KAS YRA ATOMINIS KATILAS

Kaip tik šioje vietoje prasideda naujo elemento plutonio atomų gimimo istorija.

Urano izotopo 238 branduolys, sugėręs neutroną, virsta kito urano izotopo U 239 branduoliu, kuris po dviejų tolesnių vienas po kito sekančių beta-skilimų virsta plutonio Pu 239 branduoliu.

Pu 239 atomų branduoliai turi tokią pat savybę kaip ir U 235 branduoliai: jų skilimas tam tikromis sąlygomis gali įgauti grandininės reakcijos formą, kurios metu atsipalaiduoja milžiniškas energijos kiekis. Taigi plutonis taip pat yra atominis „kuras“.

Kadangi gamtinis uranas daugiausia susideda iš urano-238 branduolių, tai pirmųjų atominių katilų konstruktoriams tuojau pat kilo klausimas, kaip apsaugoti neutronus, kad jų nepagriebtų nedalūs urano-238 branduoliai, kaip išsaugoti neutronus grandininei reakcijai išsivystyti mane—235. Ir atsirado tai, ką jau mes pavadinome lėtintuvu. Jo vaidmuo—sulėtinti vos tik gimusių neutronų greitį, kad jų energija pasidarytų mažesnė. negu urano-238 rezonansinio pagriebimo energija. Ir tada šie neutronai galės ramiai skaldyti
urano—235 branduolius.

Žinoma, šiuo atveju neutrono kelias lėtintuve turi būti kuo trumpesnis, kad visa konstrukcija neišaugtų ligi milžiniško dydžio.

Kokias gi sąlygas turi sudaryti lėtintuvo atomai, kad jis galėtų iš esmės sulėtinti neutronų judėjimą vos per kelis susidūrimus?

Sąlyga neutronui greitai netekti savo greičio yra kuo mažiausias neutrono masės ir dalelės jo susidūrimo partnerio masės skirtumas.

Aptarsime kelias kandidatūras. Neutronui artimiausią masę turi vandenilio atomo branduolys—pavienis protonas. Tačiau šis atomas nepriimtinas kitu požiūriu, mat, protonas palyginti lengvai-sudaro patvarią porą protoną neutroną, kuris yra sunkiojo vandenilio atomo branduolys. Taigi galime sakyti, kad vandenilio atomas dažnai neatmuša, o sugeria neutroną.

Tolesniu kandidatu į lėtintuvus galėtų būti kaip tik sunkiojo vandenilio atomas. Sunkusis vanduo, į kurio sudėtį jis įeina, naudojamas kaip lėtintuvas. Šio lėtintuvo trūkumas tas, kad jį sunku gauti: labai mažai jo yra paprastame vandenyje ir iš ten jį sunku išskirti. Sunkusis vanduo—gana brangus produktas.

KAS YRA ATOMINIS KATILAS I DALIS

KAS YRA ATOMINIS KATILAS II DALIS

KAS YRA ATOMINIS KATILAS III DALIS

KAS YRA ATOMINIS KATILAS V DALIS

KADA BUVO IŠRASTAS MIKROSKOPAS?

Tada, kai buvo išrastas žiūronas, Vadinasi, apie 1600 metus. Žinomojo olandų optiko Zacharijaus Janseno dirbtuvėje Midelburge, vienoje iš garsiausiųjų Europoje dirbtuvių, buvo sukonstruotas ir mikroskopas.

Kaip ir žiūronas, turėjęs didelę reikšmę astronomijai, mikroskopas daug padėjo vystytis medicinai ir biologijai. Tačiau XVII amžiuje astronomija domino mokslininkus žymiai daugiau, negu mokslas apie gyvuosius organizmus. Todėl ir astronominis žiūronas, t y teleskopas, buvo patobulintas žymiai greičiau, negu mikroskopas.

Mikroskopas yra optinis prietaisas. su kuriuo galima gauti padidintus paprastomis sąlygomis nematomų daiktų vaizdus. Apžiūrinėdamas daiktą plika akimi iš geriausio matymui atstumo, t. y. per kokius 25 centimetrus, stebėtojas gali atskirti jo dalis tuo atveju, jeigu tarpas tarp jų yra apie 0,1 milimetro, o bakterijos, smulkūs kristalai yra žymiai mažesni. Su mikroskopu jau galima atskirti daiktų detales, jeigu atstumas tarp jų apie 0,0002 milimetro. Mikroskopas gali didinti visiems žinomos lupos išgaubto lęšio savybių dėka.

