Author Archive Genutė

Žaidimų stalai – puiki galimybė paįvairinti laisvalaikį

Įrenginėjant biurą, vaikų kambarį ar kitą laisvą erdvę namuose, labai svarbu pagalvoti ir apie pramogas. Viena geriausių idėjų – žaidimų stalai, kurie gali padėti naudingai užimti laisvą laiką. Jie lavina reakciją, greitį, komandinį darbą ir yra kur kas palankesni jūsų sveikatai nei įvairūs kompiuteriniai žaidimai. Be to, tai leidžia atitrūkti nuo darbo, pasikrauti energijos, skatina geras emocijas. Kokie žaidimų stalai populiariausi?

Stalo tenisas

Jei jus domina žaidimų stalai, skatinantys kuo judresnę veiklą, rinkitės stalo tenisą. Vienas svarbiausių šio žaidimo elementų – technika. Čia svarbu žinoti, kaip taisyklingai paduoti kamuoliuką, nes gera pradžia gali smarkiai lemti tolimesnę žaidimo eigą. Turite atkreipti dėmesį į riešo padėtį, kamuoliuko pasimetėjimą, sąlyčio su rakete tašką bei kamuoliuko kritimo į stalą vietą. Nors iš pradžių tokia technika gali pasirodyti sudėtinga, įgudus rankai, žaidėjai kamuoliukus paduoda ir atmušinėja vis efektyviau, kokybiškiau.
Tokio pobūdžio žaidimų stalai reikalauja didesnės erdvės, nes jie užima pakankamai daug vietos. Tačiau didžiausias šio žaidimo pliusas – ne tik reakcijos gerinimas. Tai naudinga akių judesių koordinacijai, žaidžiant stalo tenisą tobulinami refleksai. Be to, žaidžiant stalo tenisą, didinamas smegenų aktyvumas.

Stalo futbolas

Šis žaidimas be galo populiarus baruose, naktiniuose klubuose, biuruose ir kitose įstaigose ar viešose erdvėse. Taip yra todėl, kad tokie žaidimų stalai skatina komandinį darbą, juos gali žaisti daugiau nei du asmenys. Ši laisvalaikio forma sulaukė ganėtinai didelio susidomėjimo, galima pastebėti, kad stalo futbolą žaidžia įvairaus amžiaus žmonės, todėl tai gali tapti be galo naudinga pramoga ir jūsų namuose.
Sveikatos specialistai pabrėžia, kad dirbant protinį darbą ir nuolat sėdint prie kompiuterio, būtinos trumpos pertraukėlės, kurių metu atliekama mankšta. Kadangi daugelis darbuotojų nėra išsiugdę įpročio mankštintis, tam padeda tokie žaidimų stalai kaip stalo futbolas.
Jei neturite pakankamai erdvės, kurią galėtumėte skirti milžiniškam stalui, kuris reikalingas šiam žaidimui, galite įsigyti mini stalo futbolą. Jis bus be galo patogus ir kompaktiškas, stalo futbolą galės žaisti ir jūsų vaikai.
remtasi šaltiniu: https://lt.wikipedia.org/wiki/Stalo_%C5%BEaidimas

Pirmasis tinklalapio įrašas!

Sveikiname pasirinkus WordPress. Tai pirmasis jūsų tinklalapio įrašas, galite jį redaguoti arba ištrinti.

Tiek tarptautiniai, tiek ir pagrindiniai vidaus keliai ne visada yra trumpiausias kelias tarp atskirų vietovių

Yra tarptautinių kelių, einančių Lenkijos teritorija iš vienos šalies į kitą. Jie žymimi žalios spalvos lentelėmis su balta raide E ir baltais skaitmenimis. Be to, yra vadinamieji pagrindiniai vidaus keliai, jungiantys vaivadijų miestus, nusitęsiantys iki valstybinės sienos bei kertantys stambius miestus ir dažnai lankomas vietoves. Tie keliai žymimi raudonomis lentelėmis su baltais dviženkliais skaitmenimis.

