Category Archive Gėlės

Agapantas (Agapanthus) – daugiametis, labai puošnus žolinis augalas

Lelijinių (Liliaceae) šeimos, daugiametis, labai puošnus žolinis augalas su ilgais, odiškais lapais ir mėsingomis, storomis šaknimis. Žydi antroje vasaros pusėje šviesiai mėlynais piltuvėlio pavidalo žiedais, sutelktais į skėtelius.

Veisiamas sėklomis ir dalijant kerą. Kadangi sėklos sudygsta tik po 4-5 savaičių, todėl agapantą daug patogiau veisti dalijant seną kerą. Be to, agapantas, išauginame iš sėklų, žydi tik 5-6 metais, o dalijant kerą. Keras dalijamas rudenį, agapantui peržydėjus.

Žiemą agapantas laikomas šaltame (1-8 laipsnių temperatūros), sausame kambaryje ir retkarčiais palaistomas. Balandžio pabaigoje statomas į šiltesnę, šviesią ir saulėtą vietą (laikomas tamsoje visai nežydi). agapantą reikia gausiai laistyti.

Agapantas persodinamas, kai vazone visa žemė esti apipinta šaknimis. Sodinamas į negilius, bet plačius vazonus. Žemių mišinys paruošiamas iš 1 dalies velėninės, 1 dalies mėšlinės žemės ir smėlio. Augimo metu agapantas kas dvi savaites tręšiamas karvių mėšlo (1 daliai mėšlo srutų imama 5 dalys vandens) arba paukščių išmatų (1 daliai išmatų 10 dalių vandens) srutomis. Gerai patręštas agapantas išaugina nuo 20 iki 200 žiedų ir 1 metro ilgio žiedstiebį.

Akacija (Acacia) – visad žaliuojantis medelis

Vasarą agapantą galima laikyti balkone, verandoje, terasoje arba lauke, įkasus su vazonu gazone. Kambariuose dažniausiai auginamas A. umbellatus L. Hérit., kilęs iš Pietų Afrikos.

Nuodingosios kambarinės gėlės. Kokių vertėtų pasisaugoti?

Gražiažiedė kinrožė (Kiniškoji rožė) – Hibiscus

Dedešvinių (Malvaceae) šeimos. Dažniausiai kambariuose auginama iš Pietų Kinijos kilusi gražiažiedė kinrožė – H. rosa sinensis L.- gražiais, piltuvėlio pavidalo, dažnai pilnaviduriais žiedais ir blizgančiais, dantytais lapais krūmelis. Žydi rudeni ryškiai raudonais, gelsvai baltais ir rožiniais žiedais.

Kinrožė persodinama pavasarį į trąšių žemių mišinį iš 2 dalių velėninės, 1 dalies lapinės, 1 dalies mėšlinės žemės, 1 dalies smėlio ir trupučio į miltelius sutrintų paukščių išmatų. Persodintą kinrožę reikia apgenėti, patrumpinant šakutes virš trečio pumpuro. Apgenėjus išauga nauji ūgiai, kurių viršūnėje susidaro žiedai.

Azalija (Azalea) – visad žaliuojantis krūmelis

Vasarą kinrožę reikia laikyti gryname ore, gausiai laistyti ir purkšti, žiemą – saikingiau laistyti ir laikyti vėsiame kambaryje. Veisiama viršūniniais ūgiais, kurie pjaunami liepos-rugpjūčio mėnesiais ir sodinami į drėgną smėlį kambariniame inspektėlyje. Įsišakniję ūgiai sodinami į trąšią žemę ir, kol prigyja, laikomi pavėsyje.

Kad išaugtų gražesnis krūmelis, paaugusiam jaunam augalui reikia nugnybti viršūnę. Gražiažiedę kinrožę dažnai puola žalieji amarai in tripsas. Kovojama purkščiant žibalo emulsija ir anabazino arba nikotino sulfatais.

