą, o gurmaniškos kategorijos kavos produkcija sudaro 15-20 proc. visos gaminamos kavos. Geriausiai žinoma PNG gurmaniška kava, klasifikuojama pagal pramonės klasifikaciją nuo aukščiausios kokybės AAA klasės iki A, X, Y klasių. Tačiau anksčiau šalies gurmaniškos kavos gamyba nesugebėjo patenkinti didėjančios paklausos, nes mažėjo plantacijų skaičius ir blogėjo kelių būklė. Besaikis plantacijų plėšimas atgraso augintojus nuo tolesnių įdėjimų, nes dėl dažnų vagysčių jie negauna laukiamos grąžos.

Ekologiška kava PNG aukštikalnėse

Kai kas ekologišką kavą vadina mada, pomėgiu, mėnesio tendencija. Tačiau Papua Naujosios Gvinėjos (PNG) aukštikalnėse į šią sąvoką žiūrima labai rimtai. Į ją žiūrima kaip į ateities kelią. Organizuotas ūkininkavimas, priešingai nei medžioklė ir rinkimas, turi ilgą istoriją PNG kalnų didžiuosiuose slėniuose. Kai kuriose vietovėse archeologiniai tyrinėjimai atskleidė, kad sudėtingos drenažo ir drėkinimo griovių sistemos egzistavo jau 4000 m. pr. m. e. Nė vienas šiuolaikinis ekologinio ūkininkavimo šalininkas negali nesižavėti šia labai didele žmonių grupe, kurią dar visai neseniai visiškai aplenkė vakarietiškos kultūros ir technologijų raida ir kuri vis dar visiškai pragyvena iš visiškai natūralios žemdirbystės sistemos.

Neskaitant plieninių įrankių ir naujų daržovių bei vaisių veislių, PNG kalnų ūkininkai šiandien gyvena ir dirba naudodami tuos pačius sėkmingus kultūrinius metodus, tuos pačius kompostavimo, nusausinimo, kaupimo ir dirvožemio išsaugojimo būdus, kaip ir jų tolimi protėviai priešistoriniais laikais. Ši praktika yra kaip kopija knygose pateiktų metodų, kurie šiandien yra naujai besiformuojančio ekologinio ūkininkavimo judėjimo tikslai.

Didžiąją dalį metinio PNG kavos derliaus užaugina smulkieji ūkininkai, įsikūrę kaimuose kalnuotose vietovėse. Didžiąją dalį šios kavos sudaro tradicinės burbono ir tipinės arabikos veislės, nors aruša buvo pradėta auginti XX a. septintajame dešimtmetyje. Šias aukštumų kavas galima apibūdinti kaip vidutinio stiprumo, vidutinio rūgštingumo, turinčias unikalų lengvą, vynui būdingą charakterį. Kofeino kiekis yra vidutinis arba mažas. Nedidelį kiekį gerai išplautos „Robusta” kavos taip pat gamina kelių pakrantės rajonų kaimų gyventojai.

Šiose tradicinėse žemdirbių bendruomenėse niekur nenaudojami pesticidai, fungicidai ar net neorganinės trąšos. Nėra jokio poreikio. Kavos rūdys yra vienintelė rimta kavos liga PNG, ir, laimei, šių atmainų virulentiškumas nėra didelis. Dauguma arabikos kavos auginimo vietovių yra tokiose aukštumose, kur aplinkos temperatūra ir drėgmės lygis yra tokie, kad apsaugo nuo rūdžių, o ne sudaro joms sąlygas veistis.

Formalumai, susiję su įvairių sertifikavimo agentūrų, reguliuojančių tvarią žemdirbystę visame pasaulyje, pripažinimu, yra sudėtingi ir didelės apimties. Nepaisant to, PNG jau veikia keletas sertifikuotų ūkių ir plantacijų, taip pat sertifikuotų malūnų ir sandėlių. Iki šiol iš PNG eksportuota nedaug sertifikuotų ekologiškų kavos pupelių, tačiau ši tendencija auga ir ją remia tiek atitinkami eksportuotojai, tiek kavos pramonė.

Plantacijose ir didesnėse valdose išauginama apie 25 proc. viso derliaus, o apie 10 proc. derliaus išauginama vidutinio dydžio ūkiuose arba 10-20 ha ploto „blokuose”. Šiose valdose gaminama arabikos kava laikoma viena geriausių gurmaniškų kavos rūšių pasaulyje. Papua Naujojoje Gvinėjoje yra 76 registruotos plantacijos ir valdos, o tarp didžiausių yra tokie pavadinimai kaip Sigri, Arona Valley, Gumanch ir Tremearne.