Antonis Levenhukas (1632—1723), kuris atrado bakterijas savo tyrinėjimams naudojosi atskirais didinamaisiais stiklais, kurie tais laikais ir atstojo vadinamąjį paprastą mikroskopą. Šiuo metu mikroskopai daromi iš ištiso lęšių komplekso ir yra labai tikslūs prietaisai. Levenhuko lęšių dydis prilygo segtuko galvutei, todėl, norint jais naudotis, reikėjo nepaprasto vikrumo ir puikaus regėjimo.

Pirmąjį tobulesnės konstrukcijos mikroskopą 1667 metais aprašė anglų mokslininkas Robertas Hukas (1635—1703). Šis prietaisas jau buvo aprūpintas įtaisu, apšviečiančiu tiriamus objektus. Išlikę su šio mikroskopo pagalba padarytų stebėjimų piešiniai rodo, kad jau tada jis buvo tikslus ir labai naudingas prietaisas moksliniams tyrinėjimams.

KAS YRA ATOMINIS GREITINTUVAS?

Atominis greitintuvas – fiziko prietaisas branduoliams tirti. Prietaisas — tai skamba kukliai. Greitintuvai yra milžiniški įrenginiai, kurių dydį galima palyginti su gyvenamaisiais namais, o svorį… Duosime konkretų pavyzdį.

Didžiausias pasaulyje greitintuvas – sinchrofazotronas, pastatytas Tarybų Sąjungoje 1956 metais, turi magnetą, kurio masė yra 36 tūkstančiai tonų. Jis patalpintas dideliame pastate, sulig keliais aukštais.

O kam reikalingas fizikams šis brangiai kainuojantis, galingas įrenginys? Sudaryti srautui pagreitintų įkrautų dalelių. su kuriomis galima ištirti atominių branduolių sandarą, išaiškinti jėgas, kurios jungia vieną su kita sudėtines šių branduolių dalis, ir daugeliui kitų mokslinių tikslų.

Galima sakyti, kad greitintuvas atomininkui fizikui yra savotiška patranka, kuria jis gali „šaudyti“ į atomų branduolius.

Kiekvienas greitintuvas (o jų yra daug ir įvairių tipų) pagreitina įkrautas daleles su elektros ir magneto jėgų pagalba. Šios dalelės (įvairių elementų elektronai, protonai, deutronai, jonai) turi būti elektros krūvio nešėjos nes elektros ir magneto jėgos gali veikti tik įelektrintas daleles. Elektronas yra elementaraus neigiamos elektros krūvio nešėjas, protonas ir deutronas (susidedąs iš protono ir neutrono) elementaraus teigiamos elektros krūvio nešėjai, o jonai yra paprasti įkrauti atomai, netekę dalies elektronų, sudarančių jų išorinius apvalkalus, arba gavę atliekamų elektronų, vadinasi, dalelės, turinčios teigiamą ir neigiamą elektros krūvį.

Elektros jėgos, veikiančios greitintuvuose greitinamas daleles, atlieka maždaug tą patį vaidmenį, kaip patrankos vamzdyje parakui degant susidarančių dujų stangrumo jėgos. Pabūklo sviedinys greitėja tik per tą trumpą laikotarpį, kai jis yra vamzdyje, nes tik tada jį veikia dujų stangrumo jėgos. Tuo momentu, kai sviedinys išlekia iš vamzdžio, dingsta jo judėjimą greitinančios jėgos, ir toliau sviedinys lekia iš inercijos.

Vadinasi, sviedinio veikimo spindulys labai daug priklauso nuo vamzdžio ilgio. Tai gerai Žino inžinieriai – artileristai ir toliašaudes patrankas visada gamina ilgais vamzdžiais.

Panaši problema kyla ir inžinieriams-atomininkams, kurie stato greitintuvus, tik Žymiai didesniu mastu. Norėdami sudaryti tinkamas sąlygas dalelėms spartinti, jie turi iš tam tikslui skirtos kameros pašalinti pavojingiausia priešą – orą. Kameroje greitinamas atominis sviedinys lėkdamas neturi sutikti nė vienos oro dalelės, nes toks susidūrimas sviediniui visada pražūtingas. Be to, inžinieriai atomininkai turi sudaryti tokias technines sąlygas, kad dalelės greitėtų kuo ilgiausiu keliu, nes tik tada galima suteikti dalelėms didelį greitį, vadinasi, ir didelę energiją.

Todėl ir daromi greitinimo vamzdžiai, ilgos vakuumo kameros, panašios į patrankų vamzdžius, arba uždarų Žiedų formos kameros, kurių viduje dalelės gali daug kartų suktis uždaromis trajektorijomis orbitomis.

O kaip priversti daleles judėti kreivomis trajektorijomis, pavyzdžiui, apskritimine orbita? Šiam tikslui reikia panaudoti tam tikrą jėgą.

