Paulius - apie viską.... - Page 36 of 58 - Visas temas pradėkime nuo saves....

Vairuotojas privalo mokėti greitai daryti atitinkamas išvadas iš kontrolinių prietaisų parodymų

Sukaupęs tam tikrą patirtį, vairuotojas gali, neatitraukdamas akių nuo kelio, žvilgsniu aprėpti visą prietaisų panelę.

Naktį visi, prietaisai yra apšviečiami lemputėmis, kurių šviesa kartais erzina vairuotojo akis. Tuo atveju šviesos intensyvumą dera sureguliuoti specialiu jungikliu, įjungiančiu varžą į prietaisų apšvietimo lempučių grandinę.

Vairuotojas privalo mokėti greitai daryti atitinkamas išvadas iš kontrolinių prietaisų parodymų. Pavyzdžiui, manometro rodyklė rodo nulinį arba jam artimą slėgį. Dėmesio — pavojus! Nedelsiant reikia išjungti variklio uždegimą, perjungti pavarų perjungimo svirtį į neutralią padėtį ir, lėtai stabdant automobilį, važiuoti į tinkamą stovėti vietą dešinėje kelio pusėje.

Jeigu tuo metu automobilis važiavo greitai, tai iš įsibėgėjimo nesunku privažiuoti prie patogiausios stovėjimui vietos. Būtina pasirinkti ją patogią, nes žemas slėgis rodo, kad yra rimtas gedimas, kuriam pašalinti reikės ilgesnio laiko.

Kokią išvadą daro vairuotojas, matydamas, kad alyvos slėgio rodyklė labai svyruoja, net pasiekia nulį? Matyt, variklio tepimo sistemoje nėra alyvos. Tikriausiai trūko vienas iš vamzdžių, tiekiančių alyvą į filtrą. Tuo lengva įsitikinti stovėjimo vietoje, apžiūrėjus kelio paviršių po automobiliu. Pastebėtos riebalų dėmės rodo, jog spėjimas buvo teisingas.

Automobilių supirkimas Vilniuje

Vairuotojas, apžvelgęs prietaisų parodymus, mato, kad termometras rodo aukštą aušinimo skysčio temperatūrą, o ampermetro rodyklė — nedideli akumuliatorių baterijos iškrovimą. Kas gi atsitinka? Užsikimšo radiatorius? Tačiau kodėl ampermetro parodymai neatitinka normos?

Vairuotojas turi palyginti du požymius — aukštą temperatūrą bei akumuliatorių baterijos iškrovimą — ir pagalvoti, kas gi atsitiko. Matyt, nutrūko ventiliatoriaus dirželis, sukantis vandens siurblį ir generatorių. Radus tinkamą stovėjimui vietą, sustojama ir uždedamas naujas dirželis, kurį visada reikia turėti atsargai.

Gedimui atsitikus naktį ir gyvenvietėje, sustojimui pasirenkama vieta prie žibinto. Automobilis turi būti gerai apšviestas ir .matomas kitiems vairuotojams. žibinto šviesos reikia ir remontui.

Atstumas nuo priekyje važiuojančio automobilio

Pasistengsime atsakyti į klausimą, kokiu atstumu turime važiuoti nuo priekyje važiuojančio automobilio, viena, kad neužimtume per daug vietos važiuojamojoje dalyje, o kita, kad visada ir bet kokiomis sąlygomis galėtume, esant reikalui, sustabdyti savo automobilį.

Tinkamam atstumui nuo priekyje važiuojančio automobilio nustatyti, vadovaujamasi tam tikrais nuostatais. Vairuotojas turi būti įsitikinęs, kad jo automobilio stabdžių efektyvumas yra ne blogesnis, negu priekyje važiuojančiojo. Jis turi būti tikras ir tuo, kad priekinio automobilio „stop” signalas užsidega tiksliai stabdymo momentu. Be to, įsitikina, kad jo automobilis ir priekyje važiuojantis turi vienodą padangų ir kelio paviršiaus sukibimo koeficientą.

Šiuo atveju abiejų automobilių stabdymo sąlygos artimos ir jų stabdymo kelias, važiuojant tuo pačiu greičiu, turi būti vienodas.

