Stabdyti reikia sklandžiai, kiek tai įmanoma konkrečioje situacijoje

Stabdyti reikia sklandžiai, kiek tai įmanoma konkrečioje situacijoje. Būtina laiku numatyti, jog teks stabdyti, ir pradėti stabdyti anksčiau, ne paskutinę minutę. Visada turėti galvoje, kad stabdžių sistema gali netikėtai sugesti. Tad turi likti laiko pasinaudoti rankiniu stabdžiu arba stabdyti varikliu.

Labai svarbu patikrinti ratų blokavimą. Tai padaryti geriausia žiemą apledėjusioje aikštelėje, kurioje pagal šoninį automobilio slydimą lengva nustatyti ratų blokavimą. Palaipsniui didindamas stabdžio pedalo nuspaudimą, vairuotojas praktiškai įsitikina, kokiu momentu blokuojami ratai ir automobilis juda jau nevaldomas. Kartu nustato, kokia jėga reikia spausti stabdžio pedalą, kad išvengtų ratų blokavimo arba jį nutrauktų. Nepamiršta išjungti sankabos. Tada stabdymas esti efektyvus ir išvengiama šoninio slydimo.

Sklandžiai stabdant, nebūtina išjungti sankabą, nes nereikia didelės stabdymo jėgos. Sankabos pedalas neišjungiamas, iki sustojant automobiliui, tiesiog dėl to, kad nebūtų gaištamas laikas kojai perkelti ant sankabos pedalo ir jį nuspausti. Priešingai nusistovėjusiai nuomonei, neišjungta sankaba nepadidina stabdymo efektyvumo.

Per didelė stabdžio pedalo laisva eiga (pedalas nusmunka) be stabdymo efekto gali rastis, ilgai važiuojant nuo kalno su pristabdymu. Tuomet stabdžiai įkaista, stabdžių skystis išgaruoja ir sistemoje atsiradę garų burbuliukai neleidžia susidaryti reikiamam slėgiui. Šis reiškinys išnyksta, ataušus stabdžiams. Todėl kalnuose rekomenduojama stabdyti ne nuspaudžiant pedalą, o varikliu. Automobiliuose su laisvos eigos mechanizmu prieš tai šį mechanizmą reikia blokuoti.

Vairuotojas turi būti ypač atidus, stabdydamas dvitakčiu varikliu. Juk, stabdant varikliu, droselis esti privertas ir mišinio tiekimas varikliui sumažėja. Kadangi dvitakčiai varikliai tepami alyva, sumaišyta su benzinu, o šio mišinio tiekimas sumažėja, tad variklio guoliai ir cilindrai esti nepakankamai tepami alyva. Ilgai leidžiantis nuo kalno, stūmokliai gali )strigti ir variklis sugesti. Todėl patariame tam tikrais laiko tarpais 1 minutei atidaryti droseli, kitaip tariant, padidinti alyvos tiekimą. Beje, dvitakčiai varikliai turi laisvos eigos mechanizmą, ribojanti galimybę stabdyti varikliu, tad reikia stabdyti specialiai tam tikslui skirtu stabdžiu.

Automobilių supirkimas Vilniuje kaip paslauga.

Mokomasis važiavimas „aštuoniuke“, perjungiant pavaras ir darant posūkius

Laisvoje aikštelėje įtaisomi du stulpeliai 25-35 m atstumu vienas nuo kito. Po to vairuotojas pradeda važiuoti ir apvažiuoja stulpelius, lyg apibrėždamas ištęstą raidę „0″. Posūkio pradžioje važiuoja lėčiau, o už pošūkio, važiuodamas tiesiąja, padidina greiti. Staigiuose posūkiuose greitis tiek sumažėja, kad vairuotojas priverstas įjungti žemesnę pavarą. Išvažiavęs į tiesiąją, vėl įjungia aukštesniąją pavarą, o pradėdamas sekantį posūki, pristabdo. Šis manevras kartojamas keletą kartų, darant posūkius į kairę ir į dešinę.

Kai šis manevras išmokstamas, atliekamas sudėtingesnis, vieną posūkj darant mažu spinduliu, o kitą — dideliu. Atliekant pirmąjį posūki, pavarą reikia perjungti, o atliekant antrąjį,— nereikia. Gerai įvykdžius važiavimo užduotis ovalais, pereinama prie „aštuoniukės“, palaipsniui didinant sudėtingumą

Vairas laikomas stipriai, bet be įtempimo. Sukti jį reikia sklandžiai, be trūkčiojimo. Posūkyje negalima paleisti vairo iš rankų. Vairuotojo rankos turi judėti kartu su vairu (kai posūkiai sklandūs), bet būtina išvengti jų susikryžiavimo (staigiuose posūkiuose). Vairas laikomas dviem rankomis: vieną galima nukelti tik tiesiame kelyje arba perjungiant pavaras. Žiūrima, kad kairioji ranka nepereitų į dešiniąją vairo pusę, o dešinioji —į kairiąją.

Jeigu automobilio vairo mechanizmas sukonstruotas taip, jog vairas, padarius posūki, pats sugrįžta į tiesiąją padėtį sugrįžtantis vairas, už posūkio vairuotojas gali vairą paleisti ir vėl jį kai šis sugrįžta į pradinę padėtį.

Tačiau nedera visiškai atitraukti rankų nuo vairo. Jis turi slysti pirštais taip, kad bet kuriuo momentu būtų galima jį sulaikyti. Posūkyje priekiniai ratai rieda didesnio spindulio apskritimu, negu užpakaliniai. Vadinasi, užpakaliniai ratai yra arčiau posūkio centro. Todėl priekinių ratų posūkio spindulį reikia dar padidinti, kad užpakaliniai ratai nesusidurtų su kliūtimi.

AUTOMOBILIO PADANGA — TAI PATVARI GUMOS IR AUDINIO KONSTRUKCIJA

Saugaus automobilio koncepcija

Priekinių stiklų valytuvai turi didelę reikšmę saugiam automobilio valdymui

Priekinių stiklų valytuvai turi didelę reikšmę saugiam automobilio valdymui. Jie dirba trejopai: greitai ir nenutrūkstamai švytuoja — liūtyje ir smarkioje pūgoje; lėtai švytuoja — nestipriai lyjant ir nesmarkiai sningant; periodiškai švytuoja, t. y. du judesiai kas keletą sekundžių,— šąlant ir pamažu lyjant. Brangesniuose automobiliuose valytuvo variklis dirba automatiškai bet kuriuo iš minėtų variantų.

Priekinių automobilio stiklų švara, užtikrinanti gerą kelio matomumą, yra svarbi saugaus eismo sąlyga. Todėl reikia žiūrėti, kad stiklų valytuvų šluotelių būklė būtų gera. Jų kraštai neturi būti išdilę. Išdilus guminių šluotelių kraštams, jos keistinos naujomis.

Šąlant kartais stiklai pasidengia storoku šerkšno sluoksniu, kuris pašalintinas mediniu arba plastmasiniu grandiklių, tik jokiu būdu ne metaliniu. Galima naudoti ir specialų ledui tirpdyti skystį, spaudimu išpurškiamą ant stiklo. Skysčio įsigyjama bet kurioje degalinėje.

Visada švarūs turi būti ir žibintų stiklai. Tai ypač svarbu važiuojant naktį, nors ir dieną pošūkio rodiklių ir „stop“ signalo šviesa turi būti ryškiai matoma. Tad rūpintis žibintų ir rodiklių kaip ir automobilio langų stiklų švara, yra kiekvieno vairuotojo pareiga.