Pasirodė, kad šiam tikslui geriausiai tinka magnetinės kilmės jėgos. Taigi paprastai greitintuvai turi galingus elektromagnetus, kurie sudaro stiprius magnetinius laukus. Tačiau net šie galingi magnetai gali priversti daleles daryti tik labai didelių spindulių ratus.

Dalelė palengva įeina pro nedidelę anga. Greitinanajame vamzdelyje dalelė palengva įgauna vis didesnį greitį, lėkdama tuštumoje tik viena kryptimi. Dalelė „persiskelia galvą“ į diską

Greitintuvo vakuumo kameroje dalelės judėjimas greitėja kreiva trajektorija (paprastai apskritimine arba artima apskritimui), daug kartų (šimtus tūkstančiu arba milijonus kartų) pralėkdama ja

Kaip tik dėl šių veiksnių atominiai greitintuvai yra tokie stambūs. Jų spartinamos dalelės, kad pasiektų didelį greitį, paprastai turi padaryti kelis šimtus tūkstančių apsisukimų, kurių metu jos nulekia kelią, lygų kelioms dešimtims tūkstančių kilometrų, o kartais ir dar ilgesnį. Dubnoje esančio Jungtinio instituto sinchrofazotrone greitinami protonai, kurie per 3,3 sekundės orbita apsisuka 4,5 milijono kartų. Per tą laiką jie nubėga 2,5 karto ilgesnį kelią, negu atstumas nuo Žemės ligi Mėnulio.

Tai labai ilgas kelias. Ir kiekvienas protonas, kuris jį nubėga, palieka greitintuvo vakuuminę kamerą greičiu, artimu šviesos greičiui. Beveik trys šimtai tūkstančių kilometrų per sekundę!

Atominiai greitintuvai yra labai brangūs įrenginiai, bet jų statyba šimteriopai apsimoka. Kiek iš tikrųjų be galo vertingų Žinių apie medžiagos sandarą ir mikrodalelių sąveiką gauta su jų pagalba! Artimiausia ateitis parodys, ką jų dėka galės padaryti fizikai. Visose pasaulio atominėse laboratorijose be paliovos vyksta galingų greitintuvų statybos lenktynės. Kiekvieno iš jų pasas yra elektronovoltais išreikšta pagreitintų dalelių energija, kurią atominis greitintuvas suteikia greitinamoms dalelėms. Pirmuosiuose greitintuvuose ši energija buvo lygi keliems šimtams tūkstančių elektronovoltų, šiuo metu ji viršijo jau dešimt milijardų šių vienetų.

Ši branduolinės fizikos sritis vystosi nepaprastai, sparčiu tempu. Naujausiais greitintuvais ne tik galima skaldyti atomų branduolius ir pažinti jų skilimo dėsnius, bet jie taip pat atskleidžia dideles galimybes dirbtinei medžiagos sintezei vykdyti. Jie padeda kurti naujas mikrodaleles, įgalina gauti naujus elementus, tokius, kokių natūralių gamtoje nepasitaiko.

KAS SUTEIKIA FORMĄ SNIEGO ŽVAIGŽDUTĖMS ir KRUŠOS RUTULIUKAMS?

Garuojantieji vandens baseinai vandenynai, jūros, upės — tiekia atmosferai vandens garus. Sniegas ir ledas taip pat garuoja (sublimuojasi) netirpdami. Prie žemės paviršiaus, arti vandens, oras gali turėti tik tam tikrą vandens garų kiekį; tas kiekis nevienodas, jis priklauso nuo temperatūros. Tada sakome, kad oras prisotintas vandens garų. Sumažėjus vandens garų prisotinto oro temperatūrai, garų perteklius suskystėja. Žemoje temperatūroje vandens garai lengviau virsta ledo kristalėliais, negu susikondensuoja į vandens lašelius.

Ledo kristalėlis gali atsirasti bei didėti ir neprisotintų garų aplinkoje, ne taip, kaip vandens lašai. Tokios sąlygos atsiranda aukštesniuose, šaltuose atmosferos sluoksniuose. Vandens garai kyla aukštyn, atvėsta, pasiekia atitinkamą prisotinimo laipsnį ir tuojau virsta ledu. Pirmieji kristalėliai turi nelygiasienių, pailgų prizmių arba plokščių taisyklingų šešiakampių formą. Ant šių pirmųjų kristalėlių nusėda vis daugiau vandens garų, ir tuo būdu atsiranda nauji, sudėtingesni kristalai. Toliau augdamos, snaigės įgauna dar gražesnių formų.

