Category Archive Gėlės

Cimbidis (lot. Cymbidium) – viena populiariausių ir ilgaamžiškiausių orchidėjų rūšių, ypač vertinama dėl ilgai išliekančių, didelių ir spalvingų žiedų. Skirtingai nei dauguma kitų kambaryje auginamų orchidėjų (pvz., falenopsiai), cimbidžiai yra daug atsparesni vėsioms temperatūroms ir natūraliai auga Himalajų, Kinijos, Japonijos bei Australijos vėsioje aplinkoje.

• Žiedai: Dideli, dažnai kvapnūs, įvairių spalvų – balti, geltoni, rožiniai, žalsvi, raudoni, rudi. Vienoje žiedyno šakoje gali būti nuo 10 iki 30 žiedų.
• Lapai: Ilgi, siauri, standūs – visžaliai.
• Aukštis: 40–100 cm (kai kurių hibridų iki 1,2 m).
• Žydėjimo laikas: Dauguma cimbidžių žydi žiemą ar anksti pavasarį.
• Žiedynai: Labai ilgaamžiai – vazoje tvirtai išsilaiko iki mėnesio.

Detalus auginimas

Žydėjimo skatinimas

• Norint, kad cimbidis žydėtų, jam būtinas vėsus ruduo – idealiu atveju vazoną pernešti į lodžiją, šiltnamį ar kitą vietą, kur naktimis temperatūra krenta iki +8–10°C, bet nebūna šalnų.
• Rudens dienos šviesa ir temperatūros svyravimai (diena šilčiau, naktį vėsiau) paskatina žiedynkočių formavimąsi.
• Dažnas nežydėjimo priežastis: per šilta žiema ar ruduo, prasta šviesa ir maistingų medžiagų stygius.

Dauginimas

• Paprasčiausias – kerų dalijimu po žydėjimo, kai persodinama.
• Kiekvienas naujas padalytas kerelis turi turėti bent 3–5 “svogūnėlius” ir išaugintus lapus.

Dažniausios problemos

• Cimbidis – ilgaamžė, vėsiam orui atspari orchidėja su dideliais, įspūdingais žiedynais.
• Svarbiausia žydėjimui – daug šviesos ir vėsus ruduo.
• Laistyti ir tręšti saugiai, persodinti kas kelerius metus, substratas orchidėjinis.
• Ši orchidėja ideali norintiems klasikinio, žiedu išsiskiriančio augalo net ir ne šiltnamyje.

Palemonas (lot. Polemonium) – tai žolinių daugiamečių augalų gentis. Visgi liaudyje ir tarp sodininkų Lietuvoje paplitęs būtent palemono pavadinimas, dažniausiai kalbama apie žydrąją kopūstgalvę (Polemonium caeruleum), kuri vertinama dėl savo švelnių žiedų ir nereiklumo.

Trumpai paprastai

• Žydėjimas: Birželis–liepa.
• Žiedai: Mėlyni, violetiniai ar balti, varpelio arba žvaigždėlapių formos, susitelkę į viršūnines kekes.
• Aukštis: 40–80 cm (kai kurios veislės iki 120 cm).
• Lapai: Plunksniški, lapeliai smulkūs, šviesiai žali.

Detalesnis aprašymas ir auginimas

Priežiūra

• Laistymas: Reguliarus, ypač sausros metu, tačiau neperliejamas.
• Tręšimas: Pavasarį naudoti kompostą arba gėlių trąšas kartą per sezoną.
• Apkarpymas: Nukirpus peržydėjusias žiedų kekes galima paskatinti antrą žydėjimą rudenį.
• Kero atjauninimas: Kas 3–5 metus galima po žydėjimo kerą padalyti ir atnaujinti vietą.

Dauginimas

• Kerų dalijimu: Paprasčiausias būdas, padalinti rudenį arba anksti pavasarį.
• Sėklomis: Sėti rudenį arba anksti pavasarį tiesiai į dirvą. Sėklos gana lengvai sudygsta.
• Savaime dažnai pasisėja.

Ligos ir kenkėjai

• Atsparus daugeliui ligų, tačiau šlapią ir užmirkusią žemę gali pulti šaknų puvinys.
• Kartais pažeidžia amarai.

