Paulius – apie viską….

Visas temas pradėkime nuo saves….

Author Archive Genutė

  • Home   /  
  • Articles posted by Genutė
    • ( Page87 ) ( Page87 )

Naujagimis paprastai gimsta be dantų

Dantys. Naujagimis paprastai gimsta be dantų. Pirmieji dantys prasikala 6-8 gyvenimo mėnesį. Labai retai pasitaiko, kad kūdikis gimsta su dantimis. Tai labai trukdo natūraliam maitinimui, nes dantimis sužeidžiama krūtis.

Pirmiausia išdygsta apatiniai viduriniai, vėliau viršutiniai viduriniai ir viršutiniai šoniniai kandžiai. Pirmų metų pabaigoje prasikala ir apatiniai šoniniai kandžiai. Vienerių metų vaikas jau 5-7 metų vaikui prasikala pirmieji pastovieji krūminiai dantys. Nuo 7-8 metų pieniniai dantys pradeda kristi ir auga pastovieji tokia pat tvarka kaip ir pieniniai.

Dantų kalimasis – fiziologinis reiškinys. Paprastai dygstant dantims, kūdikių būklė pakinta nežymiai. Jautresnės nervų sistemos kūdikiai gali būti neramūs, jiems truputį pakyla temperatūra, šiek tiek sutrinka virškinimas. Tuomet kūdikių nereikia gydyti silpni, tai raumenų sistema. Kadangi naujagimių raumenys ploni jie nenulaiko galvutės. Todėl, pirmuosius 2 mėnesius imant kūdikį ant rankų, reikia ja prilaikyti. Naujagimių rankų ir kojų raumenys hipertoniški. Jie guli surietę kojas per kelius, o rankas – per alkūnes. Tokia būklė trunka 2-2,5 mėn., todėl pirmaisiais mėnesiais nereikia per jų tiesti.

Kvėpavimo organai. Naujagimio nosis maža, jos angos labai siauros, gleivinė švelni, joje gausu kraujagyslių. Net nedidelė sloga naujagimiui rimta liga.

Gerklų plyšys taip pat siauras. Jame gausu limfoidinio audinio ir kraujagyslių, todėl net nestiprus uždegimas gali labai sutrikdyti kvėpavimą.

Dėl iškilios šonkaulių padėties ir silpnų tarpšonkaulinių raumenų kūdikiai kvėpuoja negiliai ir dažnai. Kvėpavimo ekskursijų dydis priklauso nuo diafragmos susitraukimų amplitudės.

Kūdikiui augant, stiprėja tarpšonkauliniai raumenys, gilėja ir retėja kvėpavimas. Dėl nedidelių krūtinės ląstos ekskursijų naujagimių plaučiai nepakankamai prisipildo oro ir kuriam laikui lieka subliuškę, dėl to atsiranda deguonies nepakankamumas. Ypač jis padidėja, kai blogai vėdinamos patalpos, kūdikiui išpučia vidurius (meteorizmas) arba dėl rachito ar kitų ligų deformuojasi krūtinės ląsta. Verkiant plaučiai geriau ventiliuojasi, todėl nedidelis kūdikio verksmas kartais net naudingas.

Širdis. Naujagimio širdis sudaro apie 0,9% visos kūno masės, o suaugusiojo tik 0,5%. Ji labai smarkiai auga pirmais gyvenimo metais. Kūdikio pulsas yra palyginti dažnas. Naujagimio širdis plaka 140, metų vaiko 120, 5-6 metų 100, vyresnių kaip 5-6 metų 80-90 kartų per minutę. Kūdikio pulso dažnumas labai svyruoja. Tai priklauso nuo riksmo, judesių, pakilusios kūno temperatūros ir kitų priežasčių. Geriausiai kūdikio pulsą galima suskaičiuoti jam miegant.

