Home

Brunera (Brunnera) – tai daugiametė dekoratyvinė gėlė

Brunera (Brunnera) – tai daugiametė dekoratyvinė gėlė, išsiskirianti širdelės formos, dažnai standriai margais lapais ir smulkiais, žydrais, „neužežmirštuolės“ žiedus primenančiais žiedeliais. Lietuvoje dažniausiai auginama didžialapė brunera (Brunnera macrophylla) ir jos spalvingos veislės („Jack Frost“, „Alexander’s Great“, „Looking Glass“ ir kt.).

Brunera ypatingai mėgstama pavėsingiems gėlynams, tačiau gali augti ir šviesesnėse vietose.


Bruneros auginimo ir priežiūros gidas

1. Vieta

  • Geriausiai jaučiasi pusiau pavėsyje: idealu po lapuočiais, kur būna rytinė ar vakarinė saulė.
  • Gali augti ir saulėtoje vietoje, jei dirva nuolat drėgna, bet saulėje lapai gali šiek tiek išblukti.

2. Dirva

  • Brunera mėgsta derlingą, purią, humusingą, nuolat šiek tiek drėgną žemę.
  • Nemėgsta permirkimo ir sausros – idealiausia vieta, kur žemė visą laiką vos drėgna, bet ne šlapia.

3. Sodinimas

  • Sodinama pavasarį arba rudenį.
  • Tarp augalų palikite 30–40 cm atstumą, nes suauga gana platesniais kerais.

4. Laistymas

  • Laistyti reguliariai karštą ir sausą vasarą, kad neišdžiūtų.
  • Pusiau pavėsyje laistyti rečiau, svarbu stebėti, kad žemė neperdžiūtų.

5. Tręšimas

  • Kasmet pavasarį galima pabarstyti komposto arba švelnių kompleksinių trąšų.
  • Daugiau trąšų nereikia – pertręšus auga daugiau lapų, bet mažiau žiedų.

6. Priežiūra

  • Po žydėjimo nužydėjusius žiedynus galima iškirpti (tuomet kerelis gražesnis).
  • Rudenį antžeminė dalis nuvysta, ją galima nupjauti.

7. Žiemojimas

  • Brunera visiškai atspari šalčiui. Pridengimo/dangų paprastai nereikia – išgyvena net labai atšiaurias žiemas.
  • Kartais rūšinius bruneros kerus verta mulčiuoti storu komposto ar sausų lapų sluoksniu, jei vieta labai atvira.

8. Dauginimas

  • Lengvai dauginama kerų dalijimu pavasarį arba rugsėjį.
  • Galima ir sėklomis, tačiau veislių lapų raštai dažnai sėklomis nesikartoja.

9. Ligos ir kenkėjai

  • Retai serga, bet gali būti pažeidžiamos šliužų ar sraigių – vasarą kartais reikės papildomos apsaugos.

Brunera – nepakeičiamas pavėsio gėlyno akcentas, vertinamas už spalvingus lapus, ilgaamžiškumą ir nesudėtingą priežiūrą. Mėgsta humusingą, šiek tiek drėgną dirvą, pusiau pavėsį ar lengvą saulę, nemėgsta sausros ir permirkimo. Kerą kas kelerius metus patartina padalyti.

Budlėjos (Buddleja davidii) genėjimas

Budlėjos (Buddleja davidii) genėjimas yra ypač svarbus, norint turėti vešlų, gražiai žydintį krūmą ir išsaugoti jį žiemai mūsų klimato sąlygomis. Budlėja žydi ant šiemetinių ūglių, tad reguliarus ir drąsus genėjimas būtinas, norint užtikrinti gausų žydėjimą ir kompaktišką augalo formą.


Budlėjos genėjimas – pagrindiniai principai

1. Kada genėti budlėją?

  • PAGRINDINIS genėjimas – anksti pavasarį (kovas–balandis):
    Kai tik praeina stipriausios šalnos, bet dar nesprogę pumpurai (dažniausiai, kai oro temperatūra pakyla aukščiau 0 °C dienomis).
  • Rudeniop galima minimaliai patrumpinti per ilgas, išgulusias šakas, bet nešiurkščiai – svarbiausia šaltajam sezonui palikti augalą kiek aukštesnį, kad šalčiai nepažeistų pagrindo.