Vandens garų smarkiai persotintuose sluoksniuose ledo kristalėliai labai greitai didėja, virsdami skaidriais ledo rutuliukais. Krentančius tarp labai atvėsusių vandens lašelių, tuos rutuliukus suvilgo vanduo, kuris greitai sušąla. Tokiu būdu susidaręs ledo rutuliukas nustoja skaidrumo. Kitoks likimas ištinka ledo rutuliuką, jeigu jis, ilgą laiką nešiojamas oro srovių, yra debesyje. Tada žemutinėje debesies dalyje ant rutuliuko nusėda labai atvėsęs vanduo (susidaro skaidraus ledo sluoksnis), o viršutiniame sluoksnyje išsilaiko garai. Ant rutuliuko auga balti, neskaidrūs sluoksniai.

Tai krušos grūdai, susidedą iš pakaitomis susiklosčiusių sniego ir ledo sluoksniu. Dažnai krušos gabalėliai pasidaro dideli. Didžiausi jų kartais sveria 1 kilogramą, o jų skersmuo siekia apie 10 centimetrų. Kartais atsiranda vadinamasis ledinis lietus. Tai yra lietaus lašai, kurie iš viršaus sušalę, o viduje turi vandens.

Sublimacija — kai kaitinama kieta medžiaga betarpiškai virsta dujomis, apeidama skystąjį.

KIEKVIENAME KIETAME KŪNE YRA MAŽOS DALELĖS — MOLEKULĖS

JEIGU KIEKVIENAME KIETAME KŪNE YRA MAŽOS DALELĖS — MOLEKULĖS, KURIOS PER VIENA, SEKUNDĘ NUEINA TŪKSTANČIUS METRŲ, TAI KODĖL, KŪNAS NEPAILGĖJA IR NEIŠSIPLĖČIA?

Kaip žinoma, kiekvienas kūnas sudarytas iš labai mažų nuolat judančiu molekulių. Molekulių judėjimo pobūdis ir greitis priklauso nuo kūno fizinio būvio. Dujiniam kūne atstumas tarp dujų molekulių yra didelis, o jų sąveikos jėgos mažos. Dujų molekulės be paliovos netvarkingai juda visomis kryptimis. Kiekviena molekulė nuo vieno susidūrimo iki kito juda tiesia linija ir išeina į laisvą erdvę, kur kitos molekulės jau jų nesulaiko. Kadangi molekulės išsisklaido visomis kryptimis, tai dėl to dujos plečiasi ir jų tūris didėja. Dujų tankumui, t. y. molekulių kiekiui viename kubiniame centimetre gausėjant, jų tarpusavio traukos jėgos didėja taip, kad molekulės negali judėti nepriklausomai viena nuo kitos arba tolti viena nuo kitos. Tai būdinga jau skystam būviui.

Prie skysčio paviršiaus molekulių tarpe yra tokių, kurios turi pakankamai didelę judėjimo energiją ir gali įveikti sankabos jėgas, ištrūkti iš skysčio ir virsti garais. Tokių molekulių skaičius didėja, kylant temperatūrai, ir todėl aukštoje temperatūroje garavimas vyksta greičiau. Jeigu atstumas tarp molekulių dar sumažėja, atstūmio jėgos susilygina su traukos jėga. Dėl to gali susidaryti kristalinė gardelė, tai yrą tokia molekulių grupuotė, kurioje jos turi pastovią padėtį viena kitos atžvilgiu. Molekulėms, sudarančioms gardelę, nelengva ją palikti, ir jos juda svyruojamuoju judėjimu. Nors svyruojamojo judėjimo greitis labai didelis, tarpmolekulinės jėgos neleidžia molekulėms atitrūkti nuo grupės. Todėl kūnas neištįsta, nepailgėja ir neišsiplečia. Kietas kūnas gali plėstis arba ilgėti kaitinamas, kai molekulės juda intensyviau. Tada kūno molekulės nežymiai nutolsta viena nuo kitos, ir jis pailgėja, tačiau to mes plika akimi nepamatysime.

AR YRA POŽEMINIŲ UPIŲ?

AR YRA POŽEMINIŲ UPIŲ?

Yra pasaulyje tokia pasakų šalis, kur deglų šviesoje prieš nustebusio keliautojo akis atsiranda krištoliniai rūmai, kambariai, koridoriai, salės su kolonomis. Burtininkas, padaręs visus šiuos stebuklus, yra vanduo. Esti tokių vietų, kur šie reiškiniai būna milžiniško masto ir kur jie nepaprastai gražūs.

Čia nėra nieko antgamtiško arba nesuprantamo, nors su grotomis ir urvais susieta daugybė legendų ir padavimų.

