Author Archive vytasss

Mimosa pudica garsi tuo, kad palietus lapai greitai susiskleidžia

Mimoza – dažniausiai vartojamas vardas botanikoje nėra vienareikšmis, nes gali reikšti kelias augalų rūšis. Populiariausia ir lengviausiai atpažįstama – Mimosa pudica (drovinė mimozaliestukė), garsi tuo, kad palietus lapai greitai susiskleidžia (judri mimoza). Lietuvoje dar dažnai „mimozomis“ neteisingai vadinamos pavasarinės geltonžiedės akacijos (pvz., Acacia dealbata), kurios nėra tikrosios mimozos.

Žemiau aprašoma būtent Mimosa pudica – populiarus, lengvai auginamas kambarinis augalas-mokslo stebuklas.

Trumpas apibūdinimas

  • Kilmė: Pietų Amerika (Brazilija), paplitusi tropikų ir subtropikų zonoje.
  • Aukštis: 20–50 cm (vazone paprastai mažesnė).
  • Lapai: Smulkūs, sudėtiniai, šviesiai žali, intensyviai reaguoja į prisilietimus, drebulę ar šviesos pokyčius, susiskleidžia.
  • Žiedai: Maži pūkuoti, šviesiai violetiniai ar rožiniai rutuliukai.
  • Augimo pobūdis: Daugiamečiai, dažniausiai auginami kaip vienmečiai dėl trumpos gyvavimo trukmės.

Auginimo taisyklės

Savybė Rekomendacijos
Vieta Labai šviesi – geriausia ant pietryčių ar pietų palangės, bet saugoti nuo kaitrių vidurdienio saulės spindulių. Vasarą galima išnešti į balkoną, bet saugoti nuo vėjo.
Temperatūra 20–26°C, nemėgsta šalčio, žemiau +15°C prasčiau auga, sustingsta
Dirva Purios, drenuojančios, lengvos (pvz., gėlių substratas su šiek tiek smėlio ar perli­to).
Laistymas Reguliarus – substratas nuolat drėgnas, bet ne permirkęs. Laistyti kambario temperatūros minkštu vandeniu.
Oro drėgmė Pageidautina 60–70 %. Vasarą galima apipurkšti lapus, tačiau ne laistymo metu ir ne tada, kai intensyviai šviečia saulė.
Tręšimas Kas 3–4 savaites pavasarį–vasarą silpnu žiediniams augalams skirtu tirpalu.
Sodinimas Dažniausiai auginama iš sėklų – sėjama kovo–balandžio mėn., sėklas galima truputį įpjauti ar pamirkyti, kad greičiau sudygtų.

Priežiūros bei problemų patarimai

  • Nelikite su tiesioginiu vandens pertekliumi – šaknys pūva. Laistykite tada, kai žemės paviršius pradeda džiūti.
  • Nepatinka skersvėjai ar dažnas judinimas. Kuo dažniau liečiama, tuo daugiau energijos išeikvoja ir augimas, žydėjimas lėtėja.
  • Žiema: Augimas lėtesnis, sumažinti laistymą ir netręšti, nepalikti arti vėsių langų.
  • Kenkėjai: Gali užpulti amarai, smulkūs voratinkliniai erkės. Jei lapai susisuka, pagelsta – patikrinti ar nėra kenkėjų.

Dauginimas

  • Sėklomis: Geriausias ir lengviausias būdas. Sėklos sudygsta po 5–14 dienų +22–26°C temperatūroje. Augalai žydėti pradeda jau vasarą.
  • Auginiais praktiškai nenaudojama, nes sunkiai įsišaknija ir dažnai nežydi.
  • Mimosa pudica – kambario augalas, garsėjantis jautrumu (lapų susiskleidimu), žaismingais žiedais ir nereiklumu.
  • Svarbiausi poreikiai: šviesa, šiluma, pastovi drėgmė (bet be užmirkimo), ramybė (mažiau liesti!).
  • Dažniausiai auginamas kaip sezoninis egzempliorius iš sėklų, nes peržiemoti sunku (patamsyje nyksta, be to, dažnai perauga ir pradeda gesti).

Monarda – daugiametis, aromatingas, dekoratyvus augalas

Monarda – daugiametis, aromatingas, dekoratyvus augalas, Lietuvoje vertinamas tiek dėl spalvingų bei ilgai žydinčių žiedų, tiek dėl gydomųjų bei kulinarinių savybių. Šio augalo žiedai traukia bites, drugelius, žiedai primena liepsneles, dažniausiai raudonos, violetinės, rožinės spalvos.