Kambarinių augalų persodinimas: svarbiausios taisyklės

Chrizantema (Skaistažiedė) (Chrysanthemum)

Graižažiedinių (Compositae) šeimos. Chrizantemos kilusios iš Indijos, Kinijos ir Japonijos, ypač vertinamos dėl puikių žiedų. Iš kambarinių chrizantemų daugiausiai žinoma indijinė – Ch. indicum L., kurių tarpe esti stambiažiedžių ir smulkiažiedžių.

Ketvirtame šimtmetyje japonų sodininkai išaugino naujų chrizantemų hibridų, kurie 18 šimtmečio pabaigoje buvo atgabenti į Europą (Prancūziją). Chrizantemos žydi įvairių formų ir spalvų žiedais nuo rugpjūčio iki sausio mėnesio. Veisiamos ūgliais, kurie pjaunami chrizantemoms peržydėjus – vasario-kovo mėnesiais.

Ūgliai pjaunami nuo atžalų, išaugusių iš žemės (nupjaunamos pačios viršūnėlės su 3-4 visiškai išsivysčiusiais lapais), ir sodinami į smėlį po stiklu. 12-15 laipsnių temperatūroje ūgliai įsišaknija per 18-20 dienų. Įsišakniję ūgiai sodinami į žemių mišinį iš 2 dalių velėninės, 1 dalies mėšlinės žemės ir atitinkamo kiekio smėlio 7-8 centimetrų skersmens vazonėliuose. Jaunos chrizantemos laikomos ant lango. Joms užaugus iki 15-20 centimetrų aukščio, nugenimos viršūnėlės, paliekant 3-4 akutes, kad geriau šakotųsi.

Gegužės mėnesio pabaigoje arba birželio mėnesio pradžioje jaunos chrizantemos išnešamos į lauką, sodinamos darže į lysvę be vazonų arba, persodintos į didesnius vazonus, įkasamos į žemę. Stambiažiedžių veislių chrizantemos genimos, reguliariai šalin lapų pažastyse išaugusius ūglius (panašiai, kaip pomidorams), ir pradedamos tręšti 1-2 kartus per savaitę palaistant amonio salietros tirpalu (1 litrui vandens 1 gramas salietros). Liepos mėnesio pabaigoje galima patręšti superfosfatu ir kalio druska (1 litrui vandens – 1 gramas amonio salietros, 1,5 gramo kalio druskos ir 2 gramai superfosfato).

Chrizantemos laikomos ne aukštesnėje kaip 12-14 laipsnių temperatūroje, šviesiame ir gerai vėdinamame kambaryje. Dažniausiai pasitaikantieji chrizantemų kenkėjai yra amarai, voratinklinė erkutė, kopūstinuko vikšrai ir nematodės. Kovojama purkščiant augalus nikotino arba anabazino sulfatais ir dulkinant DDT milteliais.

Kovojant su nematodėmis, žemių mišinys augalus persodinant perpilamas verdančiu vandeniu, o vegetatyvinės orinės chrizantemos dalys įkišamos kelioms sekundėms į karštą (45 laipsnių temperatūros) vandenį. Žinoma, ūgleliai ir lapai apmiršta, bet po 5-10 dienų vėl pradeda augti. Iš ligų chrizantemoms pavojingiausios yra rūdys, miltligė ir lapų dėmėtumas. Kovojama purkščiant 1 procento Burgundijos skysčiu arba 0,4-0,5 procento skalbiamosios sodos tirpalu ir dulkinant sieros bei DDT milteliais.

Raktažolė (Primulė) – Primula

Peržydėjusių chrizantemų laikymas. Peržydėjusios chrizantemos laikomos kaip motininė medžiaga veisimui. Tokių chrizantemų stiebai nupjaunami (paliekant 5-6 centimetrus virš šaknies kaklelio), jos sunešamos į vėsią patalpą ir, 1-2 kartus per savaitę palaistant, laikomos iki gruodžio mėnesio. Gruodžio mėnesį persodinamos į didesnius vazonus (į anksčiau nurodytą žemių mišinį) ir statomos ant palangės 5-6 laipsnių temperatūros kambaryje.

