Author Archive vytasss

Populiariausios daugiametės gėlės

Populiariausios daugiametės gėlės Lietuvoje vertinamos dėl ilgaamžiškumo, žiedų gausos, nesudėtingos priežiūros ir žydėjimo įvairiais metų laikais. Tinkamai parinktos, jos kasmet puošia gėlynus be papildomo persodinimo.

TOP 20 populiariausių daugiamečių gėlių (su trumpais aprašymais)

Lietuviškas pavadinimas Lotyniškas pavadinimas Trumpa charakteristika
Bijūnas Paeonia Ypač žiedai, ilgai žydi (birželis)
Vilkdalgis (Irisas) Iris Įvairiaspalviai, žydi pavasarį
Augalinis bijūnas Paeonia lactiflora Patvarus, kvapnus bijūnas
Daugiametė astrė Aster novi-belgii Rudenį žydinti, sodrios spalvos
Rudbekija Rudbeckia Ryškūs, ilgai žydintys geltoni žiedai
Plukė Anemone Pavasarinė/vasarinė; dekoratyvios gėlės
Ežiuolė Echinacea purpurea Sveikatinanti/vabzdžius traukianti
Katilėlis Campanula Melsvi, balti, varpelio formos žiedai
Daugiametė aguona Papaver orientale Dideli, įspūdingi žiedai, ankstyvas žydėjimas
Irisas (vilkdalgis) Iris germanica Spalvų įvairovė, be vargo auginamas
Bergenija Bergenia Dekoratyvūs lapai, ankstyvas žydėjimas
Flioksas Phlox paniculata Kvapnūs, vasaros žiedai, tankūs kerai
Liatrisa Liatris spicata Vabzdžius traukiantys, keverzoti žiedynai
Šalavijas Salvia nemorosa Ryškūs, intensyvūs mėlyni žiedynai
Lubinai Lupinus Įvairiaspalviai, vertingi dirvai, bičių mėgstami
Hostas (Melsvė) Hosta Lapų spalvos įvairovė, paunksmių karalienė
Astilbė Astilbe Smilginiai žiedynai, pusiau pavėsis
Daugiametis gvazdikas Dianthus Kvapnūs, žemaūgiai, įvairių spalvų
Levanda Lavandula angustifolia Kvapni, žydi vasarą, mėlynos spalvos
Saulainė (Heliopsis, Rudbeckia) Heliopsis, Rudbeckia Geltoni, ilgaamžiai žiedynai

Papildomai vertos paminėti

  • Plukės (Anemone)
  • Daugiamečiai serenčiai (Tagetes)
  • Nepeta (katžolė)
  • Gvazdikai (Dianthus)
  • Pirštinės (Digitalis)
  • Veronika (Veronica)
  • Raudonėlė (Origanum vulgare) – dekoratyvinė ir prieskoninė.

Daugiametės gėlės pagal žydėjimo laiką

Pavasaris Vasara Ruduo
Tulpės (svogūninės) Bijūnai, flioksai, salvijos Asters, rudbekijos
Vilkdalgiai Ežiuolės, liatris, katilėliai Daugiametės saulainės
Bergenijos Daugiametės aguonos Daugiametės astrės
Plukės Lubinai, levandos Sedumai (rožės akmeninės)

Ką verta žinoti renkantis daugiamečių gėlių gėlynui

  • Suderinkite žydėjimo laiką: Kad žiedų netrūktų nuo ankstyvo pavasario iki vėlyvo rudens.
  • Vieta: Atsižvelkite į saulės šviesos/paunksmės, dirvos poreikius.
  • Aukštis: Išdėliokite aukštesnes į foną, žemaūges – priekyje.
  • Suderinamumas: Dalis gėlių traukia bičių/vabzdžių, dalis atbaido kenkėjus.
  • Priežiūra: Daugelis minėtų rūšių atsparios, bet reguliariai tręšiant, retinant ir senus žiedus nukerpant, žydės ilgiau.
  • Populiariausios Daugiametės gėlės – pagrindas ilgaamžiam, mažai priežiūros reikalaujančiam, visą sezoną žydinčiam gėlynui.
  • Kiekvienam sklypui tinka skirtingos rūšys – svarbu žinoti žydėjimo laiką, aukštį, vietos reikalavimus bei grožio poreikius.

