Author Archive Genutė

Skintų gėlių priežiūra – sunkus dalykas

Tulpės, kardeliai, lelijos, kalijos, vilkdalgiai skinami, kai jų pumpurai vos pradeda skleistis. Išsiskleidę skinami ciklamenai, skaistažiedės, jurginai kai kurios gėlės — frezijos, ratiliai, gvazdikai, pakalnutės — ilgiausiai laikosi nuskintos pusiau išsiskleidusios.

Gėles patariama skinti ankstyvą rytą, iš vakaro gausiai palaisčius. Tada jos daugiausia sukaupusios drėgmės. Tačiau atlikti bandymai parodė, kad maisto medžiagų ryte gėlėse yra nedaug (naktį jų atsargos eikvojamos). Todėl geriau skinti gėles, ilgai išbuvusias šviesoje ir sukaupusias daug maisto medžiagų ir drėgmės, t. y. 18-20 val.

Prieš merkdami gėles į vazą, turime po vandenin aštriu peiliu atnaujinti žiedkočio pjūvį. Pjaunama įstrižai, kad būtų didesnis siurbimo paviršius. Skaistažiedžių, alyvų, flioksų, rožių žiedkočius būtina įpjauti arba suminkštinti plaktuku. Po to gėlės porai valandų ar net vienai nakčiai pamerkiamos į šaltą vandenį taip, kad būtų apsemtas visas žiedkotis iki žiedo ir tik rytą merkiamos į vazą. Lapai nuo žiedkočio, tie, kurie vandenyje, nuskabomi.

Gėlių siena Vilniuje ir ne tik tais

Skintos raktažolės ir žilės pirmiausia merkiamos į šiltą vandenį (35° C). Žiedai pridengiami marle. Paparčio šakelė, ortenzijos ir aguonos ilgiau nenuvys, jeigu jų žiedkočius prieš merkiant truputį (10-15 sek.) pakaitinsime virš liepsnos, kol apanglės galai, arba 3 sek. įmerksime +40° C vandeni. Tuomet išsiskiriančios sultys neužkimš pjūvio ir vanduo lengvai pateks į vandens indus.

Vazoje ilgiau nepakeitus vandens, pradeda vystytis puvimo bakterijos. Nuo jų vanduo įgauna nemalonų kvapą, bakterijos užkemša augalo vandens indus. Vanduo vazoje keičiamas kasdien, 1-2 cm patrumpinamas žiedkotis ir retkarčiais gėlės panardinamos vandenį (kaip rašyta aukščiau). Kad vanduo vazose negestų, į jį įberiama keletas kristaliukų kalio permanganato arba įmetamas gabalėlis medžio anglies. Tai antiseptinės medžiagos, užkertančios kelią puvimo bakterijoms vystytis.

Skintos tulpės išsilaikys dvigubai ilgiau, jeigu jas pamerksime ne į vandenį, o į 8% gliukozės tirpalą. Begonijų ir paparčių lapus (jais puošiamos kompozicijos) patartina nakčiai pamerkti j sūdytą vandenį (šaukštas druskos 2 l šalto vandens). Taip pat patartina kai kurias skintas gėles merkti, litrą vandens įpylus 1 g boro rūgšties ir 0,1 g aspirino arba įlašinus keletą lašų amoniako.

Vairuotojas privalo mokėti greitai daryti atitinkamas išvadas iš kontrolinių prietaisų parodymų

Sukaupęs tam tikrą patirtį, vairuotojas gali, neatitraukdamas akių nuo kelio, žvilgsniu aprėpti visą prietaisų panelę.

Naktį visi, prietaisai yra apšviečiami lemputėmis, kurių šviesa kartais erzina vairuotojo akis. Tuo atveju šviesos intensyvumą dera sureguliuoti specialiu jungikliu, įjungiančiu varžą į prietaisų apšvietimo lempučių grandinę.