Sausio mėnesį temperatūra keliama iki 8-10 laipsnių, chrizantemos pradedamos normaliai laistyti. Vasario-kovo mėnesiais, išaugusias iš žemės chrizantemų atžalas galima panaudoti veisimui ūgliais arba jas praretinti-palikti pačias vešliausias (2-3) ir auginti panašiai kaip išaugintas iš ūglių. Tokiu būdu išaugintos chrizantemos nėra tokios gražios, kaip išaugintos iš ūglių.

Šaltinis: kambarinės gėlės

Kambarinių augalų priežiūros darbai

Rišimas

Norint išauginti gražų, neiškrypusį augalą, reikia jį formuoti pririšant prie medinės lazdelės. Augalai rišami prie 50-80 centimetrų ilgio (lazdelės ilgis priklauso nuo augalo aukščio) ir 1 centimetro storio, apvalių lazdelių plaušais arba kitokia minkšta, estetinio vaizdo negadinančia medžiaga. Augalai, turintieji vieną stiebą, ištiesinami ir pririšami prie lazdelės keliose vietose. Tvarkant krūminį augalą, pirmiausia prie lazdelės pririšamas pagrindinis stiebas, o kiti pritraukiami tik tiek, kad negadintų augalo išvaizdos. Pririšant negalima suspausti augalo lapų, kurie nuo to nyksta.

Plovimas

Nešvarūs augalai ne tik gadina kambario vaizdą, bet ir patys nyksta. Ant nešvarių augalų veisiasi amarai, voratinklinė erkutė, skydamariai ir kiti kenkėjai. Tokius augalus labiau puola ir ligos.

Todėl augalus, ypač visad žaliuojančius (fygamedžius filodendrus, palmes), reikia sistemingai kas 3-4 savaites plauti. Augalo lapai plaunami iš viršaus ir iš apačios. Plauti galima gumine kempine, minkštu šepetėliu ir paprastu skudurėliu. Patariama naudoti drungną lietaus vandenį, kurį keletą kartų reikia pakeisti.

Labai nešvarius augalus reikia plauti 3 procentų žalio jo muilo tirpalu ir po kelių valandų nupurkšti švariu vandeniu. Švariai turi būti laikomi ne tik augalai, bet ir vazonai, kuriuos taip pat reikia nuplauti šiltu vandeniu ir gerai nutrinti šepečiu. Vazono paviršiuje atsiradusias samanas. reikia pašalinti ir žemę supurenti mediniu smaigeliu. Pašalinami taip pat nubyrėję žiedai, pageltę lapai ir sausos šakutės.

Augalus, ypač mėgstančius gryną orą (feniksą, chameropsą, agavą), vasarą patariama išnešti į balkoną, verandą, sodą arba gėlyną. Kad staigi oro permaina ir karšti saulės spinduliai nepakenktų augalams, vazonus reikia įleisti į žemę, o jų viršų pridengti samanomis, durpėmis arba medžių pjuvenomis. Rugsėjo mėnesio pradžioje augalai vėl atnešami į kambarius.

Laistymas ir purškimas

Augalams vienodai kenkia vandens perteklius ir neteklius. Augalus laistyti reikia priklausomai nuo jų prigimties, išsivystymo ir nuo sąlygų, kuriose jie auga. Vasarą augalams reikia vandens daugiau, žiemą – mažiau. Tik ką persodinti, ligų pažeisti ir ramybės laikotarpyje augalai laistomi saikingiau.

Kaktusai, alijošiai, azalijos ir kiti augalai su sultingais ir odiškais lapais mažiau sunaudoja vandens, negu gausiai žydintieji su dideliais lapais. Svogūniniai augalai geriau pakenčia vandens trūkumą, negu perteklių. Tuo tarpu paparčiai perdžiovinti sunyksta.