Primulės kambarinės žydinčios gėlės

Primulės (Primula gentis) – labai įvairi žemaūgių daugiametinių augalų grupė, populiari tiek pavasario gėlynuose, tiek vazonuose, tiek kaip kambarinės žydinčios gėlės. Lietuvoje dažniausiai augina paprastąją pavasarinę primulę (Primula vulgaris),* taip pat dantytąją, aukštąją, kilniąją ir kitų rūšių bei veislių primules.

Pagrindinė informacija

  • Gentis: Primula
  • Šeima: Raktažoliniai (Primulaceae)
  • Kilmė: Europa, Azija, dalis rūšių – Himalajuose, Pietų Amerikoje
  • Aukštis: Dauguma primulių 10–30 cm
  • Žiedai: Nuo gelsvų, rožinių, raudonų, baltų, mėlynų, violetinių, dažnai vienspalviai, bet būna ir dvispalvių ar su „akute“.
  • Žydėjimo laikas: Dažniausiai balandis–gegužė (kai kurios veislės žydi net žiemą ar rudenį patalpose!)

Rūšys ir populiariausios veislės

Rūšis / veislė Ypatumai Žydėjimo laikas
Paprastoji pavasarinė primulė (P. vulgaris) Klasikinė, žema, įvairių spalvų, laikosi kelis metus Kovas–gegužė
Dantytoji primulė (P. denticulata) Rutuliški žiedynai, sodresnės spalvos Balandis–gegužė
Aukštoji primulė (P. elatior) Stipresnis, aukštesnis žiedstiebis Balandis–gegužė
Julijos primulė (P. juliae) Ankstyvoji, kiliminė, dažnai naudojama alpinariumuose Kovas–balandis
Kilnioji primulė (P. vulgaris subsp. sibthorpii) Raudoni žiedai, labai dekoratyvi Balandis–gegužė
Kambarinės primulės (hibridai, P. obconicaP. malacoides) Žydi žiemą/pavasarį patalpoje, labai ryškios spalvos Gruodis–balandis

Auginimas (lauke ir viduje)

Vieta ir dirva

  • Lauke: Pusiau pavėsis arba rytų pusė; uolietame ar miškingame, vėsesniame plote – neerzina tiesioginė pavasario saulė, bet vasaros kaitros vengti.
  • Dirva: Drėgna, bet neužmirkstanti, derlinga, humusinga, silpnai rūgšti ar neutrali (pH 6–7).
  • Vazonuose: Naudojama puri durpinė žemė su kompostu, reguliariai laistyti.

Laistymas

  • Primulės nemėgsta sausros!
  • Laistyti taip, kad žemė neišdžiūtų, bet neperlaistyti – šaknys jautrios užmirkimui.

Tręšimas

  • Žydėjimo metu (kas 2–3 savaites) skystomis trąšomis žydintiems arba organinėmis trąšomis (jei lauke, tinka kompostas).
  • Vazonuose – laistyti atidžiai, saugoti nuo vandens pertekliaus lėkštelėje.

Žiemojimas lauke

  • Dauguma lauko primulių gerai žiemoja lauke, bet jauni sodinukai ar retesni kultivarai gali nukentėti nuo be sniego šalčių – mulčiuokite lapais ar spygliais.

Persodinimas ir dalijimas

  • Kas 2–4 metus rekomenduojama persodinti ir padalinti kerus (rudenį arba anksti pavasarį).

Dauginimas

Būdas Kaip atliekama Kada
Sėklomis Sėti paviršiuje, lengvai užberti, uždengti plėvele. Daiginama vėsiai (~+18°C) Anksti pavasarį ar rudenį
Kero dalijimu Atsargiai padalyti su šaknimis Po žydėjimo arba rudenį
Lapų auginiais Retai, bet galima atskirti lapus su „akimi” Vasarą

Dažniausios problemos

Simptomas Priežastis Sprendimas
Lapų dėmės, puvinys Drėgmė, užmirkimas Mažinti laistymą, retinti kerą
Nuvysta, gelsta Per sausa arba per šlapia Balansuoti laistymą
Lapus graužia sraigės, šliužai Drėgnas sezonas Barjerai, mulčias, rankinis surinkimas
Neišžydi, augimas silpnas Per tamsu, per sausra Perstatyti, laistyti, tręšti
  • Gėlynai, alpinariumai, paunksnės, konteineriai, kabantys vazonai, net laikinoms vidaus floristinėms kompozicijoms žiemą.
  • Dalis rūšių puikiai atrodo mišriuose gėlynuose ir derinyje su svogūninėmis gėlėmis (narcizais, tulpėmis).
  • Primulės – ryškiažiedės, ankstyvos ir lengvai prižiūrimos gėlės, tinkamos sodui ir namams.
  • Geriausiai sekasi pusiau pavėsyje, nuolat šiek tiek drėgnoje žemėje.
  • Kas 2–4 metus verta dalyti ir persodinti kerus, laistyti atsargiai, saugoti nuo sausros.