Kūdikių odos priežiūra

Bambutei užgijus, raukšlėse susikaupia prakaito, nešvarumų, todėl ją reikia kasdien kruopščiai valyti vata, suvilgyta aliejumi ar virintu vandeniu. Jokiu būdu negalima bambutės raukšlių valyti pincetu ar degtuku, nes galima sužeisti ir užkrėsti odą. Kartais lieka išsiplėtęs bambutės žiedas, per kurį veržiasi pilvo ertmės organai, dažniausiai taukinė arba žarnų kilpos. Tai bambutės išvarža. Tuomet bambutės srityje būna nuo žirnio iki kaštono didumo iškilimas oda padengta minkšta pūslė, kuri pirštu lengvai įspaudžiama. Kūdikiui verkiant, judant, ji gali gerokai padidėti. Ši išvarža nepavojinga, nelabai trukdo kūdikiui, beveik niekada neįstringa. Ji paprastai gydoma konservatyviai. Kūdikio pilvo oda suimama į dvigubą raukšlę taip, kad bambutė pakliūtų išilginės raukšlės gilumon. Abi odos raukšlės suglaudžiamos ir suklijuojamos skersai 3 cm pločio ir 10 cm ilgio pleistru.

Tada bambutė lieka raukšlės gilumoje ir nebeišsiveržia į paviršių. Taip gydoma kelis mėnesius, pleistrą keičiant kartą per savaitę, kol išsiplėtęs bambutės žiedas susiaurėja ir išvarža pranyksta. Pirmą kartą išvaržą užklijuoja gydytojas, o paskui tai atlieka mama ar tėvas. Jeigu nuo pleistro suerzinama oda, tai daroma pertrauka, kol ji aprims, ir vėl tęsiamas gydymas. Didelės išvaržos gydomos chirurgiškai.

Odos priežiūra. Naujagimių ir kūdikių oda švelni ir neatspari infekcijai, ji greit parausta ir iššunta. Kūdikis visuomet turi būti sausas, vystomas į švelnius ir švarius vystyklus. Kai jis nusišlapina, ypač išsituština, užpakaliuką reikia apiplauti šiltu vandeniu ir kūdikį pervystyti sausais vystyklais, kurie turi būti išskalbti ir išvirinti. Jokiu būdu negalima džiovinti vystyklų jų neišskalbus, nes jie pasidaro šiurkštūs, nešvarūs, dirgina odą ir gali ją užkrėsti. Ypač kruopščiai reikia prižiūrėti odą kūdikių, kurie linkę iššusti.

Dažniausiai iššunta raukšlių oda, ypač kirkšnyse, pažastyse, kaklo, sėdynės srityse. Iššutusi oda parausta, blizga, šlapiuoja, o sunkiais atvejais gali atsirasti išbėrimų žvyneliais, raudonais mazgeliais, kartais ir pūlingom pūslelėm, Tokių kūdikių odą, ypač raukšles, reikia kruopščiai apžiūrėti, nuplauti, nusausinti, pabarstyti talku arba vaikiška pudra. Jei oda labai sausa, raukšles galima patepti aliejumi.

Linkusius iššusti kūdikius patartina dažniau palaikyti nuogus šiltame kambaryje, o vasarą lauke ar net saulėje. Nereikia per šiltai juos vystyti. Kambario, kuriame būna kūdikis, temperatūra turi būti ne aukštesnė kaip 18-20°C, kad jis neprakaituotų ir nešustų. Kūdikiui labai iššutus, reikia pasitarti su gydytoju. Atsiminkite, iššutimų lengviau išvengti, negu juos gydyti. Geriausia iššutimų profilaktika. odos švara: kaskart išsituštinusį kūdikį apiplauti ir reguliariai jį maudyti.

Naujagimio žarnynas išsivystęs gerai

Virškinimo traktas. Virškinimo trakto organai išsivystę nepakankamai ir pajėgūs virškinti tik motinos pieną. Liežuvis didelis, jis užima beveik visą burnos ertmę ir kartu su dantenomis dalyvauja čiulpimo akte. Seilių nedaug, burna greit išdžiūsta, todėl tarp maitinimų kūdikius reikia girdyti arbata.