Kada augalus reikia laistyti, priklauso nuo žemės sausumo. Sausa žemė būna susmegusi, netrupa, o drėgna trupa ir esti puri. Be to, pakėlus vazoną su augalu, iš jo svorio galima spręsti, ar reikia lieti. Sunkus vazonas reiškia, kad drėgmės yra pakankamai, lengvas,- kad drėgmės trūksta. Barškinant pirštais į indo šoną, skardus ir aiškus skambesys rodo, kad augalą lieti reikia, o duslus,- kad nereikia. Augalams laistyti tinka minkštas be kalkių ir druskų vanduo (lietaus, upės, tvenkinio). Vanduo turi būti švarus ir 2-3 laipsniais šiltesnis už kambario temperatūrą. Krano chloruotas vanduo augalams kenkia.

Augalą paliejus, iš vazono į lėkštę išbėgusį vandenį reikia išpilti. Vandenį lėkštėje galima palikti tik tiems augalams, kurie ypač mėgsta drėgmę – paparčiams, feniksams, kai kurioms raktažolėms. Vasarą geriau augalus laistyti vakare, o žiemą – rytą. Jeigu vasarą augalo augimo metu žemė vazonuose išdžiūsta labai greit, laistyti reikia du kartus – rytą ir vakare. Žiemą augalai laistomi rečiau 2-3 kartus per savaitę. Žinoma, tai priklauso nuo kambario temperatūros ir augalo savybių. Nereikia perlieti augalų, ypač žiemos metu.

Augalai laistomi tiek, kad vazone sudrėktų visa žemė. Dažnai augalai ne tik laistomi, bet ir purkščiami. Purkštimas sudrėkina aplinkos orą ir karščių metu sumažina vandens garavimą. Augimo metu augalai purkščiami rytą ir vakare. Purkščiama pulverizatorium arba rankiniu švirkštu. Nepatariama purkšti augalų su storais plaukuotais lapais (gloksinijų ir kt.), nes tokių augalų lapai nuo purkštimo pradeda nykti.

Šviesos, oro ir temperatūros reguliavimas

Ne visi kambariniai dekoratyviniai augalai vienodai reaguoja į tiesioginę saulės šviesą. Gerai jaučiasi saulés šviesoje kaktusai ir kiti sukulentai. Saulės šviesos labai reikia margalapėms gėlėms jų spalvų ryškumui susidaryti. Tačiau daugumas ūksminių, žolinių, su gležnais lapais augalų (paparčiai ir kt.) pavasarį ir vasarą nuo tiesioginių saulės spindulių apdega.

Saulės šviesą kambariniams dekoratyviniams augalams reikia reguliuoti ypač intensyvaus jų augimo metu. Blogai saulės šviesą pernešančius augalus patariama užpavėsinti. Tam tikslui vasarą dienos metu langai uždengiami vidutinio tankumo užuolaida. Rudenį ir žiemą augalų užpavėsinti nereikia. Jei kambaryje yra vienas langas ir šviesa krinta tik iš vienos pusės, mėgstančius šviesą augalus laikas nuo lai-ko reikia pasukti į jos pusę. Nevienodai kambariniai augalai reaguoja ir į kambario temperatūrą. Vieniems reikia aukštos temperatūros (16-18 laipsnių), kitiems žemesnės (8-14 laipsnių).

Nepatariama statyti augalų prie krosnies ar radiatoriaus. Tokiose vietose aplinkos oras esti sausas ir labai nepalankus augalams: greit išdžiūsta vazonuose žemė ir pradeda nykti augalo šaknys bei lapai. Temperatūros svyravimai taip pat neigiamai veikia į augalo augimą. Todėl augalus reikia pastatyti tokioje vietoje, kur temperatūra visą laiką maždaug vienoda.

Augalams kenkia tabako dūmai ir įvairus virtuvės garai, todėl kambarį, kuriame yra augalų, reikia dažnai vėdinti atidarius langelį arba visą langą. Augalai nemėgsta skersvėjo, todėl vėdinimo metu patariama nuo lango juos perkelti į kitą vietą.