2. Kaip genėti pavasarį?

  1. Jei šakos per žiemą apšalusios, nupjaukite jas iki gyvos, žalios dalies.
  2. Sveikas šakas trumpinkite palikdami 20–30 cm nuo pagrindo – būtent ant šių trumpų stiebų išaugs nauji, žydintys ūgliai.
  3. Šakas, augančias į vidų arba susikryžiavusias, pašalinkite – taip pagerės oro cirkuliacija.
  4. Pašalinkite visus silpnus, plonus ar sudžiūvusius ūglius – liks tik stipriausi, vešlūs stiebai.

3. Kaip genėti vyresnius krūmus?

  • Kas 3–4 metus galima atlikti atjauninantį genėjimą: palikti tik 2–3 stipriausius pagrindinius ūglius, kitus pašalinti, kad krūmas nesentų ir neskatėtų.
  • Vyresnius augalus galima nupjauti visiškai iki žemės (paliekant ~10 cm), jei krūmas labai išsikerojęs ir silpnas – per sezoną ataugs nauji stiprūs ūgliai.

4. Žydėjimo skatinimas vasarą

  • Pašalinkite peržydėjusias žiedų šluoteles – tai paskatins kartotinį žydėjimą ir krūmas ilgiau bus dekoratyvus.

Ką reikėtų prisiminti?

  • Drąsus genėjimas = gausus žydėjimas! Budlėja vienas iš tų krūmų, kuris be genėjimo linkęs atrodyti išsikerojęs, žydi silpnai.
  • Negenėti vėlyvą rudenį! Palikite aukštesnius stiebus per žiemą – jie padeda apsaugoti augalo pagrindą ir šaknis.
  • Jauniems ar naujai pasodintiems krūmams pirmus metus galima genėti švelniau – svarbu, kad augalas įsišaknytų.

Budlėja anksti pavasarį stipriai trumpinama iki 20–30 cm nuo žemės, pašalinamos pažeistos, susikryžiavusios, silpnos šakos. Vasara verta šalinti peržydėjusius žiedynus. Tokia priežiūra užtikrina vešlų, gausiai žydintį krūmą.

Budlėjos paruošimo žiemai žingsniai

Budlėja (Buddleja davidii) vadinama „drugelių krūmu“ Lietuvoje dažnai kenčia nuo žiemos šalčių, ypač jauni ar neseniai pasodinti augalai. Tinkamas paruošimas žiemai padės išvengti nušalimo ir krūmas kasmet vėl džiugins gausiais žiedais bei drugelių vizitais vasarą.

Štai pagrindiniai budlėjos paruošimo žiemai žingsniai:


1. Rudens genėjimas

  • Stipriai N E G E N Ė K I T E rudenį!
    Rudens pabaigoje palikite visus šių metų ūglius – jie apsaugo augalo pagrindą nuo šalčio.
    Jei ūgliai ypatingai aukšti ir laužomi vėjo ar sniego, juos galima tik nežymiai patrumpinti (paliekant 20–30 cm virš žemės, bet pagrindinis pjūvis – tik pavasarį).

2. Mulčiavimas – šaknų apsauga

  • Aplink krūmo pagrindą storai (10–20 cm sluoksniu) užberkite sausų lapų, durpių, komposto arba spyglių.
  • Galima apiberti ir žemėmis, ypač pietinėje pusėje, kad saugotų nuo pavasarinės saulės.
  • Mulčias saugo šaknis nuo gilaus įšalo ir šalčio bangų.

3. Antžeminės dalies apsauga

  • Prieš stipresnius šalčius (dažnai lapkričio antroje pusėje arba gruodžio pradžioje):
    • Krūmą apdengti eglišakėmis, agroplėvele ar specialiu sodo audiniu (neperšlampama plėvelė netinka – augalas gali pradėti šusti).
    • Dengti vertėtų ypač ten, kur vėjuota arba kai žiemos be sniego.

4. Vazoniniai augalai

  • Budlėją vazonuose būtina perkelti į vėsų, šviesų, bet neužšąlantį rūsį, garažą ar balkoną (tinka +2…+8 °C temperatūra).
  • Jei žiemoja lauke, vazoną labai storai apvynioti agroplėvele, apiberti substratu ir dangą papildyti.