Panaudojimas gėlynuose

• Tinka natūralistiniuose želdynuose, mišriuose gėlynuose, šlapiose pievose, tvenkinių pakraščiuose.
• Derinamas su snapučiais, viendienėmis, irisais, alūnėmis, astilbėmis.
• Tinka skynimui – žiedynai vazoje išsilaiko iki savaitės.
• Palemonas – ilgaamžis, žemaūgis, pavasario–vasaros žiedas, vertinamas dėl dekoratyvumo, šalčio ir sausros atsparumo, lengvos priežiūros.
• Tinka tiek pradedančiajam sodininkui, tiek natūraliam gėlynui.
• Svarbiausia – neužmirkusi nupurenta žemė ir periodinis atjauninimas kas keletą metų.

Paprastoji raktažolė (Primula vulgaris) – viena pirmųjų pavasarį pražystančių daugiametė gėlė, dažnai randama ir laukinėse pievose, ir namų gėlynuose. Vertinama dėl ryškių žiedų, atsparumo šalčiui ir lengvos priežiūros.

• Rūšis: Primula vulgaris (paprastoji raktažolė)
• Aukštis: 10–20 cm
• Žiedai: Šviesiai geltoni (rečiau balti, rausvi ar rožiniai), be stiebelio arba ant labai trumpo stiebo, 2–3 cm dydžio.
• Žydėjimas: Balandis–gegužė (kartais užsitęsia iki birželio, ypač vėsiais metais).
• Lapai: Prie žemės prisiglaudę, raukšlėti, pailgai elipsiški, ilgai išlieka žali.

Augimo sąlygos

• Dirva: Priemolio, humusinga, puri, drėgna, bet neužmirkstanti.
• Vieta: Dalinis pavėsis arba saulėta, bet ne sausra.
• Dera po medžiais, krūmais, šiaurinėje arba rytinėje pusėje.
• Atspari žiemos šalčiui, nereikia dengti.

Dauginimas

Priežiūra

• Raktažolės nereiklios, bet atsidėkoja už trąšią ir purią žemę.
• Nepamėgsta sausros, todėl ypač po žydėjimo karštomis vasaromis laistyti.
• Po žydėjimo – pašalinti nužydėjusius žiedus, palikti lapus maisto medžiagų kaupimui šaknims.
• Kas 3–5 m. rekomenduojama persodinti ar padalinti, kad neatželtų, būtų stiprios ir gausiai žydėtų.
• Rudenį mulčiuokite kompostu ar lapais.

Dažnos ligos ir kenkėjai

Dekoratyvinis panaudojimas

• Augalas ankstyvam gėlynui: dėmės ryškesnio žalumo ir žiedų kai viskas dar tik bunda.
• Kaip paaukštinimai rock garden (alpinariumuose), takų, medžių ar krūmų pašonėje.
• Derina su snieguolėmis, krokasais, plaukučiais, scylėmis.
• Paprastoji raktažolė – žemaūgė, pavasarį žydinti daugiametė, puikiai tinka natūraliam gėlynui, nereikli, žiemoja be pridengimo.
• Dauginama kerų dalijimu arba sėklomis, mėgsta purią ir drėgną, bet neužmirkstančią žemę.
• Vešli, atspari, savo žavesiu grąžina pavasario laukimo džiaugsmą.

Pelargonija (Pelargonium) – itin populiari kambarinė arba lauko gėlė, dažnai vadinama „pelargonija“, „geranija“ (nors tikrosios Geranium genties rūšys yra kitokios). Vertinama dėl savo ilgai trunkančio žydėjimo, spalvingų žiedų ir lengvos priežiūros.

• Kilmė: Pietų Afrika.
• Aukštis: Priklauso nuo rūšies – nuo 20 cm (kabančios/pusiau svyrančios veislės) iki 1 m (standartinės krūminės).
• Žiedai: Įvairių formų ir spalvų (balti, raudoni, rožiniai, violetiniai, dvispalviai). Daugybė įvairių veislių ir hibridų.
• Lapai: Kvapnūs, įvairių formų, kartais dėmėti arba susiskaidę.
• Žydėjimo laikas: Nuo pavasario iki vėlyvo rudens; geroje vietoje gali žydėti beveik ištisus metus.

Pagrindinės pelargonijų rūšys ir veislės

Augimo sąlygos ir priežiūra

• Šviesa: Mėgsta daug šviesos, bet karštą vasarą gali prireikti šešėliavimo.
• Temperatūra: Ideali – 18–24°C. Žiemą laikyti šviesiai, vėsiau (12–16°C), netoli lango.
• Dirva: Mėgsta lengvą, laidžią dirvą, tinkamą gėlių substratą arba specialų pelargonijoms.
• Laistymas: Laistoma, kai pradžiūva viršutinis žemės sluoksnis. Vengti vandens pertekliaus – šaknys pūva nuo užmirkimo.
• Tręšimas: Pavasarį–rudenį tręšti kas 2–3 savaites skystomis žydinčioms gėlėms skirtomis trąšomis.
• Apkarpymas: Skatina krūmijimąsi, žydėjimą; pašalinti nužydėjusias žiedų kekes reguliariai.