Užpakalinio vaizdo veidrodžiai labai prisideda prie eismo saugumo ir būtini intensyviam judėjimui. Jie esti kabinos viduje ir išorėje. Vidiniame veidrodyje vairuotojas mato kelią už automobilio pro užpakalinį stiklą; išoriniuose veidrodžiuose vairuotojas mato kelią iš kairiosios ir dešiniosios mašinos pusės.

Vidinį užpakalinio vaizdo veidrodį galima lengvai ir taisyklingai nustatyti tik dieną. Todėl neverta jo padėties keisti vakare, nes tamsoje sunku jį atitinkamai sureguliuoti. Veidrodis turi stovėti taip, kad vairuotojas, nepasukdamas galvos, galėtų matyti erdvę už automobilio. Reguliuojant veidrodį, nereikia liesti rankomis jo stiklo, nes liks pirštų atspaudai, kurie trukdys žiūrėti. Veidrodis turi apimti užpakalinį vaizdą ir kairiąją kelio pusę. Dalį matomos erdvės neišvengiamai užstoja kėbulo sienelės, tačiau visais atvejais veidrodyje turi būti matomas visas užpakalinis stiklas.

Yra iškilių veidrodžių, sumažinančių juose atsispindintį vaizdą. Tokie veidrodžiai nerekomenduotini, nes jie iškreipia kelio vaizdą ir pakeičia juose matomų daiktų dydžių proporcijas. Pavyzdžiui, iškiliajame veidrodyje negalima tiksliai nustatyti atstumo iki važiuojančio už jūsų automobilio. Įprastiniame, plokščiame veidrodyje tai galima tiksliai padaryti. Visa, kas aukščiau pasakyta, tinka tiek vidiniams, tiek ir išoriniams veidrodžiams.

Išorinis veidrodis gali būti pritvirtintas netoli vairuotojo akių, t.y. prie priekinių durų lango rėmo, arba toli nuo jo akių — ant priekinio sparno. Abu veidrodžio įtaisymo būdai turi privalumų ir trūkumų. Todėl vairuotojas pats pasirenka patogiausią sau variantą. Kai įtaisomi du išoriniai veidrodžiai, juos reikėtų vienodai išdėstyti, kad duotų vienoda regimąjį suvokimą.

Veidrodžiai, pritvirtinti prie superkamo automobilio sparnų, ne taip patogūs, nes kliudo plauti automobilį ir tvarkyti priekinėje dalyje esantį variklį. Tačiau jie apima didesnį regėjimo lauką, palyginus su veidrodžiais, pritvirtintais prie lango rėmo.

Veidrodis turi būti ypač švarus; nuo to priklauso kelio vaizdo ryškumas.

Dažnai šalia vairuotojo sėdinčios moterys naudojasi užpakalinio vaizdo veidrodžiu, kad pasižiūrėti į save arba pataisytų šukuoseną. Dėl šios priežasties veidrodis nebeatlieka savo svarbaus vaidmens, nes jį reikia vėl sureguliuoti. Todėl rekomenduojama veidrodį įtaisyti ir vidinėje keleiviui skirto skydelio nuo saulės pusėje. Tada, nuleidęs skydelį nuo saulės, keleivis, galės naudotis tuo veidrodžiu, neliesdamas užpakalinio vaizdo veidrodžio.

Kolegos kalba apie girtumo laipsnius ir pan.

Automobilių supirkimas Klaipėdoje

Šokyje Linelis labai svarbų vaidmenį atlieka rateliai

Merginos meta surištas linų saujas nuo savęs įstrižai kairę priekinį scenos kampą, ištiesdamos kairę ranką pusiau kairėn galvos aukštyje, o dešinę — nuleisdamos žemyn ir paimdamos už sijono. Kūno svorį reikia perkelti ant kairės kojos, pasvirti truputį kairėn ir pasukti galvą ta kryptimi, kuria buvo mesta linų sauja. Nuo žemės reikia pakelti tik dešinės kojos kulnį (pirštai liečia žemę).

Merginos pamažu nuleidžia kairę ranką žemyn, atsitiesia iš pasvirimo atgal, vis dar tebežiūrėdamos ten, kur numetė surištus linus šokyje. Pabaigoje visos pasisuka kairėn (dešinieji pečiai žiūrovus).

Paėmusios abiem rankom už prijuostėlės kraštų ir vėduodamos jomis, merginos eina paprastuoju žingsniu viena paskui kitą. Veda dešinėje scenos pusėje esanti mergina, kuri iš karto suka lanku gilumą. Aštuoniais paprastaisiais žingsniais merginos sudaro ratelį veidu į centrą. Tos keturios, kurios mynimo metu buvo dešinėje scenos pusėje, dabar — gilumoje, o tos, kurios buvo kairėje, — lieka avanscenoje. Ratelyje susikabina rankomis virš alkūnių.

Rateliai. Grojama antroji muzikos dalis.

Merginų ratelis sukasi polkos žingsniu dešinėn. Keturiais polkos žingsniais apsisuka tris ketvirtadalius rato. Ketvirto polkos žingsnio pabaigoje merginų ratelis persiskiria du ratelius. Tos keturios, kurios linus mynė dešinėje scenos pusėje, dešinę scenos pusę ir pabaigoje sudaro vieną ratelį, kitos keturios sudaro kitą ratelį kairėje scenos pusėje.

Rateliuose merginos susikabinusios rankomis virš alkūnių. Merginų rateliai smagiai sukasi dešinėn. Keturiais polkos žingsniais apsisuka po vieną kartą. Pabaigoje rateliai skiriasi atskiras merginų poras, kurias sudaro tos pačios merginos, kaip šokio pradžioje. Dvi merginų poros (tos, kurios linus mynė eilės kraštuose) dabar yra scenos gilumos kampuose, o kitos dvi (tos, kurios linus mynė eilės viduryje) dabar yra scenos priekiniuose kampuose. Porose susikabinusios abiem neperkryžiuotom rankom (dešinė su kaire).

Merginos smagiai sukasi poromis scenos kampuose. Keturiais polkos žingsniais apsisuka du tris kartus. Pabaigoje vėl visos aštuonios merginos sudaro ratelį, kuriame susikabina rankomis virš alkūnių. Ratelyje merginos sustojusios ta pačia tvarka kaip pirmą kartą.

Rateliai ir suėjimas viena eilė.

Grojama trečioji muzikos dalis.

Merginos vėl suka ratelį polkos žingsniu dešinėn. Keturiais polkos žingsniais apsuka vieną kartą. Po to merginos sudaro du ratelius scenos šonuose. Ratelius tos pačios merginos sudaro tose pačiose pusėse. Rateliai keturiais polkos žingsniais apsisuka po vieną kartą. Pabaigoje merginos skiriasi į atskiras poras, kuriose susikabina krepšeliu pro priekį. Gilumoje esančios dvi poros — pasisukusios viena į kitą nugara. Priekyje esančios dvi poros — pasisukusios gilumą veidu.

Draugai pardavinėja lotynų šokių batelius, taip pat ir klasikinius-pramoginius-sportinius batelius.

Tulpės generatyvinis ūglis ir dukteriniai svogūnai

Svogūnuose surasta endogeninių auk­sinų, abscisinės rūgšties (ABA), cito­kinino, etileno, gibereling (GA1, GA5, GA8, GA9, GA13) ir 19 laisvųjų amino rūgščių: daugiausia gliutamininės, se­rino ir y-metyl-gliutamato, kiek ma­žiau arginino, treonino, asparagino ir alanino.

