Author Archive Genutė

Bromelija (Bromeliaceae) – spalvingas, egzotiškas kambarinis augalas, dažnai užaugantis kaip rozetė su margais, standžiais lapais ir įspūdingu žiedynu viduryje. Populiariausios rūšys namų sąlygomis: guzmanija (Guzmania), vrizėja (Vriesea), ekmėja (Aechmea), bilbergija (Billbergia) ir kt.

Bromelijos pasižymi nereiklumu, gebėjimu augti net ten, kur kiti augalai sunkiai klesti, tačiau yra tam tikrų svarbių niuansų, į kuriuos reikia atkreipti dėmesį.

Bromelijos auginimo ir priežiūros gidas

1. Vieta

• Bromelija mėgsta ryškią, bet išsklaidytą šviesą.
• Tinka rytinė, vakarinė, šviesi kambario vieta – tiesioginė pietinė saulė gali nudeginti lapus!
• Pavėsyje žydi mažiau arba išvis nežydi.

2. Temperatūra

• Optimalu: 18–26 °C.
• Saugoti nuo skersvėjų ir staigių temperatūros pakitimų.
• Žiemą – ne žemiau nei 13–15 °C.

3. Oro drėgmė

• Bromelijoms būtina padidinta oro drėgmė – pageidautina 50–70 % (prie radiatorių, žiemą purkšti).
• Galima grupuoti su kitais augalais, pastatyti indelį su vandeniu arba keramzitą prie vazono.
• Lapus reguliariai apipurkšti šiltu vandeniu (bet ne ant žiedynų, ypač žydėjimo metu).

4. Laistymas

• Svarbiausia – vanduo visada turi būti rozetės centre!
  Pilkite tiesiai į lapų piltuvėlį (bet ne ant žiedynų!).
• Laistykite, kai rozetėje vanduo pradeda išdžiūti – paprastai 1–2 kartus per savaitę.
• Substratą sudrėkinkite saikingai – jis turi būti tik šiek tiek drėgnas, bet ne šlapias.
• Naudokite minkštą, filtruotą ar lietaus vandenį – bromelijos jautrios kalkėms.
• Perlaistymas – dažniausia problema! Patikrinkite, kad nei rozetėje, nei vazonėlyje nesusikauptų per daug stovinčio vandens (ypač žiemą).

5. Dirva ir persodinimas

• Dirva turi būti lengva, orui laidi, silpnai rūgšti – tinka mišrus substratas: 2 dalys kambarinės žemės, 1 dalis smulkintos pušies žievės arba smulkintų samanų/keramzito.
• Persodinti reikia retai – kai perauga vazoną arba reikia atskirti atžalas (dažniausiai kartą per 2–3 metus).

6. Tręšimas

• Nuo pavasario iki rugsėjo tręškite kas 4 savaites labai silpnu skystų žydinčių augalų trąšų tirpalu, pilant tiek į substratą, tiek į rozetės vandenį.
• Žiemą tręšti nebūtina.

7. Žydėjimas ir po to

• Bromelija žydi tik kartą gyvenime, po to iš pagrindinės rozetės sunyksta, tačiau dažnai išaugina “vaikučius” (atžalas) – jas galima atskirti nuo motininio augalo ir auginti toliau.
• Atžalas atskirkite, kai jos pasiekia 1/3 motininio augalo dydžio, ir sodinkite į atskirą substratą.

8. Dažniausios problemos

Bromelija mėgsta šviesą, šilumą, drėgną orą, reikalauja minkšto vandens į rozetę ir tik minimaliai drėgno substrato. Persodinti ir tręšti reikia saikingai. Po žydėjimo augalas išaugina naujas atžalas, kurias verta atskirti ir auginti atskirai.

Budlėjos (Buddleja davidii) genėjimas yra ypač svarbus, norint turėti vešlų, gražiai žydintį krūmą ir išsaugoti jį žiemai mūsų klimato sąlygomis. Budlėja žydi ant šiemetinių ūglių, tad reguliarus ir drąsus genėjimas būtinas, norint užtikrinti gausų žydėjimą ir kompaktišką augalo formą.

Budlėjos genėjimas – pagrindiniai principai

1. Kada genėti budlėją?

• PAGRINDINIS genėjimas – anksti pavasarį (kovas–balandis):
  Kai tik praeina stipriausios šalnos, bet dar nesprogę pumpurai (dažniausiai, kai oro temperatūra pakyla aukščiau 0 °C dienomis).
• Rudeniop galima minimaliai patrumpinti per ilgas, išgulusias šakas, bet nešiurkščiai – svarbiausia šaltajam sezonui palikti augalą kiek aukštesnį, kad šalčiai nepažeistų pagrindo.

2. Kaip genėti pavasarį?

1. Jei šakos per žiemą apšalusios, nupjaukite jas iki gyvos, žalios dalies.
2. Sveikas šakas trumpinkite palikdami 20–30 cm nuo pagrindo – būtent ant šių trumpų stiebų išaugs nauji, žydintys ūgliai.
3. Šakas, augančias į vidų arba susikryžiavusias, pašalinkite – taip pagerės oro cirkuliacija.
4. Pašalinkite visus silpnus, plonus ar sudžiūvusius ūglius – liks tik stipriausi, vešlūs stiebai.

