Paulius – apie viską….

Visas temas pradėkime nuo saves….

Author Archive vytasss

  • Home   /  
  • Articles posted by vytasss
    • ( Page28 ) ( Page28 )

Išnešiotas naujagimis

Nėštumas paprastai trunka 38-40 savaičių, arba 270-280 dienų. Laiku gimęs naujagimis vidutiniškai sveria 3200-3500 g, jo ūgis apie 50 cm. Tačiau, žiūrint kokios sąlygos, kūno masė gali svyruoti daugiau, o ūgis – nuo 45 iki 54 cm.
nuo 2500 iki 4000 g

Naujagimių kūno masei ir ūgiui gali turėti įtakos motinos gyvenimo sąlygos, maitinimosi veiksniai, kai kurios ligos (pavyzdžiui, motinai per gausiai maitinantis arba sergant cukriniu diabetu, gimsta stambesni kūdikiai), motinos amžius, nėštumų skaičius ir kt.

Tik ką gimęs naujagimis patenka į visiškai naują aplinką. Jo organizmas prisitaiko prie aplinkos sąlygų: pradeda funkcionuoti kvėpavimo sistema, persitvarko širdies darbas, formuojasi savarankiška termoreguliacija, adaptuojasi virškinimo traktas ir t. t. Adaptacinis (prisitaikymo) laikotarpis vidutiniškai trunka 4 savaites ir vadinamas naujagimyste. Šiuo laikotarpiu organizmas yra labai gležnas, greit pažeidžiamas įvairių žalingų aplinkos veiksnių. Todėl naujagimį reikia tinkamai prižiūrėti, žinoti kai kurias jo organizmo ypatybes.

Naujagimių oda sudaryta iš epidermio ir dermos, tarp kurių yra silpnai išsivysčiusi, labai švelni pagrindinė plėvelė. Epidermio raginis sluoksnis labai plonas, todėl greit pažeidžiamas. Išmaudyto naujagimio negalima šluostyti rankšluosčiu. Jį reikia nusausinti pridedant prie kūnelio paklodę ar švelnų rankšluostį. Prižiūrintieji naujagimį visuomet turi gerai su muilu nusiplauti rankas ir tik po to paimti kūdikį.

Tuomet neužteršite naujagimio odos, neatsiras pūlinių. Naujagimis gimsta padengtas specialiu tepalu varškine mase, kuri intrauteriniu (gimdos) periodu apsaugo vaisių nuo odos maceracijos. Ji švelniai nuvaloma vata ir aliejumi. Tai paprastai atlieka gimdymo namų personalas. Tik ką gimusio naujagimio oda būna blyškiai melsva, bet, jam pradėjus kvėpuoti, greit parausta ir vėliau pasidaro ryškiai raudona. Maždaug 2-3 dienų naujagimių oda pagelsta – tai fiziologinė naujagimių gelta. Ji išsivysto yrant raudoniesiems kraujo kūneliams – eritrocitams, kai, atsiradus savaiminiam kvėpavimui, jų perteklius jau nebereikalingas. Tuomet atsipalaidavusį bilirubiną kepenys nesuspėja paversti tulžimi, ir oda, akių junginės nusidažo gelsvai. Ši gelta nepavojinga, nors pirmą gyvenimo savaitę ji pamažu progresuoja, bet paprastai per 2 savaites pranyksta. Tik retai ji laikosi 3 savaites ir ilgiau. Šios geltos gydyti nereikia.

Daug rečiau atsiranda labai ryški gelta, kai nesutampa motinos ir kūdikio kraujo grupės, ypač kai neatitinka rezus faktorius (motina yra rezus neigiama, o vaisius rezus teigiamas). Tuomet išsivysto sunki gelta, pavojinga kūdikio sveikatai ir net gyvybei. Tokius naujagimius intensyviai gydo gimdymo namuose.

