Category Archive Gėlės

Kamelija (Camellia) – nuostabi visžalė kambarinė ar lauko gėlė

Kamelija (Camellia) – nuostabi visžalė kambarinė ar lauko gėlė, labiausiai žinoma dėl savo įspūdingų, dažnai rožių žiedus primenančių žiedų. Kilmės šalis – Rytų Azija. Populiariausios rūšys: japoninė kamelija (Camellia japonica) ir kininė kamelija (Camellia sinensis – arbatmedis).


Pagrindinės savybės

  • Lapai – ovalūs, standūs, blizgūs, sodriai žali.
  • Žiedai – balti, rausvi, raudoni, kartais “marginti”, pilnaviduriai.
  • Žydi ankstyvą pavasarį, kai dauguma augalų dar tik „nubunda“.

Auginimas ir priežiūra

1. Vieta ir apšvietimas

  • Ryški, bet išsklaidyta šviesa; karštą vasarą – pavėsis nuo tiesioginės vidurdienio saulės.
  • Vengti skersvėjų, staigių temperatūros pokyčių.

2. Temperatūra

  • Optimali: 10–16 °C (ypač žiemą – ramybės metu).
  • Žydėjimo pradžioje temperatūra neturi pakilti aukščiau 18 °C.

3. Laistymas

  • Laistyti reguliariai, kad žemė būtų nuolat šiek tiek drėgna.
  • Vanduo turi būti minkštas (geriau – lietaus ar filtruotas).
  • Niekada nepalikite stovinčio vandens lėkštelėje!

4. Oro drėgmė

  • Mėgsta padidintą oro drėgmę – reikėtų apipurkšti lapus, ypač žiemą šildomose patalpose.

5. Tręšimas

  • Aktyvaus augimo metu (kovo–liepos mėn.) kas 2–3 savaites kompleksinės rūgščios terpei trąšos.
  • Venkite kalcio ir “sunkios” žemės – kamelijai reikia rūgščios terpės (pH 5–6).

6. Dirva ir persodinimas

  • Dirva – rūgšti, gerai praleidžianti vandenį (rododendrų žemė arba universali gėlių su durpėmis ir spygliuočių žievėmis).
  • Persodinti kas 2–3 metus, geriausiai pavasarį – stengiantis nepažeisti šaknų.

7. Žiemojimas

  • Ramybės periodu reikia vėsesnės ir šviesios vietos (pvz., nešildoma lodžija ar kolidorius).
  • Per karštį žiedai gali neišsiskleisti arba nukristi pumpurai.

Dažnos problemos

  • Krentantys pumpurai – per sausas oras ar staigus vietos/padavimo pokytis.
  • Ruduoja lapų kraštai – per daug trąšų, kietas vanduo, per maža drėgmė.
  • Gelsta lapai – per šarminga žemė, laistyta kietu vandeniu arba perlaistyta.

Kamelija – reikalaujanti, tačiau labai dėkinga žydinti gėlė. Pagrindiniai reikalavimai: rūgšti žemė, drėgna – bet ne šlapia – šaknis, reguliarus laistymas minkštu vandeniu ir vėsi žiemojimo vieta.

Karališkos kanos – tropiniai dekoratyviniai augalai

Karališkos kanos – tropiniai, įspūdingo dydžio ir spalvų dekoratyviniai augalai su puošniais lapais ir ryškiais žiedynais. Jos tinka tiek lauko gėlynams, tiek dideliems vazonams ar kubilams terasoje.


1. Vieta ir šviesa

  • Kanos mėgsta daug šviesos ir saulės. Pasirinkite saulėtą vietą, apsaugotą nuo stiprių vėjų.
  • Pusšešėlyje auga, bet mažiau žydi.

2. Dirva

  • Derlinga, puri, humusinga žemė – gali būti sodinimo substratas su kompostu arba gerai perpuvusi mėšlu.
  • Dirva turi būti gerai drenuota, kad šaknys nenušlaptų.

3. Sodinimas

  • Gumbus sodinti po paskutinių šalnų (Lietuvoje dažniausiai gegužės viduryje–pabaigoje).
  • Sodinimo gylis – 7–10 cm, paliekant tarp gumbų 20–40 cm atstumus.
  • Auginant vazonuose: vazonas turi būti gilus (ne mažesnis nei 30–40 cm), apačioje dėti drenažo sluoksnį.

