Category Archive Gėlės

Pagrindinės gėlių rūšys pagal auginimo vietą ir tipą

1. Kambarinės gėlės

Puikiai tinka auginti namų viduje – valo orą, puošia interjerą:

  • Fikusas (Ficus)
  • Sansevjera (Sansevieria)
  • Zamiokulkas (Zamioculcas)
  • Monstera (Monstera)
  • Alavijas (Aloe)
  • Orchidėja (Phalaenopsis, Dendrobium)
  • Begonija (Begonia)
  • Kalanchoe
  • Vėzdūnė/žiedlapis (Spathiphyllum)
  • Dracena (Dracaena)
  • Svogūninės: Amarilis, hiacintas, klivija ir kt.

2. Lauko vienmetės gėlės

Žydi vasarą, sodinamos kasmet, dažnai sėjamos į dirvą ar daiginamos per sodinukus:

  • Petunija (Petunia)
  • Saulėgrąža (Helianthus annuus)
  • Vienmetis gvazdikas (Dianthus chinensis, Šabo gvazdikas)
  • Tagetė (Tagetes – serenčiai)
  • Astro (Callistephus chinensis)
  • Cosmos (Cosmos)
  • Balzaminas (Impatiens)

3. Lauko daugiametės gėlės

Sodinamos vieną kartą, žydi daug metų iš eilės. Žinomesni pavyzdžiai:

  • Bijūnas (Paeonia)
  • Rafinuota rožė (Rosa)
  • Lelija (Lilium)
  • Irisas (vilkdalgis) (Iris)
  • Floksas (Phlox)
  • Astilbė (Astilbe)
  • Ežiuolė (Echinacea)
  • Chrizantema (Chrysanthemum)
  • Daugiametis gvazdikas
  • Levanda (Lavandula)

4. Svogūninės/šakniagumbinės lauko gėlės

  • Tulpė (Tulipa)
  • Narcizas (Narcissus)
  • Hiacintas (Hyacinthus)
  • Jurginas (Dahlia)
  • Gladiolus (Gladiolus)
  • Gumbinė begonija (Begonia tuberhybrida)
  • Frezija (Freesia)
  • Krokas (Crocus)
  • Lelija (Lilium)

5. Lauko viksvuolės ir žolynai

  • Miskantas (Miscanthus)
  • Plukėžolė (Pennisetum)
  • Šluotsmilgė (Calamagrostis)
  • Pampų žolė (Cortaderia selloana)

6. Lauko vyniotiniai, vijokliai

  • Raganė (Clematis)
  • Sausmedis vijoklinis (Lonicera)
  • Lauržiedis (Jasminum)
  • Sausmedis
  • Ipomėja (Ipomoea, ryto šlovė)

Keletas populiariausių gėlės pagal paskirtį

Paskirtis
Rūšys
Kambarinės
Fikusas, orchidėja, zamiokulkas, alavijas, monstera, begonija
Kapų ir gėlynų
Chrizantema, tagėtė, pelargonija, astra, gvazdikėlis
Saulėta vieta
Levanda, šalavijas, rožė, bijūnas, ežiuolė
Pavėsinė vieta
Astilbė, brunerė, bergenija, lelijūnas, fuksija
Vazoninės
Petunija, pelargonija, verbenos, gumbinės begonijos
Daugiametės
Bijūnas, lelija, irisai, floxsas, astilbė
Svogūninės
Tulpė, narcizas, hiacintas, jurginas
Vienmetės
Tagetė, petunija, balzaminas, astras, kosmėja (cosmos)

  • Lauko gėlių rūšių pasirinkimas – didžiulis. Natūrali priežiūra ir vietos parinkimas svarbesni nei veislė.
  • Kambarinės gėlės dažniausiai daugiausiai funkcionalios: puošia, valo orą.
  • Daugiamečiai žiedai – puikus pasirinkimas norint nedaug kasmetinės priežiūros.

Gelsta Rododendrų lapai

Rododendrų (Rhododendron) lapų geltonavimas – viena dažniausių problemų, signalizuojanti apie mitybos trūkumus, dirvos ar aplinkos klaidas. Pateikiu išsamiausią sąrašą galimų priežasčių ir sprendimų.


