Author Archive Genutė

Budlėjos (Buddleja davidii) genėjimas yra ypač svarbus, norint turėti vešlų, gražiai žydintį krūmą ir išsaugoti jį žiemai mūsų klimato sąlygomis. Budlėja žydi ant šiemetinių ūglių, tad reguliarus ir drąsus genėjimas būtinas, norint užtikrinti gausų žydėjimą ir kompaktišką augalo formą.

Budlėjos genėjimas – pagrindiniai principai

1. Kada genėti budlėją?

• PAGRINDINIS genėjimas – anksti pavasarį (kovas–balandis):
  Kai tik praeina stipriausios šalnos, bet dar nesprogę pumpurai (dažniausiai, kai oro temperatūra pakyla aukščiau 0 °C dienomis).
• Rudeniop galima minimaliai patrumpinti per ilgas, išgulusias šakas, bet nešiurkščiai – svarbiausia šaltajam sezonui palikti augalą kiek aukštesnį, kad šalčiai nepažeistų pagrindo.

2. Kaip genėti pavasarį?

1. Jei šakos per žiemą apšalusios, nupjaukite jas iki gyvos, žalios dalies.
2. Sveikas šakas trumpinkite palikdami 20–30 cm nuo pagrindo – būtent ant šių trumpų stiebų išaugs nauji, žydintys ūgliai.
3. Šakas, augančias į vidų arba susikryžiavusias, pašalinkite – taip pagerės oro cirkuliacija.
4. Pašalinkite visus silpnus, plonus ar sudžiūvusius ūglius – liks tik stipriausi, vešlūs stiebai.

3. Kaip genėti vyresnius krūmus?

• Kas 3–4 metus galima atlikti atjauninantį genėjimą: palikti tik 2–3 stipriausius pagrindinius ūglius, kitus pašalinti, kad krūmas nesentų ir neskatėtų.
• Vyresnius augalus galima nupjauti visiškai iki žemės (paliekant ~10 cm), jei krūmas labai išsikerojęs ir silpnas – per sezoną ataugs nauji stiprūs ūgliai.

4. Žydėjimo skatinimas vasarą

• Pašalinkite peržydėjusias žiedų šluoteles – tai paskatins kartotinį žydėjimą ir krūmas ilgiau bus dekoratyvus.

Ką reikėtų prisiminti?

• Drąsus genėjimas = gausus žydėjimas! Budlėja vienas iš tų krūmų, kuris be genėjimo linkęs atrodyti išsikerojęs, žydi silpnai.
• Negenėti vėlyvą rudenį! Palikite aukštesnius stiebus per žiemą – jie padeda apsaugoti augalo pagrindą ir šaknis.
• Jauniems ar naujai pasodintiems krūmams pirmus metus galima genėti švelniau – svarbu, kad augalas įsišaknytų.

Budlėja anksti pavasarį stipriai trumpinama iki 20–30 cm nuo žemės, pašalinamos pažeistos, susikryžiavusios, silpnos šakos. Vasara verta šalinti peržydėjusius žiedynus. Tokia priežiūra užtikrina vešlų, gausiai žydintį krūmą.

Bugienis (Ilex) – tai dekoratyvus, dažniausiai visžalis krūmas ar medis, žavintis kietais, blizgiais, dantytais lapais bei ryškiais, ilgai išsilaikančiais raudonais arba geltonais uogų kekiais, kurie ypač puošia sodo kompozicijas žiemą. Lietuvoje dažniausiai auginamas visžalis bugienis (Ilex aquifolium), bet šiltose vietose galima bandyti ir kitų rūšių.

Bugienio auginimo ir priežiūros vadovas

1. Vieta

• Saulėta ar pusiau pavėsis. Kuo daugiau šviesos – tuo tankesni, tamsesni lapai ir gausesnis augimas.
• Geriau auga apsaugose nuo žiemos vėjų (vėjui atvirose vietose lapai gali pabalti ar nušalti).
• Tinka pavieniam sodinimui, gyvatvorėms, deriniui su spygliuočiais ar kitais visžaliais.

2. Dirva

• Derlinga, puri, gerai drenuojama – geriausia šiek tiek rūgšti arba neutrali pH (6–7).
• Nepakenčia užmirkimo žiemą ir labai šarminių žemių.
• Sunkioje, molingoje dirvoje verta įmaišyti komposto, smėlio.

3. Sodinimas

• Geriausia sodinti pavasarį arba rudenį.
• Į sodinimo duobę pagsipilkite komposto.
• Sodinant bugienį gyvatvorei – tarp krūmelių palikite 50–80 cm; pavieniui – bent 1,5–2 m nuo kitų didelių augalų.

4. Laistymas

• Jauniems augalams, kol prigyja – reguliariai palaistyti.
• Įsitvirtinusiam bugieniui reikia tik per sausras.
• Nepalikite šaknų šlapiai vėlyvą rudenį ir žiemą.