4. Laistymas

  • Vasarą laistykite reguliariai ir gausiai, ypač kai labai karšta.
  • Nepamirškite – kanos mėgsta drėgną gruntą, bet nenori stovinčio vandens.

5. Tręšimas

  • Kanos yra labai reiklios trąšoms – tręškite kas 2–3 savaites mineralinėmis arba organinėmis trąšomis.
  • Tinka trąšos žydintiems augalams.

6. Priežiūra žydėjimo metu

  • Pašalinkite nužydėjusius žiedynus – augalas ilgiau žydės.
  • Sekite, kad lapai neruduoja – jei pradeda geltonuoti, patikrinkite, ar žemė nėra per sausa ar užmirkusi, ar neužpuolė kenkėjai.

7. Žiemojimas

  • Kanos nėra atsparios šalčiui.
  • Rudenį (pirmai šalnai perbraukus) iškaskite gumbus, nuvalykite, išdžiovinkite, laikykite sausai 5–10 °C temperatūroje (pvz., rūsyje), supakuotas į durpes ar pjuvenas.
  • Pavasarį dalinkite peraugusius gumbus.

Papildomi patarimai:

  • Išaugina įspūdingus žalius, bronchinius ar net purpurinius lapus.
  • Puikiai tinka kompanijai šalia tvenkinio – mėgsta drėgnas vietas.
  • Gumbų dalijimas – puikus būdas dauginti.

Kanos žavi egzotiška išvaizda, dideliu atsparumu ir ryškiu žydėjimu. Svarbiausia – šiluma, daug vandens bei trąšų vasaros metu, o žiemą – sausas bei vėsus laikymas.

Kardeliai dažniausiai auginami daržo lysvėse

Nors kardeliai dažniausiai auginami daržo lysvėse, vasarą jie puikiai tinka ir dideliuose vazonuose ar konteineriuose! Tai ypač pravartu, jei neturite darželio ar norite augalus laikyti balkone. Pateikiu išsamų kardelių sodinimo ir priežiūros vadovą vazonams:


1. Vazonas ir substratas

  • Vazonas: rinkitės gilų (bent 30–40 cm gylio!) ir pakankamai platų vazoną, kad svogūnėliai jaustųsi laisvai. Dugne padarykite drenažo skylutes.
  • Drenažas: į vazoną būtinai berkite keramikos šukių, žvyro arba keramzito drenažo sluoksnį (2–5 cm).
  • Žemės mišinys: laisvas, derlingas, humusingas substratas (tinka universali gėlių žemė su smėliu arba kompostu).

2. Svogūnėlių sodinimas

  • Į vieną 30 cm vazoną rekomenduojama sodinti 3–5 svogūnėlius, paliekant tarp jų 8–12 cm tarpus.
  • Kiekvieną svogūnėlį sodinkite smailiuoju galu į viršų.
  • Sodinimo gylis – apie 8–12 cm (nuo svogūnėlio viršūnės iki substrato paviršiaus).

3. Laistymas ir priežiūra

  • Pasodinus pirmiausia neperlaistykite – tik sudrėkinkite žemę.
  • Vėliau reguliariai laistykite, kad gruntas būtų drėgnas, bet be užmirkimo!
  • Vasarą, ypač karštomis dienomis, gali reikėti laistyti dažnai.
  • Svarbu: vazonas negali stovėti lėkštelėje su vandeniu.

4. Saulė ir vieta

  • Kardeliai mėgsta saulėtą, šiltą vietą – balkonas, terasa arba saulėta palangė lauke.
  • Saugokite nuo stiprių vėjų – stiebai gali išgriūti, todėl naudinga prisegti arba paremti.

5. Tręšimas

  • Praėjus 2–3 savaitėms po sudygimo, pradėkite tręšti kompleksinėmis mineralinėmis trąšomis kartą per 2–3 savaites (iki žydėjimo).
  • Rinkitės trąšas be daug azoto, kad neaugtų vien lapija.

6. Žydėjimas, priežiūra ir kasimas

  • Kardeliai žydi ~70–100 dienų po pasodinimo.
  • Nužydėjus nupjaukite žiedyną, bet palikite dalį lapų – taip stiprės svogūnėliai.
  • Rudenį, prieš šalnas, svogūnėlius iškasite, išdžiovinkite, nuvalykite, laikykite sausai vėsiai per žiemą.

