Home

Byvytasss

Mokinio dienos režimo pagrindiniai elementai

Ketvirtas svarbus mokinio dienos režimo elementas – mityba. Vaikai ir paaugliai namuose ar mokykloje turi maitintis keturis kartus per dieną tuo pačiu laiku. Sudarant šeimoje mokinio dienos režimą, patartina vadovautis žinomo respublikos higienisto prof. V. Kviklio sudaryta mokinių pavyzdinio režimo lentele.

Mokinio dienos režimo pagrindiniai elementai. Apie higieninių įgūdžių formavimą, lytinį auklėjimą ir žalingus įpročius. Iki vienerių metų. Pradedant pirmais gyvenimo mėnesiais, kūdikio higiena rūpinasi mama. Ji stengiasi, kad mažylis visuomet būtų aprengtas švariai išplautais, išvirintais ir išlygintais drabužiais, laiku ir tinkamai pamaitintas, nupraustas, užmigdytas.

Nepatirsite daugelio sunkumų ir vargo, ugdydami higieninius įgūdžius ir auklėdami vaiką, jeigu nuo pat gimimo kūdikį įpratinsite gyventi pagal režimą.

Bet kurio amžiaus vaikai daug sėkmingiau įsisavina įgūdžius, kai jie yra nusiteikę ramiai, geros nuotaikos ir veiksmą – įgūdžio formavimą – lydi teigiamos emocijos. Jau pirmų gyvenimo metų pabaigoje vaikas noriai bandys plautis rankas, kai šis veiksmas bus pastiprinamas vaikas bus maitinamas. Jis bandys tvarkytis žaislus, jeigu žinos, kad po to eis pasivaikščioti arba bus parodyta ir paaiškinta įdomi knygelė.

Jeigu vaikas verkia ar yra labai susijaudinęs, pirmiausia ji nuraminkite, o tik paskui mokykite atitinkamų įgūdžių ir elgesio normų. Sergančio vaiko nemokykite naujų įgūdžių, tik stenkitės išlaikyti tuos teigiamus įgūdžius, įpročius, kuriuos jis jau yra įgijęs.

Jau pirmais metais, guldydamos vaiką nustatytu laiku, sakykite: Reikia miegoti“, prieš valgį ,,Reikia valgyti“, prieš plaunant rankas – ,,Reikia nusiplauti rankutes“ ir t. t. Žodis reikia“ turi tapti signalu atlikti vieną ar kitą veiksmą. Taip vaikas įpratinamas vykdyti reikalavimą. Įgijęs tokį įprotį, jis ir vyresniame amžiuje atliks net nemalonius pavedimus.

Šlapinimasis ir tuštinimasis. Mažylį ant puoduko sodinkite po nakties ir dienos miego, po maitinimo praėjus 15-20 min., vakare guldydami miegoti ir prieš eidami pasivaikščioti. Svarbu, kad puodukas būtų ne per didelis ir nešaltas.

Vaikui ant puoduko leiskite sėdėti ne ilgiau kaip 10 min. Tuomet jo nelinksminkite, neduokite žaisti. Naktinį puoduką plaukite karštu vandeniu su muilu.

Kadangi kiekvieno tam tikro amžiaus vaiko žarnynas ir šlapimo pūslė funkcionuoja skirtingai, tai ir įvairiai reaguojama į šio įgūdžio ugdymą.

Paprastai pusantrų metų vaikas pradeda pats prašytis ant puoduko tam tikru garsu. Yra vaikų, kurie pradeda prašytis ir anksčiau, o kiti-sulaukę dvejų metų. Nebauskite ir nebarkite vaiko, jeigu jam atsitiko ,,nelaimė“. Dažniausiai jis pats sielvartauja. Atidžiai pagalvokite apie priežastis, dėl kurių galėjo sutrikti tik ką išugdyti įgūdžiai.

Kai vaikas pradeda savarankiškai prašytis ant puoduko ir ne tik ant puoduko, jį paskatinkite. Tyrimai rodo, kad žodžiai: ,,gerai“, ,,šaunuolis“, ,,gražiai pasielgei“ ir kiti, kelia vaiko nuotaiką, skatina jį elgtis taip, kad būtų giriamas.