Tulpės generatyvinis ūglis

Jis formuojasi svogūnuose, turinčiuose ne mažiau kaip 3 maitinamuosius lukštus. Paprąstai tokių svogūng skersmuo būna ne mažesnis kaip 2-2,5 cm, o masė ne mažesnė kaip 6-8 g. Generatyvinis ūglis išauga iš augimo kūgelio užuo­mazgos, esančios centrinio maitinamojo lukšto pažastyje (1 pav.), kuri susidaro gerokai anksčiau prieš generatyvinio ūglio diferenciaciją ir egzistuoja 24— 36 mėnesius (iki visiško antžeminės da­lies nudžiūvimo).

Pirmiausia pradeda formuotis lapai, po to spirališkai, pradedant nuo išorinio apyžiedžio, visi generatyviniai organai. Apatinis stiebo tarpubamb­lis pradeda diferencijuotis kartu su pas­kutiniaisiais lapais, o viršutinis  jau susiformavus piestelei ir vaislapynui.

1 lentelė. Tulpės žiedo formavimosi stadijos (pagal C. M. Cramer, J. J. Beijer, W. J. de Munk, 1974)

Apibūdinimas: Susiformavęs vienas arba keli lapai. Augimo kūgelis dar plokščias

Visi lapai susiformavę. Augimo kūgelis padidėjęs ir išgaubtas. Apatinėje augimo kūgelio dalyje ryškėja išorinio apyžiedžio rato kontūrai. Iš viršaus jų forma primena trikampį

Išorinio apyžiedžio rato kontūrai ryškūs, padidėję. Jr} tarpuose ryškėja vidinis apy­žįedžio ratas. Dar labiau j centrą priešais pirmąjį apyžiedžio ratą formuojasi 3 apvalūs iškilimai — pirmojo kuokelių rato kontūras. Sias dvi stadijas išskirti sunku, todėl jos paprastai jungiamos vieną ziedo dalys auga toliau. Pirmasis kuokelių ratas jau labai ryškus. Matyti antrojo rato kontūrai. Augimo kūgelio centre formuojasi trys vaislapėliai, sudarantys piestelę Paaiškinimas: 131       apyžiedis (perianthium), A1 kuokelynas (androeceum), G — vaislapynas (gynoeceum).

Viso generatyvinio ūglio formavi­mosi greitis ir kokybė labai priklauso nuo aplinkos temperatūros. Geriausiai šie procesai vyksta esant 20-23° C šilu­mos, labai lėtai kai temperatūra būna 9° C ir visiškai sustoja, jai nukritus iki 1-3° C. Normaliomis sąlygomis susi­formavęs generatyvinis ūglis jau paau­ga ir ramybės periodo pabaigoje sudaro 4–8,5% maksimalaus stiebo aukščio. Aktyviai gali pradėti augti tiktai po to, kai svogūnai ne mažiau kaip 2 mėnesius (pasodinti ar nepasodinti) išbūna žemo­je temperatūroje.

inka ir nuo didelės mineralinių trąštį ar kitokių cheminių medžiagų koncentra­cijos dirvoje. Saknys labai greitai užtrokšta nuo deguonies stokos, ypač ilgiau dirvai pažliugus. Jas pirmiau negu kitus augalo organus pažeidžia Thyphula, Phytium, iš dalies Fusarium genčių grybinių ligų sukėlėjai.

Tulpių antžeminių dalių morfologinė struktūra ir dydis labai priklauso nuo motininio svogūno dydžio. Iš mažų svo­gūnų (iki 5-8 g masės ir 2–2,5 cm skersmens) išauga vienas lapas su lapa­makščiu, iš didesnių lapuotas stiebas su žiedu.

Tulpių Stiebai

Tulpių stiebų yra 3 formos: svogūno dugnelis, stolonas ir genera­tyvinio ūglio stiebas. Generatyvinio ūglio stiebas tiesus, tvirtas, 10— 90 cm aukšėio, baigiasi žiedu, plikas ar plaukuotas, su vaškiniu apnašu ar be jo, sudarytas iš 2-14 (dažniausiai 4–6) tarpubamblių. Pats ilgiausias vir­šutinis (apimantis apie pusę stiebo gio) ir apatinis tarpubambliai. Viršuti­nis tarpubamblis paprastai vadinamas žiedkočiu. Daugiažiedžių rūšių ir veis­1ių viršutinis tarpubamblis gali būti ša­kotas.

Stiebo pradmenys generatyvinio ūg­lio ašyje susiformuoja pirmiausia, o tar­pubambliai susidaro kartu su žiedo da­limis. Ramybės periodo pabaigoje stie­bas sudaro 3-5% maksimalaus jo aukš­čio. Stiebai auga tįstant ląstelėms: ra­mybės periodo pabaigoje apatinio ir viršutinio tarpubamblių ląstelės būna atitinkamai 30— 40 mm ilgio, o užau­gusių stiebų  300 ir 500 mm (daugu­mos veislių apie 200 mm).

Taip pat galite pasiskaityti daugiau info apie: TULPIŲ BOTANINĖ- MORFOLOGINĖ APŽVALGA IR BIOLOGINIAI YPATUMAI

Šarvo durys Jūsų namams

Įsigijote butą penktame namo aukšte ir galvojate kaip jį apsaugoti nuo vagių? Šarvo durys bus pakankamai geras pasirinkimas. Dar reiktų pasirūpinti, kad vagis neturėtų galimybės pas jus patekti per kaimyno balkoną. Jei jūsų kokybiskos sarvo durys ir labai kokybiškos, bet vagis galės įeiti į kaimyno butą, o per jo balkoną perlipti į Jūsų, tada vis tiek nebūsite saugūs. Bute saugumą užtikrinti apskritai lengviau nei nuosavame name. Jei bute įsivesite signalizaciją ir turtą apdrausite galėsite būti praktiškai ramūs. Nors vagys sugeba išlaužti ir brangius seifus, kažin ar jie rizikuos laužtis į Jūsų butą matydami kokia apsauga jame. Tiesiog tai bus per didelė rizika, dėl jiems sąlyginai nedidelio turto.

Šarvo durys tikrai reikalingos

Jei gyvenate nuosavame name tada viskas daug kebliau. Šarvo durys tikrai reikalingos, tačiau reikalingos ne tik jos. Jei kalbame apie namo saugumą tai svarbios visos durys ir visi langai. Privatūs namai, kaip taisyklė, turi bent dvejas duris. Tad jei norite užsibarikaduoti bus reikalingos dvejos sarvo durys. Rūpinantis langų saugumu juos reiktų grotuoti. Bet kadangi grotos visiems asocijuojasi su kalėjimais tai vietoje jų dažnai montuojamos apsauginės žaliuzės. Būna, kad žmonės įsideda geras šarvuotas duris, gerus langus, bet pamiršta įėjimą į rūsį. Deja, to dažniausiai nepamiršta vagys. Jie tada patenka į rūsį, o iš rūsio į namų vidų. Tad jei jau nusprendėte, kad namui reikalingos šarvuotos durys, tada jos reikalingos ir įėjimui į rūsį. Nereikia galvoti, kad sarvo durys neįveikiamos ir nesugadinamos. Dažniausiai vagys bando įeiti į namus, bet jiems nepavyksta. Tačiau sarvo durys vis tiek sugadinamos. Tada reikalingas sarvo duru remontas. Bet jau geriau duru remontas nei apvogti visi namai.

