Author Archive Genutė

Kana – tropinė, šilumamėgė daugiametė gėlė

Kana – tropinė, šilumamėgė daugiametė gėlė su įspūdingais, egzotiškais žiedynais (raudoni, geltoni, oranžiniai, rožiniai) bei dekoratyviais lapais (žali, bordo ar net dryžuoti). Lietuvoje dažniausiai auginama kaip vasarinė svogūninė gėlė – rudenį šakniastiebiai iškasami ir žiemai saugomi ne lauke.


1. Sodinimas ir pradžia

  • Kada?
    • Sodinama į lauką tik po šalnų pavojaus (gegužės pabaiga–birželio pradžia), kai žemė įšilusi.
    • Daiginti svogūninius šakniastiebius galima viduje/kubiliuose jau kovo–balandžio mėn. (labai paspartina žydėjimą).
  • Kaip?
    • Šakniastiebiai sodinami 10–15 cm gylyje, atstumas tarp augalų – 40–60 cm (dideliems kerams).
    • Dirva – derlinga, puri, humusinga, gerai drenuota.

2. Vieta ir šviesa

  • Saulėta, šilta vieta (kuo daugiau saulės, tuo gausiau žydi ir gražesni lapai)
  • Tinka vazonuose, loveliuose, lauko gėlynuose, net vandenyno pakraščiuose, jei užtikrintas drenažas.

3. Laistymas

  • Gausiai ir reguliariai – ypač per karščius ir aktyvaus augimo metu.
  • Nepakenčia užmirkimo, bet žemė negali visiškai išdžiūti.

4. Tręšimas

  • Kartą per 2–3 savaites žiediniams augalams skirtomis trąšomis su daug fosforo ir kalio.
  • Tręšimas itin svarbus, jei auginate vazonuose.

5. Priežiūra žydėjimo metu

  • Nužydėjusius žiedynus šalinti – skatina naujų žiedų formavimą.
  • Stambius kerus galima pririšti prie atramos, jei vėjuota.

6. Rudeninis šakniastiebių iškasimas ir žiemojimas

  • Rudenį, kai nušąla pirmieji lapai (spalis), kana iškasti su dideliu žemės grumstu.
  • Nukirpti stiebus iki 10–15 cm, šakniastiebius nuvalyti, pradžiovinti.
  • Laikyti sausai, vėsiai (+5–10 °C), geriausia – rūsyje ar kituose nešildomuose plotuose.
    Svarbu, kad neužmirktų, bet ir iki galo neišdžiūtų.

7. Dauginimas

  • Dalijant šakniastiebius (pavasarį prieš sodinant kiekviename gabale turi būti bent 1–2 akys/ūglių pumpurai).

8. Dažniausios problemos

  • Lapų dėmės, gleivės: per didelė drėgmė ar bloga ventiliacija.
  • Nežydi: per mažai šilumos, trąšų arba vėlai pasodinta.

Kana – šilumamėgė, saulės ir trąšų mėgėja. Žydi vasaros pabaigoje–rudenį. Rudenį būtinai iškasti žiemai! Tinka vazonams, alpinariumams, kaip egzotiškas sodo/fono augalas.

Kaulaseklis (Osteospermum)

Kaulaseklis – Osteospermum (dar vadinama „Afrikos ramunė“, „Afrikos saulutė“, „afrikietiška ramunė“, „laukinė gerbera“)


1. Bendra informacija apie Osteospermum

  • Lotyniškas pavadinimas: Osteospermum
  • Kilmė: Pietų Afrika
  • Gyvenimo trukmė: gali būti vienmetė arba daugiametė (priklausomai nuo rūšies ir žiemojimo)
  • Žiedai: dideli (iki 8 cm), įvairių spalvų: balti, violetiniai, alyviniai, rausvi, geltoni, dviejų spalvų, buvo ir „šaukšteliniai“ žiedlapiai – žiedynai primena ramunę
  • Aukštis: paprastai 20–45 cm, gali būti iki 60 cm
  • Žydėjimas: nuo gegužės iki vėlyvo rudens, žydi labai gausiai ir ilgai