Pirmais gyvenimo metais kūdikį reikia sverti kas mėnesį

Maudymas. Labai mažos kūno masės (mažesnės kaip 1-1,5 kg) neišnešiotus kūdikius geriau pirmas 2-3 savaites nemaudyti. Paprastai pakanka jiems po kiekvieno tuštinimosi apiplauti užpakaliuką. Sveriantieji 1,5 kg ir didesni pradedami maudyti 1,5 savaitės amžiaus.

Kambario, kuriame maudomas naujagimis, temperatūra turi būti ne žemesnė kaip 25°C. Po maudymo jis aprengiamas sušildytais drabužiais. Užkrečiamųjų ligų profilaktika. Neišnešioti kūdikiai labai neatsparūs infekcijai, ypač ūminei respiracinei virusinei infekcijai, gripui ir viduriavimui. Todėl nepatartina jų bučiuoti, ypač kai suaugę sloguoja, kosti.

Taip pat svarbu neleisti pašaliniams asmenims imti kūdikį ant rankų, autobusais, kur galimi kontaktai su sergančiaisiais nereikia kviestis svečių arba su juo eiti į svečius, važiuoti traukiniais kad kūdikis neviduriuotų, jį reikia girdyti virintu vandeniu, o ruošiant jam maistą, sultis,- laikytis higieninių reikalavimų. Kūdikių nepermaitinti.

Laikantis nurodytų reikalavimų, net labai mažos masės gimę kūdikiai išauga sveiki. Iš pradžių, palyginus su išnešiotais naujagimiais, 14 fizinis ir psichinis vystymasis gali kiek atsilikti (kartais net 46 mėnesiais). Tačiau dauguma neišnešiotų naujagimių savo bendraamžius pasiveja jau pirmų metų pabaigoje, o kiti tik 2-2,5 metų.

Fizinis kūdikių vystymasis. Pagrindiniai fizinio vystymosi rodikliai yra kūno masė, ūgis, galvutės bei krūtinės apimtis.

Kūno masė. Išnešiotų naujagimių kūno masė normaliai būna 3200-3500 g. Per pirmas 3-4 dienas naujagimio kūno masė sumažėja 150-300 g. Tačiau šis deficitas greitai atsistato, ir kūdikių masė nuolat didėja. Per pirmą mėnesį ji padidėja vidutiniškai 600, kartais net 1000 g, per antrą 800-1000, per trečią – 750-800, per ketvirtą 750, per penktą – 700, per šeštą – 650, per septintą – 450, per 600, per aštuntą – 550, per devintą – 500, per dešimtą vienuoliktą – 400 ir per dvyliktą – 350 g.

Vienerių metų vaikas vidutiniškai turi sverti 10,5 kg. Antrais gyvenimo metais vaiko kūno masė priauga vidutiniškai 2,5, trečiais – 2 kg. Nuo 3 iki 10 metų vaiko kūno masė vidutiniškai kasmet padidėja 2, o nuo 10 iki 15 metų – po 3-4 kg.

Pirmais gyvenimo metais kūdikį reikia sverti kas mėnuo, kad būtų galima orientuotis, ar jis gerai auga, ar jam pakanka maisto. Jei kūno masė auga blogai, tai sveriama dažniau. Aukščiau nurodytas kasmėnesinis kūno masės padidėjimas yra orientacinis, jis gali svyruoti 100 g į vieną ar į kitą pusę.

Neretai pasitaiko, kad vieną mėnesį kūdikis priauga mažiau negu norma, užtai kitą mėnesį daugiau, tačiau kelių mėnesių prieaugio vidurkis yra artimas normaliam prieaugiui. Jei sistemingai kas mėnuo kūno masė auga nenormaliai, tai reikia išsiaiškinti priežastis, pirmiausia, ar pakankamai jis privalgo.

Nenutraukite pirmojo nėštumo, nes moteris gali visai nebeturėti vaikų

Nenutraukite pirmojo nėštumo, nes moteris gali visai nebeturėti vaikų. Svarbus nėštumo požymis išnykusios mėnesinės. Jos kartais gali išnykti susirgus lytinių organų ligomis, tuberkulioze, cukralige arba kuria nors užkrečiamąja liga, turint nemalonių pergyvenimų. Mėnesinėms išnykus, kreipkitės į gydytoją.

