Žinoma apie 100 pušies rūšių, dauguma jų auga Šiaurės pusrutulio vidutinės klimato juostos šalyse, kai kurios rūšys pasitaiko daugiau į pietus esančių platumų kalnuose ir tik keletas iš jų gali augti tropinėje juostoje. Mūsų ,šalyje labiausiai paplitusi paprastoji pušis. Žydi gegužės pabaigoje birželio pradžioje. Štai jau daugelį šimtmečių žmogus naudoja pušies gydomąsias savybes, ji minima seniausiuose iki mūsų dienų išlikusiuose receptuose. Vertingomis vaistinėmis savybėmis pasižymi ne tik pušies spygliai, bet ir pumpurai. Gydymui taip pat vartojami sakai, turintys eterinio aliejaus ir kai kurių dervinių rūgščių (abietininės, neabietininės, pahustrinės ir kt,). Nustatyta, iš 1 kg pušies sakų į aplinkinį orą išgaruoja iki 240 ypatingos tuberkuliozės lazdelei medžiagos.
Senovės graikų gydytojas Hipokratas amžiuje prieš mūsų erą gydė, sergančius plaučių tuberkulioze ligonius ilgu jų buvimu pušyne, kur daug fitoncidų mikrobų naikintojų. Pušies gydomosios savybes buvo žinomos ir pirmiesiems Rusijos Šiaurės gyventojams. Truputi pasūdytomis pušies išspaudomis gydė širdies ligas. tu duodavo sergant krutinės ligomis. Spygliuočių medžių dervos gydomosios savybės buvo žinomos Jaroslavo Istruntingoto laikais. RUSIOS pietuose ją vartojo nuo džiovos (tuberkuliozes), Šiauriečiai ją vadino įvairiais vardais ir vartojo nuo maliarijos. Pušies spygliuose yra daug vitamino C, karotino ir kitu medžiagų Sunkiomis Leningrado blokados dienomis buvo suorganizuota masine vitamininto gėrimo iš spyglių gamyba jis buvo būtinas sužeistiems kariams ligoninėse pokario buvo sukurtas chlorofilo ir karotino pastos spyglių.
Iš spyglių taip pat pavyko gauti ir kitą vertingą jungtį natrio chlorofiliną, kuris geba panaikinti nemalonius kvapus. Parfumerijos pramone gamina keletą dantų pastų, į kurias įeita spygliai. Šios pastos ne tik dezinfekuoja burnos ertmę, bet ir padeda pašalinti dantenų kraujavimą, „Miško” muilas nedirgina odos, paspartina nudegimų, įsipjovimų gijimą. Paruošti švieži, nuplauti pušies spygliai, sukarpomi žirklėmis (4 stiklines) ir užpilami 2,5 stiklinės šalto vandens, pridedama 2 arbatiniai šaukšteliai ištirpdytos citrinos rūgšties ir laikoma 2-3 dienas tamsioje vietoje, po to iškošiama ir geriama po vieną stiklinę per diena.
Spyglių ekstraktas vartojamas širdies ir kraujagyslių bei nervų sistemos veiklos sutrikimams gydyti, sergant egzema žvyneline liga, neurodermitu. Suaugusiam žmogui voniai dažniausiai imama 2 valgomieji šaukstai spyglių ekstrakto arba 1 valgomasis šaukštas spyglių koncentrato. Pušies spyglių antpilas vartojamas skorbutui gydyti ir jo profilaktikai, taip pat kaip bendrai stiprinantis organizmą vaistas sergant infekcinėmis ligomis ir esamiems sužeidimams Nuo senų laiku liaudies medicinoje buvo vartojama pušis pumpurų nuoviras, antpilas, tinktūra kaip šlapimo išsiskyrimą skatinantis vaistas esant skausmingam skysčio susikaupimo pilvo ertmėje, kaip atsikosėjimą palengvinantis vaistas sergant lėtiniais bronchitais ir tracheitais, taip pat inhaliacijoms sergant kvėpavimo takų ligomis.
Antpilą paruošti 10 g susmulkintų pumpurų užplikinama stikline verdančio vandens, geriama po 1 valgomąjį šaukštą kas 2 dienas, cukraus arba medaus sirupas, taip pat nuoviras su pienu vartojami ne tik sergant ligomis, atsiradusiomis nuo peršalimo, lėtiniu bronchitu, bet ir sergant podagra, reumatu, inkstų akmenlige, kitais bronchitais. Šviežių pušies kankorėžių, surinktų birželio liepos mėnesį, tinktūra vartojama sergant gastritais, kai padidėjęs skrandžio sulčių rūgštingumas, ir skrandžio opalige.
Tinktūrai paruošti susmulkinti kankorėžiai (trečdalis litrinio stiklainio) užpilama 40% spiritu, duodama pritraukti 7 dienas (laikoma šiltoje vietoje) ir geriama po valgomąjį šaukštą 3 kartus per dieną prieš valgį 2 mėnesius. Bitininkystės produktų panaudojimo medicinoje tarptautinės organizacijos darbuose („Apirnondija”) galima rasti receptą, kaip vartoti sirupą iš medaus ir pušies pumpurų. Jis gaminamas namuose ir naudingas sergant kvėpavimo takų ligomis.