2. Augimo vieta ir dirva

  • Vieta: labai mėgsta daug saulės, gali augti ir pusiau pavėsyje, bet žydės mažiau
  • Dirva: laidi vandeniui, nerūgšti, gali būti smėlinga ar žvyruota, svarbiausia – neužmirkstanti
  • Vazonai: puikiai auga balkonų loveliuose, pakabinamuose krepšiuose ar lauko vazonuose

3. Sodinimas, sėjimas, dauginimas

  • Sėjos laikas: kovą–balandį į daigyklas, lauke sodinami po šalnų (gegužės pabaigoje–birželio pradžioje)
  • Dauginimas: sėklomis arba auginiais (ruošiami liepą–rugpjūtį)
  • Daugiametes (O. ecklonis, O. fruticosum ir pan.) žiemoja tik +5–12°C vėsioje, šviesioje patalpoje – Lietuvoje lauke jos neišgyvena šalčių

4. Laistymas ir tręšimas

  • Laistyti saikingai: laikiną sausros periodą pakenčia, bet užmirkimas – pražūtingas
  • Tręšti kas 2–3 savaites žydinčių augalų trąšomis (pertręšus daugiau lapų, mažiau žiedų)

5. Priežiūra

  • Reguliariai šalinti nužydėjusius žiedus – skatina ilgą ir gausią žydėjimo bangą
  • Karštu ir sausu oru galima patrumpinti per ištįsusius ūglius, augalas bus vešlesnis
  • Po stipraus lietaus/kentėjimo nupjauti pažeistas dalis

6. Ligų ir kenkėjų prevencija

  • Retai serga ar kenčia nuo kenkėjų
  • Svarbiausia: sausas substratas, gera oro cirkuliacija
  • Purkšti nereikia – užtenka prižiūrėti laistymą ir tankį

7. Žiemojimas

  • Vienmetė Osteospermum: pavasarį sėjama iš naujo
  • Daugiametė Osteospermum: rudenį įnešama į vėsią ir šviesią patalpą, mažai laistoma; pavasarį grąžinama į lauką
  • Neišgyvena šalnų lauke!

Kaulaseklis (Osteospermum) – itin ilgai ir gausiai žydinti, saulės mėgėja, visiškai nereikli, puikiai tinka loveliams, balkonams, lauko vazonams bei alpinariumams.

  • Žiemą daugiametės veislės turi būti apsaugotos nuo šalčių, vienmetės sėjamos kasmet.

Laumakė (Dimorphotheca)

Laumakė (Dimorphotheca) – tai spalvinga vienmetė arba daugiametė gėlė, kilusi iš Pietų Afrikos. Lietuvoje dažniausiai vadinama tiek laumake.


Laumakės (Dimorphotheca) auginimo ir priežiūros vadovas


1. Pagrindinės savybės

  • Žiedai: kaip didelės margos ramunės (balti, violetiniai, oranžiniai, rožiniai, geltoni, alyviniai, dviejų spalvų), žiedo skersmuo iki 6–8 cm.
  • Aukštis: 20–40 (60) cm.
  • Žydėjimas: visą vasarą iki rudens šalnų.
  • Lapai: dantyti, siauri, ryškiai žali.

2. Auginimo vieta

  • Saulėta, šiluma: mėgsta daug šviesos ir sauso oro, šešėlyje žydės menkai.
  • Gerai tinka alpinariumams, pakraščiams, balkonų ir terasų vazonams.

3. Dirva

  • Lengva, pralaidi, nederlinga, net šiek tiek smėlinga žemė.
  • Aukštas pH nebūtinas, bet netinka užmirkstantys, sunki dirva.
  • Nepakenčia stovinčio vandens.

4. Sėjimas ir sodinimas

  • Daigai: sėjama balandžio mėn. į daigyklas (vidaus sąlygomis).
    • Į lauką ar vazonus sodinama po šalnų – gegužės pabaigoje ar birželio pradžioje.
  • Tiesiai į gruntą sėjama šiltai gegužės pabaigoje (rečiau, nesprėja gausiai žydėti).
  • Atstumai tarp augalų: 20–30 cm.