Dažnai gyvenant nuosavame name turto būna ir kieme

Dažnai gyvenant nuosavame name turto būna ir kieme. Norint apsaugoti jį kyla daugiau problemų. Geriausia teritoriją aptverti. Kieme gali būti įvairių įrankių, džiovinamų drabužių, galų gale neužrakintas automobilis. Dėl šių priežasčių tvora nekliudys. Dar labiau nekliudys kieme lankstantis šuo. Dar geriau jei visa teritorija bus apšviesta. Labai gerai pasiteisina ir patys užsidegantys šviestuvai. Dėl jų bus ir vagiui baisiau ir jums aiškiau matyti kas vaikšto po teritoriją.  Norint užtikrinti aukščiausio lygio apsaugą teritorija turėtų būti stebima vaizdo kameromis, o visas turtas apdraustas.

Reikia nepamiršti ir ūkinių pastatų bei garažų. Kažin ar ten reikalingos sarvo durys. Bet palikti šių patalpų atvertų tikrai nereiktų. Atidarytos tokios patalpos tik trauks įvairių blogiečių dėmesį. Jie dažniausiai taikosi į garažus. Visiems aišku, kad privačių namų garažuose visada yra daug vertingo turto: žoliapjovės, ratlankiai, padangos.

Panaudojamumo personos: Registratūros personalas ir Gydytojas

Registratūros personalas

Siekiai projekte

Pagrindinis siekis projekte registratūros personalo atžvilgiu – padėti koordinuoti registratūros personalo veiklą, pagreitinti poliklinikos personalo darbą ir suteikti galimybė greičiau surasti registracijos informaciją tolimesniam naudojimui.

Charakteristikos

Poliklinikos registratūros darbuotojui reikalingi paciento medicinos kortelės duomenis, informacija apie pacientus, gydytojus, ligas, paciento sveikatos pažymą ir ruošia ataskaitas apie poliklinikos darbą. Registratūros personalas turi mokėti perduoti paciento duomenis gydytojui informacines sistemos pagalba. Projekto įvykdymas turi patikslinti poliklinikos registratūros darbo laiką ir efektyviai aptarnauti pacientus.

Poliklinikos registratūros personalo  apibendrinta

charakteristika
Programų sistemos  ir aparatūra,  kuriomis

moka naudotis

 Tekstiniai redaktoriai, poliklinikos informacijos pateikimo sistemos, naršyklės.
Naudotojų įgūdžiai ir

motyvacija

 Registratūros darbuotojai  turi  tūrėti  klaviatūros  naudojimo įgūdžių, valdyti pelę ir kitus sąveikos būdus.
Aplinka Pakankamai didelė  galimybė  naudotojui  suteikti  paramą. Retkarčiais galima „vietinio eksperto“ pagalba.

 

 

Problemų aprašas

Pacientų registratūroje  buvo daug. Vienam registratūros darbuotojui reikia greitai efektyviai aptarnauti kiekvieną poliklinikos pacientą. Aptarnavimas vyksta lėtai ir neefektyviai, kai kurie pacientai ateina vienu metu, kiti stengiasi be eilės gauti numerį pas gydytoją, pacientai eina pas tam tikrą konkretų gydytoją, o pas kitus nenori, net jei nėra eilių

Patobulintos sąveikos vizija

Sistema turi  padėti paskirstyti pacientų eilių srautus. Toks paskirstymas leis vengti trūkumų, kurie dažnai būna eilėse. Sistema turi numeruoti pacientus ir pranešti pacientui, kad laikas ateiti pas registratūros darbuotoją.

Esminių užduočių panaudojamumo  tikslai

  • klavišų paspaudimų kiekis: 20
  • naudojamų komandų kiekis, 20
  • naudotojo atliekamų veiksmų kiekis: 10
  • klavišo paspaudimo, komandų rinkimo, užduočių atlikimo trukmė: 5-15s.
  • laikas, reikalingas išmokti komandų aibę, 5-10 min.
  • komandų kiekis, kurias reikia įsiminti, siekiant sėkmingai dirbti: 10
  • sistemos naudojimo žinios: vidutinės
  • nuostatos ir nuomonės: vidutinės
  • paramos medžiagos prieinamumas: vidutinis
  • poligrafinės ir suvokimo klaidos: vidutinės
  • laikas, reikalingas atstatyti klaidingus veiksmus: 3-10s

 

Gydytojas

Siekiai projekte

Gydytojas turi betarpiškai naudoti informacinės sistemos galimybes reikalingos informacijos paieškai, todėl kad pats priima svarbus sprendimus, kurie yra susiję su pacientų sveikata ir kito poliklinikos personalo veiklos kryptimi.

Charakteristikos

Gydytojas peržiūri pacientų medicinos kortelės duomenis, pacientų sveikatos pažymus ir ataskaitas apie poliklinikos registratūros darbą. Po paciento aptarnavimo gydytojas pildo paciento pažymą ir perduoda pacientui.

 

Poliklinikos registratūros personalo  apibendrinta

charakteristika
Programų sistemos  ir aparatūra,  kuriomis

moka naudotis

 Tekstiniai redaktoriai, poliklinikos informacijos pateikimo sistemos, naršyklės.
Naudotojų įgūdžiai ir

motyvacija

 Naudotojai  turi  tūrėti  klaviatūros  naudojimo įgūdžių, valdyti pelę ir kitus sąveikos būdus.
Aplinka Registratūros darbuotojai dirba kolektyve, todėl dažnai „vietinio eksperto“ pagalba. Pakankamai didelė  galimybė  naudotojui  suteikti  paramą

 

 

Naudotojo tipas:  vidutiniškai patyrę naudotojai

Problemų aprašas:

Gydytojas pastebėjo pacientus su panašiais simptomais. Sistemos pagalba gydytojas negalėjo įvertinti kiek pacientų turi  tos pačios ligos simptomus, prasidėjo epidemija, dėlto sistemos naudojimas nebuvo naudingas.

Patobulintos sąveikos vizija

Sistema turi suskaičiuoti pacientus ir kitą poliklinikos personalą, leisti rūšiuoti bei grupuoti pacientų ir darbuotojų duomenis pagal tam tikrus kriterijus taip kad gydytojui būtų paprasta daryti svarbiausius išvadas, kurie padėtų kaip pacientams taip ir kitiems sistemos naudotojams.

Esminių užduočių panaudojamumo  tikslai

  • klavišų paspaudimų kiekis: 25
  • naudojamų komandų kiekis: 25
  • naudotojo atliekamų veiksmų kiekis: 15
  • klavišo paspaudimo, komandų rinkimo, užduočių atlikimo trukmė:
  • laikas, reikalingas išmokti komandų aibę 10-15 min.
  • komandų kiekis, kurias reikia įsiminti, siekiant sėkmingai dirbti: 15
  • sistemos naudojimo žinios: vidutinės
  • nuostatos ir nuomonės: didelės
  • paramos medžiagos prieinamumas: vidutinis
  • poligrafinės ir suvokimo klaidos: vidutinės
  • laikas, reikalingas atstatyti klaidingus veiksmus: 5-20 s.

Daugiau apie persona – Pacientas

Stogo izoliacinės plėvelės

Plėvelių sąmata bendroje namo ar netgi stogo įrengimo sąmatoje sudaro labai nedidelį procentą. Bet neteisingas medžiagos pasirinkimas, plėvelių panaudojimo ir jų savybių svarbos neįvertinimas gali  išlaidas šimteriopai išauginti. Vėjo izoliacija yra reikalinga tam, kad termoizoliacinės medžiagos neprarastų savo šiluminių savybių. Pagrindinė vėjo izoliacinės plėvelės savybė – nelaidumas orui, bet laidumas vandens garams. Ji visuomet įrengiama ant termoizoliacinio sluoksnio.