Pagrindiniai patarimai trumpai:

  • Gilus vazonas, gera žemė, drenažas.
  • Sodinimas 8–12 cm gylyje.
  • Saulė, reguliarus laistymas, tręšimas.
  • Rudenį – svogūnėlių laikymas sausai.

Kodėl fikuso lapus „Puola“ dėmės? Pokalbis su augalų specialiste Laima

Fikusas – vienas populiariausių ir mėgstamiausių kambarinių augalų, tačiau neretai jo augintojai susiduria su problema – ant lapų atsirandančiomis rudomis dėmėmis. Kas sukelia šią problemą ir kaip padėti savo augalui? Apie tai kalbamės su augalininkystės specialiste Laima iš portalo augalai1.lt.

Sveiki, Laima. Daugelis fikusų augintojų anksčiau ar vėliau pastebi rudas dėmes ant savo augintinių lapų. Kas tai – liga, kenkėjai?

Sveiki. Tai vienas dažniausių klausimų. Svarbu suprasti, kad rudos dėmės pačios savaime nėra liga. Tai – simptomas, signalizuojantis, kad augalo ląstelės tam tikroje vietoje žuvo. Priežasčių, kodėl taip nutinka, yra daugybė, ir jas galima skirstyti į dvi dideles grupes: abiotinius (negyvosios gamtos) ir biotinius (gyvosios gamtos) stresorius. Paprastai kalbant, turime išsiaiškinti, koks aplinkos veiksnys ar gyvas organizmas kelia stresą jūsų fikusui.

Pradėkime nuo pačių pagrindų – laistymo. Kaip jis gali lemti dėmių atsiradimą?

Laistymas yra kertinis dalykas. Klaidas čia daro tiek pradedantieji, tiek patyrę augintojai. Kai drėgmės trūksta, pirmiausia pradeda ruduoti ir džiūti lapų krašteliai, o pats lapas atrodo suglebęs. Tai ženklas, kad augalas kenčia nuo troškulio. Sprendimas – atstatyti drėgmės balansą, tačiau palaipsniui. Geriausia pamerkti vazoną į indą su vandeniu ir leisti substratui prisigerti drėgmės. Perlaistymas yra dar pavojingesnis, nes sukelia šaknų puvinį. Kai šaknys negauna oro ir mirksta vandenyje, jos pradeda pūti. Ant lapų tai pasireiškia tamsiomis, plintančiomis dėmėmis, lapai taip pat gelsta ir krenta. Jei įtariate perlaistymą, nedelsiant nutraukite laistymą, išimkite augalą, apžiūrėkite šaknis, pašalinkite visas pažeistas (rudas ir minkštas) dalis ir persodinkite fikusą į šviežią, laidų substratą.

O kokią įtaką turi apšvietimas ir temperatūra?

Fikusai mėgsta šviesią, bet nuo tiesioginių saulės spindulių apsaugotą vietą. Tiesioginė saulė gali nudeginti lapus. Tokiu atveju atsiranda išblukusios, balkšvos ar šviesiai rudos dėmės tose vietose, kurias pasiekė spinduliai. Geriausia, ką galite padaryti – perkelti augalą į vietą su išsklaidyta šviesa. Fikusai taip pat jautrūs šalčiui ir staigiems temperatūrų pokyčiams bei skersvėjams. Dėl šių veiksnių ant lapų gali atsirasti didelės, netaisyklingos formos pageltusios ar parudavusios zonos. Svarbu užtikrinti stabilią aplinkos temperatūrą ir laikyti augalą atokiau nuo langų ar durų, kur gali susidaryti skersvėjis.

Ar gali būti, kad problema slypi giliau – pačiame substrate?

Taip, substrato būklė yra labai svarbi. Dvi dažnos problemos yra netinkamas pH ir druskų perteklius. Netinkamas dirvožemio pH: Fikusai mėgsta silpnai rūgščią terpę. Jei substratas per daug šarminis, augalas nebegali pasisavinti tokių svarbių elementų kaip geležis ir manganas. Dėl to išsivysto chlorozė – lapai gelsta tarp gyslų. Šią problemą galima spręsti koreguojant pH specialiomis, rūgštinančiomis trąšomis. Mineralinių druskų kaupimasis: Laistant kietu vandeniu ar pertręšiant, substrate kaupiasi druskų perteklius. Tai sukelia vadinamąją „fiziologinę sausrą“ – nors žemė ir drėgna, šaknys nebegali pasisavinti vandens. Norint išspręsti šią problemą, reikia gerai praplauti substratą minkštu, kambario temperatūros vandeniu, leidžiant vandens pertekliui laisvai išbėgti pro drenažo skyles.