5. Laistymas

  • Laistyti reikia negausiai – trumpalaikius sausros periodus pakelia, užmirkus gali pradėti pūti.
  • Vazonuose žemė neturi būti nuolat šlapia.

6. Priežiūra

  • Nužydėjusių žiedų reguliariai šalinti – paskatins naujų žiedų formavimąsi ir pailgins žydėjimą.
  • Pertręšus fosforu ar azotu užaugs lapai, bet žydi mažiau.
  • Nereikalauja ypatingos priežiūros – puikiai tinka pradedantiesiems.

7. Žiemojimas

  • Dimorphotheca – vienmetė, kitais metais reikia vėl sėti ar daiginti.
  • Osteospermum (daugiametė, bet neatspari šalčiui) – galima žiemai įnešti į vėsią, šviesią patalpą (10–14°C), tada gali žydėti kelerius metus.

8. Dažnos problemos

  • Per didelė drėgmė – pūva šaknys.
  • Per tamsu – neišsiskleidžia žiedai, lapai skursta.
  • Kenkėjai ir ligos retai puola.

Laumakė (Dimorphotheca) – labai saulės mėgėja, žydi be paliovos, net ir sausros atveju, reikia labai mažai priežiūros. Tinka vazonams, apvadams, alpinariumams, balkono loveliams.

Monstera – įspūdinga kambarinė gėlė

Monstera – įspūdinga kambarinė gėlė, iškart atpažįstama dėl didžių, skylėtų, žalių lapų. Ši tropinių miškų kilmės liana garsėja savo ilgaamžiškumu, sparčiu augimu ir egzotišku vaizdu, nors žiedų Lietuvos namuose sulaukti labai sunku.


1. Vieta ir šviesa

  • Mėgsta ryškią, išsklaidytą šviesą – geriausia laikyti prie rytinės ar vakarinės palangės.
  • Gali augti ir pusiau pavėsyje, bet bus mažiau skylėta, lėčiau augs.
  • Venkite tiesioginės pietinės saulės (lapai gali nudegti).

2. Temperatūra

  • 18–25 °C – optimali temperatūra visus metus.
  • Žemiau 14 °C nepageidautina – augimas lėtėja.
  • Netolygiai šildomos arba skersvėjų vietos gali lemti lapų džiūvimą.

3. Laistymas

  • Reguliarus, vidutinis: žemė turi pradžiūti viršuje (laistykite, kai dirvos viršus sausas maždaug 2–4 cm).
  • Vasarą – dažniau, žiemą – rečiau.
  • Perlaistymo labai nemėgsta – drėgmės perteklius dažniausia šaknų puvinio priežastis!
  • Gerai reaguoja į dažną lapų apipurškimą (ypač šildymo sezono metu).

4. Oro drėgmė

  • Patinka didesnė oro drėgmė, bet susitaiko su įprastomis sąlygomis.
  • Dažniau purkškite, jei lapų galiukai džiūsta.

5. Dirva ir persodinimas

  • Puri, humusinga, laidžią žemę (pvz., universalus mišinys + perlitas/trupučio pušų žievės).
  • Vazonas – su drenažo skylutėmis!
  • Persodinti kas 2–3 metus.

6. Tręšimas

  • Pavasarį–vasarą kas 2–4 savaites trąšos žalialapiams.
  • Nuo spalio iki kovo netręšiama.

7. Formavimas, atramos

  • Monstera – vijoklinė: reikia atramos (samanų stulpelis, bambukas ar pan.)
  • Ilgi „oriniai“ šaknys stiprina augalą – galima nukreipti į žemę ar atramą, jų nekarpykite.

8. Genėjimas ir dauginimas

  • Galima trumpinti, jei augalas per didelis – genėjimo vietoje ataugs šoninės šakos.
  • Dauginama stiebo auginiais su viena ar keliomis ore šaknimis, įsišaknija vandenyje ar žemėje.
  • Rečiau – sėklomis (Lietuvoje beveik nenaudojama).