Papildomi patarimai

  • Nepalikite šaknų plikomis – net ir seni, įsišakniję krūmai gali iššalti lengvoje, permirkstančioje žemėje.
  • Anksti pavasarį nuimkite apsaugas, tačiau su pavasariniu stipriu genėjimu neskubėkite – dalis viršūnių gali būti apšalusios, iš karto jos aiškiai nesimato.

Budlėjos pagrindas rudenį mulčiuojamas, ūgliai patrumpinami tik minimaliai, visas stiprus genėjimas – tik pavasarį. Viršūnė priedengiama eglišakėmis, agroplėvele ar kita kvėpuojančia apsauga. Vazonines budlėjas perkelkite į vėsią, bet neužšąlančią vietą.

Bugienis (Ilex) – tai dekoratyvus, dažniausiai visžalis krūmas

Bugienis (Ilex) – tai dekoratyvus, dažniausiai visžalis krūmas ar medis, žavintis kietais, blizgiais, dantytais lapais bei ryškiais, ilgai išsilaikančiais raudonais arba geltonais uogų kekiais, kurie ypač puošia sodo kompozicijas žiemą. Lietuvoje dažniausiai auginamas visžalis bugienis (Ilex aquifolium), bet šiltose vietose galima bandyti ir kitų rūšių.


Bugienio auginimo ir priežiūros vadovas

1. Vieta

  • Saulėta ar pusiau pavėsis. Kuo daugiau šviesos – tuo tankesni, tamsesni lapai ir gausesnis augimas.
  • Geriau auga apsaugose nuo žiemos vėjų (vėjui atvirose vietose lapai gali pabalti ar nušalti).
  • Tinka pavieniam sodinimui, gyvatvorėms, deriniui su spygliuočiais ar kitais visžaliais.

2. Dirva

  • Derlinga, puri, gerai drenuojama – geriausia šiek tiek rūgšti arba neutrali pH (6–7).
  • Nepakenčia užmirkimo žiemą ir labai šarminių žemių.
  • Sunkioje, molingoje dirvoje verta įmaišyti komposto, smėlio.

3. Sodinimas

  • Geriausia sodinti pavasarį arba rudenį.
  • Į sodinimo duobę pagsipilkite komposto.
  • Sodinant bugienį gyvatvorei – tarp krūmelių palikite 50–80 cm; pavieniui – bent 1,5–2 m nuo kitų didelių augalų.

4. Laistymas

  • Jauniems augalams, kol prigyja – reguliariai palaistyti.
  • Įsitvirtinusiam bugieniui reikia tik per sausras.
  • Nepalikite šaknų šlapiai vėlyvą rudenį ir žiemą.

5. Tręšimas

  • Pavasarį patręškite kompostu ar specialiomis spygliuočių, rododendrų trąšomis.
  • Pertręškite minimaliai – užtenka kartą per metus.

6. Genėjimas

  • Gerai pakenčia formuojamąjį genėjimą – galimą pavasarį ar vasaros viduryje.
  • Pašalinkite silpnus, nudžiuvusius, į vidų augančius ūglius.
  • Norint, kad uogos būtų, palikite dalį žiedinių ūglių (dauguma bugienių dvinamiai – reikia tiek patinų, tiek patelių krūmelių uogoms).

7. Žiemojimas

  • Jauni bugieniai pirmaisiais metais gali būti lengvai pridengiami eglišakėmis ar specialia danga.
  • Svarbiausia – saugoti nuo žiemos saulės ir šalčio derinio (juodi, sidabriniai, pažeisti lapai dažniausiai rodo nušalimą).

8. Kitos pastabos

  • Uogos nuodingos! Nenaudoti maistui, laikyti atokiau nuo vaikų ir naminių gyvūnų.
  • Pavasarį/darbo metu dirbkite su pirštinėmis – lapų dygliukai gali subraižyti odą.