Nustatyta, kad termoizoliacinių medžiagų porose ir tuštumose, plyšiuose esantis oras yra geras šilumos izoliatorius tol, kol jis nejuda ir nesimaišo su šaltesniu oru. Todėl reikia įrengti vėjo izoliaciją, ypač svarbu teisingai įrengti vėjo izoliacinį sluoksnį ventiliuojamuose oro tarpuose, kad judantis oras “neišneštų” šilumos ir tokiu būdu nesumažintų atitvaros šiluminės varžos kelis kartusNiekas neabejoja, kad stogams reikalingos izoliacinės plėvelės. Vis dar kyla klausimų, kokią plėvelę ir kur kloti, kaip išsirinkti iš, atrodo, tokių panašių tinkamiausią, kuo jos viena nuo kitos skiriasi. Trumpai apžvelgsiu kur ir kodėl naudojamos izoliacinės plėvelės.

Antikondensacinė stogo plėvelė

Antikondensacinė stogo plėvelė – tai drėgmei atspari, neplyštanti pagalbinė priemonė šlaitiniams stogams, apsauganti pastatą dar prieš galutinį stogo dangų klojimą. Antikondensacinė plėvelė apsaugo pastato apšiltinimo sistemą ir konstrukcijas nuo po stogo danga patekusio vandens.

1 Lentelė Antikondensacinės plėvelės techninė charakteristika

     
PARAMETRAI STROTEX 110 STROTEX 140
Svoris
Vandens garų difuzija
Atsparumas plyšimui su vinimi
Temperatūrinės panaudojimo ribos
Atsparumas atmosferinių reiškinių poveikiui
Degumo klasė
Standartinis plotis
Standartinis ilgis		 110 g/m2
40 g/m2/24 h
250 N
-400C iki +800C
3 mėnesiai
B2
1500 mm
50 mb		 140 g/m2
40 g/m2/24 h
250 N
-400C iki +800C
3 mėnesiai
B2
1500 mm
50 mb

Antikondensacinė plėvelė

Plėvelės STROTEX 110 ir STROTEX 140 turi būti naudojamos pagal objekto techninį projektą, sudarytą remiantis esamomis statybinėmis instrukcijomis, kuriose įvertinamos plėvelių techninės savybės.

Pranašumai

  • pralaidi garams
  • nepralaidi vandeniui
  • dėl armavimo atspari plyšimui
  • elastiška ir lengvai montuojama
  • atspari UV spindulių poveikiui.

Difuzinė stogo plėvelė – tai „kvėpuojanti“, drėgmei atspari, neplyštanti plėvelė šlaitiniams stogams, apsauganti pastatą dar prieš galutinį stogo dangų klojimą. Difuzinė plėvelė klojama ant gegnių ir tiesiogiai ant apšiltinimo medžiagų, nepaliekant vėdinamo oro tarpo po plėvele. 3 sluoksnių difuzinė plėvelė pagaminta iš „kvėpuojančios“ BP-Amoco plėvelės su mikroporomis, iš abiejų pusių padengtos aukštos kokybės apsauginiu sluoksniu. Gamybos technologija ir plėvelės medžiagos užtikrina jos tvirtumą, gerą garų pralaidumą ir atsparumą UV spinduliams. Kai užleidimai tvarkingai suklijuoti, hidroizoliacinė plėvelė  atlieka ir apsaugos nuo vėjo funkcijas. Naudojama stogo konstrukcijoms, kuriose, be išorinės drėgmės, garai gali kondensuotis į vandenį. Difuzinė plėvelė apsaugo stogo konstrukcijas ir apšiltinimo medžiagas nuo po stogu patekusio vandens, o iš patalpų vidaus per stogo konstrukciją prasiskverbusi drėgmė išgarinama pro plėvelę.
2 Lentelė Difuzinės plėvelės techninė charakteristika

PARAMETRAI 1300V 1300VD
Struktūra

Svoris

Vandens garų pralaidumas

Koeficientas Sd

Atsparumas plyšimui

 

Temperatūrinės panaudojimo ribos

Atsparumas atmosferinių reiškinių poveikiui

Degumo klasė

Standartinis plotis

Standartinis ilgis

Gamintojo garantija

 3 sluoksniai

95 g/m2

> 1300 g/m2/24 h

0,02 m

190 N/5cm

150 N/5cm

-400C iki +800C

4 mėnesiai

B2

1500 mm

50 mb

5 metai

 3 sluoksniai

135 g/m2

> 1300 g/m2/24 h

0,02 m

230 N/5cm

160 N/5cm

-400C iki +800C

4 mėnesiai

B2

1500 mm

50 mb

10 metų

 

Difuzinė plėvelė ypatinga tuo, kad dėl specialaus audinio iš vidinės pusės ji praleidžia garus, o iš viršaus yra nelaidi drėgmei. Jei šilumos izoliacijoje bus susikaupusių garų, jie pasišalins per šią plevelę Membranomis yra vadinamos „kvėpuojančios“ plėvelės, kurios užtikrina apsaugą nuo atmosferinės drėgmės patekimo į konstrukciją, tuo pačiu metu praleidžiančios į išorę vandens garus.

Šios membranos pasižymi ypatinga mikrostruktūra, ir yra neaustinės medžiagos iš sintetinių žaliavų. Jų atsiradimą statybų rinkoje sąlygojo griežtesnės vakarų šalių statybinės normos.

Neginčytinas difuzinių plėvelių privalumas yra tas, kad tik jos leidžia racionaliausiai ir maksimaliai išnaudoti visą tarp gegnių esančią erdvę. Skirtingai negu kitos plėvelės, difuzinę membraną galima kloti tiesiai ant šilumos izoliacijos, todėl jos panaudojimas leidžia atsisakyti papildomo ventiliacinio tarpo, o vietoj jo įrengti papildomą šilumos izoliacijos sluoksnį. Dėl to yra pagerinami šilto stogo temperatūriniai parametrai, mažinamos išlaidos šildymui, padidinama kambario erdvė. Difuzinės membranos dabar plačiausiai naudojamos rekonstruojant arba įrengiant mansardinius stogus, nes jų panaudojimas leidžia nekeisti esamų gegnių storio, pločio, bei visos stogo konstrukcijos.

Būtina paminėti, kad tik keletas šiuo metu esančių rinkoje membranų turi labai aukštus garų pralaidumo, bei vandens ir vėjo nepralaidumo parametrus. Jos yra tinkamos kaip pagrindinė postoginė danga. Kitos difuzinės plėvelės, kurių techniniai parametrai nėra pakankamai aukšti, ir ypač mažas vandens nepralaidumas (kai vandens stulpo aukštis yra mažesnis už 1 metrą) gali būti naudojamos tik stogo vėjo izoliacijai bei vertikaliose sienų konstrukcijose.

Toliau pabandysiu kuo aiškiau apibūdinti difuzinių medžiagų pagrindines savybes ir ką jos reiškia praktiškai. Apžvelgsiu tas savybes, dėl kurių  iškyla daugiausiai klausimų, ir į ką reikėtų atkreipti ypatingą dėmesį.

Svarbiausios difuzinių plėvelių savybės:

  • Ilgaamžiškumas

Dauguma žmonių medžiagos ilgaamžiškumą supranta ne visai teisingai. Jų manymu, tai kažkokia nereali ir šiai dienai neaktuali jos savybė. Taip turbūt yra dėl to, kad tai nematoma medžiagos savybė.