Byvytasss

Vaikams perteikiamos žinios naudojant daug vaizdinių priemonių

Vaikams perteikiamos žinios naudojant daug vaizdinių priemonių. Taigi pabūkite darželyje per pamokėles, kad galėtute suvienodinti darželio ir šeimos reikalavimus. Kartais tenka išgirsti: ,,Mano vaikas moka skaičiuoti iki 100 ir dar daugiau, o darželyje moko tik iki 10″. Supraskite, svarbiausia ne mechaniškai išmokti skaičių eilę, o logiškai protauti, mąstyti, skaičiuoti, mažesnių skaičių ribose sugebėti spręsti žodinius uždavinius.

Vaikai, kurie lankė darželį, lengviau pradeda mokslo metus. Jie mokykloje adaptacinį laikotarpį pakelia nesunkiai. Tai labai svarbu, nes vaiko gyvenime prasideda naujas etapas, atsiranda daug naujų darbų, pareigų ir rūpesčių.

Prieš peržengiant mokyklos slenkstį. Ikimokyklinis laikotarpis svarbus visapusiško vaiko vystymosi ir parengimo mokyklai laikotarpis.

Ypač reikšmingi paskutinieji metai prieš mokyklą, t. y. šeštieji ir septintieji vaiko gyvenimo metai. Didžiausia našta, ruošiant 6 metų vaikus mokyklai, tenka darželių paruošiamosioms grupėms ir prie bendrojo lavinimo mokyklų įsteigtoms parengiamosioms klasėms (į jas eina šešiamečiai, kurie nelanko vaikų darželių). Čia pedagogai moko vaikus skaityti nesudėtingus žodžius ir sakinius, analizuoti kalbą sakiniais, žodžiais, garsais, ugdo šnekamąją kalbą, mąstymą.

Jie pratina vaikus tinkamai elgtis kolektyve, skiepija potraukį ir meilę mokslui, auklėja fiziškai, doroviškai, estetiškai. Daug dėmesio skiriama fizinei kultūrai, muzikai, dainavimui, piešimui, lipdybai, konstravimui, raiškiojo skaitymo įgūdžiams, literatūrinei kalbai. Nauda labai didelė, nes vaikai lavinami įvairiapusiškai. Juk ne visi tėveliai turi žinių ir sugebėjimų visapusiškai lavinti vaiką.

I parengiamąsias klases priimami visi sveiki vaikai, nelankantys darželių, kuriems iki rugsėjo pirmos arba rugsėjo mėnesį sukanka šešeri metai. Mokyklai pateikiamas tėvų pareiškimas ir vaiko sveikatos pažymėjimas.

Pastarąjį išduoda vaikų poliklinika. Parengiamosios klasės vaikui nupirkite mokyklinę uniformą, kad būsimasis mokinukas patogiau jaustųsi ir mažiau skirtusi nuo pirmaklasių. Be to, kiekvienas vaikas turi turėti treninga, trumpas sportines kelnaites ir marškinėlius, piešimo priemones (spalvotų pieštukų, guašo, akvarelės, flamasterių, paprastų pieštukų), parkerį, tušinuką, spalvoto popieriaus, rašymo, matematikos ir piešimo sąsiuvinius. Parengiamosios klasės vaikams namų darbų neskiriama, todėl kuprinių jiems nereikia.

Jeigu vaikas nelanko (arba lanko nereguliariai) darželio ar parengiamosios klasės, mokyklai jį ruoškite namuose. Tai kruopštus kasdieninis darbas.

Byvytasss

Skatinimas, pagyrimas stiprina vaiko pasitikėjimą savo jėgomis

Vaikas būna patenkintas, džiaugiasi, kai pripažįstamos jo pastangos, geri norai, pasiekimai. Skatinimas, pagyrimas stiprina vaiko pasitikėjimą savo jėgomis, teikia žvalumo, kelia nuotaiką. Barti, peikti galima, tik ne patį vaiką, o jo elgesį. Pavyzdžiui, negalima sakyti: ,,Tu nešvarus“, geriau – ,,Tavo rankos nešvarios, reikia jas nusiplauti“ ir t. t.

Ugdydami įvairius įgūdžius, įpročius, mokydami mažylį, neužmirškite vienos iš pagrindinių pedagogikos taisyklių – visų asmenų, kurie bendrauja su vaiku, reikalavimai ir auklėjimo būdas turi būti vienodi. Pavyzdžiui, kad nė vienas iš jų nemėgintų vaikui įsiteikti, leisdamas daryti tai, ko neleidžia daryti kitas. Taip pat bus blogai, jei vieni suaugusieji pratins tvarkingai atlikti pradėtą darbą, o kiti reikalaus viską metus paklusti reikalavimams, t. y. eiti valgyti, rengtis ir t. t.