Pagrindinės rododendrų lapų geltonavimo priežastys ir sprendimo būdai

1. Per didelis dirvos pH (per mažai rūgščios žemės)

  • Rododendrai būtini rūgščiose (pH 4.5–5.5) dirvose!
  • Jei dirva neutralizavosi, tapo šarminė (dėl kalkių, cemento, netinkamos žemės), lapai gelsta, nauja lapija silpna, augimas lėtas.
  • Sprendimas: patręškite specialia rūgštinančia trąša (pvz., amonio sulfatu, sieros milteliais), dirvos paviršių pamulčiuokite rūgščiomis durpėmis ar spyglių mulčiu.

2. Geležies ar mikroelementų trūkumas (chlorozė)

  • Geležies trūkumas rododendruose reiškiasi taip: lapas geltonas, bet gyslos lieka žalios.
  • Dažniausia priežastis – per didelis pH, bet ir prasta dirvos sandara, nepakankamai trąšų, blogas drenažas.
  • Sprendimas: naudoti geležies chelatus (laistyti arba purkšti lapus), atstatyti žemės rūgštingumą.

3. Maisto medžiagų trūkumas (azotas, magnis ir kt.)

  • Nitratų stoka – lapai pirma senstantys pagelsta, dažniausiai apačioje.
  • Sprendimas: tręškite rododendrams skirtomis trąšomis, pavasarį patręškite magnio sulfatu.

4. Netinkamas laistymas

  • Per drėgna arba per sausa žemė – abi sąlygos skatina geltonavimą.
  • Šaknys negali būti baloje, bet ir ilgai be vandens neauga.
  • Sprendimas: užtikrinti nuolatinį, vidutinį drėgnumą, gera dirvos struktūra, mulčiavimas (kad neuždžiūtų).

5. Kiti stresai

  • Pažeistos šaknys (perkėlimo, šalčio ar kenkėjų, ligų).
  • Oro/sniego, vegetacijos pabaigos stresas – šiek tiek pasenusi lapija natūraliai gelsta rudenį, bet jei gelsta visi ar nauji lapai – problema didesnė.

6. Ligos, kenkėjai

  • Šaknų puvinys (dėl užmirkimo), grybinės ligos ar voratinklinės erkės.
  • Sprendimas: jeigu geltonavimas su dėmėmis, neįprastas, yra pažeistų šakų – paieškokite kitų ligos žymių, esant galimybei nufotografuokite specialistui.

Trumpas sprendimų planas:

  1. Patikrinkite dirvos rūgštingumą (su testeriu ar juostelėmis, arba pagal mulčią/žemės tipą).
  2. Pradėkite rūgštinti žemę (durpės, spygliuočių mulčias, trąšos rododendrams).
  3. Tręškite specialiomis rododendrų trąšomis, naudokite geležies chelatą (ypač jei gyslos lieka žalios).
  4. Užtikrinkite reguliarų, bet ne perteklinį laistymą ir gerą drenažą.
  5. Pašalinkite sergančius, labai pažeistus lapus.

Geltonuoja rožių lapai

Geltonuojantys rožių lapai – dažna problema, kurią gali sukelti daugybė veiksnių. Norint nustatyti priežastį ir išspręsti bėdą, reikia įvertinti tiek aplinkos sąlygas, tiek priežiūrą.


Pagrindinės rožių lapų geltonavimo priežastys ir sprendimo būdai

1. Perlaistymas / prastas drenažas

  • Rožės nemėgsta stovinčio vandens!
  • Jei šaknys permirko, lapai gelsta, krinta, kartais net pradeda pūti ir šaknis.
  • Sprendimas: sumažinkite laistymą, pasirūpinkite, kad nuo šaknų gerai nutekėtų vanduo. Drenažas būtinas tiek vazonuose, tiek lauke (ypač sunkiose, molingose dirvose).

2. Maisto medžiagų trūkumas (ypač geležies, magnio, azoto)

  • Geležies trūkumas: Lapai gelsta, bet gyslos lieka žalios (chlorozė).
  • Azoto trūkumas: Gelsta ir senesni (apatiniai) lapai, ypač pavasarį.
  • Magnio trūkumas: Gelstonos dėmės, lieka žalios kraštai ir gyslos.
  • Sprendimas: patręškite rožėms skirtomis trąšomis su mikroelementais. Esant chlorozės požymiams – papildomai naudokite geležies chelatą.

3. Per daug šešėlio / per mažai šviesos

  • Rožės mėgsta daug tiesioginės šviesos.
  • Jei krūmas užtemdytas ar pasodintas šešėlyje – lapų geltonavimas neišvengiamas.
  • Sprendimas: perkelkite į saulėtą vietą arba praretinkite šalia augančius kitus augalus.