Naujagimių skrandis mažas, todėl jie iš pradžių suvalgo nedaug. Kadangi tarp stemplės ir skrandžio nėra stinkterio, tai, godžiai žįsdami, jie prisiryja oro. Tokie naujagimiai ir tie, kurie suvalgo daugiau maisto, neatsargiai paspaudus skrandį, lengvai atpila ar išvemia. Tai neretas reiškinys ir nebūtinai susijęs su kūdikio liga. Paprastai pamaitintą kūdikį pakanka palaikyti keletą minučių stačią, tada jis atsirūgsta ir nebeatpila.

Naujagimio žarnynas išsivystęs gerai. Kai jis persivalgo, žarnyne dažnai susirenka dujų ir išpučia pilvą. Dėl to kūdikis pasidaro neramus. Tuomet paguldykite ji 3-5 min. ant pilvo arba pilvą pamasažuokite,- dujos išeis ir kūdikis nurims. Nepatartina dažnai naudoti dujų vamzdelio, nes traumuojama tiesioji žarna, be to, kūdikis pripranta ir nebepajėgia išleisti dujų. Tik išimtiniais atvejais, kai kiti būdai nepadeda, naudojamas dujų vamzdelis.

Naujagimio išmatos. Pirmomis paromis jis tuštinasi tamsiai žalios spalvos, tirštos konsistencijos mase, kurią sudaro atskirų žarnyno dalių sekretas, nusilupęs epitelis ir praryti vaisiaus vandenys. Pirmomis dienomis kūdikis tuštinasi 2-4 kartus, 4-6 dieną – iki 7-8 kartų, o nuo antros savaitės apie 4 kartus per parą. Išmatos būna tyrelės konsistencijos, gelsvos spalvos, rūgštaus kvapo.

Šlapinimasis. Šlapimo pūslė maža, todėl naujagimiai ir kūdikiai šlapinasi dažnai. Per pirmas tris dienas šlapinasi nedaug ir palyginti retai, vėliau iki 15-20 kartų per parą. Anksti pradėjus pratinti, jau nuo 5-6 mėn. kūdikiai gali šlapintis į puoduką. Tačiau kartais vaikas šlapinasi į lovą iki 3 metų. Tai dar ne liga.

Neišnešiotas naujagimis. Neišnešiotais laikomi naujagimiai gimę anksčiau negu 37 nėštumo savaičių, sveriantys mažiau kaip 2500 g ir mažesni kaip 45 cm. Tačiau ne vien nėštumo trukmė ir naujagimio kūno masė bei ūgis lemia neišnešiotumą. Jo požymiai dar yra: didelė gaiva, atviri mažasis ir šoniniai momenėliai bei kaukolės siūlės, minkštos, be kremzlės ausys, sausa, raukšlėta ir plaukuota oda, nesiekiantys pirštų galų nagai.

Be to, berniukų sėklidės nenusileidusios į kapšelį, mergaičių didžiosios lytinės lūpos nedengia mažųjų lūpų, silpnas, cypiantis balsas, paviršutinis netaisyklingas kvėpavimas, nepakankama termoreguliacija. Naujagimis blogai čiulpia ir ryja.

Neišnešiotumo priežastys. Dažna neišnešiotumo priežastis yra konstitucinis moters kūno silpnumas, fizinės ir psichinės traumos, nepakankama nėščiosios mityba, sunkus darbas, daugiavaisis nėštumas, motinos ligos: buvę abortai, lytinių organų patologija, nėštumo toksikozė, infekcijos, intoksikacijos.

Neišnešioti kūdikiai yra labai silpni, bloga jų termoreguliacija

Neišnešioti kūdikiai yra labai silpni, bloga jų termoreguliacija. Jie jautrūs įvairiems aplinkos veiksniams, neatsparūs infekcijai. Jei tokie kūdikiai gerai slaugomi, jau pirmų metų pabaigoje ir fiziškai, ir psichiškai pasiveja savo bendraamžius.