3. Kaip genėti vyresnius krūmus?

• Kas 3–4 metus galima atlikti atjauninantį genėjimą: palikti tik 2–3 stipriausius pagrindinius ūglius, kitus pašalinti, kad krūmas nesentų ir neskatėtų.
• Vyresnius augalus galima nupjauti visiškai iki žemės (paliekant ~10 cm), jei krūmas labai išsikerojęs ir silpnas – per sezoną ataugs nauji stiprūs ūgliai.

4. Žydėjimo skatinimas vasarą

• Pašalinkite peržydėjusias žiedų šluoteles – tai paskatins kartotinį žydėjimą ir krūmas ilgiau bus dekoratyvus.

Ką reikėtų prisiminti?

• Drąsus genėjimas = gausus žydėjimas! Budlėja vienas iš tų krūmų, kuris be genėjimo linkęs atrodyti išsikerojęs, žydi silpnai.
• Negenėti vėlyvą rudenį! Palikite aukštesnius stiebus per žiemą – jie padeda apsaugoti augalo pagrindą ir šaknis.
• Jauniems ar naujai pasodintiems krūmams pirmus metus galima genėti švelniau – svarbu, kad augalas įsišaknytų.

Budlėja anksti pavasarį stipriai trumpinama iki 20–30 cm nuo žemės, pašalinamos pažeistos, susikryžiavusios, silpnos šakos. Vasara verta šalinti peržydėjusius žiedynus. Tokia priežiūra užtikrina vešlų, gausiai žydintį krūmą.

Bugienis (Ilex) – tai dekoratyvus, dažniausiai visžalis krūmas ar medis, žavintis kietais, blizgiais, dantytais lapais bei ryškiais, ilgai išsilaikančiais raudonais arba geltonais uogų kekiais, kurie ypač puošia sodo kompozicijas žiemą. Lietuvoje dažniausiai auginamas visžalis bugienis (Ilex aquifolium), bet šiltose vietose galima bandyti ir kitų rūšių.

Bugienio auginimo ir priežiūros vadovas

1. Vieta

• Saulėta ar pusiau pavėsis. Kuo daugiau šviesos – tuo tankesni, tamsesni lapai ir gausesnis augimas.
• Geriau auga apsaugose nuo žiemos vėjų (vėjui atvirose vietose lapai gali pabalti ar nušalti).
• Tinka pavieniam sodinimui, gyvatvorėms, deriniui su spygliuočiais ar kitais visžaliais.

2. Dirva

• Derlinga, puri, gerai drenuojama – geriausia šiek tiek rūgšti arba neutrali pH (6–7).
• Nepakenčia užmirkimo žiemą ir labai šarminių žemių.
• Sunkioje, molingoje dirvoje verta įmaišyti komposto, smėlio.

3. Sodinimas

• Geriausia sodinti pavasarį arba rudenį.
• Į sodinimo duobę pagsipilkite komposto.
• Sodinant bugienį gyvatvorei – tarp krūmelių palikite 50–80 cm; pavieniui – bent 1,5–2 m nuo kitų didelių augalų.

4. Laistymas

• Jauniems augalams, kol prigyja – reguliariai palaistyti.
• Įsitvirtinusiam bugieniui reikia tik per sausras.
• Nepalikite šaknų šlapiai vėlyvą rudenį ir žiemą.

5. Tręšimas

• Pavasarį patręškite kompostu ar specialiomis spygliuočių, rododendrų trąšomis.
• Pertręškite minimaliai – užtenka kartą per metus.

6. Genėjimas

• Gerai pakenčia formuojamąjį genėjimą – galimą pavasarį ar vasaros viduryje.
• Pašalinkite silpnus, nudžiuvusius, į vidų augančius ūglius.
• Norint, kad uogos būtų, palikite dalį žiedinių ūglių (dauguma bugienių dvinamiai – reikia tiek patinų, tiek patelių krūmelių uogoms).

7. Žiemojimas

• Jauni bugieniai pirmaisiais metais gali būti lengvai pridengiami eglišakėmis ar specialia danga.
• Svarbiausia – saugoti nuo žiemos saulės ir šalčio derinio (juodi, sidabriniai, pažeisti lapai dažniausiai rodo nušalimą).

8. Kitos pastabos

• Uogos nuodingos! Nenaudoti maistui, laikyti atokiau nuo vaikų ir naminių gyvūnų.
• Pavasarį/darbo metu dirbkite su pirštinėmis – lapų dygliukai gali subraižyti odą.

Bugienis mėgsta saulėtą ar pusiau pavėsį, purią, rūgštesnę, gerai drenuojamą žemę; reguliaraus, bet ne gausaus laistymo prireikia tik pirmaisiais metais. Jauni augalai, ypač žiemą, apsaugojami nuo šalčio ir saulės. Gerai pakenčia genėjimą, džiugina amžinai žalia lapija bei ryškiomis uogomis – tik būkite atsargūs dėl nuodingumo!