Tiek tarptautiniai, tiek ir pagrindiniai vidaus keliai ne visada yra trumpiausias kelias tarp atskirų vietovių. Tačiau jie patogiausi, nes pasižymi gera danga, sklandžiais vingiais ir yra gerai aprūpinti kelio ženklais. Būtent šiuose keliuose paprastai būna daug žemai ir aukštai įtaisytų kelio rodyklių, kurios išdėstytos taip, kad jų nepastebėti negalima nei dieną, nei naktį. Tarptautiniuose ir pagrindiniuose vidaus keliuose nesunku pasiekti 70-75 km/h greitį, tačiau nedera viršyti 85 km/h. Toks greitis nepavojingas netgi lyjant. Žinoma, šios galimybės sumažėja rūke, pūgoje arba lijundroje, bet tai priklauso jau ne tuo kelio kokybės, o nuo oro sąlygų. Žiemą nuo šitų kelių sniegas valomas pirmiausia.

Kelių žemėlapiuose kiti keliai su patobulinta danga paprastai žymimi dvigubomis geltonomis linijomis. Kartais kokybe jie atitinka tarp-tautinius arba pagrindinius vidaus kelius, bet paprastai yra siauresni. labiau vingiuoti ir mažiau turi kelio rodyklių, nurodančių vairuotojams (jeigu tie laiku ir tiksliai perskaito) riboti greitį (ypač naktį) ir sukaupti dėmesį, kad nepasiklystų.

Čia būtina pasakyti sunkvežimių vairuotojams, kad yra kelių su leidžiamu eismu automobiliams, kurių ašies apkrova didesnė kaip 8 t, t. y., kai vienos ašies apkrova siekia iki 10 t ir sudvejintų ašių — iki 16 t. Tokie keliai žymimi kelio numerio ženklu (ant stulpų ir kelio rodyklėse) su apvadu iš juodų ir baltų kvadratėlių.

Orientuotis vairuotojams taip pat padeda kilometriniai stulpai. Iš trijų juose nurodytų skaitmeny pirmasis reiškia atstumą nuo stulpo iki artimiausios gyvenvietės, vidurinis — kilometrų skaičių nuo šio kelio pradžios, trečiasis — atstumą nuo tos gyvenvietės, kurią vairuotojas ką tik pravažiavo.

Kilometriniai stulpai statomi dešinėje kelio pusėje, nuo Varšuvos valstybinės sienos link. Vadinasi, važiuojant Varšuvos link, jie bus kairėje kelio pusėje.

Tarp kilometrinių stulpų yra piketiniai stulpai, žymintys šimtus metrų tarp kilometrinių stulpų.

Šiuolaikiniai šimtą metrų žymintys stulpai statomi netoli važiuojamosios dalies krašto. Jie padengti šviesą atspindinčios medžiagos juostomis: raudonos arba geltonos spalvos — dešinėje kelio pusėje ir, atitinkamai, geltonos arba baltos spalvos — kairėje kelio pusėje. Šie stulpai ypač padeda važiuojant naktį, nes tuomet dešinioji kelio pusė yra nusėta raudonais taškeliais, o kairioji — baltais. Tais taškeliais nužymėtos linijos papildomai įspėja vairuotojus apie posūkius ir parodo apskritimo dydį. Be to, skaitmenys, nurodyti šimtametriniuose stulpuose, padeda lengvai nustatyti tikrąjį automobilio greitį, nes vairuotojas gali įjungti chronometrą, pravažiuodamas ir tokį, ne tik kilometrinį, stulpą.

Visiškai nesunku stebėti kilometrinius stulpus ir kelio rodykles dieną. Tai tarsi išblaško vairuotoją, važiuojantį nuobodžiu keliu ir įgalina laikytis numatyto maršruto.

PIRMIEJI VISUREIGIAI IR JŲ ATSIRADIMO ISTORIJA

AUTOMOBILIO PADANGA — TAI PATVARI GUMOS IR AUDINIO KONSTRUKCIJA

Vip automobilių bruožai

Yra ir kitų pirmųjų vip automobilių bruožų. Greitis — dvidešimt kilometrų per valandą. Aukštas, kaip laidotuvių vežimas, tenfas baldakimas. Pavaros grandininės. Kėbulo armatūra varinė. Kriaušės formos signalas aflieka tais laikais madingą motyvq. Blyškūs žibinfai — tikriausiai acetileniniai, o ne elektriniai. Apie duslintuvo vožtuvq reikia farti keletą lodži4. Duslintuvas sulėfina pa­naudofq variklio duj4 išmetimą į atmosferą ir šifaip sumažina išmetimo friukš­mq. Užfat dalj galingumo variklis sunaudoja jveikti duslintuvo pasipriešini­mui dujoms. šiuolaikiniams galingiems varikliams tokios „Išlaidos” neturėt4 didesnės reikšmės, tačiau „Antilopės” laikų varikliai ir taip buvo silpni. Greitam jsibėgėjimui reikėjo didesnio galingumo, todėl šoferis atidarydavo vožtuvą, ir dujos, aplenkdamos duslintuvą, laisvai, su trenksmu išsiverždavo j atmosferą.