Temperatūros reguliavimas. Neišnešiotų naujagimių kūno temperatūra būna nepastovi. Ji priklauso nuo kambario temperatūros ir suvystymo. Dėl to neišnešioti naujagimiai gali greitai perkaisti arba persišaldyti. Ir viena, ir kita jiems labai žalinga ir gali būti rimta ligų priežastis. Reikia stengtis, kad tokių kūdikių kūno temperatūra būtų kiuvezai, kuriuose automatiškai reguliuojama oro temperatūra, drėgnumas, deguonies kiekis ir kt. 36,5-36,8°C. Dėl to neišnešiotų naujagimių skyriuose yra specialūs

Namų sąlygomis neišnešiotų naujagimių kūno temperatūrai palaikyti naudojami guminiai arba elektriniai termoforai. Jų temperatūra turi būti 60-65°C. Termoforai apvyniojami rankšluosčiu ar vystyklu ir dedami prie kojų ir iš šonų. Jokiu būdu negalima termoforų priglausti prie kūdikio kūnelio, nes gali nudegti. Atstumas tarp termoforo ir kūdikio turi būti apie 7-8 cm (maždaug per plaštakos ploti).

Taip apdėtas termoforais kūdikis užklojamas antklode. Temperatūrai stebėti tarp antklodės ir suvystyto kūdikio dedamas termometras. Termoforai keičiami kas 1,5-2 val. Neišnešioto naujagimio net trumpam negalima palikti be termoforų. Norint, kad kūno temperatūra būtų 36,5-37°C, po antklode turi būti 28-32°C. Taip reguliuojant temperatūrą, naujagimis neperkaista ir neperšąla. Pirmo mėnesio pabaigoje, kai jo kūno temperatūra sunormalėja, per kelias dienas termoforai po vieną išimami.

Kai naujagimis perkaista, jį reikia skubiai gelbėti. Perkaitimo požymiai yra šie: ryškiai raudona prakaituota kūno oda (neišnešioti kūdikiai beveik neprakaituoja), pakilusi kūno temperatūra (39-40°C), naujagimis būna neramus. Tuomet jis iškeliamas iš lovutės (laikinai pašalinami termoforai), išvystomas ir 5-7 min. maudomas 37°C vandens vonioje. Kūdikiui būtinai reikia duoti gerti 1 kg kūno masės ir kiekvienam temperatūros laipsniui virš 37°C imant po 10 ml vandens. Pavyzdžiui, neišnešiotas naujagimis sveria 2 kg, jo kūno temperatūra yra 39,5°C. Tuomet vandens reikia: 2X10X2,5=50 ml.

Šių priemonių paprastai pakanka, kad naujagimio kūno temperatūra sunormalėtų. Sušalęs naujagimis pasidaro vangus, blyškus, kartais melsvas, jo oda esti šalta. Tuomet jis 5-7 min. maudomas 38-39°C vandens vonioje. Paskui naujagimis lovutėje apdedamas iš trijų pusių termoforais. Optimali kambario temperatūra – 24-26°C.

Neišnešiotų naujagimių temperatūra matuojama kasdien 2 kartus: rytą ir vakare, o esant reikalui ir dažniau. Drabužiai. Neišnešiotų naujagimių marškinėliai siuvami iš plonos, minkštos medžiagos, be sagų ir storų siūlių. Sintetinės medžiagos netinka. Neišnešiotas naujagimis aprengiamas plonais apatiniais marškinėliais ir šiltesne viršutine palaidinuke, paskui laisvai suvystomas į šiltą vystyklą, uždengiamas antklode ir apdedamas termoforais (kaip rašyta aukščiau). Pirmomis savaitėmis vystomos ir rankos, o vėliau jos lieka laisvos. Kūdikiui sustiprėjus ir sunormalėjus termoreguliacijai, jis rengiamas taip kaip išnešioti kūdikiai.

