Home

Kalankė (Kalanchoe)

Gentyje daugiau kaip 200 rūšių. Priklauso storlapinių (Crassulaceae) šeimai. Turi gražius lapus ir žiedus. Į kalankių gentį dabar įjungta anksčiau buvusi atskira briofilų gentis. Tai gyvavedžiai augalai, jų lapų išpjovose užauga daug mažų augaliukų, kurie nukritę ant žemės lengvai įsišaknyja ir auga. Jais galima dauginti.

Banguotoji kalankė (K. crenata). Jos stiebai gana ploni, iki 50 cm aukščio, apaugę priešiniais gana stambiais, ovaliais lapais su 2 prielapiais pamate. Žydi pirmais augimo metais žiemą. Žiedai rausvi.

Mėgsta lengvą, puveningą žemę, šviesią patalpą, gausų laistymą. Žiemą laikoma 12-15°C temperatūros šviesioje patalpoje, laistoma saikingai. Kalankės dauginamos auginiais ir sėklomis.

Gvaizdūnė (Zinnia)

Gentyje yra 20 rūšių. Priklauso astrinių (Asteraceae) šeimai. Tėvynė yra Centrinė Amerika. Augalai būna 25-100 cm aukščio. Lapai pailgi, šiurkštūs. Žiedynai tuščiaviduriai ir pilnaviduriai, balti, geltoni, raudoni, oranžiniai, rožiniai.

Puikioji gvaizdūnė (Z. elegans) yra labiausiai paplitusi gvaizdūnių rūšis mūsų gėlynuose. Užauga 50-80 cm aukščio, stiebai dažniausiai nešakoti, lapoti, viršūnėje stambus žiedynas. Žydi nuo liepos pradžios iki šalnų.

Sodinamos saulėtoje vietoje, trąšioje, purioje, sunkesnėje dirvoje. Užsitęsus lietingiems, šaltiems orams, gali pradėti pūti žiedpumpuriai. Sodinamos lysvėse grupėmis, tinka puokštėms. Žiedynai ilgai nevysta vazose, tik nereikia kotų giliai pamerkti į vandenį.

Sėklos sėjamos kovo pabaigoje arba balandžio pradžioje. Pasėjus į dėžutes, sudygsta po 4-6 dienų. Pasėjus retai, nereikia pikuoti. Lauke sodinamos kas 20-30 cm gegužės pabaigoje-birželio pradžioje. Sėklos daigios 4 metus.

Gvaizdūnes galima sėti tiesiog į augimo vietą gegužės mėnesį. Esant šaltam orui, daigus reikia pridengti. Vėliau daigai išretinami. Pradeda žydėti vėliau – liepos pabaigoje.

Flioksas (Phlox)

Gentyje yra apie 60 rūšių. Priklauso palemoninių (Palemoniaceae) šeimai. Augalai kilę daugiausia iš Šiaurės Amerikos.

Vienmetis flioksas (Ph. drummondii) yra kilęs iš JAV. Užauga 15-60 cm aukščio. Žiedai skėtiškose šluotelėse, įvairių ryškių spalvų: balti, geltoni, rožiniai, raudoni, violetiniai, margi paprasti pusiau pilnaviduriai.

Vienmetis flioksas žydi visą vasarą. Žiedai blogai atrodo lietingu laiku, bet stojus giedrai vėl atgauna savo grožį. Vakare žiedai visada susiglaudžia. Mėgsta saulėtą vietą, trąšią, lengvą dirvą. Sodinamas įvairiuose gėlynuose, tinka puokštėms.

Sėklos sėjamos kovo-balandžio mėnesį į inspektą. Sudygsta po 15-20 dienų. Paūgėję daigeliai pikuojami 2×4 cm atstumais. Į nuolatinę vietą sodinami gegužės pabaigoje. Žemei įšilus, sėklas galima sėti tiesiai į nuolatinę augimo vietą. Paūgėję daigai išretinami kas 20 cm.

Saulutė (Bellis)

Gentyje yra apie 80 rūšių. Priklauso astrinių (Asteraceae) šeimai. Savaime auga Vidurio ir Pietų Europoje, Kaukaze ir Mažojoje Azijoje.

Daugiametė saulutė (B. perennis) – pas mus auginama kaip dvimetė gėlė. Dažnai vadinama ,,dobiliuku“. Užauga 15-20 cm aukščio. Žiedai balti, rožiniai, raudoni. Labai dekoratyvūs pilnaviduriai graižai su vien liežuviškais arba vien vamzdiškais žiedais.

Saulutės mėgsta saulėtą vietą, derlingą, pakankamai drėgną žemę. Sėjama birželio pradžioje į lysves ar tuščią inspektą. Sudygus po 3-4 savaičių daigai išretinami ar pikuojami. Rugsėjo-spalio mėnesį sodinama į gėlyną. Daugiametė saulutė pas mus neretai sulaukėja: sėklos išsibarsto, sudygsta. Todėl vertingos veislės dauginamos vien skirstant kerelius.

Rožė (Rosa)

Gentyje yra apie 350 rūšių ir porūšių. Priklauso erškėtinių (Rosaceae) šeimai. Išplitę įvairiose klimatinėse juostose. TSRS auga 200 rūšių. Pagal kilmę ir biologines ypatybes kultūrinės rožės skirstomos į grupes: arbatinės hibridinės, poliantinės, floribundinės, stambiažiedės, miniatiūrinės, laipiojančios ir parko rožės.