Bet ilgaamžiškumas, tai ne vien metų skaičius. Tai reiškia, kad medžiaga nepraranda savo funkcinių savybių nei po savaitės, nei po pusės metų, nei po dešimties ar penkiasdešimties.

Todėl rinkdamiesi medžiagą, būtinai atkreipkite dėmesį į deklaruojamą medžiagos ilgaamžiškumą, teiraukitės, kiek medžiaga gyvuoja rinkoje, ar jos savybės sertifikuotos, ar pardavėjas gali prisiimti atsakomybę už siūlomą medžiagos kokybę.

Jūs turite žinoti, kas vyks Jūsų stoge. Pirmiausia, dėl Jūsų ir namo sveikatos. Antra, Jūsų investuoti pinigai į namo apšiltinimą nebeteks prasmės, kaip ir pati šilumos izoliacija, nes jei ant jos paklota izoliacinė medžiaga išretės, sudils ar galų gale išnyks, Jūsų šilumos izoliacinė medžiaga drėks, pūdys konstrukciją, ir negana to – didės sąskaitos už šildymą.

Visos Jūsų pasirinktos membranos savybės turi būti ne tik deklaruotos, bet patikrintos laiko ir patvirtintos laboratorinių tyrimų.

  • Vandens stulpo aukštis ( mmH2O > 1000 )

Dažniausiai techniniuose gaminių aprašymuose nurodomas plėvelės atlaikomo vandens stulpo aukštis. Daugeliui kyla klausimas, kaip gali susidaryti, pavyzdžiui, 1 m aukščio vandens stulpo slėgis ant šlaitinio stogo. Vokiečių mokslininkų duomeninis, esant stipriam šoniniam vėjui su lietumi ar pūgai, susidaro taip vadinamas dinaminis slėgis, kuris ir slegia plėvelę netgi didesne jėga, kaip 1 m vandens stulpo aukštis. Taip pat nustatyta, kad kuo didesnio stulpo slėgį atlaiko plėvelė, tuo ilgiau ant plėvelės susikaupęs vanduo nepratekės į vidų.Vanduo ant plėvelės gali susikaupti ir išbūti tais atvejais, kai nepakankamai įtempta plėvelė, atsiranda užtvaros iš po stogo danga patekusių šiukšlių, stogo dengimo metu, ypač rudenį, ilgą laiką intensyviai lyjant lietui ir neuždengus stogo dangos. Netgi uždengus stogą, tam tikrose vietose susidaro pavojingos zonos, kuriose gali ilgą laiką laikytis susikaupęs vanduo. Tinkamai neįtempus plėvelės tarp gegnių, šlaito apačioje, karnizo mazge prieš lataką gali susidaryti vadinamosios „kišenės“. Tokios pat pavojingos vietos gali susidaryti aplink stogo langus, kaminus.

Sd <0,02 koeficientas

Sd koeficientas, m (vandens garų varžai lygiaverčio oro sluoksnio storis). Tai reiškia, kad plėvelė praleidžia vandens garus taip pat kaip ir nurodyto storio oro sluoksnis. Populiariai – kuo jis mažesnis, tuo daugiau plėvelė praleidžia vandens garų ir atvirkščiai.

  • Vandens garų pralaidumas ( ~ 1300 g/m²/23h)

Garų pralaidumas (g/m²/24h esant 23°C 85% drėgmei). Ši savybė nusako, kiek vandens garų medžiaga sugeba praleisti. Šis skaičius turi būti kuo didesnis. Kuo didesnis medžiagos garų pralaidumas, tuo sausesnė konstrukcija.

  • Funkcinis medžiagos sluoksnis

Rinkoje siūlomas difuzines plėveles galima suskirstyti į viensluoksnes ir daugiasluoksnes. Pastarųjų gramatūra arba svoris yra didesnis dėl daugiasluoksniškumo. Bet svoris nusako tik medžiagos tvirtumą mechaniniam poveikiui. Šių medžiagų funkcinis sluoksnis yra apsaugotas mechaniniam poveikiui atsparia medžiaga. Bet svarbiausias yra membranos ar plėvelės funkcinis sluoksnis, užtikrinantis membranos vandens ir vėjo izoliacines savybes. Siūlomų rinkoje membranų sluoksniai svyruoja nuo 40 iki 150 mikrometrų. Yra tiesioginė priklausomybė tarp membranų vandens ir vėjo pralaidumo. Jeigu plėvelė pasižymi blogomis hidroizoliacinėmis savybėmis, lygiai taip pat ji bus prastas vėjo barjeras.

  • Atsparumas UV spinduliams

Tai yra svarbi savybė dėl to, kad ne visuomet pavyksta pakloti pagrindinę stogo dangą. Rinkdamiesi, atkreipkite dėmesį į šį parametrą. Nes jei medžiaga neatspari UV spinduliams, tai kad ir kokį trumpą laikotarį bus neapsaugota, praras savo funkcines savybes.

  • Temperatūrinis diapazonas

Temperatūrinis diapazonas turėtų būti kuo platesnis. Gali atrodyti, kad tokių temperatūrų mūsų klimatinėje zonoje nebūna. Bet tai iš tikrųjų reiškia, kad jei  klosite membraną tokios temperatūros ribose, jai visiškai nieko neatsitiks – ji nesideformuos ir nepraras savo savybių.

  • Ekologiškumas

Reikia sužinoti iš ko ir kaip pagaminta medžiaga, ar jos eksploatavimo metu neišsiskiria toksinės medžiagos ar kitos produkto sudedamosios dalys, ar joje nėra cheminių priedų, ar ji tinka visiškam perdirbimui.

Tyrimų metu nustatyta, kad, jei vėjo greitis 4 m/s, namas gali netekti daugiau kaip 30 proc. įrengtos R (šilumos varža) vertės. Vėjo izoliacija apsaugo konstrukciją nuo oro patekimo (infiltracijos) į ją. Tokiu būdu termoizoliacija išsaugo savo šilumines savybes.Blogas plėvelės įtempimas, neteisingas jos paklojimas, plėvelės nepersidengia, neužsandarinamos persiklojimo siūlės- tai pagrindinės klaidos klojant plėvelę.

Akių nuovargis – kodėl jos pavargsta

Akys gali būti sielos langas, tačiau kai jos pervargsta, tampa durimis į galvos skausmą Ir pablogėjusi regėjimą. Deja, akių nuovargis yra įprasta bėda, nes šiandien žmonės daugybę valandų praleidžia įsistebeiliję į švytinčius kompiuterių monitorių Ir televizorių ekranus. Yra keletas būdų, kaip įveikti šį negalavimą. Leiskite akims pailsėti. Pakoreguokite darbo kompiuteriu taisykles ir įpročius, kad akys nekeltų jums rūpesčių.

Pailsėkite, pamirkčiokite, užsimerkite

  • Jeigu atliekate darbą, reikalaujantį didelio susikaupimo, kas dvidešimt minučių, pailsėkite. Mažiausiai pusvalandį žvelkite į tolimus objektus į ant sienos kabantį paveikslą ar vaizdą pro langą. Keisdami dėmesio centrą, leisite akims pailsėti.
  • Jeigu visą dėmesį esate sutelkę į televizoriaus ar monitoriaus ekraną, stenkitės dažniau mirksėti maždaug kas kelias se­kundes. Mirkčiojimas drėkina akių obuolius ir atpalaiduoja akių raumenis.
  • Kai daug bei kruopščiai dirbate ir esate priversti ilgai žiūrėti į ekraną, periodiškai užsimerkite. Net jeigu užsimerksite tik kelias sekundes, iš karto pajusite palengvėjimą.