Neišnešiotas naujagimis yra labai silpnas

Maitinimas. Neišnešiotas naujagimis yra labai silpnas ir neretai pats negali žįsti arba labai sunkiai žinda, tuo tarpu santykiškai 1 kg kūno masės reikia daugiau maisto, ypač baltymų. Motina, pagimdžiusi prieš laiką, dažniausiai neturi pieno, o be jo sunku auginti gimusius mažos masės (1500 g ir mažiau) naujagimius. Todėl labai svarbu, kad motinai greičiau atsirastų pienas ir jo kaskart daugėtų. Jei kūdikis nors truputį čiulpia, tai jį būtinai reikia dėti prie krūties, nes nuo to pagerėja pieno liaukos funkcija, pasigamina daugiau pieno. Ir priešingai, jei kūdikis nededamas prie krūties arba jis negali čiulpti, tai pieno gaminasi labai mažai ir ilgainiui pieno liauka nustoja funkcionuoti.

Dirbtinai maitinami neišnešioti kūdikiai blogiau vystosi, dažniau serga įvairiomis užkrečiamosiomis ligomis, sutrinka jų virškinimo trakto veikla, blogiau auga kūno masė. Jei motina neturi pieno, tai kūdikį geriau maitinti kitos sveikos moters, t. y. donoriniu, pienu (nors pirmus 2 mėnesius).

Neišnešioti naujagimiai maitinami mišiniais tik išimtiniais atvejais, kai negalima gauti moters pieno. Tuomet labai atidžiai stebima kūdikio masė, viduriai. Jei masė auga nepakankamai, pasitarus su gydytoju, naujagimiui papildomai duodama varškės, daugiau pieno arba kitų maisto mišinių.

Neišnešioti kūdikiai pradedami primaitinti 2-4 savaitėmis anksčiau negu išnešioti. Ypač svarbu anksti skirti vitaminus. Vitaminai C ir B₁ skirtini nuo pat pirmųjų gyvenimo dienų, o vitaminas D – nuo 2 savaičių. Nuo 2 mėnesių jiems duodama įvairių sulčių: pradedama nuo kelių lašų ir pamažu dauginama iki 30-50 ml (4 mėn. amžiaus).

Pasivaikščiojimai. Neišnešiotiems kūdikiams labai svarbu grynas oras. Prie jo pratinama laipsniškai. Pirmą gyvenimo mėnesį į lauką išnešami tik gimę šiltu metų laiku neišnešioti kūdikiai. Pasivaikščiojimų trukmė iš pradžių turi būti 15-20 min., vėliau pailgėja iki 3-4 val. per dieną.

Šaltu metų laiku gimę neišnešioti kūdikiai į lauką išnešami, kai jų kūno masė pasiekia 3-3,5 kg ir lauko temperatūra būna ne žemesnė kaip -5°C. Pasivaikščiojimų trukmė – iš pradžių 10-15 min., paskui laipsniškai ilginama iki 45 min. vienam kartui. Per dieną kūdikiai išnešami į lauką 2-3 kartus. Jei lauko temperatūra labai žema, tai šiltai aprengti kūdikiai migdomi kambaryje prie atviro langelio. Išvežant kūdikį į lauką, jį reikia šiltai aprengti, prie šonų ir kojų padėti termoforus. Jei vaikščiojant kūdikis pasidaro neramus, išblykšta, parausta ar pamėlynuoja, tuoj pat reikia grįžti į namus, išvystyti jį, išsiaiškinti priežastis, dėl ko pakito kūdikio būklė, ir jas pašalinti. Dažniausiai kūdikis būna perkaitęs (per šiltai aprengtas), per karšti termoforai arti kūnelio arba, priešingai, sušalęs (nepakankamai aprengtas), nusišlapinęs ir kt.

Naujausi įrašai

zinok | pcmag | priority | drambliukosvajones | pauliusc | zup | coupon | icons | netikgeles | skrudintakava |