Šitoks blaškymas trukdo susiformuoti įgūdžiams, pratina prie netvarkos. Pratinkite vaiką prie švaros. Pradedant antrais gyvenimo metais, vaikai labai mėgdžioja tėvus, vyresnius vaikus ir suaugusius žmones.

Jie visus suaugusiųjų darbus laiko įdomiais ir stengiasi juos dirbti. Neatstumkime mažylio, kai jis, vos pradėjęs kalbėti, šaukia: ,,Ir aš! Ir aš!“. Mama skalbia drabužius, ir vaikutis nori tą patį daryti. Duokite jam ką nors išplauti ir nuteikite vaiką tikslingam darbui, pavyzdžiui: ,,Šiandien išskalbk lėlytei suknelę, o kai paaugsi,- išskalbsi savo“.

Būna ir taip. Vaikas pradeda ką nors dirbti, jam nesiseka, nors ir žiūri, kaip tą darbą atlieka suaugęs žmogus. Nesijuokite iš vaiko, nesakykite jam skaudinančio žodžio. Prieikite ir ramiai parodykite, kaip reikia, pavyzdžiui, išsimuilinti rankas, o paskui gerai nusiplauti. Tegul vaikas pakartoja šį veiksmą keletą kartų (nesvarbu, kad iškrinta muilas, ištyška vanduo ir pats apsitaško).

Po to parodykite likusį vandenį ir pasakykite: ,,Matai, koks nešvarus vanduo. Kaip gerai nusiplovei rankutes. Kokios jos dabar švarios ir gražios“. Vaikas, norėdamas, kad jo rankos būtų švarios ir gražios, jas noriai plaus. Jis turi suprasti, kad veiksmas, kurį atlieka, yra būtinas, tada atsiras poreikis jį atlikti. Nei bausmė, nei grasinimai nepadės išugdyti įpročio, įgūdžio.

Mokydami vaiką higieninių įgūdžių, sudarykite palankią emocinę aplinką, t. y. vaiko nebarkite, neatstumkite nuo darbų (žinoma, jeigu vaikui jie nepavojingi), kuriuos atliekate. Jeigu 10 min. vaikas dirbs, pavyzdžiui, plaus veidą ir rankas, tai jo vystymuisi šitai duos naudos daugiau negu kelios valandos neorganizuoto žaidimo.

Byvytasss

Termometras vandens temperatūrai matuoti

Termometras vandens temperatūrai matuoti. Termometras įmerkiamas. Vonelės vandens temperatūros matavimas: kairėje- tinkamas, netinkamas į vandenį ir laikomas tol, kol stulpelis nustoja kilti. Tada, neištraukus jo iš vandens, sužinoma vonelės vandens temperatūra. Atsiminkite, kad ištraukto iš vandens termometro stulpelis rodys ne vandens, o kambario temperatūrą.

Vata. Iš anksto paruošti nedideli vatos gabalėliai sudedami į švarų stiklainį ir uždengiami. Vatos kaskart imama tiek, kiek reikia. Panaudotiems vatos gabalėliams reikia turėti atskirą indelį (lėkštutę, padėklą ar stiklainį).

Muilas. Naudotinas tik ,,Vaikų“ muilas. Netinka suaugusiųjų tualetinis muilas, tuo labiau – ūkiškas.

Žirklės. Kūdikio nagams apkarpyti reikia turėti atskiras lenktas žirklutes. Prieš naudojant jos nuvalomos vata, suvilgyta spiritu.

Šukos turi būti retos, neaštriais danteliais, kad šukuojant nesužeistų odos. Jos plaunamos su muilu ir vandeniu ne rečiau kaip kartą per savaitę. Šiomis šukomis niekam kitam negalima šukuotis. Reikia turėti ir tankias šukas pleiskanoms iššukuoti.

Kalio permanganatas. Paprastai vaistinėje perkami kalio permanganato grūdeliai. Iš jų pasigaminamas tamsios spalvos kalio permanganato tirpalas, kuris laikomas vaistinėlėje. Prieš maudant kūdikį, kalio permanganato tirpalo į vonelę pilama tiek, kad vanduo nusidažytų rausva spalva. Kalio permanganato tirpalą uždarytame buteliuke galima ilgai laikyti. Jei jo spalva pasikeičia, reikia pasigaminti naujo tirpalo.