Svarbiausios auginimo taisyklės

Savybė Pagrindiniai patarimai
Vieta Saulėta arba pusiau pavėsis. Saulėtoje vietoje žydi ryškiau, bet pakenčia ir dalinį pavėsį.
Dirva Lengva, humusinga, puri, gerai drenuojama. Geriausiai tinka priemolio ar smėlinga, pH: ~6–7.
Drėgmė Mėgsta pakankamai drėgną žemę, bet neužmirkusią. Svarbu saikingas laistymas sausros metu.
Sodinimo laikas Geriausia sodinti pavasarį ar rudenį. Šaknų gniužulai sodinami 40–50 cm atstumu.
Aukštis Tipinės monardos išauga iki 0,5–1,2 m, priklausomai nuo veislės.

Priežiūra

  • Laistymas: Reikia reguliariai, ypač vasarą per sausras. Vengti užmirkimo.
  • Tręšimas: Pavasarį rekomenduojama papildyti komposto ar subalansuotomis trąšomis gėlėms. Nereikia pertręšti – lapai augs, žiedai menks.
  • Ravėjimas: Iš pradžių reikės ravėti, vėliau vešlus kerai užgožia piktžoles.
  • Dauginimas: Geriausia kas 3–4 metus kerą dalyti pavasarį arba rudenį, nes sena monarda ima žiemoti blogiau, skursta, mažiau žydi.
  • Apkarpymas: Po žydėjimo nupjauti žiedynus – gali paskatinti antrinį žydėjimą ar stabdyti savaiminį išsėjimą.

Dažniausios problemos

Problema Priežastis Sprendimas
Miltaūgė (baltas apnašas ant lapų) Drėgmės perteklius, oras beveik nevėdinamas, laistoma iš viršaus Skystinti kerą, laistyti prie šaknų, sodinti saulėtoje vietoje, rinktis atsparias veisles
Prastai žydi Per mažai saulės, per tankiai, nenaudota dalinimo Persodinti, dalinti kerą, daugiau šviesos
Lapai ruduoja, džiūsta Sausas oras, pertręšimas Dažniau laistyti, mažiau trąšų

Dauginimas

  • Dalijimu – lengviausias ir efektyviausias būdas (pavasarį/rudenį).
  • Sėklomis: Dažniau naudojamas selekcijoje (sėklomis žydėjimo laukti ilgiau, gali nesikartoti veislės ypatybės).

Naudojimas

  • Gėlynuose: Puikus foninis augalas, dera su rudbekijomis, kraujažolėmis, flioksais, ežiuolėmis.
  • Arbatai/kulinarijai: Naudojami žiedai ir lapai (kvapas šiek tiek primena citrusinius vaisius).
  • Vabzdžių traukai: Bitėms, kamanėms, drugeliams ypač mėgstamas augalas.

Žiemos atsparumas

  • Dauguma veislių žiemoja labai gerai, tačiau, jei žemė sunki, šlapia – gali iššalti. Mulčiavimas suteikia papildomos apsaugos.
  • Gali atželia iš šaknų net po švelnios žiemos be papildomos dangos.
  • Monarda – nereikli, ilgaamžė, aromatinga daugiametė gėlė, žydinti nuo vidurvasario iki rudens.
  • Pagrindinis rūpestis: vieta saulėta, žemė puri ir drėgnoka, reguliariai atnaujinti kerą dalinimu, saugoti nuo miltaūgės.
  • Naudinga ne tik grožiui, bet ir vabzdžių traukai bei virtuvei ar arbatoms.

Monstera adansonii – viena įspūdingiausių ir populiariausių monsterų rūšių

Monstera adansonii – viena įspūdingiausių ir populiariausių monsterų rūšių, dėl plačių, kiaurymėtų (perforuotų) lapų. Dažnai painiojama su kitomis monsteromis, tačiau būdingos daug smulkesnės, plonesnės, smarkiai skylėtos ir smailesnės lapų plokštelės.

Paprastas apibūdinimas

  • Išvaizda: Vyniojasi, greitai auga, žali lapai su didelėmis netvarkingos formos skylėmis.
  • Dydis: Lapai 10–40 cm ilgio (viduje mažesni), pati liana gali užaugti iki 2–3 m ir daugiau.
  • Augimo būdas: Liana, kabinasi orinėmis šaknimis, puikiai auga tiek kabantiame vazone, tiek leidžiama lipti stiebu.
  • Aplinka: Tinka ir platiems langams, ir tamsesniems kambario kampams, bet formuoja geriausias lapų skyles tik prie pakankamai šviesos.