Raminantis šilumos ir šalčio poveikis 

Štai dar vienas būdas atpalaiduoti akių raumenis: smarkiai patrinkite rankas viena į kitą, kol jos sušils, ir švelniai priglauskite delnus prie užmerktų akių. Palaikykite juos kelias sekundes.

  • Flanelinį skudurėlį ar rankšluostį sumirkykite šaltame van­denyje, išgręžkite ir uždėję ant akių palaikykite penkias minu­tes. Tai sumažins nuovargį.

Atvėsinkite akis agurko griežinėliais. Atsigulkite ant nu­garos ir ant užmerktų akių uždėkite po griežinėlį. Palai­kykite 2-3 minutes. Sušilusius agurko griežinėlius pakeiskite vėsesniais.

Ašarokite. Akių nuovargiui, susijusiam su akių išsausėjimu, sumažinti. Akiniai kaklui?

Jeigu nešiojate dviejų židinių akinius, dirbant kompiuteriu, gali nuvargti kaklas. Kadangi „skaitymo“ lęšiai yra tokių akinių apačioje, kad matytumėte monitoriaus ekraną, jums tenka nuolat atlošti galvą. Paprašykite okulisto, kad skirtų kitus akinius, su kuriais galėtumėte aiškiai matyti 50 cm atstumu.Tada jums nebereikės kraipyti galvos.

Vartokite vaistinėje įsigyjamas dirbtines ašaras, pavyzdžiui, „Viscotears“ ir „Tears Naturale“.

Palengvinkite darbą prie monitoriaus Dnbdami kompiuteriu, padidinkite vaizdo kontrastingu­mą. Raidės taps ryškesnės. Sureguliuokite kėdės aukštį taip, kad į monitoriaus ekraną žiūrėtumėte siek tiek is viršaus. Ekranas turi būti atsuktas jums tiesiai priešais akis. Jūsų akys turi būti 50 cm atstumu nuo ekrano. Pareguliuokite monitoriaus ekraną arba užtraukite užuo­laidas ir nuleiskite žaliuzes, kad jame neatsispindėtų pro langą sklindanti šviesa. Kad vaizdas būtų ryškesnis, nuo ekrano nuvalykite dulkes. Jeigu jums nedidelė trumparegystė, pamėginkite į monito­riaus ekraną žiūrėti be akinių. Jūsų akims taip gali būti pato­giau.

Pasirinkite didesnį šriftą, kad jums nereikėtų įtempti regėjimo, arba pasinaudoję kompiuterių programos meniu komanda (,zoom) padidinkite vaizdo mastelį.

Nešiokite akinius

Saulėtą dieną net ir žiemą nešiokite akinius nuo saulės, kad nereikėtų būti prisimerkusiems. Tai sumažins akių nuo- ^ argi. Genausi akiniai nuo saulės tun geltonus, gintaro spalvos, oranžinius ar rudus lęšius. Mus prisimerkti verčia mėlyna spektro spalva, o šie lęšiai ją užstoja.

Nušvieskite savo gyvenimą

Kai skaitote, įsitikinkite, kad apšvietimas yra tinkamas, antraip jūsų akys pavargs. Geriausiai tinka stalinė lempa, kurios švietimo kampą galima reguliuoti taip, kad šviesa tinkamai apšviestų puslapį. Rekomenduojama rinktis mažiau vatų turinčią lemputę — ji yra daug veiksmingesnė. 40—60 vatų lem­putė spinduliuoja užtektinai šviesos.

Vien stalinės lempos tamsiame kambaryje nepakanka. Turi būti įjungtos ir kitos šviesos. Jeigu skaitant kambaryje bus didelis šviesų kontrastas, jūsų vyzdžiai turės nuolat susitraukti ir išsiplėsti, kad prisitaikytų prie šviesos skirtumo.

Stenkitės neskaityti ir nedirbti fluorescencinėje šviesoje. Ji gali mirgėti, todėl akys greičiau nuvargs. Geriausiai tinka kaitrinių lempučių skleidžiama šviesa. Galite išbandyti natūralią dienos šviesą imituojančias lemputes, ypač jei darbas reikalauja daug kruopštumo.

Nusipirkite pigius akinius

Sulaukę 40 metų, daugelis žmonių nebegali sutelkti ryškaus vaizdo iš arti. Pavyzdžiui, jiems sunku įverti siūlą į adatą arba perskaityti produkto sudedamąsias dalis ar patiekalo paruošimo aprašymą. Si liga vadinasi presbiopija (senatvės tolregystė). Jeigu iš toli matote puikiai ir abi jūsų akys vienodai sutelkia vaizdą, nusipirkite nebrangius skaitymo akinius.

Šaltinis: http://simperija.lt/akiu-sudirgimas-kodel-jos-pavargsta/

SEO arba internetinio tinklapio pritaikymas paieškos sistemoms

SEO – „Search Engine Optimisation“ yra internetinės svetainės pritaikymas paieškos sistemų reikalavimams, tikslinės auditorijos poreikiams, siekiant pritraukti daugiau internetinio tinklapio lankytojų. Geriausiai žinomos ir dažniausiai naudojamos paieškos internetine sistemos yra Google, Yahoo, Bing, Baidu, Ask, Aol, Yandex ir kt. Taigi, informacijos internete ieškantiems lankytojams į paieškos langelį įvedus paieškos frazes (raktinius žodžius) – „keywords“, bus rodomi tik paieškos variklio reikalavimus atitinkantys tinklapiai.

Seo ir google

Populiariausias, daugiausiai naudojamas ir SEO specialistų įnirtingiausiai atakuojamas yra Google, todėl labai svarbu išmanyti pagrindinius Google paieškos sistemos reikalavimus internetiniams tinklapiams ir tapti matomam 1,17 milijardui unikalių lankytojų visame pasaulyje.

Šiandien internetiniai paieškos varikliai yra labai protingi, tobulėja kiekvieną dieną, iš tinklapių reikalaudami vis aukštesnės kokybės bei tikslingesnio, stipresnio, kokybiškesnio turinio. Būtina įsidėmėti, kad paieškos paslaugas internete teikiančių svetainių, Google, Yahoo ar Bing tikslas yra kuo tiksliau paieškos frazę atitinkantys rezultatai, todėl vienas iš svarbiausių SEO elementų yra tikslinės auditorijos suvokimas, paieškos frazių naudojimas tinklapio turinyje.

Trumpai aptarkime pagrindines, nesudėtingas SEO taisykles

Trumpai aptarkime pagrindines, nesudėtingas SEO taisykles, kurias naudodami atitiksime Google reikalavimus. Svarbu žinoti, kad internetinė svetainė turi atitikti potencialaus lankytojo poreikius, būti patogi naršymui, greitai pasikraunanti, sukurta kokybišku programiniu kodu, tinkamai atvaizduojama įvairiose naršyklėse, telefone, planšetėje. Supraskime, kad SEO yra kokybės sinonimas. Kuo tinklapis kokybiškesnis ir geriau atitinkantis paieškos sistemos reikalavimus bei potencialių lankytojų poreikius, tuo aukščiau paieškos rezultatuose jis atsidurs ir tuo daugiau lankytojų sulauksime.