Pūkeniai (Cotinus) gali būti dauginami keletu būdų

Pūkeniai (Cotinus) gali būti dauginami keletu būdų: sėklomis, auginiais, atlankomis ir šaknų atžalomis. Kiekvienas būdas turi savo privalumus ir trūkumus. Štai išsamios instrukcijos, kaip dauginti pūkenius įvairiais metodais:

Dauginimas sėklomis

  1. Sėklų rinkimas ir paruošimas:

    • Subrendusias sėklas rinkite rudenį, kai vaisiai (mažos kapsulės) pradeda džiūti ir atsidaryti.
    • Dažniausiai sėkloms reikia stratifikuoti šaltu būdu, kad paskatintumėte daigumą. Tai daroma laikant sėklas šaltoje, drėgnoje aplinkoje 2-3 mėnesius (šią procedūrą galima atlikti šaldytuve, laikant sėklas drėgnoje smėlio ar durpių terpėje).
  2. Sėjimas:

    • Pavasarį paruoškite sėjimo dėžutes su gerai drenuojamu dirvožemio mišiniu, kuriame yra komposto ir smėlio.
    • Sėkite sėklas negiliai (apie 0,5 cm gylio) ir lengvai užberkite substratu.
    • Laikykite dirvožemį drėgną ir dėžutes šviesioje, bet netiesioginėje saulės šviesoje.
  3. Daigų priežiūra:

    • Kai pasirodo daigai, rūpestingai laistykite ir apsaugokite nuo tiesioginio karščio.
    • Kai daigai pakankamai sustiprės, persodinkite juos į atskirus vazonus arba į nuolatinę vietą lauke.

Dauginimas auginiais

  1. Auginiai:

    • Geriausias laikas imti auginius yra vėlyvą pavasarį arba ankstyvą vasarą, kai augalai aktyviai auga.
    • Išpjaustykite jaunus, sveikus, nepakitusius auginius, 10-15 cm ilgio, su keliais lapų komplektais.
  2. Paruošimas:

    • Nuimkite apatinius lapus nuo auginio 2/3 ilgio.
    • Pamerkite apatinę dalį į šaknų augimo hormoną, kad paspartintumėte šaknų augimą (tai nebūtina, bet labai naudinga).
  3. Sodinimas:

    • Sodinimo terpei naudokite smėlį arba perlitu sumaišytą kompostą, kuris užtikrins gerą drenažą.
    • Sodinimo terpėje padarykite duobutę ir įkiškite auginius. Švelniai suspauskite terpę aplink auginius.
    • Laikykite sodinukus šviesioje vietoje, bet ne tiesioginėje saulėje.
  4. Priežiūra:

    • Užtikrinkite nuolatinę drėgmę be permirkimo. Uždengimas permatomu plastikiniu gaubtu gali padėti išlaikyti drėgmės lygį.
    • Po 4-6 savaičių turėtų pradėti formuotis šaknys. Patikrinkite, atsargiai patraukdami auginius – jei jaučiamas pasipriešinimas, tai reiškia, kad šaknys susiformavo.

Dauginimas atlankomis

  1. Metodas:

    • Atlankų dauginimas yra natūralus būdas. Pavasarį pasirinkite žemai esančias sveikas šakas.
    • Lenkiant šaką, dalį jos užkaskite dirvoje, paliekant viršutinę dalį išlindusią.
    • Užtikrinkite gerą šakos kontaktą su dirva pridėdami akmenį arba smeigę.
  2. Priežiūra:

    • Laikykite dirvą aplink atlanką drėgną.
    • Po kelių mėnesių, patikrinkite, ar atlankos šaka išleido šaknis. Jei taip, galite atsargiai atskirti ją nuo motininio augalo ir persodinti į naują vietą.