Antilopė – vip automobilis

Nėra abejonės, kad „Anfilopė”—  vip automobilis, pagaminfas apytikriai 1902-1905 mefais. Variklis yra priekyje: tai patvirtina ir radiatorius, ir „fono” kėbulas (kurio užpakalyje jtaisyti variklj nejmanoma), ir daug kitų dalykų.

Bet štai „Loren-Ditrich” („Lorraine-Diefrich”) markė kelia rimtų abejonių. Kozlevičius, prie radiatoriaus pritvirfinęs varinj šios markės ženklelj, pastebi­mai sfengėsi sumažinfi savo automobilio amži4. Prancūzų firma „Loren-Di­trich” automobilius padėjo gaminti fik 1910 metais. šio periodo mašinos buvo ilgesnės, sū durelėmis iš šon4 ir negalėjo būti laikomos muziejiniais eksponatais; jas galėjai matyti gatvė’se, kaip kad dabar pirmos laidos „Mosk­vičių” arba „Pobedą”. Mašina sena, bef j muziejų jai dar anksti.

Mūsų aprašymą labiausiai panaši 1905 metų laidos italų automobilio „FIAT” (Fabbrica ltaliana Aufomobili Torino) fotografija. Didelės klaidos nebus, jeigu fuo mes ir apsiribosime.

Deja, „Antilopės” atkūrimas pasirodė perdaug brangus ir ilgas darbas. Teko filmuoti ją maždaug afifinkantj trečiojo dešimfmečio automobilj. Gali­mas daiktas, skirfumą pastebėjo tik nedaugelis žiūrov4. O tikroji „Antilopė”, žinoma, būfq buvusi jdomesnė.

Didžiojo Sibiro kelio pabėgiais

„Jums aš dėkingas už daugelj naujų ir visų maloniausi4 jspūdži4, už žinias, kurių negali duoti knygos, už fai, kad aš ištisus mėnesius galėjau mėgaufis visiška laisve, pamiršęs ne tik svarbius savo reikalus, nef save pafj, atsidūręs naujose šalyse ir mažai man žinomose vietose, tarp pačių jvairiausių fipų žmoni4, kuriuos aš geriau supratau, nes mačiau iš arti…”— sako prancūzų rašyfojas O. Mirbo (Ostave Mirbeau) knygos „Kelionė automobiliu” (1907 m.) jžangoje, kreipdamasis j konstruktorių tos mašinos, kuria keliavo Prancūzijos, Vokietijos ir Belgijos keliais ir kuri, anof jo, „visuomeniniame gyvenime ne tik padarė perversmą, bet dar didesnj padarys”.

Kaprizingas, friuk’šmingas ir nepatogus automobilis traukė žmones fuo, kad jis galėjo greitai (tų laik4 supratimu), laisvai, savarankiškai judėti, teik­dannas naują žmoni4 bendravimo galimybę.

Automobilis sužavėjo rašyfoją Mirbo, savo žvilgsnius j jj nukreipė geo­grafai, sportininkai, žurnalisfai, nuotykių mėgėjai.

Žmogaus – kompiuterio sąsaja I dalis

Pirma programa, kas ja sukūrė, kada?

JAV, 1963. Ivan Sutherland sukuria pirmą grafinę programą Sketchpad  ir grafinę vartotojo sąsają.

Žmogaus – kompiuterio sąsaja, ką nagrinėja ši sritis?

ŽKS yra mokslas apie dviejų sudėtingų sistemų – kompiuterinės sistemos ir jos naudotojo – santykius. ŽKS siekia suvokti naudotoją ir kompiuterinę sistemą, kad palengvintų jų sąveiką. Dėmesio centre yra žmogus (naudotojas). ŽKS siekia suvokti, kaip veikia naudotojas, jo atliekamas užduotis ir kompiuterinės sistemos struktūrizavimo būdus, užtikrinančius patogų užduočių atlikimą.