Vairuotojas privalo mokėti greitai daryti atitinkamas išvadas iš kontrolinių prietaisų parodymų. Pavyzdžiui, manometro rodyklė rodo nulinį arba jam artimą slėgį. Dėmesio — pavojus! Nedelsiant reikia išjungti variklio uždegimą, perjungti pavarų perjungimo svirtį į neutralią padėtį ir, lėtai stabdant automobilį, važiuoti į tinkamą stovėti vietą dešinėje kelio pusėje.

Jeigu tuo metu automobilis važiavo greitai, tai iš įsibėgėjimo nesunku privažiuoti prie patogiausios stovėjimui vietos. Būtina pasirinkti ją patogią, nes žemas slėgis rodo, kad yra rimtas gedimas, kuriam pašalinti reikės ilgesnio laiko.

Kokią išvadą daro vairuotojas, matydamas, kad alyvos slėgio rodyklė labai svyruoja, net pasiekia nulį? Matyt, variklio tepimo sistemoje nėra alyvos. Tikriausiai trūko vienas iš vamzdžių, tiekiančių alyvą į filtrą. Tuo lengva įsitikinti stovėjimo vietoje, apžiūrėjus kelio paviršių po automobiliu. Pastebėtos riebalų dėmės rodo, jog spėjimas buvo teisingas.

Automobilių supirkimas Vilniuje

Vairuotojas, apžvelgęs prietaisų parodymus, mato, kad termometras rodo aukštą aušinimo skysčio temperatūrą, o ampermetro rodyklė — nedideli akumuliatorių baterijos iškrovimą. Kas gi atsitinka? Užsikimšo radiatorius? Tačiau kodėl ampermetro parodymai neatitinka normos?

Vairuotojas turi palyginti du požymius — aukštą temperatūrą bei akumuliatorių baterijos iškrovimą — ir pagalvoti, kas gi atsitiko. Matyt, nutrūko ventiliatoriaus dirželis, sukantis vandens siurblį ir generatorių. Radus tinkamą stovėjimui vietą, sustojama ir uždedamas naujas dirželis, kurį visada reikia turėti atsargai.

Gedimui atsitikus naktį ir gyvenvietėje, sustojimui pasirenkama vieta prie žibinto. Automobilis turi būti gerai apšviestas ir .matomas kitiems vairuotojams. žibinto šviesos reikia ir remontui.

Atstumas nuo priekyje važiuojančio automobilio

Pasistengsime atsakyti į klausimą, kokiu atstumu turime važiuoti nuo priekyje važiuojančio automobilio, viena, kad neužimtume per daug vietos važiuojamojoje dalyje, o kita, kad visada ir bet kokiomis sąlygomis galėtume, esant reikalui, sustabdyti savo automobilį.

Tinkamam atstumui nuo priekyje važiuojančio automobilio nustatyti, vadovaujamasi tam tikrais nuostatais. Vairuotojas turi būti įsitikinęs, kad jo automobilio stabdžių efektyvumas yra ne blogesnis, negu priekyje važiuojančiojo. Jis turi būti tikras ir tuo, kad priekinio automobilio „stop” signalas užsidega tiksliai stabdymo momentu. Be to, įsitikina, kad jo automobilis ir priekyje važiuojantis turi vienodą padangų ir kelio paviršiaus sukibimo koeficientą.

Šiuo atveju abiejų automobilių stabdymo sąlygos artimos ir jų stabdymo kelias, važiuojant tuo pačiu greičiu, turi būti vienodas.

Rygos naujausi keliai skirti superkamiems automobiliams

Pravažiavus ženklą su miesto pavadinimu „Ryga” patraukia dėmesį naujos, prieš kelerius metus pradėtos tiesti ir jau baigtos magistralės, nauji viadukai, tiltai per Dauguvą. Taigi eismo sąlygos tikrai gerinamos, stengiamasi, kad kiekvienas automobilis nuvažiuotų iki tikslo ne tik saugiai, bet ir greitai, ekonomiškai.