Visur žemynuose, net dykumose, teka požeminiai vandenys. kilmė tokia. Kritulių vanduo iš dalies išgaruoja, iš dalies nuteka paviršiumi, iš dalies susigeria į žemę. Neretai vanduo patenka į akmenų plyšius, iš kurių kai kur šaltiniais išsiveržia į žemės paviršių.

Kalkinėse uolose vanduo elgiasi kiek kitaip, negu kitose uolienose. Jis ištirpdo kalcį ir išgraužia plyšius taip, jog uolų viduje atsiranda ištisa koridorių sistema. Vienais koridoriais tartum kanalais teka požeminiai vandenys, kiti lieka tušti. Jeigu dėl natūralaus kalnų irimo anga iš koridoriaus išeina laukan, atsiranda urvas. Kartais upės prasmenga po žeme ir vėl iškyla į paviršių. Jugoslavijoje, šalyje, garsėjančioje puikiomis grotomis ir urvais, net didelės upės iš dalies teka požeminėmis vagomis. Viena iš tokių upių — Pivka (Poikas) yra Slovėnijoje.

KAS YRA VĖJAS?

KAS YRA VĖJAS?

Atmosfera niekada nebūna sustingusi. Prie ašigalio arba ties pusiauju, prie Žemės paviršiaus arba aukštai virš jos, ten, kur plaukia debesys, oras visada juda.

Jeigu žiemą atidarysime duris iš lauko ir leisime į gerai prikūrentą kambarį, tai pajusime, kaip iš apačios veržiasi šaltas oras, o viršuje oras išeina iš kambario į gatvę. Tai lengva įrodyti, įžiebus degtuką. Nuo šilto kambario ir gatvės temperatūros skirtumo oras ima judėti: apačia šaltas oras skverbiasi šiltą kambarį, viršumi šiltas oras iš kambario išeina į gatvę.

įšilęs oras, kaip ir visi kūnai, plečiasi, darosi retesnis, vadinasi, lengvesnis. Atvėsęs oras susispaudžia, jis tankesnis, vadinasi, ir sunkesnis.

Tie patys reiškiniai, tik kitokiu mastu, vyksta atmosferoje. Paviršiuje yra plotų, kuriuos įšildo Saulės spinduliai; skirtingai įšildytas ir oras viršum šiltu plotų. Šilto oro mases išstumia šaltesnio oro masės — šitaip atsiranda oro masių judėjimas.

Karščiausiai Saulė šviečia ties pusiauju. Čia įšildytas oras pakyla i aukštesniuosius troposferos sluoksnius ir iš ten veržliais srautais išsisklaido šiaurę ir pietus. Tačiau dėl Žemės sukimosi bet kuris tiesiaeigis judėjimas palengva keičia savo kryptį, pasuka dešinę Šiaurės pusrutulyje ir į kairę Pietų pusrutulyje. Pagal šį dėsnį oro masės, sklindančios nuo pusiaujo ašigalius, palengva keičia savo kryptį. Pasiekdamos 30-35° platumos, jos juda jau ne statmenai, bet lygiagrečiai pusiaujui. Tačiau čia susidaro didesnio slėgio sritis, ir oro masės veržliai leidžiasi žemyn, prie Žemės paviršiaus. Didelė jų dalis ima slinkti atgal pusiaujo link — į sumažėjusio slėgio sritį.

Todėl iš 30-35″ šiaurės ir pietų platumos rajonų oras ištisus metus slenka pusiaujo kryptimi. Ši oro slinkimą žmonės jau seniai pastebėjo, ir tokius vėjus pavadino pasatais.

Kita dalis oro masių, nusileidžiančių prie Žemės paviršiaus 30-353 rajone, slenka ašigalių link, bet nukrypusi apie 40°, Šiaurės pusrutulyje įgauna vakarų kryptį, o Pietų pusrutulyje rytų krypti.

Oro temperatūra priklauso ne tik nuo Saulės spinduliavimo (Saulės radiacijos) intensyvumo, bet ir nuo to, į kokį paviršių krinta Saulės spinduliai. Vasarą saulė labai smarkiai įšildo sausumą, o viršum jūros visada vėsiau. Todėl virš žemynų, ypač subtropikuose, kur saulė šviečia labai ryškiai, vasarą susidaro mažesnio slėgio sritys. Šitaip atsiranda vėjai musonai, kurie visą vasarą pučia iš jūros žemyną.

Kaip tik vasarą, kai derlingą Indijos, Indokinijos, Indonezijos žemę kamuoja kaitra, ten musonas atneša gaivinančią drėgmę, kuri palengvina gyvenimą pusei žmonijos. Mat, šalyse, kur pučia musonai, gyvena beveik pusantro milijardo žmonių.