Pagal rūšį

Papua Naujojoje Gvinėjoje auginamos ir perdirbamos dvi kavos rūšys: arabica kava (coffea arabica), kuri paprastai auginama 1000 m ir didesniame aukštyje, o robusta kava (coffea canephora) auginama žemumose.

1 klasės Arabica kavos pergamentas

Švari, sveika, šviesi, vienodos spalvos Arabica pergamentinė kava, kuri iš esmės neturi matomų defektų, neturi pašalinių kvapų ir iš kurios galima išauginti A arba B klasės žaliąsias kavos pupeles.

2 klasės „Arabica” pergamentas

Švarus, sveikas, šviesios spalvos arabikos pergamentas, turintis tam tikrų matomų defektų, iš kurio galima išauginti „Y” klasės žaliąsias pupeles.

3 klasės arabikos pergamentas

Arabikos pergamentas, neturintis pernelyg daug matomų defektų ir iš kurio galima išauginti „Y2” klasės žaliąsias pupeles.

1 klasės „Robusta” pergamentas

Švarus, sveikas, šviesus, vienodos spalvos Robusta pergamentas, kuris iš esmės neturi matomų defektų ir iš kurio galima išauginti R1 klasės žaliąsias pupeles.

2 klasės „Robusta” pergamentas

Robusta pergamentas, neturintis pernelyg daug matomų defektų ir iš kurio galima išauginti „R2” klasės žaliąsias pupeles.

Toliau stengdamasi gerinti smulkiųjų augintojų gaminamos kavos kokybę, 1993 m. Kavos pramonės korporacija (CIC) nustatė pergamentinės kavos kokybės standartus. Visa pergamentinė kava, pristatoma į fabrikus perdirbti į žaliąsias pupeles, automatiškai klasifikuojama į vieną iš keturių šių klasių :

Pergamentinės kavos defektais laikoma pergamentinė kava, kurios fizinė išvaizda nėra įprasta, įskaitant gamtos, vabzdžių ar perdirbimo pažeistas pupeles, ankštis, vyšnių odelę, minkštimą ir luobelę.

Toks kavos klasifikavimas leido Korporacijai atidžiau išnagrinėti klasifikavimo struktūrą, ypač Y klasę, kuri ir toliau sudaro labai didelę šalies eksporto dalį. Naujasis klasifikavimo metodas buvo įtrauktas po to, kai Korporacija nustatė keletą pirkėjų, kurie nurodė, kad jiems patinka Y klasės kavos vyno ir likerio savybės, tačiau jie pageidavo, kad kavos kokybė būtų panaši į rūšinės kavos, pavyzdžiui, X klasės kavos, kokybę.

Todėl, siekiant patenkinti šį poreikį, buvo sukurta visiškai nauja rūšis, pavadinta PSC arba Premium Smallholder Coffee. PSC – tai žalių pupelių rūšis, atitinkanti sumaltą 1 klasės smulkiųjų ūkininkų perlinę kavą, kurios kokybė panaši į plantacijų rūšį. Tačiau PSC standartas leidžia tam tikrą vaisiškumą, su kvapu ir vyno gėrimo lygiu, kuris būtų neleistinas sodybų kavoms. Tiems, kurie atsargiai vertino Papua Naujosios Gvinėjos smulkiųjų savininkų kavą dėl Y klasės nepastovumo, PSC – tai dinamiška naujovė, garantuojanti aukštos kokybės kavą su unikaliomis likerio savybėmis. Tai novatoriškas požiūris į sudėtingą rinkos situaciją, būdingą Papua Naujajai Gvinėjai.

Nuo pat pradžių Papua Naujosios Gvinėjos kavos pramonė buvo mažai reguliuojama ir veikė laisvosios įmonės principais. Nustatytos taisyklės – kasmetinė perdirbėjų ir eksportuotojų registracija, pardavimo sutarčių registravimo tvarka ir privalomi kokybės standartai. Kavos pramonės įstatymą, kuriame nustatytos šios taisyklės, administruoja Kavos pramonės korporacija (Coffee Industry Corp.), kuri prižiūri eksportą ir teikia gamyklų tikrinimo bei kokybės užtikrinimo paslaugas. Korporacija nedalyvauja prekyboje, ji veikia tik kaip reguliavimo, mokslinių tyrimų ir ūkininkų konsultavimo įstaiga.