Žinokite, pirmą kartą geriausia gimdyti 22-26 metų, nes vyresniame amžiuje būna sunkiau gimdyti. Kas žinotina nėščiai moteriai. Paprastai pasikeičia nėščiosios savijauta. Pavyzdžiui, bet kuriuo paros metu jus pradeda pykinti, vemiate. Nenusigąskite, tik kiekvienu atveju pasitarkite su gydytoju. Jeigu pykina ar vemiate seilėmis iš ryto, pamėginkite neatsikėlusi suvalgyti tirštesnio maisto, pagulėkite apie valandą ir atsikelkite. Pradėjus pykinti dieną, atsigulkite. Jeigu pykina kokie nors kvapai, pavyzdžiui, gaminamo maisto kvapas, venkite jų savaitę, kitą. Daugiau vaikščiokite gryname ore, ilsėkitės, ir nemalonūs jutimai palengva praeis. Dažniau moteris pykina, jos vemia per pirmą nėštumą.

Kartais atsiranda mieguistumas. Tuomet kuo ilgiau ir dažniau patartina būti gryname ore, gerai vėdinti kambarį. Jeigu pradėjote stipriai prakaituoti,- dažniau maudykitės. Staiga padažnėjus šlapinimuisi, kreipkitės į gydytoją, padarykite šlapimo analizę. Mat dažniau galima pradėti šlapintis dėl šlapimo pūslės uždegimo, dėl to, kad į apatinę pilvo dalį priplūsta daug kraujo, kurio reikia gimdai ir kitiems lytiniams organams, o nėštumo pabaigoje dar ir dėl to, kad gimda bei vaisius spaudžia šlapimo pūslę.

Kartais nėščioji būna nepastovios nuotaikos, nervinga, kaprizinga. Tuomet vyras turi diplomatiškiau elgtis, visais būdais vengti konfliktinių situacijų, neužmiršti, jog žmona gimdys.

Nėščiajai ne tik pakinta savijauta, bet ima didėti ir standėti krūtys, laukelis apie spenelius patamsėja. Nešiokite didesnę liemenėlę, kuri tvirtai palaikytų krūtis, bet jų nespaustų. Be to, ant kaktos, smilkinių, lūpų, kaklo gali atsirasti įvairios formos ir didumo rusvai gelsvų dėmių, tamsesnis ruožas per pilvo vidurį. Dėmių gydyti nereikia, jos ilgainiui išnyks.

Pabrinksta ir išoriniai lytiniai organai, iš makšties padaugėja išskyrų. Makšties neplaukite, kiekvienu atveju pasitarkite su gydytoju. Pilvas pradeda didėti ketvirto mėnesio pabaigoje.

Laukdamos kūdikio, trokštate, kad jis gimtų sveikas ir stiprus. Tad žinokite, augančiam vaisiui nuo pat pastojimo didelę įtaką daro jūsų sveikatos būklė, įvairiausi aplinkos veiksniai ir paveldėjimas. Vaisius itin jautrus aplinkos poveikiui pirmuosius du nėštumo mėnesius, kai formuojasi įvairūs jo organai. Normalų vaisiaus vystymąsi gali sutrikdyti lėtinės širdies, plaučių, inkstų, kepenų ligos, mažakraujystė. Todėl moterims (ypač vyresnio amžiaus), besiruošiančioms pastoti pirmą kartą, patartina pasitikrinti pas vidaus ligų ir kitų specialybių gydytojus.

Kūdikio organizmą teigiamai veikia ir vandens procedūros

Vasarą, norėdamos pasikaitinti saulėje, pasitarkite su gydytoju. Jeigu sergate širdies, inkstų ligomis, buvo nėštumo toksikozės reiškinių, savaiminis persileidimas arba priešlaikinis gimdymas, saulės vonių atsisakykite.