Auginimo sąlygos

Savybė Rekomendacijos
Šviesa Labai mėgsta daug netiesioginės šviesos. Toleruoja pusiau pavėsį, bet skylės mažėja, lapai smulkėja. Vengti tiesioginės saulės!
Temperatūra 18–27°C. Nelaikyti žemiau 12°C. Mėgsta šiltą, drėgną orą.
Laistymas Laistyti tik pradžiūvus viršutiniam žemės sluoksniui – vasarą kas savaitę, žiemą – rečiau, kad vanduo neišstovėtų.
Oro drėgmė Pageidautina >50 %. Purkšti lapus, galima statyti šalia indą su vandeniu arba naudoti drėkintuvą.
Dirva Laidi, purus substratas: žemės mišinys su miškomis žievės, perlito ir šiek tiek durpių.
Tręšimas Pavasarį–rudenį kas 2–3 savaitės tręšti žalialapiams skirta trąša, žiemą sumažinti.
Atrama Mėgsta lipti samanos, kokoso ar kitokiu stiebu, bet galima auginti ir “kabančią”, leidžiant stiebams laisvai kristi.
Persodinimas Kas 2–3 metus į šiek tiek didesnį vazoną, esant poreikiui keisti tik viršutinį žemės sluoksnį.

Priežiūros patarimai

  1. Nestatykite arti šildytuvų arba skersvėjų zonoje.
  2. Dulketus lapus šluostykite drėgna šluoste arba apipurkškite vandeniu.
  3. Peraugę stiebai be lapų gali būti nukirpti, o auginiai – lengvai įsišaknija vandenyje.
  4. Jei norisi tankaus kerelio, sodinti kelis augalus viename vazone.
  5. Orinių šaknų neiškirpkite – jas galima pamerkti į šalia vazono pastatytą stiklinę su vandeniu arba įspausti į žemę, kad augalas būtų stipresnis.

Dažnos problemos ir jų sprendimai

Problema Priežastis Sprendimas
Lapai pabąla, skylės nyksta Per mažai šviesos Perkelti arčiau šviesos
Lapų galiukai rudi, džiūsta Per sausa, laistoma kietu vandeniu, pertręšta Purkšti, laistyti minkštu vandeniu, rečiau tręšti
Lapai gelsva Uždžiūvusi ar užmirkusi žemė, šaknų puvinys Patikrinti drenažą, retinti laistymą
Lėtai auga, nenori lipti Nėra atramos arba šviesa per silpna Pastatyti šaką ar stiebą, duoti daugiau šviesos
Kenkėjai: tripsai, voratinklinės erkės Per sausas oras, dulkės Plauti lapus, purkšti vandeniu, naudoti insekticidus

Dauginimas

  • Auginiais: Nupjaukite stiebo segmentą su bent viena orine šaknimi arba lapu. Įmerkti į vandenį arba į paslapiotą substratą, laikykite šiltai ir drėgnai – šaknys atsiranda per 1–3 savaites.
  • Geriausias laikas dauginti – pavasaris, kai aktyviai auga.
  • Monstera adansonii – egzotiškas, lengvai auginamas, greitai augantis vyniotinis su skylėtais lapais.
  • Svarbiausia: daug netiesioginės šviesos, drėgnas oras, laistymas pradžiūvus žemei, periodinis tręšimas ir galimybė augti į viršų arba laisvai kristi.
  • Puikiai tinka tiek pradedančiajam, tiek augalų kolekcininkui; suteikia interjerui tropišką nuotaiką.

Monstera – tropinė kambarinė liana

Monstera – tropinė kambarinė liana, išsiskirianti dideliais, dekoratyviais, karpytais lapais su skylėmis. Tai viena populiariausių ir lengviausiai prižiūrimų didžiųjų vazoninių augalų moderniuose interjeruose. Tinkamai prižiūrima monstera yra ilgaamžė, greitai auganti ir gali virsti it „žalia siena“ kambaryje.