Kiekvienas atvažiuojantis iš Lietuvos į Latviją netrukus pastebi, kad čia daug įvairesni greitį ribojantys ženklai. Iš Rygos plačiomis užmiesčio magistralėmis Jūrmalos, Daugpilio, Pskovo link leidžiama važiuoti net 100 km/h greičiu, užtat mieste greitis daug kur apribotas iki 40 km/h, ypač ten, kur remontuojama gatvė ar pastatas, kur gatvės siauros ir labiau tiktų viduramžių karietoms, o ne ilgais „Ikarais” važinėti.

Mūsų laikais kelyje ar gatvėje nebeužtenka valstybinio autoinspektoriaus su dryžuota lazdele. Fiksuoti automobilių greičiui, stebėti jų srautams reikalinga technika. Kiekviename respublikos rajone rasime jau mums įprastus „Žibintus” greičiui matuoti, nemaža gerų tarybinių bei užsieninių prietaisų, tokių kaip „Barjeras”, „Speedgun”, todėl Latvijos autoinspektoriams lengviau dirbti. Kita vertus, ši technika įpratina vairuotojus paklusti eismo taisyklėms ir ten, kur nėra eismo tvarkdarių. Drausmina ir du malūnsparniai, kuriais naudojasi Latvijos autoinspekcija.

Pasak supirkėjų kurie superka automobilius vilnius savaime suprantama, daugiausia dėmesio Latvijos eismo organizatoriai skiria Rygai. Šiame beveik milijoniniame mieste yra apie 130 šviesoforais reguliuojamų sankryžų, 11 požeminių perėjų. Pastarojo penkmečio avarijų statistika byloja, kad mažėja Rygos gatvėse žuvusių pėsčiųjų skaičius (kiekvienais metais 3–4% mažiau). Bene didžiausias šių poslinkių „kaltininkas” gerai organizuotas eismas. Pastaruoju metu ypač aktualu darosi tvarkyti eismą racionaliai, kad spūsties valandomis gatvių prieš sankryžas neužkimštų lūkuriuojančių automobilių virtinės.

Rygoje pagrindinėse Lenino ir Suvorovo gatvėse jau daug metų eismas valdomas „žaliosios bangos” principu, apie rekomenduojamą važiavimo greitį informuoja specialūs tablo. Mieste numatoma įrengti automatizuotą eismo valdymo sistemą ASU-DD (Alma-Atoje išbandytos sistemos ,Miestas” modifikacija). Šią sistemą sudarys centrinis valdymo punktas su elektronine skaičiavimo mašina ir periferinės aparatūros kompleksas, renkantis bei perduodantis žinias apie eismo intensyvumą ir jo pobūdį miesto gatvėse, sankryžose.

Skaičiavimo mašina apdoros gaunamą informaciją ir sudarinės šviesoforų darbo programas. Iš pradžių sistema veiks tik centrinėje Rygos dalyje, vėliau ji reguliuos maždaug 150 sankryžų eismą. Rygos ASU-DD įrengimas kainuos 4–5 mln. rublių, tačiau tikimasi, kad aparatūra greitai atsipirks, nes padidės transporto srautų greitis, mažiau automobiliai prastovės spūsties valandomis.

Gausu Rygoje šviečiančių kelio ženklų — apie 1,5 tūkstančio. Daugumą jų papildo informacinės lentelės, nurodančios ženklo galiojimo zoną, laiką ir t. t. Pagrindinėse gatvėse prie kiekvienos sankryžos yra kelio ženklas „rombas”, rodantis, kad važiuojame pagrindiniu keliu. Jis labai praverčia iš svetur atvykusiam vairuotojui — nereikia prie kiekvienos sankryžos stabčioti ir žvalgytis. Patogu ir šeimininkams — trumpiau dvejojama dėl pirmumo teisės. Važiuojamosios dalies ženklinimo linijos šiek tiek iškilios, todėl geriau pastebimos ir tamsoje.