Gydytojui leidus, saulės vonias vasarą priiminėkite, kai oro temperatūra būna ne žemesnė kaip 20-22°C, o kitu metų laiku kambaryje (18-20°C). Jeigu esate užsigrūdinusios, saulės vonias galite priiminėti ir tuomet, kai oro temperatūra esti 16-18°C. Vonių trukmė iš pradžių turi būti 10, vėliau ilginama iki 30 min. Saulės vonioms geriausias laikas nuo 9 iki 12 val. Žinokite, jums pavojinga ir perkaisti, ir sušalti. Rudenį, žiemą, pavasarį vietoj oro ir saulės vonių, esant reikalui, gydytojas gali skirti švitinimus kvarco lempa. Oro ir saulės vonių metu judėkite, atlikite nesudėtingus, gydytojo nurodytus, gimnastikos pratimus.

Organizmą teigiamai veikia ir vandens procedūros. Jas derinkite su oro bei saulės voniomis. Vanduo ir šiluma paveikia odos nervus, apykaita ir šlapimo išsiskyrimas dėl to kraujagyslės išsiplečia, prisipildo kraujo, pagerėja medžiagų

Iš vandens procedūrų labiausiai tinka apsitrynimai iki juosmens, dušas ir iki 8 nėštumo mėnesio – vonios. Patalpoje, kur apsitrinama, oro temperatūra turi būti ne žemesnė kaip 17-18, vandens į pradžių 36-34, o vėliau mažinama iki 28°C. Rankšluostį arba kempine suvilgykite nurodytos temperatūros vandeniu ir trinkite pirmiausia rankas nuo plaštakų iki pečių, paskui – kaklą, krūtis, nugarą ir 5-6 min. Kojas kasdien sausai nusišluostykite. Apsitrynimų trukmė plaukite iš pradžių 34°C temperatūros vandeniu, o vėliau mažinkite iki 18-16°C. Po to rankšluosčiu (geriausiai frotiniu) šluostykite iš apačios į viršų taip, kad kojų oda truputį paraustų.

Pirtyje (nekarštoje), duše, vonioje prauskitės ne rečiau kaip kartą per savaitę, o nėštumo pabaigoje duše maudykitės kelis kartus per savaitę. Jeigu neturite galimybės dažnai maudytis duše, tai kasdien bent iki pusės apsiplaukite. Kasdien plaukite lytinius organus iš priekio į užpakalį (prieš plovimą ir po jo švariai nusimazgokite rankas). Jeigu einate praustis į pirtį, nesėskite ant suolo tol, kol jo gerai nenuplikysite karštu vandeniu. Galvą plaukite taip kaip buvote įpratusios.

Upėje, ežere ir jūroje, jeigu nėra didelių bangų, maudykitės tik pirmaisiais nėštumo mėnesiais. Apatinius baltinius, liemenėlę keiskite dažnai, kad nuolat būtų švarūs (ne rečiau kaip du kartus per savaitę). Venkite drabužių, nesugeriančių prakaito. Kartą per savaitę keiskite lovos baltinius, būtinai po to, kai išsimaudėte.

Pirmuosius 2-3 mėn. venkite lytinių santykių, nes gali įvykti persileidimas. Nėštumo metu santykiaukite nedažnai, o paskutinius 2 mėn. iš viso atsisakykite lytinių santykių. Mat santykiaujant paskutinius 2 nėštumo mėnesius, į makštį gali pakliūti įvairių mikrobų. Todėl prieš ir po gimdymo gali atsirasti lytinių organų uždegimas, be to, gali užsikrėsti vaisius.

Atidžiai stebėkite didėjančius spenelius. Jeigu jie nedideli, plokšti, įdubę, juos kasdien atsargiai keletą kartų timptelėkite, pamasažuokite, žinoma, prieš tai švariai nusiplovusios rankas. Kad po gimdymo maitinant kūdikį nesutrūkinėtų speneliai, juos antroje nėštumo pusėje pradėkite grūdinti. Kas rytas švariai nusiplovusios su muilu rankas, krūtis ir spenelius apiplaukite šiltu, po to – drungnu vandeniu su muilu, 1-3 min. patrinkite šiurkščiu rankšluosčiu. Be to, krūtis kasdien palaikykite 15-20 min. prieš saulę arba tiek pat laiko darykite oro vonias. Esant galimybei, pakvarcuokite jas fizioterapiniame kabinete (jeigu nurodys gydytojas).