Bugienis mėgsta saulėtą ar pusiau pavėsį, purią, rūgštesnę, gerai drenuojamą žemę; reguliaraus, bet ne gausaus laistymo prireikia tik pirmaisiais metais. Jauni augalai, ypač žiemą, apsaugojami nuo šalčio ir saulės. Gerai pakenčia genėjimą, džiugina amžinai žalia lapija bei ryškiomis uogomis – tik būkite atsargūs dėl nuodingumo!

Calathea (Kalatėja)

Calathea (Kalatėja) – tai įspūdingas kambarinis augalas, išsiskiriantis savo spalvingais, raštuotais, aksominiais lapais. Kalatėjos labai mėgstamos dėl įvairių formų ir jų „miglotos“ išvaizdos, tačiau reikalauja daugiau priežiūros nei dauguma kitų kambario gėlių.

Štai išsamus „Calathea“ auginimo ir priežiūros vadovas:


1. Šviesa

  • Kalatėjos mėgsta šviesią, išsklaidytą šviesą.
  • Tiesioginė saulė gali sudeginti lapus ir išblukinti spalvas.
  • Geriausios vietos – rytinė arba vakarinė palangė, šviesi vieta kambario gilumoje.

2. Temperatūra

  • Ideali temperatūra: 18–24 °C ištisus metus.
  • Netoleruoja staigių temperatūros pokyčių, skersvėjų ir temperatūros žemiau 15 °C.

3. Oro drėgmė

  • Labai mėgsta drėgną orą: bent 50–60 %, idealiai 70–80 %.
  • Dažnai purkškite lapus minkštu, kambario temperatūros vandeniu, ypač šildymo sezono metu.
  • Galima statyti vazoną ant keramzito padėklo su vandeniu (kad šaknys nesiektų vandens).
  • Rekomenduojama auginti šalia oro drėkintuvo.

4. Laistymas

  • Laistykite, kai viršutinis substrato sluoksnis pradžiūsta (pavasarį–vasarą – dažniau, žiemą – mažiau).
  • Dirva visada turėtų būti šiek tiek drėgna, bet nepermirkusi! Nepalikite perteklinio vandens lėkštelėje.
  • Naudokite tik minkštą, filtruotą ar lietaus vandenį – jautri druskų ir kalkių pertekliui!

5. Substratas ir persodinimas

  • Naudokite purų, gerai drenuotą substratą – pvz.: kambarinė žemė su durpėmis, perlitu, šiek tiek smulkintos žievės ar samanų.
  • Persodinama kas 1–2 metus, pavasarį, į šiek tiek didesnį vazoną su geru drenažo sluoksniu.

6. Tręšimas

  • Nuo pavasario iki rudens – kas 2–4 savaites silpnomis, gerai skiesto žaliųjų lapinių augalų trąšomis.
  • Žiemą tręšti nereikia.

7. Lapų priežiūra

  • Lapus reguliariai apžiūrėkite – jei dulkėti, nuvalykite švelniu drėgnu skuduriu arba purkškite vandeniu.

8. Dažniausios problemos

Problema
Priežastis/Simptomas
Ką daryti
Lapų kraštai rudi/džiūsta
Per sausas oras, kietas vanduo
Drėkinti orą, naudoti minkštą vandenį
Lapai gelsta, vysta
Perlaistymas, šaknų puvinys
Sumažinti laistymą, persodinti
Lapai blykšta, blunka raštai
Trūksta šviesos ar trąšų
Perkelti arčiau šviesos, patręšti
Lapai susiraito, dėmėti
Šalčio, skersvėjų ar grybelių pažeidimai
Apsaugoti nuo skersvėjų, purkšti fungicidu jei reikia

9. Kenkėjai

  • Dažniausiai puola voratinklinės erkės (sausame ore), tripsai, amarai.
  • Ankstyvą invaziją galima suvaldyti nuplaunant lapus muilo tirpalu ar naudojant specialius insekticidus.

Calathea – įspūdingas, bet lepus augalas, kuriam būtina pastovi oro drėgmė, šiluma, puri žemė, minkštas vanduo, išsklaidyta šviesa ir saugumas nuo „skersvėjų“. Neperlaistykite ir neleiskite substratui visiškai išdžiūti!
Reguliari, švelni priežiūra leis augalui džiuginti įspūdingais raštais net ilgus metus.