Žiemą sausuma greitai atšąla, o jūra dar ilgai išlaiko šilumą, sukauptą per vasarą. Todėl žiemos metu musonai pučia priešinga kryptimi — iš sausumos į jūrą.

Labai panašūs musonus yra brizai, bet jie susidaro beveik visose vidutinių platumų jūrų pakrantėse.

Jų pasitaiko net ežerų ir vandens saugyklų pakrantėse. Dieną šie vėjai pučia iš vandens j sausumą, o naktį iš sausumos į vandenį. Juos sukelia taip pat virš vandens ir sausumos esančio oro temperatūros skirtumas, bet kryptis pasikeičia ne pavasarį ir rudenį, o kas rytą ir kas vakarą. Be to, vėjai atsiranda prie kalnu masyvų ir dykumų pakraščiuose. Vasarą oro masės slenka iš šaltosios Arktikos arba iš Atlanto vandenyno ir giliai prasiskverbia I žemynus. Žiemą iš Rytų Sibiro šaltos oro masės sklinda į visas puses. Oro srautai susiduria tarpusavyje, susimaišo. Jie atneša mums čia lietų, čia giedrą, ir nuo jų priklauso ir lėktuvų skridimai, ir laivų plaukiojimas, ir derlius.

Ar atmosferos oro masių judėjime yra koks nors dėsningumas? Žinoma, yra. Šio dėsningumo mokslininkai ieško jau seniai, nuo seniausių laikų ligi šios dienos. Jis tiriamas dešimtyse tūkstančių meteorologinių stočių.

Daugelis tūkstančių specialių radijo stočių pranešinėja centriniams institutams apie oro masių judėjimą. Visi Žemės rutulio oro pakitimai pažymių specialiuose žemėlapiuose. Visą šią medžiagą sudėtingomis mašinomis apdoroja mokslininkai, norėdami sužinoti, ką atneš mums vėjai šiandien, rytoj, po mėnesio ir ateinančiame metų sezone, — daromos oro prognozės.

Kaip supakuoti baldus pervežimui? Jūsų laukia vertingi patarimai

Jei jūsų laukia savarankiškas baldų pervežimas Vilniuje, tokiu atveju verta žinoti, kad visus planuojamus pervežti baldus yra būtina ypač kruopščiai, tinkamai ir atsakingai supakuoti, priešingu atveju iškyla tikimybė juos pažeisti. Tačiau, kaip tai padaryti? Juo labiau, kad skirtingi baldai turi būti pakuojami skirtingai. Taigi, siūlome susipažinti su vertingais patarimais ir, žinoma, jais pasinaudoti.

Kuo anksčiau – tuo geriau

Jei planuojate pervežti vos vieną baldą, tokiu atveju jį pakuoti galite pradėti dar ir pervežimo dieną, tikrai pakaks laiko šiai užduočiai. Tačiau, jei planuojate pervežti keliolika baldų, juos pakuoti pradėkite likus bent kelioms dienoms iki išvežimo. Tai padės išvengti streso; skubos, kuri neretai tampa darbo kokybę prastinančiu veiksnu, o taip pat ir užtikrins, kad visi baldai bus supakuoti tinkamai.

Investuokite į kokybiškas pakavimo priemones

Nemaža dalis žmonių galvoja, kad visai nesvarbu, kokios pakavimo priemonės bus naudojamos šiam tikslui, tad neretai stengiasi sutaupyti kokybės sąskaita. Tačiau tai – tikrai ne pats išmintingiausias sprendimas, kadangi prastos kokybės pakavimo priemonės dažnu atveju negali tinkamai apsaugoti baldų nuo neigiamo aplinkos poveikio. Taigi, kol baldai pasieks kelionės tikslą, bus pažeisti.

Įvardinkite

Jei baldai dedami į dėžes ar suvyniojus į pakavimo priemones, neįmanoma matyti, kur ir koks baldas yra, įvardinkite supakuotus objektus – užrašykite, kur ir koks baldas slepiasi. Tokiu atveju išpakavimas truks trumpiau ir bus sklandesnis.

Burbulinė plėvelė – tarp geriausiųjų

Nors baldams pakuoti skirtų priemonių yra daug, dėmesį verta atkreipti į tai, kad burbulinė plėvelė tikrai yra vienas geriausių pasirinkimų, kadangi ji ypač kokybiškai apsaugoti gaminius nuo neigiamo aplinkos poveikio, sumažina smūgių daromą žalą.