Ačiū Jums už išsamius paaiškinimus, Laima. Ką patartumėte pabaigai?

Svarbiausia yra stebėti savo augalą. Dėmės ant lapų – tai jo būdas pasakyti, kad kažkas yra negerai. Neskubėkite griebtis cheminių purškalų. Pirmiausia nuosekliai patikrinkite visus mano išvardintus veiksnius – laistymą, šviesą, temperatūrą ir substratą. Dažniausiai problema slypi būtent priežiūros klaidose, kurias ištaisius jūsų fikusas vėl džiugins sveikais ir gražiais lapais.

Visą Laimos straipsnį galite rasti: Ant fikuso lapų atsirado rudos dėmės, ką daryti?

Dracenos (Dracaena) lapų geltonavimas – dažnas signalas, kad augalui kažko trūksta

Dracenos (Dracaena) lapų geltonavimas – dažnas signalas, kad augalui kažko trūksta arba sąlygos yra netinkamos. Šios problemos dažniausiai susijusios su netinkamu laistymuapšvietimutemperatūramaisto medžiagų trūkumu ar kenkėjais/ligomis.

Paprasta paaiškinimas

  • Lapų geltonavimas dažniausiai reiškia, kad dracena perlaistyta arba per daug išdžiūvusi, gauna per mažai šviesos, arba ją kamuoja kenkėjai/ligos.

Dažniausios priežastys ir sprendimo būdai

Priežastis Požymiai Ką daryti
Perlaistymas Lapai geltonuoja, gali pradėti ruduoti, minkštėja stiebas ar šaknys, atsiranda pelėsis arba nemalonus kvapas Leisti substratui gerai išdžiūti tarp laistymų, užtikrinti drenažą (skylės vazonėlyje), pašalinti supuvusias šaknis, perkelti į sausą žemę.
Per sausas substratas Lapai gelsta ir vysta, augalas praranda tvirtumą Laistyti reguliariai, bet nepersistengti su vandens kiekiu.
Netinkamas apšvietimas Apatiniame stiebe esantys lapai gelsta, ypač jei trūksta šviesos arba per daug tiesioginės saulės Perkelti į šviesią, bet nuo tiesioginės saulės apsaugotą vietą.
Natūralus senėjimas Apatiniai lapai po truputį gelsta ir nukrenta, viršūnė sveika Tai natūralus procesas, nupjaukite gelstančius lapus.
Trąšų trūkumas Lėtėja augimas, lapai šviesėja prieš geltonuodami Pavasarį ir vasarą tręšti pusės stiprumo trąšomis žalioms augalams.
Šalna ar skersvėjis Lapai pajuoduoja, gelsta, vysta Saugoti nuo temperatūros svyravimų, vengti stiprių skersvėjų.
Kenkėjai ar ligos Taškai, lipnumas, dėmės, balta apnaša, lapai deformuojasi Apžiūrėti lapų apačią, purkšti insekticidais ar fungicidais, nuplauti augalą.

Papildomi patarimai

  • Nepilkite vandens į stiebą/rozetę. Laistykite tik į žemę.
  • Šaknų patikra: jei įtariate puvimą – išimkite augalą, apžiūrėkite šaknis, pašalinkite pažeistas vietas.
  • Vengti šalčio: Temperatūra neturi kristi žemiau +16°C.
  • Purškiamas vanduo turėtų būti minkštas: Nechloruotas ir ne kietas.
  • Dracenos lapų geltonavimą dažniausiai sukelia perlaistymas, sausra, prastas apšvietimas, natūralus senėjimas ar kenkėjai.
  • Laistome tik tada, kai substratas bent per pusę išdžiūsta, vazoną laikome šviesioje, bet ne saulėtoje vietoje, tręšiame aktyvaus augimo metu.
  • Greitai sureagavus, dracena greitai atsigauna – natūralų lapų senėjimą ignoruokite, bet jei gelsta viršūnės – ieškokite klaidų priežiūroje.