Dauginimas šaknų atžalomis

  1. Atžalų paieška:

    • Pūkiniai dažnai formuoja šaknų atžalas – mažus augaliukus šalia pagrindinio augalo.
    • Geriausias laikas šaknų atžalų atskyrimui yra pavasaris arba ruduo.
  2. Atskyrimas ir sodinimas:

    • Atsargiai iškaskite jaunas atžalas, stengdamiesi paimti kuo daugiau šaknų.
    • Persodinkite atžalas į naują vietą ar vazoną su gerai drenuojamu dirvožemiu.
  3. Priežiūra:

    • Laistykite naują augalą reguliariai ir laikykite šviesioje (bet netiesioginėje) vietoje, kol jis gerai įsitvirtins.

Apibendrinimas

Pūkenių dauginimas gali įvykti keliais būdais: sėklomis, auginiais, atlankomis ar šaknų atžalomis. Priklausomai nuo pasirinkto metodo, svarbu stebėti, kad augalai turėtų reikiamą drėgmę, šviesą ir maistingus dirvožemius, kad galėtų sėkmingai įsitvirtinti ir augti. Pasirinkus tinkamą metodą ir laikantis pateiktų instrukcijų, jūs galėsite sėkmingai padauginti savo pūkinius ir mėgautis jų grožiu savo sode.

Pūkiai (Cotinus) yra dekoratyviniai krūmai

Pūkiai (Cotinus) yra dekoratyviniai krūmai arba maži medeliai, žinomi dėl savo spalvingų lapų ir unikalių, plunksniškų žiedynų. Jie dažnai naudojami kaip akcentinis augalas sodose dėl savo patrauklios išvaizdos. Štai išsamios instrukcijos, kada ir kaip sodinti pūkinius, siekiant užtikrinti sveiką augimą ir vystymąsi:

Kada sodinti pūkinius

  1. Pavasaris:

    • Pavasaris yra optimaliausias laikas sodinti pūkinius, nes žemė jau yra atšilusi ir augalai turi pakankamai laiko įsitvirtinti prieš prasidedant karštiems vasaros mėnesiams.
    • Sodinimas pavasarį padeda augalams išvengti šalčio žalos ir užtikrina, kad šaknų sistema bus stipri prieš prasidedant šalčiams rudenį.
  2. Ruduo:

    • Pūkinius taip pat galima sodinti rudenį, tačiau tai reikia padaryti anksti, kad augalai spėtų įsišaknyti iki pirmųjų šalčių.
    • Rudens sodinimas tinka švelnesnio klimato vietovėse, kur žiemos nepasižymi ekstremalėmis temperatūromis.

Kaip sodinti pūkinius

  1. Vieta ir dirva:

    • Pasirinkite vietą, kurioje yra pilna saulė arba dalinis pavėsis. Pūkiai geriau auga saulėtose vietose, kur gauna bent 6 valandas tiesioginės saulės per dieną.
    • Augalai gerai auga derlingoje, gerai drenuotoje dirvoje. Jie gali toleruoti įvairių tipų dirvas, įskaitant priemolį, tačiau svarbiausia, kad dirva nebūtų užmirkusi.
  2. Paruoškite duobę:

    • Iškaskite duobę, kuri yra dvigubai platesnė už augalo šaknų sistemą ir tokio gylio, kad šaknų rutulys būtų lygiai su žemės paviršiumi arba šiek tiek žemiau.
    • Prieš sodinimą, į duobę galite pridėti komposto ar kitų organinių medžiagų, kad pagerintumėte dirvos struktūrą ir derlingumą.
  3. Sodinkite augalą:

    • Pašalinkite augalą iš vazono ar konteinerio, atsargiai išskleiskite šaknis, kad jos nebūtų susiraičiusios.
    • Įdėkite augalą į duobės centrą ir užpildykite duobę dirvožemiu, švelniai spaudžiant, kad pašalintumėte oro burbulus.
    • Palaistykite augalą, kad dirva gerai priliptų prie šaknų ir padėtų jam gerai įsitvirtinti.