Iš stalčių ir spintelių išimkite daiktus

Atminkite, kad baldų gabenimas bus kur kas sklandesnis bei paprastesnis, jei iš  stalčių ir spintelių išimsite daiktus.

Na, ir, žinoma, nereikia pamiršti, jog ten, kur laukia baldų pervežimas, dažniausiai laukia ir daiktų pervežimas. Pastaruosius yra ypač patogu pervežti dėžėse. Vis dėlto dėmesį verta atkreipti į tai, kad  sunkesnius daiktus reikėtų dėti į mažesnes dėžes, o lengvus – į didesnes. Tai leis išvengti dėžių sugadinimo, plyšių ar net daiktų iškritimo.

Kaip matyti, kokybiškas baldų supakavimas nėra toks lengvas procesas – būtina įvertinti daug įvairių veiksnių. Vis dėlto, taip pat svarbu pastebėti, kad yra ir puiki išeitis, tai – profesionalus baldų pervežimas Vilniuje. Tiesa, šiuo atveju reikėtų pasirinkti pilną baldų pervežimą Vilniuje – tokiu atveju, baldai bus išmontuoti, supakuoti, pervežti, išpakuoti ir vėl sumontuoti.

Taip pat imta info: https://lt.wikipedia.org/w/index.php?search=patarimai&title=Specialus%3APaie%C5%A1ka&go=Rodyti&ns0=1&ns100=1

Geriausias sprendimas plastikiniams langams – roletai

Šiuolaikiškuose namuose, roletai nėra naujiena. Kadangi daugelyje namų langus puošia plastikiniai langai, pritaikyti roletus nėra sudėtinga. Tereikia pasirinkti spalvą bei raštus ir apsispręsti kaip roletai bus montuojami. Apie tai mus informuoja Roletailux.lt pardavimų skyriaus specialistai.

Roletai plastikiniams langams

Lietuvoje, plastikiniai langai buvo pradėti montuot prieš gerą dešimtmetį. Tuomet, daugeliui atrodė, kad tai yra prabanga. Bet bėgant laikui ir tobulėjant technologijoms, galimybę įsigyti ir susimontuoti plastikinius langus turi galimybę ir sunkiai besiverčiantys. Todėl šioje vietoje atsiranda ir tokių langų uždengimo klausimas. Nors, kai kurie vis dar naudoja užuolaidas, roletai plastikiniams langams tampa geriausiu sprendimu. Roletailux.lt yra tokių roletų gamintojas, todėl užsisakant gaminį iš pirmų rankų, sutaupysite ne tik lėšų, bet ir laiko.

Pardavimų skyriaus specialistai rekomenduoja iš anksto apsispręsti dėl spalvų ir rašto. Kadangi tai yra kone ilgiausias procesas klientams. Roletailux.lt siūlo kelis šimtus audinių atspalvių bei raštų. Patiems išrankiausiems yra siūlomi ir foto roletai, kurie tinka ne tik prie interjero, bet gali būti sumontuoti ir prie plastikinių langų.

Roletų montavimo būdai

Roletailux.lt specialistai siūlo kelis roletų montavimo būdus. Jei plastikinių langų arka nėra didelė ir neturi daug erdvės, roletai gali būti sumontuoti prie viršutinės sienos dalies. Tokie roletai uždengs visą lango arką. Antras montavimo būdas gali būti siūlomas, kai roletai sumontuojami prie lubų. Tokį sprendimą priima klientai, kurie nori į namus įsileisti šviesą, bet užkirsti kelią tiesioginiams spinduliams. Kitas roletų montavimo būdas – prie langų rėmų. Jei Jūsų namuose yra sumontuoti plastikiniai langai, roletai gali būti sumontuojami tiesiogiai prie plastikinio langų rėmo. Toks montavimas yra kone populiariausias visoje Lietuvoje. Klysta tie, kurie galvoja, kad roletai plastikiniams langams, montuojant tiesiogiai prie rėmo pažeidžia lango konstrukciją. Tik viršutinė roletų dalis – kasetė, prie plastikinio rėmo yra prisukama įsriegiamais varžtais, kurie rėmo nepažeidžia. Palieka tik nedideles skylutes, kurios šilumos išėjimui ar šalčio patekimui į namus, jokios įtakos nedaro.

Roletailux.lt visada, prieš įgyvendinant klientų užsakymą, atidžiai ir nuosekliai išklauso jų pageidavimų. Tik gavus pilną informaciją apie gaminį pradedami gaminti roletai plastikiniams langams. Ir jei klientai pasiklysta informacijos gausoje, Roletailux.lt specialistai stengiasi pakonsultuoti kiekvieną ir nukreipti jį geriausio varianto pasirinkimui. Roletų audiniai plastikiniams langams taip pat gali skirtis. Todėl nuo pat pradžių naudinga pasirinkti geriausią.