Žiemė (Vinca) – daugelyje regionų auginamas kaip vienmetis.

Šis atogrąžų augalas daugelyje regionų paprastai auginamas kaip vienmetis. Tai nėra pats naujausias ar ryškiausias augalas sodininkystėje, tačiau dėl pastarųjų veislių verta jį apžiūrėti atidžiau. Sodininkai labai stengiasi, kad šis augalas suteiktų naujų spalvų ryškiomis gėlėmis, kurias lengva pradėti nuo sėklos.

Žiemė lapai yra tamsiai žali ir odiški, o žiedai nuo rožinės iki alyvinės spalvos. Jie greitai auga ir gali pasiekti 15–45 cm aukštį. Žiemė yra nuodinga šunims, katėms ir žmonėms.

Žiemė geriausiai auga saulėje, bet gali toleruoti ir dalinį pavėsį. Tačiau jei pavėsis per didelis, augalams gali būti ankšta.

Žiemė geriausiai auga gerai nusausintoje dirvoje. Norėdami pagerinti drenažą sunkioje dirvoje, įpilkite komposto arba smėlio. Jūs taip pat galite auginti Žiemė pakeltose lysvėse ar konteineriuose, naudodami gerai nusausinantį vazonų mišinį.

Viena dažna klaida, kurią žmonės daro augindami Žiemė , yra per dažnas laistymas. Geriausias būdas laistyti šį augalą yra palaukti, kol viršutinis dirvožemio colis išdžius, ir tada laistyti saikingai. Jei jūsų sode nuolat lyja, žiemą laistyti visai nereikia, nes jis gerai auga sausoje dirvoje.

Šis augalas geriausiai auga karštu ir drėgnu oru. Pasodinus per anksti vėsų pavasarį, jis blogai derės. Rudenį orams atvėsus, augalas pradės nykti.

Norint užtikrinti optimalų augalų augimą, svarbu naudoti trąšas. Tai galima padaryti į lysvę įpylus komposto arba sodinant naudojant lėtai veikiančias trąšas. Vazonuose auginamus augalus reikia šerti dažniau, nes nutekėjus vandeniui iš dirvos išplaunamos maisto medžiagos.

Norėdami padauginti šį augalą, ankstyvą rudenį imkite auginius, o žiemą įšaknydinkite juos vandenyje. Įsišaknijusius auginius galima sodinti į žemę žiemos pabaigoje, o iš jų bus auginami daigyno augalai, kurie gali būti pasodinti kitą pavasarį.

Norėdami užsiauginti Žiemė iš sėklų, pradėkite jas lauke likus 12–16 savaičių iki vidutinių paskutinių šalnų. Sėklas uždenkite šviesai atsparia medžiaga ir, jei reikia, naudokite papildomą šilumą, kad palaikytumėte 20 laipsnių Celsijaus temperatūrą. Kai daigai išdygs, prieš sodindami į sodą, savaitę ar 10 dienų juos grūdinkite.

Kad paskatintumėte Žiemė žydėjimą, pasirūpinkite, kad augalas gautų pakankamai saulės šviesos ir kad dirva būtų gerai nusausinta.

Ligos ir kenkėjai gali būti problema Žiemė , kai yra mažiau oro ir daugiau drėgmės. Šias problemas gali sukelti grybai, kurie gali paveikti lapus, šaknis ir stiebus. Norėdami išspręsti šią problemą, retinkite augalus ir pašalinkite pažeistus lapus. Taip pat galima naudoti fungicidą.

Jei jūsų Žiemė lapai yra geltoni ir sausi, tikėtina, kad augalas gauna per daug vandens. Norėdami patikrinti, įkiškite pirštą į dirvą. Jei dirva permirkusi, pageltę ir vytantys lapai yra per daug drėgmės požymis ir gali būti lengvai pašalinami.