  • Šviesa: Geriausiai auga šviesioje, bet ne tiesioginės saulės vietoje. Pakenčia ir pusiau pavėsį, tik lėčiau auga, ryški saulė gali nudeginti lapus.
  • Temperatūra: Optimali – 18–25°C. Nebloga pakanta vėsesniems orams, bet mažiau nei +13 °C ilgai nelaikyti.
  • Laistymas: Leisti viršutiniam substrato sluoksniui pradžiūti – paprastai laistyti 1 k. per savaitę vasarą, 1 k. per 2 savaites žiemą. Nepersodinti!
  • Oro drėgmė: Mėgsta drėgną orą – purkšti arba statyti šalia indą su vandeniu, ypač kai šildoma patalpa.
  • Dirva: Laidi, puri, su smulkia žieve, durpėmis ir perlitu.
  • Tręšimas: Pavasarį–vasarą kas 2–4 savaites žalialapiams augalams skirtomis trąšomis. Žiemą netręšti.

Detaliai

Priežiūra Rekomendacijos
Vieta Šviesi, bet saugoti nuo tiesioginės saulės. Puikiai jaučiasi prie rytinio ar vakarinio lango, tinka darbo, svetainės, prieškambario zonose.
Laistymas Laistykite tik tada, kai žemė pradžiūsta. Drenažas – būtinas (perli, keramzitas, skyles vazono apačioje). Vanduo stagnuoja – šaknys pūva!
Oro drėgmė Purkšti lapus 2–3 k. per savaitę (ypač žiemą), dideli lapai lengvai dulkėja – kartais nuvalyti drėgna šluoste.
Persodinimas Jaunas monstera kas 2–3 metus, vėliau – kas 4–5 m. Kai kurie tiesiog pakeičia viršutinį žemės sluoksnį kasmet.
Atrama Monstera – laipiojantis augalas: tvirtinti prie samanos stiebo, bambuko kuolo ar specialios kopetėlės.
Apkarpymas Jeigu tampa per didelė – apkarpykite ūglius. Pašalintos dalys tinkamos dauginti!
Kenksmingumas Monstera yra nuodinga žmonėms ir gyvūnams prarijus! Būkite atsargūs su vaikais, augintiniais.

Dauginimas

  • Auginiais: Pjaunama stiebų dalis su oriniu šaknies pumpuru. Galima įmerkti į vandenį ar įkišti į drėgną substratą – įsišaknija per 2–6 savaites.
  • Oriniai šaknys: Monstera natūraliai leidžia orines šaknis – į galimą pamerkti į vandenį, įstatyti į dirvą šalia vazono, palaikyti drėgmę.
  • Patarimas: Geriausiai dauginti pavasarį–vasarą, šiltoje, drėgnoje aplinkoje.

Dažnos problemos ir taisymas

Simptomas Galima priežastis Sprendimas
Lapai gelsta Perlaistymas, užmirkimas, per šalta Mažinti laistymą, patikrinti drenažą, apsaugoti nuo šalčio
Lapų galiukai ruduoti Sausas oras, per trąšų, per laistymas Dažniau purkšti, mažinti trąšų, rečiau laistyti
Lapai be skylučių/karpymo Per mažai šviesos Perkelti į šviesesnę vietą
Lėti augimas, blyškūs lapai Mažai maisto, per mažai šviesos Pritraukti šviesiau, patręšti, pakeisti žemę
Kenkėjai (voratinklinės erkės, tripsai, miltuotieji skydamariai) Sausas oras, dulkės Plauti lapus, purkšti priemonėmis, reguliuoti drėgmę

Funkciniai patarimai

  1. Nestatykite tiesiai ant šaltų grindų.
  2. Neliekite vandens į padėklą po vazonu – išleiskite jį iš karto.
  3. Dideli lapai = daugiau džiugesio, bet ir daugiau dulkių – valykite reguliariai.
  4. Įsigykite lazdą ar atramą – monstera stipriai remiasi ir gražiau formuoja lapus.
  5. Pavasarį galima išnešti į pusiau pavėsį lauke. Venkite skersvėjų!
  • Monstera – labai gyvybingas, įspūdingas augalas, nesudėtingas auginti net pradedančiajam.
  • Svarbiausi dalykai: subalansuotas laistymastinkama šviesaveikli atramadrėgnas oras.
  • Per didelę galimą apkarpyti, o nauji ūgliai sėkmingai prigyja – monstera puikiai dalinasi.
  • *Nenuodinga liesti, bet nelabai tinka smalsiems gyvūnėliams ar kūdikiams.