Jau senokai Rygos gatvės pradėtos ženklinti plastiku. Pirma talkino, suomių- gamybos agregatas; naujo tarybinio ženklinimo agregato našumas — 8 km per pamainą. Plastikas šiek tiek brangesnis už įprastus užtat juo pažymėtų linijų net intensyvaus eismo gatvėse 3–5 metus nereikia tvarkyti.

Nauji namai su įvairiaspalviais balkonais gražiai įsijungia į bendrą miesto vaizdą

Nauji namai su įvairiaspalviais balkonais gražiai įsijungia į bendrą miesto vaizdą. Daugelio daugiaaukščių namų balkonai įrengti vienas virš kito. Nuo vieno iki kito balkono galima nutiesti vielą ir pasodinti vijoklinių augalų.

Kobeja – daugiametis, kibiais ir vingriais augalas su stambiais varpeliškais baltais ar violetiniais žiedais. Žydi nuo liepos iki spalio mėnesio. Išauga iki 4 ir daugiau metrų aukščio. Gerai auga šiltoje, saulėtoje vietoje ir trąšiame dirvožemyje, gausiai laistant ir tręšiant. Kobeja auga ir pusiau pavėsyje. Ūglius reikia paremti lazdelėmis, kol jie dar nesusipynę. Vėliau augalas kyla aukštyn, užsikabindamas „ūseliais”. Rudenį šaknys iškasamos ir per žiemą laikomos patalpoje.

Kvapusis pelėžirnis—auga greitai, bet lietingą vasarą vystosi blogai.

Raudonžiedis virbenis—puikus vijoklinis augalas, mūsų klimatinėmis sąlygomis auginamas kaip vienmetis. Išauga iki 3 ir daugiau metrų aukščio. Pumpurai koralo raudonumo, pusiau išsiskleidę žiedai oranžiniai, išsiskleidę — gelsvai balti. Žydi nuo liepos mėnesio iki rudens. Šiam augalui reikia saulėtos vietos, derlingos purios žemės, gausaus laistymo.

Mažiausiai rūpesčių balkono želdintojams kelia penkialapis vynvytis. Pavasarį nupjaunami 20-25 cm ilgio ūgliai su 4-5 akutėmis ir sodinami į dėžę su sodo žeme taip, kad virš žemės būtų 2-3 akutės. Jie labai greit įsišaknija, sulapoja, o po metų kitų apželia visas balkonas. Tik reikia gausiai laistyti, o žemę dėžėse kas metai atnaujinti, pridedant trečdalį velėninės žemės, šiek tiek durpių ir upės smėlio. Dėžės nepripilti pilnos — iki viršaus palikti 2-3 cm. Vynvytį geriausia sodinti į dirvą: jis apipins namą ir balkoną, be to, daug vešliau augs.

Želdindami balkoną gėlėmis, turime galvoti apie tai, kaip jos atrodys iš gatvės pusės, koks bus gėlių ir namo fasado spalvinis derinys. Sakysime, fasadas raudonų plytų, tad jo fone netiks raudonos gėlės. Čia gražiau atrodys geltonos ir baltos. Baltų plytų ar neutralios spalvos tinko fasado fonui geriau parinkti ryškias, sodrių, grynų atspalvių gėles. Įvairiaspalviams fasadams parenkamos tinkamiausių spalvų gėlės. Visos balkonuose sodinamos gėlės turi būti ilgai žydinčios.

Negalima pamiršti ir balkono orientacijos, nes augalai nevienodai reaguoja į šviesą ir šilumą. Nepatartina susižavėti rūšių ir veislių gausybe. Perkrovimas, margumas ne tik mažina dekoratyvumą, bet ir trukdo augalams normaliai vystytis. Geriau pasodinti nedaug augalų, bet tokių, kurie nuolat žydėtų. Vienoje dėžėje rekomenduojama sodinti ne daugiau kaip 3 rūšių augalus. Labai puošniai atrodys, pavyzdžiui, raudonų pelargonijų, baltų petunijų ir melsvų svyrančių lobelijų derinys.