9. Ligos ir problemos

  • Lapų dėmės, pūvimas – perlaistymas, blogas drenažas.
  • Lapų galiukai rudi – per sausas oras arba per daug trąšų.
  • Lapų kraštai blunka – trūksta šviesos.
  • Mažai, neskyleti lapai – per tamsu arba mažas vazonas.

Monstera žydėjimas

  • Lietuvos sąlygomis konkurso nebūna, bet natūraliai žydi baltais „burelių“ (spathe) žiedais ir mezga valgomus vaisius tropikuose.
  • Kambariniuose plotuose beveik niekada nežydi.

Ryški šviesa, minimaliai laistyti, daug vietos augimui ir atrama – monstera ilgus metus bus žalia ir puošni kambario pažiba!

Plačvarpis (Platycodon grandiflorus)

Plačvarpis (Platycodon grandiflorus) daugiametė, labai dekoratyvi ir itin lengvai atpažįstama pagal „išsipūtusius“ pumpurus ir didelius žvaigždės formos žiedus (mėlynos, rožinės, baltos spalvos).


Plačvarpio (Platycodon) auginimo ir priežiūros vadovas

1. Bendra informacija

  • Daugiametė (grįžta kasmet)
  • Aukštis: 30–80 cm (priklauso nuo veislės)
  • Žydėjimas: nuo birželio iki rugpjūčio
  • Žiedai: dideli, žvaigždės formos, tipinis „baliono“ pumpuras prieš prasiskleidžiant
  • Puikiai tinka ir gėlynui, ir vazonui, ir natūraliems žoliniams deriniams

2. Vieta ir dirva

  • Saulėta arba pusiau pavėsis
  • Geriausiai auga gerai drenuotoje, vidutinio derlingumo dirvoje
  • Nemėgsta nuolat šlapios, užmirkstančios žemės (gali pūti šaknys)

3. Sodinimas

  • Sėklomis:
    • Beriamas balandžio–gegužės mėn. į atvirą gruntą arba kovo pabaigoje–balandį į daigyklas viduje
    • Sėklas užberti plonu žemės sluoksniu (~0,5 cm)
    • Daigai lauke sodinami gegužę, kai negręsia šalnos
    • Pirmais metais gali žydėti menkiau, tačiau vėliau kaskart žydi vis stipriau
  • Sodinukai arba kero dalimis:
    • Sodinami pavasarį arba rudenį
    • Atstumas tarp augalų – 30–40 cm

4. Priežiūra

  • Laistymas:
    • Saikingas, ypač sausros metu
    • Venkite laistyti ant lapų, kad nesiveistų grybinės ligos
  • Tręšimas:
    • Nereikli, užtenka kugeliniu kompostu/pavasarine trąša puriam grunte
  • Genėjimas:
    • Nužydėjusius žiedus šalinti – skatina ilgiau žydėti ir net gali užmegzti naujus
  • Atramos:
    • Aukštesnės veislės gali išgriūti po lietaus – galima parišti prie atramėlių

5. Žiema

  • Plačvarpis visiškai atsparus žiemai Lietuvoje, žemai išlindusį kerą žiemai galima pridengti nedideliu mulčiu, bet nebūtina.
  • Pavasarį nupjaukite pernykštes stiebus.

6. Dauginimas

  • Geriausia dauginti sėklomis – kero dalijimas labai sunkus, nes nemėgsta būti judinamas ir ilgai „piktinasi“ po persodinimo.
  • Sėjnukai dažnai pradeda žydėti po 2 metų.

7. Dažnos problemos

  • Nepakenčia užmirkimo! Būtinai pasirūpinkite geru drenažu
  • Gali užpulti šliužai ar sraigės
  • Perlaistymas žiemą/vakarą – grybinės ligos

Plačvarpis (Platycodon) – ilgaamžė, stambių žiedų, nereikli ir žiemai atspari daugiametė. Mėgsta saulėtą ar pusiau pavėsinę vietą, laistoma saikingai, pertręšimo nereikia. Tinkama net pradedantiesiems!
Puikiai atrodo gėlynuose, natūraliuose ansambliuose, žvyringuose plotuose, dekoratyviniuose vazonuose.