Dėvėkite lengvus, laisvus, nevaržančius judesių ir pilvo drabužius, avėkite žemomis ir plačiomis pakulnėmis batus. Kadangi auganti gimda ištempia pilvo sieną, tai antrąją nėštumo pusę nešiokite specialų korsetą, kurį įsigykite vaistinėje. Jį užsidėkite gulėdamos.

Naujagimių krūtelių pabrinkimas

Naujagimiams ant nosies galiuko bei sparnelių neretai būna gelsvai baltų taškelių, tai susikaupęs sekretas odos riebalų liaukose. Šie pakitimai greit praeina savaime ir jų gydyti nereikia.

Ant pečių ir nugaros būna švelnūs gyvaplaukiai. Tai normalus reiškinys. Galvos plaukuotumas būna nevienodas. Vieni gimsta gana ilgais plaukais, o kitiems jie ilgai neauga, būna reti. Tai priklauso nuo individualių kūdikio savybių.

Neretai tėvus jaudina įvairios rausvos dėmės ant akių, veido, pakaušio srityse. Jos atsiranda dėl vietinių kraujagyslių išsiplėtimo ir praeina be gydymo per 3-4 mėnesius.

Kartais naujagimių odoje atsiranda raudonų dėmių, arba papulių, panašių į nudilginimą. Tai dažniau būna naujagimiams, linkusiems į alergiją, kai motinos valgo daug šokolado, kiaušinių, apelsinų, mandarinų ar kitų citrusinių vaisių. Nustojus motinai vartoti šiuos maisto produktus, išbėrimas praeina.

Krūtelių pabrinkimas. Pirmomis dienomis naujagimiui, nepaisant kokios lyties, padidėja krūtelės (didžiausios būna 5-10 gyvenimo dieną). Tai fiziologinis naujagimių pieno liaukų pabrinkimas veikiant hormonams, gaunamiems su motinos pienu. Oda virš padidėjusių krūtelių dažniausiai nepakitusi, tik kartais kiek paraudusi ir apčiuopiant truputį skausminga. Šio krūtelių pabrinkimo gydyti nereikia. Jokiu būdų jų negalima liesti ir nereikia stengtis išspausti sekreto. Po 2-3 savaičių krūtelės savaime pradeda mažėti.

Nesilaikant higieninių reikalavimų, dažnai traumuojant krūteles, į jas gali patekti pūlinius sukeliančių bakterijų ir išsivystyti krūtelių uždegimas mastitas. Tuomet krūtelės dar labiau pabrinksta, parausta virš jų oda, gali pakilti kūno temperatūra. Šiuo atveju reikia tuoj pat kreiptis į gydytoją.

Kaulų sistema. Kūdikių kaulai minkšti, elastingi, nes juose yra mažiau kietų medžiagų, o daugiau vandens. Jie rečiau lūžta, o lūžę greičiau suauga. Anksti kūdikius sodinant, netaisyklingai jiems sėdint ar per anksti statant ant kojų, gali deformuotis krūtinės ląsta, iškrypti stuburas, kojos. Visos šios deformacijos dažnai vystosi sergant kūdikiui rachitu.

Kaukolėje tarp kaktos ir viršugalvio kaulų yra didysis (3,0X3,0 cm). momenėlis, kur visai nėra kaulo. Paprastai šis momenėlis užauga antrųjų metų pradžioje (maždaug 14 mėnesį). Sergant rachitu ar kitomis retesnėmis ligomis, jis gali užaugti daug vėliau. Naujagimio galva palyginti didelė. Ji sudaro apie 1 kūno ilgio (suaugusiojos).

Naujausi įrašai