Jokiu būdu, maudant kūdikį, į vonelę negalima berti kalio permanganato grūdelių. Mat neištirpę grūdeliai gali prilipti prie kūdikio odos ir ją nudeginti. Tuomet atsiranda rudos dėmės, kurios gali supūliuoti ir ilgai negyti. Jei kūdikio oda sveika, kalio permanganato tirpalas maudymui nevartotinas.

Termoforai gali būti elektriniai arba guminiai. Guminis termoforas pripilamas karšto vandens ir naudojamas lovutei, kūdikio drabužiams arba jam pačiam sušildyti.

Nešvariems baltiniams laikyti geriausiai tinka specialus uždengiamas indas, kurio dangtis atidaromas koja paspaudus pedalą. Galima naudoti ir paprastą emaliuotą kibirą su dangčiu.

Byvytasss

Lytinių organų priežiūra

Lytinių organų priežiūra. Berniukams reikia kruopščiai apvalyti varpą, atsmaukti apyvarpę ir išvalyti jos raukšles vata, suvilgyta vandeniu ar aliejumi. Taip pat valomos ir kapšelio raukšlės. Mergaičių išorinių lytinių organų liesti nereikia. Jei kartais tarp lytinių lūpų patenka talko, tai jis paprastai lengvai išsiplauna kūdikį maudant.

Vaiko kambarys. Kambarys, kuriame gyvena kūdikis, turi būti šviesus, saulėtas, erdvus, gerai vėdinamas, sienos dažytos aliejiniais dažais, kad būtų lengva valyti drėgnu skuduru. Jei atskiro kambario nėra, tai jam išskiriama geriausia, šviesiausia kambario dalis. Nei saulė, nei elektros šviesa neturi apšviesti miegančio kūdikio. Nuo tiesioginių šviesos spindulių ji reikia apsaugoti širma arba paklode.

Naujagimiui pirmomis dienomis kambario temperatūra turi būti 22-23°C. Vėliau palaipsniui ji mažinama iki 18-20°C. Kambarį reikia dažnai vėdinti.

Žiemą ir vasarą patartina laikyti atidarytą langelį, ypač kūdikiui miegant. Jei tam galimybių nėra, tai kambarys kelis kartus per dieną gerai išvėdinamas, ypač vakare prieš miegą ir rytą.

Esančio pietų pusėje kambario langai saulėtomis vasaros dienomis uždangstomi drėgnomis paklodėmis, kad kūdikis neperkaistų. Grindis, baldus reikia kasdien šluostyti drėgnu skuduru.

Vaiko kambario nereikia užgriozdinti nereikalingais baldais arba daiktais. Baldai turi būti paprasti, gražūs, lengvai plaunami, be aštrių kampų, kad vaikas nesusižeistų. Ant sienų patartina pakabinti spalvotus vaikiškus paveikslėlius. Svarbu, kad aplinkoje, kurioje vaikas žaidžia, nebūtų ir aštrių, smailių, greit dūžtančių stiklinių daiktų, kuriais jis gali susižeisti. Vaistinėlė pakabinama aukštai, kad vaikas jos nepasiektų.

Kūdikiui žaisti labai patogu įrengti maniežą, kurio dugnas nuo grindų turi būti per 6-8 cm. Jei žaislas iš maniežo iškrinta, tai kūdikis pro virbus pats gali jį pasiimti. Būdamas manieže, kūdikis ilgai žaidžia ir netrukdo motinai atlikti namų ruošos darbus.

Jei kambariai maži ir maniežui nėra vietos, bet kurį kambario kampą galima atitverti sulankstoma tvorele, kurią lengva išardyti, o ant grindų patiesiama antklodė, porolono gabalas ar kilimas. Dabar parduotuvėse galima nusipirkti apvalių sudedamų maniežų.

Byvytasss

Kūdikio lovutė turi būti dažyta, lengva ir gerai plaunama

Kūdikio lovutė turi būti dažyta, lengva ir gerai plaunama. Vežimėlis kūdikiui miegoti netinka, nes jis per siauras, varžo kūdikio judesius, o jeigu jis dar ir gilus, tai būna bloga oro ventiliacija. Tai labai nesveika augančiam kūdikiui. Be to, vyresni kūdikiai pabudę gali iš vežimėlio iškristi. Vyresniems kūdikiams tinka medinė lovutė su tinkleliu šonuose. Iš jos lengva padaryti maniežą į dugną įdėjus faneros ar medžio drožlių plokštę.