Esme kuriant IS, kur nereikia naudoti spalvų, kiek spalvų turi būti?

Regėjimo  centre  akis  geriausiai  skiria  raudoną  ir  geltoną  spalvas,  o  mėlynai  yra mažiausiai  jautri.  Todėl  maži  mėlyni  objektai  gali  pasimesti  ekrane,  ypač,  jei  tai  yra melsva spalva. Vadinasi, reiktų vengti mėlynos spalvos tekstų ir linijų. Labiausiai akis yra jautri raudonos spalvos atspalviams, o mėlynos spalvos atspalviams – mažiausiai. Priešingos spalvos neturėtų būti kartu, nes tai vargintų akis,  ypač raudonos ir mėlynos bei geltonos ir violetinės spalvų deriniai Todėl  projektuojant  sistemas,  skirtas vyresniems  naudotojams,  spalvų  kontrastas  turi  būti  didesnis  nei  jauniems  žmonėms. Per  mažai  spalvų  yra  geriau  nei  per  daug. Vaikams skirtos  programos  turi  būti spalvingesnės nei suaugusiems, nes spalvos skatina vaikų vaizduotę. Spalvų nauda (dėmesio atkreipimas, informacijos grupavimas) yra pametama, kai spalvų yra per daug. Skirtingų spalvų kiekis negali viršyti šešių (4-5 spalvos lange ir 7 spalvos sistemoje). Kuo didesnis kontrastas, tuo lengviau perskaityti tekstą. Lengviausia skaityti nespalvotą tekstą, nes balta ir juoda sukuria didžiausią kontrastą.

Klausa, kam naudojama, kur naudojama

Garsas yra gera priemonė sutelkti naudotojo dėmesį, nes žmonės greičiau reaguoja į garsą nei į vaizdo signalą. Garsai gali sukelti naudotojui apmaudą ir susierzinimą. Projektuojant žmogaus ir kompiuterio sistemas garso signalai turi būti naudojami, kai reikalinga greita naudotojo reakcija.

Lietimas

Lietimas yra ypač svarbus žmonėms su regos sutrikimais. Naudingas jis triukšmingoje aplinkoje,  kai  reikalingas  papildomas  būdas  sutelkti  dėmesį.  Lietimas  yra  svarbus,  projektuojant,  pavyzdžiui,  klaviatūras.

Dėmėsis, kiek darbu galima atlikti

kad vienu metu žmogus gali sutelkti  dėmesį  vieninteliam  dalykui  arba  sąmoningai  apdoroti  tik  vieną  signalą.  Jei lygiagrečiai  yra  valdoma  keletą  procesų,  tuomet  kiti  yra  pasąmonėje.  Kitaip  tariant, dėmesio  centras  yra  vienas.  Jei  žmogus  intensyviai  apdoroja  kokį  nors  svarbų  ir intensyvų  informacijos  srautą,  jis  nepastebi  šalia  esančių  kitų  srautų,  net  jei  jie  yra priimamai to paties jutiminio organo. Neįmanoma  pakeisti  vidinio  žmogaus  funkcionavimo  mechanizmo,  tačiau  galima  jį išnaudoti.

Jei projektuojant sistemą paaiškėja, kad tam tikrai užduočiai atlikti reikalingas šiek tiek daugiau nei įprastas sistemos reakcijos laikas, reikia išlaikyti naudotojo dėmesio centrą, užmaskuojant  erzinantį  sistemos  delsimą.

Sąsajos turi būti taip projektuojamos, kad vienu metu naudotojo dėmesys būtų sutelktas vienam dalykui. Jei naudotojas yra verčiamas daryti daugelį veiksmų lygiagrečiai, vis vien jis juos atlieka nuosekliai, o blaškymasis tik didina klaidų tikimybę. Daugumoje šiuolaikinių sistemų naudotojas yra priverstas vienu metu sekti  du  dalykus, būtent  sistemos  būseną  ir  savo  užduotį.  Sąsaja turi  palengvinti  atlikti  naudotojo užduotį.  Jei  sistemos  savybės  verčia  nukreipti  dėmesį  nuo  užduoties  prie  sistemos savybių, užduotis jau negali būti atlikta automatiškai. Tai sukelia naudotojo nuovargį ir erzina jį.

Kolegos rašė apie personas