Gėlių siena – paslauga padėdanti padaryti didesnę šventę nei įprastai.

Pirmieji tarybiniai automobiliai į užsienį buvo nusiųsti 1934 metais

Šiandien mūsų šalies lengvuosius automobilius „Volgas”, „Moskvičius”, „Žigulius”, „Zaporožiečius” perka 75 šalys. Tai garbingas ir teisėtas tarybinės automobilių pramonės pripažinimas.

TSRS užima pirmąją vietą pasaulyje pagal autobusų gamybą, antrąją — pagal motociklų ir šeštąją — pagal lengvųjų automobilių gamybą.

Pirmieji tarybiniai automobiliai į užsienį buvo nusiųsti 1934 metais. Tai šimtas sunkvežimių ZIS-5, parduotų Turkijai. Šis pirmasis, nors ir nedidelis, tarybinių automobilių eksporto kontraktas turėjo didelę politinę reikšmę. Jauna Tarybų valstybė pati iki tol tik įsiveždavo užsieninius automobilius, o socialistinio industrializavimo laimėjimai leido pradėti eksportuoti automobilius. Iš pradžių tarybiniai automobiliai buvo daugiausia parduodami kaimyninėms šalims.

Tarybinių automobilių eksportas ypač padidėjo po Didžiojo Tėvynės karo. Jau 1947 metais buvo pradėti eksportuoti lengvieji automobiliai GAZ-M-20 (Pobeda), o po to ir „Moskvič-400″.

1956 metais tarybiniai automobiliai jau važinėjo 36 užsienio valstybių keliais, jų -paklausa užsienyje sparčiai augo. Tais pačiais metais (1956 m. spalio mėn.) buvo įkurtas Visasąjunginis užsienio prekybos susivienijimas „Autoeksportas”. Jo veiklos mastą rodo tai, kad per metus iš TSRS eksportuojama produkcijos už 1,2 milijardo rublių.

Tarybiniai automobiliai parduodami ne tik socialistinėse šalyse. Jie noriai perkami Australijoje, Anglijoje, Belgijoje, Olandijoje, Italijoje, Prancūzijoje, VFR, Suomijoje, Švedijoje ir kitose šalyse, turinčiose didelę automobilių gamybos patirtį. Daugiausia į užsienio šalis eksportuojama tarybinių lengvųjų automobilių, tarp kurių pirmauja „Žiguliai”, užsienyje vadinami „Lada”. Užsienio šalyse turi paklausą ir tarybiniai sunkvežimiai BelAZ, GAZ, ZIL, KamAZ, KrAZ, MAZ ir kt. Šiuo metu visose užsienio šalyse eksploatuojama per 700 tūkst. tarybinių sunkvežimių. Be to, į užsienio šalis yra eksportuojami tarybiniai komunaliniai ir gaisriniai automobiliai, automobiliai cisternos, sniego valytuvai ir kitos specializuotos bei specialios mašinos.

Tarybinių automobilių eksportą nusako šie skaičiai: 1980 m. buvo parduoti 397 828 sunkvežimiai, lengvieji automobiliai, autobusai ir specializuoti automobiliai; tai sudaro 18,2 proc. visų pagamintų tarybinių automobilių. Per ketvirtį amžiaus (tiek laiko dirba „Autoeksportas”) iš viso užsienio šalims parduota penki milijonai tarybinių automobilių.

Automobilių supirkimas Šiauliuose ir aplinkiniuose rajonuose.

„Autoeksportas” ne tik parduoda įvairių šalių firmoms tarybinės automobilių pramonės gaminius, jis taip pat eksponuoja automobilius tarptautinėse parodose, mugėse, autosalonuose. Tarybiniai lenktynininkai su tėvyniniais automobiliais rungtyniauja įvairiose lenktynėse ir varžybose demonstruodami tarybinės automobilių pramonės pasiekimus.