Rygos naujausi keliai skirti superkamiems automobiliams

Pravažiavus ženklą su miesto pavadinimu „Ryga” patraukia dėmesį naujos, prieš kelerius metus pradėtos tiesti ir jau baigtos magistralės, nauji viadukai, tiltai per Dauguvą. Taigi eismo sąlygos tikrai gerinamos, stengiamasi, kad kiekvienas automobilis nuvažiuotų iki tikslo ne tik saugiai, bet ir greitai, ekonomiškai.

Kiekvienas atvažiuojantis iš Lietuvos į Latviją netrukus pastebi, kad čia daug įvairesni greitį ribojantys ženklai. Iš Rygos plačiomis užmiesčio magistralėmis Jūrmalos, Daugpilio, Pskovo link leidžiama važiuoti net 100 km/h greičiu, užtat mieste greitis daug kur apribotas iki 40 km/h, ypač ten, kur remontuojama gatvė ar pastatas, kur gatvės siauros ir labiau tiktų viduramžių karietoms, o ne ilgais „Ikarais” važinėti.

Mūsų laikais kelyje ar gatvėje nebeužtenka valstybinio autoinspektoriaus su dryžuota lazdele. Fiksuoti automobilių greičiui, stebėti jų srautams reikalinga technika. Kiekviename respublikos rajone rasime jau mums įprastus „Žibintus” greičiui matuoti, nemaža gerų tarybinių bei užsieninių prietaisų, tokių kaip „Barjeras”, „Speedgun”, todėl Latvijos autoinspektoriams lengviau dirbti. Kita vertus, ši technika įpratina vairuotojus paklusti eismo taisyklėms ir ten, kur nėra eismo tvarkdarių. Drausmina ir du malūnsparniai, kuriais naudojasi Latvijos autoinspekcija.

Pasak supirkėjų kurie superka automobilius vilnius savaime suprantama, daugiausia dėmesio Latvijos eismo organizatoriai skiria Rygai. Šiame beveik milijoniniame mieste yra apie 130 šviesoforais reguliuojamų sankryžų, 11 požeminių perėjų. Pastarojo penkmečio avarijų statistika byloja, kad mažėja Rygos gatvėse žuvusių pėsčiųjų skaičius (kiekvienais metais 3–4% mažiau). Bene didžiausias šių poslinkių „kaltininkas” gerai organizuotas eismas. Pastaruoju metu ypač aktualu darosi tvarkyti eismą racionaliai, kad spūsties valandomis gatvių prieš sankryžas neužkimštų lūkuriuojančių automobilių virtinės.

Rygoje pagrindinėse Lenino ir Suvorovo gatvėse jau daug metų eismas valdomas „žaliosios bangos” principu, apie rekomenduojamą važiavimo greitį informuoja specialūs tablo. Mieste numatoma įrengti automatizuotą eismo valdymo sistemą ASU-DD (Alma-Atoje išbandytos sistemos ,Miestas” modifikacija). Šią sistemą sudarys centrinis valdymo punktas su elektronine skaičiavimo mašina ir periferinės aparatūros kompleksas, renkantis bei perduodantis žinias apie eismo intensyvumą ir jo pobūdį miesto gatvėse, sankryžose.

Skaičiavimo mašina apdoros gaunamą informaciją ir sudarinės šviesoforų darbo programas. Iš pradžių sistema veiks tik centrinėje Rygos dalyje, vėliau ji reguliuos maždaug 150 sankryžų eismą. Rygos ASU-DD įrengimas kainuos 4–5 mln. rublių, tačiau tikimasi, kad aparatūra greitai atsipirks, nes padidės transporto srautų greitis, mažiau automobiliai prastovės spūsties valandomis.

Gausu Rygoje šviečiančių kelio ženklų — apie 1,5 tūkstančio. Daugumą jų papildo informacinės lentelės, nurodančios ženklo galiojimo zoną, laiką ir t. t. Pagrindinėse gatvėse prie kiekvienos sankryžos yra kelio ženklas „rombas”, rodantis, kad važiuojame pagrindiniu keliu. Jis labai praverčia iš svetur atvykusiam vairuotojui — nereikia prie kiekvienos sankryžos stabčioti ir žvalgytis. Patogu ir šeimininkams — trumpiau dvejojama dėl pirmumo teisės. Važiuojamosios dalies ženklinimo linijos šiek tiek iškilios, todėl geriau pastebimos ir tamsoje.

Jau senokai Rygos gatvės pradėtos ženklinti plastiku. Pirma talkino, suomių- gamybos agregatas; naujo tarybinio ženklinimo agregato našumas — 8 km per pamainą. Plastikas šiek tiek brangesnis už įprastus užtat juo pažymėtų linijų net intensyvaus eismo gatvėse 3–5 metus nereikia tvarkyti.