Čiužinys. Geriausia ji prikimšti šiaudų, ašutų ar jūrų žolės. Pūkinės pagalvės ir antklodės čiužiniui netinka. Pūkinėje pagalvėje kūdikis giliai įdumba ir gali perkaisti, iššusti ar net uždusti. Pastaruoju metu geri čiužiniai gaminami iš porolono.

Čiužinį patartina apsiūti vandens nepraleidžiančia medžiaga (klijuote, polietilenine plėvele) ir užvilkti antvalkalu, kurį, reikalui esant, galima nuimti ir išplauti. Šiaip jis plaunamas kas 1-2 savaitės. Čiužinys vėdinamas lauke kasdien.

Čiužinys turi atitikti lovutės dydį ir gerai priglusti prie kraštų, kad kūdikis, įkišęs tarp čiužinio ir lovutės krašto koją ar ranką, nesusižalotų.

Paklodė. Ant čiužinio klojama paklodė, kuri po juo palenkiama, arba pririšama raišteliais prie lovutės virbų, kad nenuslinktų kūdikiui vartantis. Paklodė paprastai keičiama 2 kartus per savaitę, o jei sušlampa ar susitepa,- tai kasdien.

Pagalvė. Pirmais gyvenimo metais kūdikiui pagalvė nereikalinga, nes jo galva ir nugara yra vienoje linijoje. Padėjus pagalvę, kūdikis sulinks panardinamas atsargiai, guli netiesiai ir gali iškrypti stuburas. Po galva pakanka padėti sulenktą vystyklą ar švarų užvalkalą. Nuo 1-1,5 metų vaiko galva ir nugara nebesudaro vienos linijos, tuomet reikia padėti 1-2 cm storio pagalvę.

Pagalvė turi būti lygi, ne per daug minkšta. Pūkinės pagalvės netinka, nes nuo jų prakaituoja kūdikio galva, o jei jos storos ir didelės, tai trukdo kūdikiui kvėpuoti. Ant pagalvės užvelkamas plonas minkštas užvalkalas, kuris dažnai keičiamas.

Antklodė. Vasarą kūdikis užklojamas pusvilnone, o žiemą – vilnone antklode. Tinka ir pūkinės antklodės, tik jos turi būti plonos ir lengvos. Vatinės antklodės kūdikiams nepatartinos, nes jos būna sunkios, blogiau priglunda prie kūno, todėl nepakankamai šildo. Antklodės turi būti lovutės ilgio ir bent pusmetriu platesnės už jos plotį. Antklodės užvelkamos antvalkais, kurie keičiami ir plaunami kas 3-5 dienos.

Byvytasss

Kūdikių ir mažų vaikų maudymo dažnumas

Maudymas. Pirmą kartą naujagimis maudomas po 1-2 dienų nukritus virkštelei. Kol virkštelė nenukrinta, kūdikis nemaudomas. Tik po kiekvieno išsituštinimo šiltu vandeniu apiplaunamas užpakaliukas.

Kūdikių ir mažų vaikų maudymo dažnumas. Pirmą gyvenimo pusmetį kūdikis maudomas kasdien, antrą pusmetį – kas antra diena, nuo 1 iki 2 metų vaikai maudomi 2 kartus per savaitę, o vyresni – kartą per savaitę. Jei namuose buitinės sąlygos nepalankios, tai ir mažus kūdikius galima maudyti rečiau – kas antra ar trečia diena.

Prieš maudant į vonelės dugną įklojamas švarus vystyklas, pripilama vandens, kurio temperatūra matuojama termometru, o ne ranka. Vandens temperatūra turi būti 37°C. Į vonelę kūdikis panardinamas atsargiai prilaikant galvutę kairiąja ranka, o prausiamas dešiniąja. Prausimui tinka švarios medžiagos gabalėlis arba minkšta kempinė. Ypač kruopščiai išplaunamos odos raukšlės. 1-2 kartus per savaitę kūdikis prausiamas ,,Vaikų“ muilu.