  Verta įsidėmėti, kad paieškos sistemų reikalavimų nesilaikymas gali baigtis tuo, kad internetinis tinklapis bus užblokuotas ir tiesiog nematomas paieškos rezultatuose. Tinklapio atblokavimas yra ilgas ir dažnai nesėkmingas procesas, ypatingai Google paieškos sistemoje, todėl svarbu atidžiai perskaityti Google paieškos sistemos optimizavimo taisykles- „Tinklapio parengimo Google paieškos sistemai aprašas„, arba internetio tinklapio parengimo darbus patikėti profesionalams.

  Prieš skelbdami betkokią informaciją internetiniame tinklapyje, apgalvokite kokius raktažodžius angl. „keywords“ naudosite. Geriausi raktažodžiai yra tie, kuriuos į paieškos langelį įvedinėja būsimiesi tinklapio lankytojai. Beabejo, raktažodžiai turi atitikti tinklapio temą ir susidaryti iš apytiksliai dviejų ar trijų žodžių. Pavyzdžiui: „Reklamos internete konsultacijos“, „Tinklapių optimizavimas“.

Straipsniai

   Straipsniai turi ne tik atitikti reikalavimus, tačiau būti lengvai skaitomi ir informatyvūs, kad lankytojai  būtų patenkinti randama informacija, užtruktų tinklapyje, dalintusi nuorodomis. Puiku, jeigu straipsnių raktažodžiai atsikartoja puslapio pavadinime  *<Title>, arba straipsnio pavadinime *<H1>.

   Sudėtingiausia ir daugiausiai naudos teikianti tinklapio SEO dalis nuorodų iš kitų, informacijos pobūdžiu susijusių tinklapių, kurie turi aukštą autoritetą „Page rank“. Pavyzdžiui Facebook.com Page rank yra 9 iš 10, todėl tiesioginės nuorodos iš tokį aukštą autoritetą turinčių tinklapių gali stipriai įtakoti tinklapio pozicijas susijusios paieškos rezultatuose. Labai svarbu atkreipti dėmesį, kad betkokia nuoroda neveiks. Ji turi vesti iš susijusio turinio į susijusį turinį ir turėti raktažodžiais grįstą pavadinimą.

   Šiame straipsnyje pateikiau pagrindinius tinklapio optimizavimo paieškos sistemoms principus, kuriuos būtina žinoti kiekvienam, siekiančiam internetinio tinklapio sėkmės ir lankomumo. SEO yra ne dienos ir ne savaitės projektas, kuris reikalauja nuolatinio dėmesio, žinių ir kantrybės. Apie SEO metodiką smulkiau kituose straipsniuose.

Saugos tarnyba – protingas būdas pasirūpinti savo saugumu

Saugos tarnyba ir galimybė ją nusisamdyti savo turto priežiūrai iš prabangos tampa mus supančia kasdienybe. Jau praėjo tie laikai, kai budinčius saugos tarnybų ekipažus ir video kameras galėjai išvysti tik prie verslo ar viešųjų objektų, arba prabangiuose rajonuose. Vis daugėja gyvenviečių, kurių apsaugai nusamdyta saugos tarnyba ir įtaisytos vaizdo stebėjimo sistemos. Rinktis tikrai yra iš ko.

Saugos tarnyba pasiūlys Jums optimaliausią kainos ir kokybės variantą ir, dažnu atveju, leis už paslaugą atsiskaityti išsimokėtinai. Saugos tarnyba taip pat pasirūpins, kad būtų sutrukdyta galimiems nedorėlių kėslams, o jūsų nuosavybę saugančios vaizdo stebėjimo sistemos taptų saugumo ir ramaus miego garantu.

Kaip išsirinkti tinkamą vaizdo stebėjimo sistemą? Reikia žinoti keletą dalykų. Plačiau apie juos visada sužinosite, pasikonsultavę su saugos tarnyba, o mes pateiksime tik kelis faktus. Šiuolaikinės vaizdo stebėjimo sistemos gali:

  • Stebėti objektą;
  • Kurti video įrašus;
  • Iškilus grėsmei, geba sukurti veiksmų programą visam apsaugos kompleksui.

Vaizdo įrašymo įrenginiai fiksuoja aplinką ištisą parą, o, dėl techninių vaizdo stebėjimo sistemos galimybių, Jūs galite einamuoju momentu pamatyti, kas vyksta Jus dominančio objekto perimetre (arba jo viduje) kai esate išvažiavę. Be abejo galite stebėti transliaciją ne tik tiesiogiai, bet ir peržiūrėti vaizdo įrašą po to, kai grįžtate namo, ar atsikeliate ryte, o ramybės neduoda klausimas, ar neįvyko nieko nenumatyto, kol miegojote.

Saugos tarnyba įrengs Jūsų namui vaizdo stebėjimo sistemą, kuri bus sujungta su specializuotu budėjimo centru, t. y. vieta, kurioje ištisą parą budi operatorius. Vaizdo stebėjimo sistemos namams, sujungtos su budinčiu saugos tarnybos ekipažu, – šimtaprocentinė saugumo garantija ir operatyvus reagavimas į bet kokią pavojų keliančią situaciją. Saugos tarnyba garantuoja visą parą trunkantį budėjimą ir žaibišką reagavimą į suveikusį signalą.

Saugomi gali būti įvairūs privačių gyvenamųjų būstų tipai

Saugomi gali būti įvairūs privačių gyvenamųjų būstų tipai: privatūs namai, kotedžai, sodo nameliai. Problema ta, kad daugelis anksčiau išvardintų gyvenamųjų objektų dažnai statomi užmiestyje, kartais – atokiose vietovėse. Todėl jie ilgam laikui lieka be priežiūros, nes dažnu atveju savininkai tose objektuose tik poilsiauja ar kitaip leidžia savo laisvalaikį. Dėl to ypač svarbu pasirūpinti atokiau esančio privataus turto apsauga, nes ilgam paliktas be priežiūros toks turtas tampa masalu vagišiams.

Šiuolaikiniame neramiame pasaulyje nė vienas negalime jaustis visiškai saugiai. Daugėja vagysčių ir apiplėšimų, kurie paliečia tiek viešuosius, tiek privačius asmenis ir jų turtą. Štai kodėl profesionali turto apsauga, pasamdžius saugos tarnybą ir įrengus vaizdo stebėjimo sistemą, tampa ne tik vertybe, bet ir būtinybe.

Deja, daugelis mūsų apie saugos tarnybos samdymą susimąstome tik ištikus nelaimei. Vis dėlto, liūdnų pasekmių galima išvengti, pasirūpinus savo turto apsauga, nelaukiant, kol to pareikalaus aplinkybės. Jūsų gyvenamajame / darbo / verslo rajone budinti saugos tarnyba ir namo perimetrą stebinčios vaizdo stebėjimo sistemos – patikimas būdas, padėsiantis užtikrinti Jūsų privataus turto ar verslo saugumą.

Kiekviena saugos tarnyba savo darbo misija laiko klientų saugumą, darbo patikimumą ir veiksmų operatyvumą, ištikus nelaimei. Tačiau pasitelkia visas prevencines priemones, kad vagysčių ir apiplėšimų būtų išvengta. Todėl svarbu savo turtą patikėti profesionalams ir investuoti ne tik į verslo plėtrą ar namų interjero dizainą, bet ir į apsaugą, skirtą įmonėms arba namų ūkiams. Ypač patartina pasirinkti kelis apsaugos būdus, pavyzdžiui: saugos tarnybos samdymas ir vaizdo stebėjimo sistemų įrengimas. Saugumas – vertybė, verta Jūsų indėlio.