4. Pertręšimas arba druskos dirvoje

  • Per dažnai ar per gausiai tręšiant, ypač mineralinėmis trąšomis, lapai gali nudegti, pagelsti, net paruduoti kraštai.
  • Sprendimas: nuplaukite dirvą – kelis kartus gerai palaistykite, sumažinkite trąšų dozes.

5. Ligos

  • Juodoji dėmėtligė (Marsonina): apvalios, tamsios dėmės, lapai gelsta ir byra. Išplinta esant drėgnam orui.
  • Sprendimas: pašalinkite pažeistus lapus, purkškite sisteminiais fungicidais (pagal instrukciją), pavasarį profilaktiškai nugenėkite ir purkškite prevenciškai.

6. Natūralus senėjimas

  • Vasaros pabaigoje ar rudenį seni apatiniai lapai natūraliai gelsta ir byra – jei visa kita tvarkoje, nėra problemos.

7. Kita priežastis – stresoriai

  • Staigus oro, laistymo, vietos pokytis; pažeistos šaknys persodinant.

Trumpas sprendimų planas:

  1. Patikrinkite, ar nėra užmirkimo šaknų zonoje.
  2. Atsargiai patręškite specialiomis rožių trąšomis su mikroelementais.
  3. Pašalinkite sergančius, pažeistus lapus.
  4. Užtikrinkite, kad rožė gauna pakankamai šviesos ir oro.
  5. Stebėkite dėl grybinių ligų – esant reikalui purkškite fungicidu.

Alstromerija (Alstroemeria)

Alstromerija (Alstroemeria) – lietuviškai dažnai vadinama InkaruoteInkų lelijomis arba Peru lelija. Tai ypač spalvinga, ilgaamžė, dekoratyvi daugiametė gėlė, labai vertinama tiek gėlynuose, tiek pjovimui į puokštes. Dėl savo įspūdingų, leliją primenančių žiedų ir ilgo žydėjimo (birželis–spalis) alstromerijos mėgstamos visame pasaulyje.


Alstromerijos – pagrindinė informacija ir priežiūra

1. Išvaizda

  • Turi liaunas, tiesias stiebas (60–120 cm), gale – puokštelės margų, dažnai raštuotų žiedų.
  • Žiedai – rožiniai, balti, geltoni, oranžiniai, purpuriniai, dažnai su „dryželiais“ ar taškeliais, žydi puokštais, stipriai ir ilgai.

2. Vieta

  • Saulėta ar pusiau pavėsis. Kuo daugiau šviesos – tuo daugiau žiedų.
  • Saugoti nuo vėjų – aukšti stiebai gali išgulti, verta prisirišti.

3. Dirva

  • Puri, derlinga, gerai drenuojama žemė.
  • Netinka užmirkstančios, sunkios molingos vietos.
  • Rekomenduojama prieš sodinimą pagerinti kompostu, šiek tiek smėlio.

4. Sodinimas

  • Dažniausiai sodinant dalijama kero šakniastiebiais (pavasarį), rečiau auginama iš sėklų.
  • Sodinama 7–10 cm gylyje, 30–40 cm atstumu.
  • Po sodinimo gerai palaistyti.

5. Laistymas ir tręšimas

  • Mėgsta reguliarų, bet saikingą laistymą, ypač augimo ir žydėjimo metu.
  • Perlaistymas – dažniausia šaknų puvinio priežastis.
  • Tręškite pavasarį ir ankstyvą vasarą subalansuotomis daugiamečių gėlių trąšomis (ypač fosforo, kalio).

6. Priežiūra

  • Nužydėjusius žiedus nupjaukite – tai paskatins tolesnį žydėjimą.
  • Aukštus stiebus, jei reikia, pariškite.
  • Rudenį, nudžiūvus lapams, stiebus nupjaukite žemai.

7. Žiemojimas

  • Dauguma veislių žiemoja lauke, jei žemė neužmirksta ir nėra labai šaltų žiemų.
  • Pirmaisiais metais, ypač po sodinimo – verta pamulčiuoti lapais ar durpėmis.
  • Rudenį pridengti storesniu mulčiu + eglišakiais, ypač nepatyrus labai žiemai ir jei pasodinta šalis, kur dažnai stukteli -20 °C.