Nuo pat pirmųjų dienų smulkiųjų ūkininkų sektoriuje vyrauja didelė konkurencija. Tik tam tikri regionai, kuriuose nėra privažiavimo kelių, nepritraukia daug pirkėjų. Čia augintojams dažnai tenka sutikti su kaina, kurią jiems pasiūlo vienintelis pirkėjas, norintis veikti tokiuose atokiuose regionuose. Tačiau pagrindiniuose auginimo regionuose prekyba lukštenta kava yra intensyvi. Per derliaus nuėmimo sezoną veikia šimtai mažų supirkėjų, daugelis jų paprastai dirba prie kelio įrengtoje bazėje su improvizuotu ženklu (skelbiančiu apie jų buvimą ir tikslą) ir svarstyklėmis. Kiti, paprastai geriau organizuoti ir labiau patyrę, keliauja į įvairius auginimo regionus keturiais ratais varomais pikapais, derasi ir perka kavą iš ūkininkų, kai pravažiuoja pro šalį.

Daugelis turtingesnių mobiliųjų supirkėjų pastaraisiais metais pradėjo steigti nuolatinius miesto sandėlius, paprastai pagrindiniame turguje arba kitoje centrinėje vieno iš kalnų miestelių vietoje. Dėl to daugelis augintojų iš atokių vietovių dabar mieliau veža savo kavą parduoti į miestą. Paprastai tai pasiekiama pasivijus pravažiuojantį autobusą ir ant jo stogo sukraunant kelis maišus kavos. Mieste, kur sandėliai yra netoli turgaus, galima lengvai nustatyti, kokia yra kavos kaina, ir parduoti ją didžiausią kainą pasiūliusiam pirkėjui. Kaimuose ar pakelėse tai padaryti ne taip paprasta, nes ten sklandžiai kalbantys pirkėjai gali pakreipti sandorį savo naudai.

Visa tai lemia aršią konkurenciją dėl ūkininkų produkto, kuri leidžia jiems, jei jie gerai organizuoti, gauti 80 % ar daugiau nustatytos eksporto arba FOB kainos. Esant tokiai situacijai, kai konkurencija didelė, o maržos mažos, spaudimą patiria ne augintojas, o tarpininkas, kuris turi uždirbti pakankamai pinigų, kad išliktų versle. Kadangi prasmingai reguliuoti prekybą pakelėse yra beveik neįmanoma, neigiama šios situacijos pusė yra ta, kad visada atsiras pirkėjas bet kokiai kokybei, o tai sukuria rinką, kurioje ūkininkai gali prarasti paskatas gaminti geresnį produktą. Galiausiai nuobaudas už netinkamą kokybę taikys pats ūkio subjektas, nedalyvaujant reguliavimo institucijai.

Suprasdama šią padėtį, Kavos pramonės korporacija parengė išsamų, aktyvų ūkininkų mokymo paketą, kuriame daug dėmesio skiriama kokybės kontrolei, t. y. selektyviam derliaus nuėmimui ir tinkamiems sausos pergamentinės kavos paruošimo metodams. Tačiau, kaip ir bet kurioje žmonių grupėje, tarp ūkininkų yra „pritariančiųjų” ir „nepritariančiųjų”, ir nors šis paketas ir toliau duoda teigiamų rezultatų, pokyčiai vyksta labai lėtai. CIC taip pat sprendė šią problemą, parengdama sausos pergamentinės kavos klasifikavimo standartų rinkinį, kuris bus naudojamas perdirbimo ir eksporto sektoriuje. Tas pats buvo padaryta ir dėl vyšnių klasifikavimo, nes kai kuriose vietovėse jomis taip pat prekiaujama.

Tiek vyšnių, tiek pergamentinės kavos klasifikavimo standartai skelbiami sieninėse lentelėse ir lankstinukuose, kuriuose labai tiksliose spalvotose nuotraukose pavaizduotos įvairios produktų klasės. Kiekvienas registruotas fabrikas privalo iškabinti sienines lenteles kiekviename savo supirkimo punkte, o per augintojams ir pakelėse esantiems pirkėjams skirtas kampanijas išdalinta dešimtys tūkstančių lankstinukų. Kadangi paprastai manoma, kad bet kokios kitos kainų kontrolės priemonės ar centrinės prekybos kontrolės institucijos sukūrimas augintojams duotų priešingų finansinių rezultatų, pirkėjams ir pardavėjams paprasčiausiai padedama klasifikuoti kavą ir paliekama galimybė savanoriškai nustatyti teisingą kainą.

Vyšnių ir pergamento standartai neturi jokios realios teisinės galios, išskyrus minimalų neperdirbtos kavos standartą, kurio privalu laikytis. Teisės aktais draudžiama pirkti ar parduoti kavą, kuri neatitinka šio standarto, o CIC įstatyme numatytos griežtos baudos pirkėjams ar pardavėjams, prekiaujantiems tokia kava.

96 % visos PNG pagamintos kavos eksportuojama per Lae uostamiestį. Čia visas eksportuojamos kavos siuntas atskirai tikrina CIC kokybės užtikrinimo laboratorija.

Šviežių kavos pupelių galite užsisakyti su Cofmos prekiniu ženklu.