Priežiūra po sodinimo

  1. Laistymas:

    • Laistykite reguliariai pirmąjį augimo sezoną, kad užtikrintumėte, jog augalas gerai įsitvirtintų. Po įsišaknijimo pūkiniai tampa gana atsparūs sausroms.
    • Laistykite giliai, bet vengiant perlaistyti, kad išvengtumėte šaknų puvinio.
  2. Mulčiavimas:

    • Užmulčiuokite dirvą aplink augalą, kad išlaikytumėte dirvos drėgmę ir sumažintumėte piktžolių augimą. Naudokite organinį mulčią, pvz., kompostą ar žievės drožles.
    • Palikite mažą plotą (apie 5 cm) aplink stiebą nemulčiuotą, kad augalas galėtų kvėpuoti ir kad būtų išvengta šaknų ligų.
  3. Tręšimas:

    • Pūkiniams nereikia daug trąšų, tačiau galite naudoti subalansuotas trąšas pavasarį, kad augalas gautų reikiamų maistinių medžiagų.
    • Venkite per daug tręšti, nes tai gali paskatinti pernelyg didelį ūglių augimą ir sumažinti žydėjimą.

Genėjimas ir formavimas

  1. Genėjimas:

    • Pagrindinis genėjimas atliekamas ankstyvą pavasarį prieš prasidedant augimui. Šalinti galima senas, pažeistas ar per daug išaugusias šakas, siekiant skatinti sveiką augimą ir gražią formą.
    • Po žiedynų nužydėjimo, po vasaros, galite šiek tiek sumažinti augalą, kad išlaikytumėte pasirinktą formą ir tvarkingą išvaizdą.
  2. Apkarpymas:

    • Nugenėkite naujus ūglius, kad kontroliuotumėte augalo dydį ir formą. Kartokite tai, kai reikia, per visą auginimo sezoną.

Papildomi patarimai

  • Apsauga nuo šalčio:
    • Jei sodinate pūkinius rudenį šaltame klimate, apsvarstykite galimybę apsaugoti juos nuo šalčio, pavyzdžiui, naudojant agrofibrą ar denginius.
  • Ligos ir kenkėjai:
    • Pūkiai yra gana atsparūs, tačiau reikia stebėti, ar nėra amarų, voratinklių erkių ir kitų kenkėjų. Jei pastebite juos, naudokite natūralias kenkėjų kontrolės priemones, tokias kaip neem aliejus ar insekticidinis muilas.
    • Stebėkite, ar nėra grybelinių ligų, tokių kaip miltligė ar lapų dėmėtumas, ir prireikus naudokite tinkamus fungicidus.

Santrauka

Pūkinių sodinimas pavasarį arba ankstyvą rudenį, atsižvelgiant į klimato sąlygas, yra geriausias būdas užtikrinti jų sėkmingą augimą ir vystymąsi. Laikydamiesi šių priežiūros patarimų, galite sukurti gražų ir sveiką augalą, kuris puoš jūsų sodą daugelį metų.

Puskiparisių (Chamaecyparis) formavimas yra svarbus aspektas

Puskiparisių (Chamaecyparis) formavimas yra svarbus aspektas, jei norite išlaikyti jų sveikatą ir estetinę išvaizdą. Šie amžinai žaliuojantys augalai gali būti formuojami ir prižiūrimi taip, kad jie atrodytų gražiai ir tvarkingai. Štai išsamus vadovas, kaip formuoti ir prižiūrėti puskiparisius:

Prieš pradėdami formavimą

  1. Tikslo nustatymas:

    • Nuspręskite, kokią formą norite suteikti savo puskiparisiui – ar norite natūraliai augančio augalo, ar formuoti jį į tam tikrą geometrinę figūrą, pvz., kūgį ar spiralę.
    • Taip pat galite pasirinkti bonsai stiliaus formavimą.
  2. Įrankiai:

    • Naudokite aštrius genėjimo žirkles, sekatorius arba genėjimo pjūklą, kad būtų užtikrintas švarus pjūvis ir išvengta augalo pažeidimo.
    • Dezinfekuokite įrankius prieš ir po naudojimo, kad išvengtumėte ligų plitimo.

Formavimo laikas

  1. Genėjimas:
    • Optimalus laikas puskiparisių genėjimui yra vėlyvas žiemos arba ankstyvas pavasaris prieš pradedant aktyvų vegetacijos periodą.
    • Šalinti gali būti ir švelniai formuojama vasaros viduryje, tačiau venkite stipraus genėjimo, kai oras yra labai karštas.