5. Tręšimas

• Pavasarį patręškite kompostu ar specialiomis spygliuočių, rododendrų trąšomis.
• Pertręškite minimaliai – užtenka kartą per metus.

6. Genėjimas

• Gerai pakenčia formuojamąjį genėjimą – galimą pavasarį ar vasaros viduryje.
• Pašalinkite silpnus, nudžiuvusius, į vidų augančius ūglius.
• Norint, kad uogos būtų, palikite dalį žiedinių ūglių (dauguma bugienių dvinamiai – reikia tiek patinų, tiek patelių krūmelių uogoms).

7. Žiemojimas

• Jauni bugieniai pirmaisiais metais gali būti lengvai pridengiami eglišakėmis ar specialia danga.
• Svarbiausia – saugoti nuo žiemos saulės ir šalčio derinio (juodi, sidabriniai, pažeisti lapai dažniausiai rodo nušalimą).

8. Kitos pastabos

• Uogos nuodingos! Nenaudoti maistui, laikyti atokiau nuo vaikų ir naminių gyvūnų.
• Pavasarį/darbo metu dirbkite su pirštinėmis – lapų dygliukai gali subraižyti odą.

Bugienis mėgsta saulėtą ar pusiau pavėsį, purią, rūgštesnę, gerai drenuojamą žemę; reguliaraus, bet ne gausaus laistymo prireikia tik pirmaisiais metais. Jauni augalai, ypač žiemą, apsaugojami nuo šalčio ir saulės. Gerai pakenčia genėjimą, džiugina amžinai žalia lapija bei ryškiomis uogomis – tik būkite atsargūs dėl nuodingumo!

Kamelija (Camellia) – išskirtinis, prabangus visžalis krūmas ar nedidelis medelis, žavintis blizgančiais žaliais lapais ir nuostabiais, dažniausiai rožę primenančiais žiedais žiemos pabaigoje, ankstyvą pavasarį. Populiariausia rūšis – Camellia japonica, tačiau auginamos ir C. sasanqua, C. reticulata bei jų hibridai.

Kamelijos auginimas ir priežiūra

1. Vieta

• Auginkite ryškioje, išsklaidytos šviesos vietoje, bet saugokite nuo kaitrios saulės (ypač popietinės!).
• Tinka šviesūs prieangiai, verandos, žiemos sodai, dideliai langai.
• Nelaikykite kamelijos vietoje, kur žiemą per karšta ar sausas oras – augalas gali numesti pumpurus.

2. Temperatūra

• Geriausiai jaučiasi vėsioje aplinkoje: žiemos metu 10–16 °C (idealu – 12–15 °C).
• Aukštesnėje temperatūroje ypač formuojantis/pumpurams gali nukristi žiedai.
• Vasarą gali augti lauke (balkone, terasoje), kol nėra šalnų.

3. Laistymas

• Dirva turi būti nuolat drėgna, bet ne permirkusi – labai jautri ir perdžiūvimui, ir perlaistymui.
• Naudokite tik minkštą, mažai kalkių turintį vandenį (idealiai – lietaus ar filtruotas).
• Žiemą, vėsioje patalpoje, laistykite rečiau, bet neperdžiovinkite.

4. Oro drėgmė

• Mėgsta padidintą oro drėgmę (60–70 %), todėl žiemą ir per sausras verta padėti drėkintuvą ar keramzito padėklą su vandeniu šalia.
• Tiesiogiai ant lapų purkšti trumpai, jei oras ypač sausas, bet ne ant žiedų/pumpurų.

5. Dirva ir tręšimas

• Rūgšti dirva (pH 5–6): tinka rododendrų/azalijų substratas, galite įmaišyti šiek tiek komposto ar sfagninių samanų.
• Tręškite tik aktyviu augimo periodu (pavasaris–vasara) specialiomis rūgščioms gėlėms skirtomis trąšomis.
• Rudenį–žiemą tręšti beveik nereikia.

6. Persodinimas

• Persodinama kas 2–3 metus pavasarį.
• Šaknys lietos, vazonas parenkamas siauresnis – nemėgsta labai didelių indų.

7. Žiedai ir žydėjimas

• Dengiasi žiedais nuo vasario iki balandžio.
• Pumpurams besiformuojant nejudinkite augalo – gali juos numesti.

8. Genėjimas

• Genėti galima iškart po žydėjimo, pašalinti nudžiūvusius, silpnus ar vidaus link augančius ūglius.

9. Dažniausios problemos

10. Kenkėjai ir ligos

• Kartais puola amarai, tripsai, voratinklinės erkės, gali atsirasti šaknų puvinys dėl perlaistymo.
• Lapų dėmėtumas dažnai nuo netinkamo oro ar žemės sąlygų.

Kamelija – išties karališkas, bet reiklus augalas, mėgstantis vėsą, rūgščią, drėgną žemę, daug šviesos (bet ne saulės!), gausų, minkštą laistymą ir oro drėgmę, bet netoleruojantis šilumos ar skersvėjų formuojant žiedus. Patenkinus šiuos poreikius, žydės stulbinamai.