Rūkymas ir alkoholio vartojimas. Rūkymo ir alkoholinių gėrimų žala vaikams ir paaugliams pastebėta jau labai seniai. Nuo neatmenamų laikų mūsų protėviai manė tik vandenį ir pieną esant tinkamais gėrimais vaikams. Pagal senovės graikų ir romėnų įstatymus jaunuoliams iki 18 metų buvo uždrausta gerti vyną.
Rūkyti, o vėliau ir gerti alkoholinius gėrimus dažniau pradeda tie vaikai, kurių tėvai auklėjimui skiria nepakankamai dėmesio arba net nuolaidžiauja prisiminę, kad ir patys rūkė. Vaikai rūkyti ir gerti alkoholį pradeda, norėdami įrodyti, jog yra jau suaugę vyrai, pademonstruoti savo ,,šaunumą”, savarankiškumą, vikrumą, ištvermingumą.
Nikotinas ir kitos medžiagos, esančios tabako dūmuose, alkoholis sukelia viso organizmo liguistus pakitimus, ypač nukenčia centrinė nervų ir širdies-kraujagyslių sistemos.
Pomėgis rūkyti ir gerti nėra paveldimas. Paaugliams jis atsiranda nusižiūrėjus į suaugusiuosius. Daugelis alkoholikų ir rūkytojų prisipažįsta, jog jie gerti ir rūkyti pradėjo vaikystėje, pamėgdžiodami suaugusius žmones arba įkalbėti draugų. Vaikas mato, kaip geria ir ruko tėvas, mama, kaip alkoholio paveikti artimi žmonės pasidaro linksmi, geri, keisti, ir greitai pats ima dalyvauti šiame žaidime”. Saldus vynas ar likeris gali paskatinti vaiką dar ir dar kartą išgerti.
Taip susidaro įprotis. Kad vaikai nepradėtų rūkyti ir gerti, patys elkitės kaip pridera. Nuo pat ankstyvos vaikystės vaikams skiepykite, kad rūkymas ir pasigėrimas nėra joks vyriškumas, subrendimo požymis, o tik silpnavališkumas, žemos kultūros ir dvasinio skurdo pasireiškimas.
Vaikas ir kolektyvas. Į lopšelį-darželį. Svarbus įvykis vaiko gyvenime, kai pradeda lankyti lopšelį-darželį. Mažylis vienerius metus augo namuose, kur jam netrūko motinos meilės ir globos, kur buvo tik jis vienas (tai ne visai gerai) ir nematė kitų vaikų bei suaugusiųjų. Ir staiga atsiranda daug naujų, nepažįstamų veidų, įspūdžių. Staigiai pasikeitus aplinkai, vaiko nervų sistema reaguoja greitai ir jautriai.
Būnant kolektyve, pirmomis dienomis sumažėja ar net visai dingsta apetitas. Dažnai vaikai pradeda blogiau valgyti namuose. Pablogėja nuotaika, atsiranda negatyvizmo požymiai – mažylis atsisako nusirengti arba, atvirkščiai, apsirengti, tampa nervingas, irzlus, sunkiai užmiega. Miega negiliai, naktį šoka iš miego, verkia, šneka pergyvena dienos įspūdžius. Kai kuriems vaikams vakarais gali truputį pakilti temperatūra.
Kartais atsiranda išbėrimų, sutrinka žarnyno veikla (pradeda dažniau šlapintis, nesiprašo ant puoduko), krinta kūno masė. Taip vaikas praranda atsparumą ligoms. Neretai pabuvęs kolektyve savaitę ar dvi, vaikas suserga.