Montbretės – daugiametės svogūninės gėlės

Montbretės – daugiametės svogūninės gėlės, kilusios iš Pietų Afrikos. Lietuvoje itin populiarios dėl taisyklingų, ryškių oranžinių, raudonų ar geltonų žiedų kekių ir ilgo žydėjimo vėlyvą vasarą. Savo formomis primena miniatiūrines gladioles.

  • Žydėjimas: Liepa–rugsėjis, žydi 4–6 savaites.
  • Žiedai: Ryškūs, degantys – oranžiniai, raudoni, geltoni, sudygsta ant ilgo, plono žiedynkočio.
  • Lapai: Kardų formos, siauri ir ilgi, pamatiniai.
  • Aukštis: 50–100 cm (yra žemaūgių ir aukštaūgių veislių).

Sodininimas ir vieta

Savybė Patarimai
Vieta Saulėta, šilta, apsaugota nuo stiprių vėjų. Montbretės nori kuo daugiau tiesioginės saulės – gėlyne pirmauja saulėtoje pusėje.
Dirva Lengva, puri, humusinga, derlinga, bet gerai DRENUOTA. Užmirkimo netoleruoja.
pH: silpnai rūgšti–neutrali.
Sodinimo laikas Gegužės pradžia, kai žemė įšyla. Gėlynuose svogūnėlius galima sodinti ir balandžio pabaigoje.
Gylis/atstumai Sodinama 6–10 cm gyliu, 8–15 cm atstumais. Mažesni svogūnai sodinami sekliau.

Priežiūra

  • Laistymas: Pirmosiomis savaitėmis po pasodinimo laistyti reguliariai. Vasarą užsitęsus sausrai – palaistyti. Nepamirkti!
  • Tręšimas: Pradedant vegetaciją – kompostas ar kompleksinės trąšos. Kartą per sezoną pakanka.
  • Ravėjimas: Montbretės nepakelia konkurencijos, mėgsta švarią žemę aplink kerą.
  • Apkarpymas: Nukirpti peržydėjusius žiedynus paskatina žydėti ilgiau ir energingiau.
  • Atramos: Aukštaūgius rekomenduojama parišti arba sodinti prie užuovėjos.

Žiemos sąlygos

  • Žiemos atsparumas: Priklauso nuo veislės. Tipiniai Crocosmia crocosmiiflora – gali žiemoti lengvais žiemos laikais neuždengtos (apie -15°C), tačiau šaltą ar be sniego žiemą dažnai apšąla.
  • Geriausia:
    1. Vėlyvą rudenį (spalio pabaigoje) svogūnėlius iškasti, sudžiovinti, laikyti žiemą sausai, +5–10°C (rūsyje, nešildomoje verandos patalpoje).
    2. Šiltesnėse vietose gėlyne galima užberti storu lapų, eglišakių ar durpių sluoksniu; pavasarį nuimti dangą.
  • Vazonuose montbretes lauke žiemai būtina įnešti į vėsų, sausą rūsį ar garažą.

Dauginimas

  • Kerelių (svogūnėlių) atskyrimas – kasamas rudenį, motininis svogūnas skaidomas, atžalos sodinamos pavasarį.
  • Sėklomis – retai, nes žydi tik po kelių metų.

Dažniausios problemos

Problema Priežastis Ką daryti
Nežydi Per tamsi vieta, per tankiai pasodinta, nedažnai dalyta Retinti, perkelti į saulėtą vietą
Lapai geltonuoja Per daug drėgmės, puvinys, maisto medžiagų trūkumas Patikrinti drenažą, patręšti
Netoleruoja šalčių Skyrimybė tarp veislių, svogūnai per sekliai Žiemai dengti arba kasti, laikyti vėsioje patalpoje

Naudojimas

  • Gėlynuose: Saulėtomis spalvomis džiugina natūralistinius, anglų, raudonų akcentų gėlynus.
  • Skynimui: Puikios puokščių ir kompozicijų gėlės.
  • Tinka derinti su ežiuolėmis, rudbekijomis, veronikomis, snapučiais, žemaūgėmis astromis.
  • Montbretės – dekoratyvios, vėlyvos vasaros gėlės, mėgstančios saulę, purią žemę ir minimalų vargą dėl kenkėjų.
  • Lietuvoje dažniausia žiemai rekomenduojama svogūnėlius iškasti arba patikimai uždengti.
  • Pavasarį atskirti kerelius, sodinti šiltai ir šviesiai.
  • Vėlyvą rudenį žydinčios montbretės puoš gėlyną tada, kai kitų žiedų jau mažai!