Nauji namai su įvairiaspalviais balkonais gražiai įsijungia į bendrą miesto vaizdą

Nauji namai su įvairiaspalviais balkonais gražiai įsijungia į bendrą miesto vaizdą. Daugelio daugiaaukščių namų balkonai įrengti vienas virš kito. Nuo vieno iki kito balkono galima nutiesti vielą ir pasodinti vijoklinių augalų.

Kobeja – daugiametis, kibiais ir vingriais augalas su stambiais varpeliškais baltais ar violetiniais žiedais. Žydi nuo liepos iki spalio mėnesio. Išauga iki 4 ir daugiau metrų aukščio. Gerai auga šiltoje, saulėtoje vietoje ir trąšiame dirvožemyje, gausiai laistant ir tręšiant. Kobeja auga ir pusiau pavėsyje. Ūglius reikia paremti lazdelėmis, kol jie dar nesusipynę. Vėliau augalas kyla aukštyn, užsikabindamas „ūseliais”. Rudenį šaknys iškasamos ir per žiemą laikomos patalpoje.

Kvapusis pelėžirnis—auga greitai, bet lietingą vasarą vystosi blogai.

Raudonžiedis virbenis—puikus vijoklinis augalas, mūsų klimatinėmis sąlygomis auginamas kaip vienmetis. Išauga iki 3 ir daugiau metrų aukščio. Pumpurai koralo raudonumo, pusiau išsiskleidę žiedai oranžiniai, išsiskleidę — gelsvai balti. Žydi nuo liepos mėnesio iki rudens. Šiam augalui reikia saulėtos vietos, derlingos purios žemės, gausaus laistymo.

Mažiausiai rūpesčių balkono želdintojams kelia penkialapis vynvytis. Pavasarį nupjaunami 20-25 cm ilgio ūgliai su 4-5 akutėmis ir sodinami į dėžę su sodo žeme taip, kad virš žemės būtų 2-3 akutės. Jie labai greit įsišaknija, sulapoja, o po metų kitų apželia visas balkonas. Tik reikia gausiai laistyti, o žemę dėžėse kas metai atnaujinti, pridedant trečdalį velėninės žemės, šiek tiek durpių ir upės smėlio. Dėžės nepripilti pilnos — iki viršaus palikti 2-3 cm. Vynvytį geriausia sodinti į dirvą: jis apipins namą ir balkoną, be to, daug vešliau augs.

Želdindami balkoną gėlėmis, turime galvoti apie tai, kaip jos atrodys iš gatvės pusės, koks bus gėlių ir namo fasado spalvinis derinys. Sakysime, fasadas raudonų plytų, tad jo fone netiks raudonos gėlės. Čia gražiau atrodys geltonos ir baltos. Baltų plytų ar neutralios spalvos tinko fasado fonui geriau parinkti ryškias, sodrių, grynų atspalvių gėles. Įvairiaspalviams fasadams parenkamos tinkamiausių spalvų gėlės. Visos balkonuose sodinamos gėlės turi būti ilgai žydinčios.

Negalima pamiršti ir balkono orientacijos, nes augalai nevienodai reaguoja į šviesą ir šilumą. Nepatartina susižavėti rūšių ir veislių gausybe. Perkrovimas, margumas ne tik mažina dekoratyvumą, bet ir trukdo augalams normaliai vystytis. Geriau pasodinti nedaug augalų, bet tokių, kurie nuolat žydėtų. Vienoje dėžėje rekomenduojama sodinti ne daugiau kaip 3 rūšių augalus. Labai puošniai atrodys, pavyzdžiui, raudonų pelargonijų, baltų petunijų ir melsvų svyrančių lobelijų derinys.

Gėlių siena – paslauga padėdanti padaryti didesnę šventę nei įprastai.

Pirmieji tarybiniai automobiliai į užsienį buvo nusiųsti 1934 metais

Šiandien mūsų šalies lengvuosius automobilius „Volgas”, „Moskvičius”, „Žigulius”, „Zaporožiečius” perka 75 šalys. Tai garbingas ir teisėtas tarybinės automobilių pramonės pripažinimas.

TSRS užima pirmąją vietą pasaulyje pagal autobusų gamybą, antrąją — pagal motociklų ir šeštąją — pagal lengvųjų automobilių gamybą.