Paprastai iš pradžių išmuilinama kūdikio galvutė, ausys, kaklas, liemuo apspaudant rankšluosčiu, rankos, kojos, o paskui visas apiplaunamas vandeniu. Pabaigoje švariu vandeniu nuprausiamas veidas. Plaunant galvutę, reikia stebėti, kad muilinas vanduo nepatektų į akis. Galvutė paprastai laikoma kiek panardinta vandenyje. Nereikia baimintis, jei vanduo pateks į ausis, tik po maudymo jas reikia nusausinti pridėjus prie ausies rankšluostį ir pakreipiant galvute į vieną ir kitą pusę.

Vengrų gydytoja Laslo Magda pataria kūdikį išmuilinti ant vystymo stalo ir tik paskui panardinti į vonelę ir nuprausti. Tai atliekama taip kūdikis guldomas ant švaraus vystyklo, o kitu vystyklu pridengiamas.

Tuomet muiluota kempine iš pradžių išmuilinama galvutė, ausys ir kaklas, paskui, nudengus vystyklą,- krūtinė, rankos ir nugara. Išmuilinus viršutinę kūno dalį, kūdikis vėl pridengiamas vystyklu ir muilinama apatinė kūno dalis: kojos, pilvas, lytiniai organai ir užpakaliukas. Išmuilintas kūdikis atsargiai, kad neišslystų, panardinamas į vandenį ir prausiamas kempine: iš pradžių galva, o paskui visas kūnas. Šis maudymo būdas turi privalumų, t. y. patogu ant vystymo stalo kruopščiai išmuilinti visą kūną, bet kartu ir pavojingas, nes kūdikis gali peršalti.

Kūdikiai iki metų maudomi 5-7, o vyresni-10 ir daugiau minučių. Kambario, kuriame maudomas kūdikis, temperatūra turi būti ne žemesnė kaip 22°C. Išmaudytas kūdikis guldomas tik ant jam skirto minkšto rankšluosčio, suvyniojamas į jį ir atsargiai šluostomas arba tik apspaudomas.

Taigi kūdikis visą laiką būna suvyniotas į rankšluostį, lieka tik tos atviros vietos, kurios šluostomos. Ypač kruopščiai reikia nusausinti odos raukšles. Kūdikį geriausiai maudyti prieš paskutinį maitinimą, apie 21-22val. Maudomas po maitinimo, jis greit užmiega.

Byvytasss

Būsimiems tėvams

Prieš ir po vedybų. Jeigu nusprendėte sukurti šeimą, vadinasi, pasiryžote žengti labai rimtą ir atsakingą žingsnį. Todėl tuokdamiesi turite žinoti ne tik vienas kito sveikatą, persirgtas ligas, bet ir įpročius.

Žinotina ir tai, kad neleidžiama tuoktis sergantiesiems venerinėmis, psichinėmis ligomis, kurios gali pasikartoti. Nelabai šeimos gyvenimui tinka žmonės, sergantys epilepsija, blogo įpročio vergai – alkoholi sunkiai pataisoma kai alkoholikas, kuris nori sukurti šeimą, prieš vedybas turi pasigydyti, o merginai žinotina, jog alkoholizmas – yda. Sergantiesiems cukriniu diabetu (cukralige) ir paveldimomis ligomis taip pat sunku tikėtis turėti sveikų vaikų nepageidaujamas.

Tuoktis patartina tik galutinai fiziškai ir psichiškai susiformavusiems apie 22-24 metus. Ankstyvesnis nėštumas negu 21-22 metų asmenims: merginoms – apie 20-21, vaikinams.

Kurdami šeimą, rimtai pagalvokite apie savo būsimų vaikų sveikatą. Žinokite, jūsų sveikata vaikų sveikatos šaltinis. Todėl, prieš kurdami šeimą, pasitikrinkite sveikatą ir gaukite gydytojo leidimą tuoktis. Yra įvairių, sunkiai pastebimų lėtinių ir paveldimų ligų, kurias gali nustatyti tik gydytojai. Šiuo atveju pirmiausia reikia išsigydyti, o tik paskui tuoktis. Taip pat nepatartinos vedybos tarp giminaičių. Pasitaiko, kad moteris negalės turėti vaikų, nes jos lytiniai organai yra nepakankamai išsivystę. Šiuos trūkumus irgi geriau žinoti prieš vedybas.

