Kiaulpienė — nereiklus daugiametis žolinis augalas. Auga pievose, aikštėse, palei kelius. Paplitusi visur. Šimtmečiais kiaulpienės šaknys buvo vartojamos gydymui. Šaknys iškasamos rudenį arba pavasarį (iki augalui pražystant), nuplaunamos, džiovinamos ore. Jose yra triterpeninių junginių, sterinų, inulino, karotino, vitamino C, B grupės vitaminų, fosforo, geležies, kalcio.
Kiaulpienės šaknų ir žolės antpilas žadina apetitą ir pagerina virškinamojo trakto veiklą, skatina tulžies išsiskyrimą, gydo nemigą, įvairias neurozes. Kiaulpienės preparatų gydomasis veikimas yra refleksinis. Antpilui paruošti nesmulkiai supjaustytų šaknų arbatinis šaukštelis užpilamas stikline vandens, verdama 20 minučių, iškošiama ir geriama po ketvirtadalį stiklinės kartus per dieną 15 20 minučių prieš valgi.
Kiaulpienės lapuose yra karotinoidų ir vitaminų C, 132, P. Naudingos ir jaunų lapų salotos: imama 100 g kiaulpienės lapų, 50 g žalio svogūno, 25 g petražolių, augalinio aliejaus, druskos, acto, pipirų, krapų; kiaulpienės lapai pirma palaikomi 30 minučių šaltame vandenyje. Iš žiedpumpurių ir neišsiskleidusių augalo žiedų gaminama uogienė: surenkama 400 kiaulpienės žiedų, labai kruopščiai išplaunami ir pamerkiami parai. Po to vanduo nupilamas, žiedai dar kartą išplaunami ir sumaišomi su 2 citrinomis, supjaustytomis kartu su žievelėmis. Jeigu nėra citrinų, dedama arbatinis šaukštelis citrinos rūgšties. Mišinys dedamas I 0,5 litro verdančio vandens, verdama 15 minučių.
Gautas nuoviras atšaldomas ir iškošiamas. Pridedama 1 kilogramas cukraus ir verdama, kol uogienės spalva ir tirštumas pasidarys panašūs į medaus. Paruošta uogienė išpilstoma į iš anksto termiškai apdorotus stiklainius. Teigiamų rezultatų gauta vartojant kiaulpienės šaknis nuo egzemos. Tam reikalui po 1 valgomąjį šaukštą smulkiai supjaustyti kiaulpienės ir varnalėšos šaknų užpilama 3 stiklinėmis vandens, palaikoma vieną nakti, verdama ant nedidelės ugnies 7-10 minučių, iškošiama, geriama 3 kartus per dieną po pusę stiklinės 2-3 savaites.
About the author