Pirmieji tarybiniai automobiliai į užsienį buvo nusiųsti 1934 metais. Tai šimtas sunkvežimių ZIS-5, parduotų Turkijai. Šis pirmasis, nors ir nedidelis, tarybinių automobilių eksporto kontraktas turėjo didelę politinę reikšmę. Jauna Tarybų valstybė pati iki tol tik įsiveždavo užsieninius automobilius, o socialistinio industrializavimo laimėjimai leido pradėti eksportuoti automobilius. Iš pradžių tarybiniai automobiliai buvo daugiausia parduodami kaimyninėms šalims.

Tarybinių automobilių eksportas ypač padidėjo po Didžiojo Tėvynės karo. Jau 1947 metais buvo pradėti eksportuoti lengvieji automobiliai GAZ-M-20 (Pobeda), o po to ir „Moskvič-400″.

1956 metais tarybiniai automobiliai jau važinėjo 36 užsienio valstybių keliais, jų -paklausa užsienyje sparčiai augo. Tais pačiais metais (1956 m. spalio mėn.) buvo įkurtas Visasąjunginis užsienio prekybos susivienijimas „Autoeksportas”. Jo veiklos mastą rodo tai, kad per metus iš TSRS eksportuojama produkcijos už 1,2 milijardo rublių.

Tarybiniai automobiliai parduodami ne tik socialistinėse šalyse. Jie noriai perkami Australijoje, Anglijoje, Belgijoje, Olandijoje, Italijoje, Prancūzijoje, VFR, Suomijoje, Švedijoje ir kitose šalyse, turinčiose didelę automobilių gamybos patirtį. Daugiausia į užsienio šalis eksportuojama tarybinių lengvųjų automobilių, tarp kurių pirmauja „Žiguliai”, užsienyje vadinami „Lada”. Užsienio šalyse turi paklausą ir tarybiniai sunkvežimiai BelAZ, GAZ, ZIL, KamAZ, KrAZ, MAZ ir kt. Šiuo metu visose užsienio šalyse eksploatuojama per 700 tūkst. tarybinių sunkvežimių. Be to, į užsienio šalis yra eksportuojami tarybiniai komunaliniai ir gaisriniai automobiliai, automobiliai cisternos, sniego valytuvai ir kitos specializuotos bei specialios mašinos.

Tarybinių automobilių eksportą nusako šie skaičiai: 1980 m. buvo parduoti 397 828 sunkvežimiai, lengvieji automobiliai, autobusai ir specializuoti automobiliai; tai sudaro 18,2 proc. visų pagamintų tarybinių automobilių. Per ketvirtį amžiaus (tiek laiko dirba „Autoeksportas”) iš viso užsienio šalims parduota penki milijonai tarybinių automobilių.

Automobilių supirkimas Šiauliuose ir aplinkiniuose rajonuose.

„Autoeksportas” ne tik parduoda įvairių šalių firmoms tarybinės automobilių pramonės gaminius, jis taip pat eksponuoja automobilius tarptautinėse parodose, mugėse, autosalonuose. Tarybiniai lenktynininkai su tėvyniniais automobiliais rungtyniauja įvairiose lenktynėse ir varžybose demonstruodami tarybinės automobilių pramonės pasiekimus.

Klasikiniai šokiai Gyvataras

Merginų sukimasis už parankių.

Merginos susikabina poromis už dešinių parankių ir aštuoniais dvigubaisiais žingsniais apsisuka du kartus. Visos keturios merginų poros scenos viduryje vienoje eilėje. Poras sudaro priešingose pusėse esančios merginos.

Tuo metu vyrai daro po vieną sukinį dešinėn ir prieina šiek tiek arčiau savo merginų. Paskui daro kitą sukinį kairėn ir vėl grįžta atgal į tą pačią vietą.

Merginos susikabina kairėmis parankėmis ir sukasi į priešingą pusę. Pabaigoje jos susikabina rankomis paprastai žemai į dvi eiles. Abi merginų eilės scenos viduryje viena arti kitos, veidu pasisukusios į savo vyrus.

Vyrai scenos šonuose šoka vienas paskui kitą po keturis dvigubuosius žingsnius į priekį, akcentuodami pirmąjį žingsnį galvos kilstelėjimu aukštyn (dešinėje scenos pusėje esą vyrai šoka vienas paskui kitą į žiūrovų pusę, o kairėje gilumą, ir paskui kitais keturiais dvigubaisiais žingsniais grįžta atbuli į tas pačias vietas. Jų rankos ant klubų.