Po vedybų nėštumą planuokite ir jam iš anksto ruoškitės. Nuo jūsų sąmoningo požiūrio į nėštumą ir pasiruošimo jam didele dalimi priklausys gimdymas ir kūdikio sveikata. Venkite pastoti, jeigu vienas kuris sergate kokia liga, ypač virusiniu gripu, ir tuojau po ligos. Ligos sukėlėjai ir vartojami vaistai neigiamai veikia lytines ląsteles, dėl to nėštumas gali nutrūkti arba gimti nesveikas kūdikis. Jeigu nėštumui išvengti gėrėte vaistus, apie pastojimą galvokite praėjus 2-3 mėnesiams. Kūdikis gims stipresnis, jeigu tėvo sėkla bus labiau subrendusi, todėl prieš planuojamą pastojimą kuo rečiau lytiškai santykiaukite.

Moteriai geriausiai pastoti, kai yra pailsėjusi, geros nuotaikos ir ilgesnį laiką negėrusi (taip pat ir vyras) alkoholinių gėrimų, nes alkoholis pažeidžia lytines ląsteles, dėl to taip pat gali gimti nesveikas kūdikis. Kai kartu rimtai spręsite šiuos klausimus, pasitarsite su gydytoju, galėsite tikėtis sveiko kūdikio.

Šeiminio gyvenimo pradžioje kartais dėl įvairiausių priežasčių norima išvengti nėštumo. Iš apsauginių priemonių prezervatyvas mažiau kenksmingas negu kitos priemonės. Žinokite, nebaigtas lytinis aktas nesveika abiejų sveikatai.

Norėdami kurį laiką išvengti nėštumo, kreipkitės į moterų konsultacijos gydytojus; jie patars kiekvienu konkrečiu atveju.

Byvytasss

Venkite fizinių ir psichinių traumų

Venkite fizinių ir psichinių traumų (svarbu nekristi, nesusitrenkti, nesusimušti, nekelti sunkių daiktų, nepervargti, labai nesijaudinti ir t. t.). Nevažinėkite motociklu, rečiau keliaukite bet kuriomis kitomis transporto priemonėmis.

Jeigu nėštumo eiga normali, tai pirmąsias dvidešimt savaičių (4-5 mėn.) moterų konsultacijoje lankykitės kas dvi savaitės, o antroje nėštumo pusėje kas savaitė nepaisant savijautos. Ateidamos į konsultaciją, turėkite tyrimus, kuriuos buvo paskyręs gydytojas. Tai padės laiku nustatyti prasidėjusią mažakraujystę ar inkstų veiklos sutrikimus, nuo kurių negalės normaliai augti vaisius.

Įsidėmėkite datą, kada pirmą kartą pajutote vaisiaus judesius. Paprastai pirmą kartą pastojusi moteris vaisiaus judesius pajunta 20, o pakartotinai nėščia apie 18 nėštumo savaitę. Tai padeda tiksliai nustatyti nėštumo pradžią, įvertinti, kaip vaisius auga, ar jis nepernešiotas.

Jeigu nėštumo metu pradeda skaudėti pilvo apačią ir strėnas, pasirodo išskyrų su krauju ar daug baltųjų, susilpnėja vaisiaus judesiai, patinsta kojos, rankos ar veidas, pradeda varginti nemiga ar galvos skausmai, mirgėti akyse, imate vemti, pakyla kūno temperatūra ir kt., tuojau kreipkitės į gydytoją.

Namų ruošos darbai, ypač laikant gyvulius, nėra lengvi. Jums turi padėti šeimos nariai, kad daugiau laiko skirtute poilsiui. Nėštumo metu nieko nėra svarbesnio kaip būsimo vaiko ir jūsų sveikata.

Nėščiosios režimas ir higiena. Tinkamo darbo kaitaliojimas su poilsiu, ypač aktyviu, teigiamai veikia organizmą. Todėl kasdien pasivaikščiokite 2-4 val. (geriau 2 kartus per dieną): vasarą – nuo 9 iki 11 ir nuo 19 iki 20.30, o žiemą – nuo 11 iki 14 val. Vaikščiokite lėtai, kad nepavargtute. Kvėpuokite giliai, ritmiškai tik pro nosį. Patartina vaikščioti parkuose, miške, nuošalesnėse gatvėse. Pasivaikščiojimas pagyvina kraujotaką, vaisius geriau aprūpinamas deguonimi.

Jeigu svaigsta, truputį skauda galvą, stipriau plaka širdis, geriausias vaistas – pasivaikščiojimas gryname ore. Be to, grynas oras grūdina organizmą, apsaugo nuo kvėpavimo takų ligų. Venkite žmonių susikaupimo vietų.