Formavimo metodai

  1. Pradinis formavimas:

    • Pradėkite nuo pašalinimo negyvų, pažeistų arba ligotų šakų. Tai padės išlaikyti augalo sveikatą ir skatins naują augimą.
    • Tada pašalinkite visus kryžminius arba perdėtai tankius ūglius, kurie trukdo šviesos ir oro cirkuliacijai.
  2. Šviesinimas:

    • Šviesinimas reiškia, kad pašalinami mažesni ir vidiniai augalo ūgliai, kurie gali įtakoti geresnę šviesos ir oro cirkuliaciją.
    • Nepašalinkite daugiau kaip 1/3 augalo vieno genėjimo metu.
  3. Formos palaikymas:

    • Naudokite kuoliuką ir virvę arba vielą, kad padėti suformuoti augalą į norimą formą, ypač jei norite sudėtingesnio dizaino.
    • Genėkite palaikant norimą formą, reguliuokite augalo aukštį ir pločius. Pvz., jei formuojate kūginį krūmą, apatinės šakos turi būti platesnės nei viršutinės.
  4. Nusmailinimas:

    • Nusmailinimas padeda išlaikyti formos simetriją ir tvarkingą išvaizdą bei stimuliuoti tankesnį augimą iš viršaus.
    • Naudokite žirkles arba sekatorius apkarpant ūglių galiukus per keletą centimetrų.

Specialūs formavimo metodai

  1. Kūginė forma:

    • Apatinės šakos turi būti ilgesnės nei viršutinės. Pradėkite nuo apačios ir dirbkite aukštyn, laikydami šakas proporcingai trumpesnes, kai artėjate prie viršaus.
    • Stebėkite simetriją ir proporcijas su kiekvienu pjūviu.
  2. Spiralė:

    • Tai sudėtingesnis metodas, kuris reikalauja rūpestingumo ir kantrybės. Pradėkite nuo viršaus ir formuokite šakas į spiralinę formą, naudodami virvę ar vielą kaip gidą.
    • Genėkite šakas, kad išlaikytumėte švarias linijas ir aiškią spiralinę formą.
  3. Bonsai stilius:

    • Tai smulkus formavimo būdas. Pradėkite nuo apatinės dalies ir dirbkite aukštyn, sistemingai formuodami šakas ir sumažindami jų dydį.
    • Reguliariai tikrinkite ir reguliuokite vielos padėtį, kad išvengtumėte susipainiojimo ir augalo pažeidimo.

Priežiūra po formavimo

  • Laistymas:

    • Puskiparisiai mėgsta drėgną, bet gerai drenuotą dirvą. Reguliariai laistykite, kad dirva būtų drėgna, bet ne permirkusi.
    • Laistykite giliai, kad skatinėtumėte gilų šaknų augimą.
  • Tręšimas:

    • Naudokite subalansuotas trąšas augimo sezono metu, paprastai pavasarį ir vasarą. Tręškite puskiparisius kas 6-8 savaites.
    • Venkite per didelio tręšimo rudenį, nes tai gali skatinti pernelyg augimą prieš žiemą.
  • Mulčiavimas:

    • Užmulčiuokite dirvą aplink augalus organiniu mulčiumi, pvz., žieve arba lapų kompostu, kad išlaikytumėte drėgmę ir apsaugotumėte šaknis nuo temperatūros svyravimų.

Ligos ir kenkėjai

  • Ligos:

    • Stebėkite, ar nėra grybelinių infekcijų, pvz., šaknų puvinio ar lapų dėmėtumo. Užtikrinkite gerą oro srautą aplink augalus ir vengti perlaistymo.
    • Prireikus naudokite fungicidus, kad kontroliuotumėte ligas.
  • Kenkėjai:

    • Puskiparisiai gali būti jautrūs tokies kenkėjams kaip amarai ir voratinklinės erkės. Naudokite insekticidinius muilus arba neem aliejų, jei pastebėjote šių kenkėjų požymius.

Santrauka

Formuojant puskiparisius, svarbu žinoti, kokią formą norite suteikti augalui, ir naudoti tinkamus įrankius bei metodus. Įsitikinkite, kad suteikiate augalui reikiamą priežiūrą, įskaitant tinkamą laistymą, tręšimą ir mulčiavimą, taip pat reguliariai tikrinti, ar nėra ligų ir kenkėjų. Laikydamiesi šių patarimų, jūsų puskiparisių augalai atrodys sveiki, tvarkingi ir estetiškai patrauklūs.