Gyvataras atskirai. Grojama pirmoji muzikos dalis.

Merginos, susikabinusios rankomis paprastai dviem eilėmis, šoka vieną Gyvataro žingsnį dešinėn. Labiau dešinėje scenos pusėje esančios merginos šoka į žiūrovų pusę, o labiau kairėje pusėje esančios į gilumą. Po sukinio vėl visos susikabina į dvi eiles.

Tuo metu vyrai šoka Gyvataro žingsniu scenos šonuose. Kiekviename šone kiekvieno ketvertuko vyrai sudėję rankas vienas kitam ant pečių. Kiekvieno ketvertuko priekyje esančio vyro rankos ant klubų. Šoninius žingsnius ir sukinį visi daro dešinėn, tad vyrų tvorelės priartėja prie merginų.

Vienu Gyvataro žingsniu visi grįžta atgal į tas pačias vietas, taigi šoninius žingsnius ir sukinį visi daro kairėn. Pabaigoje, sukinio metu, vyrai apsisuka tik po tris ketvirtadalius rato ir lieka pasisukę veidu į savo merginas. Po sukinio vyrai susikabina scenos šonuose į dvi eiles (po keturis kiekvienoje eilėje) rankomis paprastai žemai, veidu pasisukę į savo merginas. Rankas jie pakelia ligi pečių.

2. Grįžimas prie savo porų Grojama antroji muzikos dalis.

Merginos ir vyrai, susikabinę po keturis kiekvienoje eilėje ir rankas pakėlę ligi pečių, daro po vieną trigubąjį žingsnį į priekį — artyn vieni kitų. Trigubąjį žingsnį visi pradeda dešine koja. Vyrų ir merginų eilės truputi suartėja. Paskui visi daro po vieną trigubąjį žingsnį atbuli atgal ir grįžta į tas pačias vietas. Antrą trigubąjj žingsnį pradeda kaire koja.

Vyrai, nepasileisdami rankomis, šoka keturis dvigubuosius žingsnius į priekį. Pro jų pakeltas rankas pralenda merginos. Pralendant, porose šokėjai prasilenkia dešiniaisiais pečiais. Po ketvirto dvigubojo žingsnio rankomis eilėse susikabina merginos, o pasileidžia vyrai.

Merginos, susikabinusios eilėse, šoka keturis dvigubuosius žingsnius atbulos atgal, o pro jų pakeltas rankas atbuli pralenda vyrai. Vyrai pralenda pro tuos pačius tarpus.

Porose šokėjai, stovėdami vienas priešais kitą atsigręžę, susikabina paprastai (vyras dešine ranka paima merginą už kairės). Laisvoji vyro ranka ant klubo, o merginos — už sijono. Nepasileisdamos rankomis, o perkeldamos jas sau per galvas, poros daro sukinius: dešinėje scenos pusėje esančios keturios poros žiūrovų pusę, o kairėje pusėje — į gilumą. Tad visos merginos daro dešinėn, o visi vyrai — kairėn. Po sukinio susikabina kitomis rankomis ir daro sukinius priešingomis kryptimis (vyrai — dešinėn, o merginos — kairėn). Po paskutinio sukinio poros susikabina abiem neperkryžiuotom rankom.

Poros šoka po šešis dvigubuosius žingsnius į išorę (vyras atbulas, mergina į priekį) ir ateina į tas pačias vietas, kuriose buvo šokio pradžioje. Likusiais dviem dvigubaisiais žingsniais poros apsisuka po pusę rato vietoje — dešinėn. Po apsisukimo vyrai atsiranda iš vidaus, merginos iš išorės.

1. Perėjimas. Grojama pirmoji muzikos dalis.

Visos poros, nekeisdamos susikabinimo, šoka ratu viena paskui kitą šoniniu žingsniu šokio kryptimi (vyrai — kairėn, merginos — dešinėn). Trisdešimt dviem šoniniais žingsniais jos padaro tris ketvirtadalius rato. Tos, kurios buvo kairėje scenos pusėje, nueina pro avansceną ir pro dešinę scenos pusę j gilumą, o tos, kurios buvo dešinėje, ateina pro gilumą ir kairę scenos pusę į avansceną: merginos iš išorės, vyrai iš vidaus.

Klasikinių ar pramoginių šokių batelių galima įsigyti iš kolegų.