Žiemojimas

• Lauke augančios pelargonijos įnešamos į patalpą prieš pirmąsias šalnas.
• Geriausia laikyti šviesioje, vėsioje (10–15°C), sausokoje vietoje su minimaliu laistymu.
• Jei patalpa tamsi/šilta, augalas ištįsta, susilpnėja, gali nebesukrauti žiedų.

Dauginimas

• Auginiais: Populiariausias būdas (išsamiau žr. ankstesnį atsakymą).
• Sėklomis: Dažniausiai auginama naujas veisles ar hibridus.
• Kerų dalijimu: Rečiau.

Dažniausi kenkėjai ir ligos

Panaudojimas ir dekoratyvumas

• Balkonų, terasų, palangių ir gėlynų akcentas.
• Kvepiančios lapų rūšys naudojamos ir natūraliam kambarinių erdvių aromatizavimui.
• Svyrančios veislės – idealiai tinka kabančioms dėžutėms ir balkonams.
• Lengva keisti kompozicijas, nes pelargonijos lengvai įsišaknija.
• Pelargonija – ilgaamžė, spalvinga, nereikli gėlė, idealiai tinkanti tiek lauko, tiek kambario sąlygoms.
• Tinkamai prižiūrint: gausiai žydi, ilgai gyvena, o dauginimas labai lengvas.
• Mėgsta šviesą, saikingą laistymą, periodinį tręšimą ir apkarpymą.

Peržydėjęs amarilis reikalauja specifinės priežiūros, kad užtikrintumėte kitų metų žydėjimą ir svogūno ilgaamžiškumą.

Ką daryti su peržydėjusiu amariliu?

1. Žiedstiebio pašalinimas

• Kai visi žiedai nuvysta, nupjaukite žiedstiebį pačioje svogūno viršūnėje (~2–3 cm nuo lemputės), stengdamiesi nepažeisti lapų.
• Lapų NEKIRPKITE! Jie gamina maisto medžiagas per fotosintezę ir kaupia jas svogūne, o tai svarbu kitų metų žydėjimui.

2. Tolimesnė priežiūra (aktyvus lapų auginimo laikotarpis)

• Laikykite šviesioje vietoje (rytų ar pietų palangė), šilta (18–24°C).
• Laistykite vidutiniškai: žemė turi būti šiek tiek drėgna, bet ne šlapia. Trąšomis žydintiems augalams tręšti kas 2–3 savaites.
• Šiame etape svarbiausia – kuo daugiau natūralios šviesos ir sveiki, stiprūs lapai!

3. Poilsio laikotarpio paruošimas

• Po ~4–5 mėnesių (vasaros pabaigoje arba kai lapai pradeda gelsti natūraliai), palaipsniui sumažinkite laistymą.
• Kai lapai visiškai nudžiūsta, nupjaukite juos ir nuneškite svogūną su vazone į vėsią tamsią vietą (10–15°C) – rūsį arba tamsų kambarį – 2–3 mėn.
• Svarbu – poilsio metu nelaistyti ar laistyti minimaliai, tik kad svogūnas nesudžiūtų.

4. Žydėjimui paruošimas kitais metais

• Po 2–3 mėn. ramybės periodo, pradėkite laistyti, perkelkite į šviesą, persodinkite į šviežią žemę, jei reikia.
• Netrukus pasirodys žiedstiebis – ciklas kartojasi.

Dažniausios klaidos

• Neužtikrinamas ramybės/vėsos laikotarpis – svogūnas gali išsekti arba visai nežydėti.
• Anksti nupjaunami lapai – svogūnas nepasipildo atsargomis, žiedai kitais metais bus silpni arba išvis nesusiformuos.
• Perlaistymas po žydėjimo – dažna svogūnų pūvimo priežastis.
• Per stipri saulė vasarą – lapai gali nudegti, tačiau visiškame šešėlyje auga silpnai.
• Nuskinkite žiedstiebį, bet lapus palikite sveikus iki natūralaus džiūvimo.
• Laikykite šviesioje, tręškite, laistykite – padėsite svogūnui kaupti medžiagas kitiems metams.
• Vasaros–rudenio pabaigoje sumažinkite laistymą ir paruoškite svogūną poilsio laikotarpiui tamsiai, vėsiai.
• Po poilsio svogūną pažadinkite šviesa ir laistymu – žydėjimui!