Ieškantiems uždangos plastikiniams langams – aukščiausios kokybės Roletailux.lt gaminiai.

Tirpiąją kavą galima pakeisti stikline labai stiprios natūralios kavos

Kavos ryžiai. 225 g ryžių gerai nuplaunami ir vandenyje verdami apie 3 minutes. Tuo pačiu metu užvirinama 0,75 l pieno. Vanduo, kuriame virė ryžiai, nupilamas, o ryžiai suberiami į verdantį pieną ir ant nedidelės ugnies verdami maždaug 10 minučių. Nukaitus nuo ugnies, įdedama 18 gabaliukų cukraus ir 2 šaukštai tirpiosios kavos; gerai sumaišoma. Po to masę sudedami 2 tryniai ir truputį ant ugnies pakaitinama, bet neužvirinama.

Valgomi ryžiai atšaldyti, papuošti plakta grietinėle. Tirpiąją kavą galima pakeisti stikline labai stiprios natūralios kavos, bet atitinkamai mažiau pilama pieno.

Kavos suflė. 10 šaukštų sviesto ištirpinama puode. Suberiami 8 pilni šaukštai miltų. Mišinys kaitinamas nuolat maišant mediniu šaukštu. Po kelių minučių puodas nukaičiamas nuo ugnies, supilamas šaltas pienas (0,5 l) ir įberiamas žiupsnelis druskos. Maišoma, kol mišinys sutirštėja. Paskui puodas 1-2 min. vėl statomas ant ugnies, supilamas šaukštas kavos ekstrakto (arba tirpiosios kavos reikiamas kiekis) ir 6 šaukštai miltinio cukraus. 5 kiaušinių atskiriami baltymai nuo trynių. Tryniai sudedami mišinį ir gerai išplakama. Atskirai išplakami baltymai ir atsargiai sudedami mišinį. Forma arba kelios nedidelės formos ištepamos sviestu, sudedama pusė paruošto mišinio ir dedama karštą orkaitę. Suflė tiekiama tuoj.

Perkolatoriaus išradėjas – Žakas Augustinas Gande

Kavos pudingas. 100 g sviesto ištirpinama, pridedama 200 g truputį pakepintų miltų. Nuolat maišant, supilama 0,5 l verdančio pieno. Mišinys užvirinamas, paskui truputį pridedama 20 g maltos kavos, 150 g cukraus ir 8 tryniai. Atskirai suplakami 8 baltymai su 50 g cukraus bei trupučiu vanilino ir atsargiai sumaišoma su pirmąja mase. Tokios masės pridedama 3/4 pudingo formos, prieš tai išteptos sviestu. Forma statoma puodą su verdančiu vandeniu ir pudingas verdamas. Tiekiamas su padažu: gerai sumaišomi 100 g cukraus, 2 tryniai, 30 g miltų, 100 g šalto pieno ir truputis vanilino. Sumaišoma pusė stiklinės pieno ir tiek pat stiprios juodos kavos; užvirinama. Nuolat maišant sudedama pirmoji masė. Užvirinama, nukaičiama nuo ugnies ir atsargiai sumaišoma su dviem prieš tai išplaktais baltymais.

Riešutinės riekelės prie kavos. 120 g cukraus, 5 tryniai, pusė pakelio vanilinio cukraus maišoma apie pusvalandį, kol pasidaro putota masė. Maišant pridedami 2 šaukštai stiprios kavos, 100 g susmulkintų graikinių riešutų, 2 šaukštai maltų džiūvėsių ir pusė pakelio miltelių sausainiams. Atskirai išplakami 5 baltymai ir sudedami į masę. Viskas sudedama sviestu išteptą ir miltais pabarstytą pailgą formą. Karštoje orkaitėje kepama, kol apsitraukia rausva plutele. Gatavas batonas supjaustomas plonomis riekelėmis ir pabarstomos vaniliniu cukrumi.

Pupelės su defektais atsiranda ne tik ant medžių

Mieliniai rageliai prie kavos. 15 g mielių išleidžiama keliuose šaukštuose pieno su 70 g cukraus ir sumaišoma su 280 g miltų, 70 g sviesto bei kiaušiniu. Užmaišoma tešla ir pastatoma šiltoje vietoje pakilti. Iš pakilusios tešlos daromos piršto storio lazdelės, supinamos po 2 ir išlenkiami rageliai. Jie dedami ant sviestu išteptos metalinės kepimo skardos. Ragelių paviršius aptepamas tryniu ir apibarstomas riešutais.