8. Dauginimas

  • Geriausia dauginti dalijant kerą pavasarį ar rudenį.
  • Galima auginti iš sėklų (dažnai reikalinga stratifikacija), tačiau šis būdas lėtesnis.

9. Pjovimas puokštėms

  • Alstromerijos puokštėje gali išsilaikyti iki 2 savaičių!
  • Pjaukite anksti ryte, kai tik išsiskleidžia pirmi žiedai.

10. Dažniausios problemos

  • Perlaistymas (šaknų puvinys), labai retos ligos, kartais amarai, tripsai.
  • Vengti nuolatinio užmirkimo ir šalčio be priedengimo.

Alstromerija – ilgaamžė, spalvinga, leliją primenanti daugiametė, žemę mėgsta lengvą, purią ir drėgną, sodinama gėlynuose ar vazonuose, žydi visą vasarą. Tinka puokštėms, puikiai žiemoja po mulčiu, retai serga.

Gerberos – ryškios ir nuotaikingos gėlės

Gerberos – ryškios ir nuotaikingos gėlės, kilusios iš Pietų Afrikos, dažnai vadinamos „saulės šypsenomis“. Jas galima auginti tiek kambaryje kaip vazoninį augalą, tiek lauke vazonuose šiltesniu metų laiku, o vasarą – kai kur net gėlynuose. Ypač populiarios dėl įspūdingų didelių žiedų ir spalvų įvairovės: nuo balto iki raudono, oranžinio, rožinio, geltono ir kt.


1. Vieta ir šviesa

  • Labai mėgsta šviesą – geriausiai jaučiasi ant rytinės, vakarinės arba net pietinės palangės.
  • Jei vasarą laikote lauke, rinkitės vietą be vidurdienio saulės (kur neperkaista).
  • Tiesioginėje kaitrioje saulėje dalis veislių gali nudeginti lapus.

2. Temperatūra

  • Idealiai 18–22 °C.
  • Žiemą laikyti vėsiau nei +16 °C, bet ne žemiau +12 °C – padeda užtikrinti natūralų poilsio periodą.
  • Saugoti nuo skersvėjų ir didelių temperatūros svyravimų.

3. Laistymas

  • Vidutinis, bet reguliarus.
  • Substratas neturi išdžiūti visas, bet taip pat neturi būti šlapias ar permirkęs – gerberos jautrios šaknų puviniui!
  • Vasarą ir žydėjimo metu laistyti dažniau, žiemą – minimaliai.
  • Laistyti aplink augalą, ne ant lapų ar į centrinę skrotelę.
  • Naudoti minkštą, nešaltą vandenį.

4. Dirva ir persodinimas

  • Lengva, humusinga, itin puri, gerai drenuojama žemė (universalus substratas su trupučiu perlito ar smėlio).
  • Persodinti kas 1–2 metus, tik pavasarį.

5. Tręšimas

  • Augimo ir žydėjimo laikotarpiu (kovo–rugsėjo mėn.) tręšti kas 2–3 savaites trąšomis žydintiems augalams (kaip trūksta mikroelementų – padidėja lapų „baltumai“).
  • Po žydėjimo trąšų mažinti, ramybės metu netręšti.

6. Poilsio periodas

  • Gerberos rudens–žiemos mėnesiais“ turi turėti šviesią, bet vėsesnę vietą, minimalų laistymą.
  • Poilsio periodas (gruodis–vasaris) būtinas gausiam žydėjimui.

7. Dažniausios bėdos

  • Lapai džiūsta, gelsvėja – perlaistymas ar šaknų puvinys, kietas arba šaltas vanduo.
  • Nežydi – per mažai šviesos arba per daug azoto trąšų.
  • Lapų baltos dėmės – trūksta mikroelementų arba per šaltas substratas.
  • Pradeda pūti kaklelis – per žemai pasodintas ar užlietas augalas.

8. Dauginimas

  • Gerberas profesionaliai dažniausiai daugina kero dalijimu arba iš sėklų (sėklų dygimas – 10–20 dienų, sėti sausį–vasarį).
  • Sodinant kero dalį, būtinai kiekvienas gabalėlis privalo turėti šakneles ir bent 1–2 gyvus lapus.

Daug šviesos, vidutinis laistymas, pavasarį–vasarą tręšti, žiemos metu vėsinti ir laistyti minimaliai. Svarbu – laistyti tik žemę aplink kerelį, stebėti, kad neperšlaptų ir neperdžiūtų!