Pasivaikščiojusios, jeigu yra galimybė, pusę valandos pagulėkite truputį aukštyn pakeltomis kojomis. Kambarį, kuriame ilsitės, dirbate, miegate, nuolat gerai vėdinkite. Per parą miegokite 8,5-10 valandų (dieną 1-1,5 val.). Kasdien eidamos gulti tuo pačiu metu, naktį geriau miegosite.

Organizmas sustiprės ir lengviau gimdysite, jeigu darysite specialią mankštą ir gimnastiką. Jų pratimus nurodys moterų konsultacijos gydytojas.

Byvytasss

Išnešiotas naujagimis

Nėštumas paprastai trunka 38-40 savaičių, arba 270-280 dienų. Laiku gimęs naujagimis vidutiniškai sveria 3200-3500 g, jo ūgis apie 50 cm. Tačiau, žiūrint kokios sąlygos, kūno masė gali svyruoti daugiau, o ūgis – nuo 45 iki 54 cm.
nuo 2500 iki 4000 g

Naujagimių kūno masei ir ūgiui gali turėti įtakos motinos gyvenimo sąlygos, maitinimosi veiksniai, kai kurios ligos (pavyzdžiui, motinai per gausiai maitinantis arba sergant cukriniu diabetu, gimsta stambesni kūdikiai), motinos amžius, nėštumų skaičius ir kt.

Tik ką gimęs naujagimis patenka į visiškai naują aplinką. Jo organizmas prisitaiko prie aplinkos sąlygų: pradeda funkcionuoti kvėpavimo sistema, persitvarko širdies darbas, formuojasi savarankiška termoreguliacija, adaptuojasi virškinimo traktas ir t. t. Adaptacinis (prisitaikymo) laikotarpis vidutiniškai trunka 4 savaites ir vadinamas naujagimyste. Šiuo laikotarpiu organizmas yra labai gležnas, greit pažeidžiamas įvairių žalingų aplinkos veiksnių. Todėl naujagimį reikia tinkamai prižiūrėti, žinoti kai kurias jo organizmo ypatybes.

Naujagimių oda sudaryta iš epidermio ir dermos, tarp kurių yra silpnai išsivysčiusi, labai švelni pagrindinė plėvelė. Epidermio raginis sluoksnis labai plonas, todėl greit pažeidžiamas. Išmaudyto naujagimio negalima šluostyti rankšluosčiu. Jį reikia nusausinti pridedant prie kūnelio paklodę ar švelnų rankšluostį. Prižiūrintieji naujagimį visuomet turi gerai su muilu nusiplauti rankas ir tik po to paimti kūdikį.

Tuomet neužteršite naujagimio odos, neatsiras pūlinių. Naujagimis gimsta padengtas specialiu tepalu varškine mase, kuri intrauteriniu (gimdos) periodu apsaugo vaisių nuo odos maceracijos. Ji švelniai nuvaloma vata ir aliejumi. Tai paprastai atlieka gimdymo namų personalas. Tik ką gimusio naujagimio oda būna blyškiai melsva, bet, jam pradėjus kvėpuoti, greit parausta ir vėliau pasidaro ryškiai raudona. Maždaug 2-3 dienų naujagimių oda pagelsta – tai fiziologinė naujagimių gelta. Ji išsivysto yrant raudoniesiems kraujo kūneliams – eritrocitams, kai, atsiradus savaiminiam kvėpavimui, jų perteklius jau nebereikalingas. Tuomet atsipalaidavusį bilirubiną kepenys nesuspėja paversti tulžimi, ir oda, akių junginės nusidažo gelsvai. Ši gelta nepavojinga, nors pirmą gyvenimo savaitę ji pamažu progresuoja, bet paprastai per 2 savaites pranyksta. Tik retai ji laikosi 3 savaites ir ilgiau. Šios geltos gydyti nereikia.

Daug rečiau atsiranda labai ryški gelta, kai nesutampa motinos ir kūdikio kraujo grupės, ypač kai neatitinka rezus faktorius (motina yra rezus neigiama, o vaisius rezus teigiamas). Tuomet išsivysto sunki gelta, pavojinga kūdikio sveikatai ir net gyvybei. Tokius naujagimius intensyviai gydo gimdymo namuose.