Arbatinės hibridinės rožės išvestos Prancūzijoje. Tai pati populiariausia ir gausiausia veislių grupė. Kerai 50-80 cm aukščio, žiedai pavieniai ar po kelis, stambūs, kvapūs, įvairiausių spalvų ir formų. Žydi ilgai nuo birželio iki rudens šalnų. Žiemai reikia pridengti.

Poliantinės rožės erškėčių bei arbatinių rožių hibridai. Užauga 30-50 cm, žiedai 3-4 cm skersmens, į gausiažiedžius žiedynus sukrauti. Žiemai reikia pridengti. Labai tinka sodinti vienas arba grupėmis vejose. Puokštėms retai naudojamos.

Floribundinės rožės yra išvestos kryžminant poliantines ir arbatines hibridines rožes. Žiedynai gausiažiedžiai, žydi visą vasarą. Krūmas neaukštas. Atsparesnės šalčiams už arbatines hibridines rožes. Jos labai populiarios želdynuose. Kai kurių veislių žiedai skinami puokštėms.

Stambiažiedės rožės yra gautos kryžminant arbatines hibridines su floribundinėmis. Krūmai vešlūs, žiedai daugiažiedžiuose žiedynuose. Žydi ilgai ir gausiai, tinka želdynams ir puokštėms.

Miniatiūrinės rožės yra atvežtos iš Kinijos praeito šimtmečio pradžioje. Užauga 12-25 cm aukščio, žiedai 1-3 cm skersmens, negausiuose žiedynuose, pilnaviduriai, kvapūs. Žydi gausiai ir ilgai. Lengvai dauginamos auginiais. Tinka alpinariumams bei sodinti vejose grupėms, galima auginti kaip kambarines gėles.

Laipiojančios rožės užauga 2-5 m aukščio, jų stiebams reikia atramų. Žydi labai gausiai apie mėnesį laiko. Žiedai 2-4 cm skersmens dažnai pilnaviduriai, gausiažiedėse kekėse ant viso stiebo sukrauti. Dabar auginamos ir stambiažiedės laipiojančios rožės su 8-10 cm skersmens žiedais negausiažiedžiuose žiedynuose. Dauguma laipiojančių rožių žydi pakartotinai. Pusiau laipiojančios rožės užauga iki 1,5-2 m, turi stambius 5-12 cm skersmens žiedus, kuriuos krauna ir skleidžia iki pat šalnų. Labai tinka namų sienoms, pa-vėsinėms apželdinti.

Parko rožės tai dekoratyviniai erškėčiai ir jų hibridai. Atsparios šalčiams, užauga 1-2 m ir daugiau aukščio. Auginamos pavienės ar grupėmis dažniausiai įvairių parkų želdynuose. Dauginamos atžalomis, kero dalijimu, skiepijimu.

Nesunkiai galima užsiauginti stiebinę rožę. Reikia turėti erškėtį su vienu stambiu stiebu. Kitus iškerpame. Pavasarį tokį erškėtį sodiname į nuolatinę augimo vietą ir vasarą į jo viršūnę apie 1,5 m aukštyje nuo žemės įskiepijama kuri nors arbatinė hibridinė, floribundinė ar pan. grupės rožių veislė.

Rožes auginti reikia tik saulėtoje vietoje, apsaugotoje nuo skersvėjų ir šiaurės vėjų. Gerai auga įvairiose dirvose, jos gali būti šiek tiek rūgščios. Svarbu, kad gruntinis vanduo nebūtų per aukštai. Nepakenčia ir sausrų. Per karščius reikia laistyti ryte bei vakare ir purenti dirvą. Vasaros pabaigoje nelaistomos. Nudžiūvę lapai, ligoti stiebai ir peržydėję žiedai pašalinami. Skiepytoms rožėms reikia nukirpti laukinio poskiepio atžalas. Prieš šalčius užpilamos durpėmis, apdengiamos eglišakėmis. Dengiame spalio pabaigoje ar lapkričio mėnesį, kai pradeda stipriau šalti. Neiššąla iki -10°C.

Per anksti uždengus, gali pradėti šusti. Dengiama apvyniojant impregnuotu popieriumi, ruberoidu, klijuote apie pastatytą virš kero karkasą, apdedant dėžėmis bei lentų skydais. Nudengiamos pavasarį sniegui nutirpus. Svarbu, kad neapdegtų stiebai, šviečiant ryškiai pavasario saulei. Geriausia nudengti apsiniaukusią dieną. Nudengtos rožės genimos: nupjaunant sergančius, silpnus stiebus, paliekami 2-3 pumpurai. Genint augalai atjauninami.

Dauginamos rožės vien vegetatyviškai: krūmų dalijimu, skiepijimu, auginiais, atlankomis. Skiepijama dažniausiai akiavimo būdu, į erškėčius. Žaliais auginiais dauginamos birželio pabaigoje-liepos pradžioje. Imami auginiai su 1-2 tarpubambliais. Apatinis pjūvis daromas prie pat 0,5 cm aukščiau antro pumpuro, o viršutinis trečio pumpuro, viršutinis sudėtinio lapo lakštas nukerpamas perpus, o apatinis lapas visai pašalinamas.

Sodinami inspekte ar dėžutėse. Žemė dauginimui paruošiama iš smėlio mišinio su durpėmis arba vienų durpių. Auginiai susmeigiami įstrižai, uždengiami stiklu. Žemė turi būti drėgna. Auginiai įsišaknyja per 3-4 savaites. Įsišaknijusius auginius per žiemą reikia gerai pridengti.