Category Archive Augmenija

Pampų žolė – egzotiškas, įspūdingas daugiametis dekoratyvinis augalas, išsiskiriantis didelėmis, puriomis, elegantiškomis šluotelėmis ir ilgu, siauru, sidabrišku stiebu. Ji tapo ypač madinga tiek soduose, tiek interjere (sausai skintos puokštės). Lietuvoje pampų žolę auginti lauke sudėtingiau nei pietų Europoje dėl klimato, bet turint šiek tiek kantrybės – įmanoma!

1. Augimo vietos parinkimas

• Saulėta, apsaugota nuo vėjų vieta. Kuo daugiau šviesos, tuo geriau – šešėlyje augalai nežydės ir išsigims.
• Dirva – labai laidi, lengva, smėlinga ar žvyringa, neutralios ar silpnai rūgščios reakcijos.
• Netinka vietos, kur užsistovi vanduo ar būna šlapia žemė (ypač žiemą).

2. Sodinimas

• Geriausia sodinti pavasarį (kai žemė jau įšilo, baigėsi šalnų pavojus – balandžio pabaiga–gegužė).
• Kasimo duobė turi būti platesnė už šaknų gumulą, beriamas papildomas drenažo (smulkus žvyras, keramzitas) sluoksnis.
• Sodinant augalą statykite į tą patį gylį, kaip augo iki tol.
• Gerai palaistykite pasodintą augalą.

3. Laistymas ir priežiūra

• Po pasodinimo palaistykite gausiai, vėliau laistykite tik ilgų sausros periodų metu – pampų žolė labai atspari sausrai.
• Jei auginate vazone, laistykite šiek tiek dažniau, bet neprileiskite stovinčio vandens.

4. Tręšimas

• Pavasarį – tręškite lėtai tirpstančiomis, kompleksinėmis trąšomis ar šiek tiek komposto, bet nepertręškite – užtenka vieną kartą per metus.
• Labai trąšioje žemėje stiebai gali išsivystyti pernelyg aukšti ir pradėti krypti.

5. Auginimas vazone (balkone/terasoje)

• Rinkitės didelį, gilų indą su drenažo skylėmis.
• Substratas – laikantis pagrindinių principų: purus, smėlingas, derlingas, bet bet kuriuo atveju NEUŽMIRKSTANTIS.
• Rudenį prieš stipresnes šalnas vazoną perkelkite į vėsią, bet neperšąlančią patalpą (pvz., garažas, apšiltintas rūsys).

6. Žiemos apsauga

• Pampos žolė nėra visiškai atspari lietuviškoms žiemoms – šaknis būtina mulčiuoti: storai užklokite durpių, lapų, eglišakių, šiaudų ar net specialia agroplėvele.
• Jei pasodinote ekspozicijos vietoje ir ilgesni laikotarpiai – ypač šaltomis ir be sniego žiemomis – augalas gali neišgyventi.
• Vazone žiemojančius augalus stumkite į vėsią patalpą (5–10 °C), mažai laistykite.

7. Genėjimas

• Pavasarį pašalinkite senas, lūžusias ar pernykštes lapų skroteles bei žiedynus – nauji greitai ataugs.

8. Daiginimas iš sėklų

• Sėklomis dauginama pavasarį (kovo–balandžio mėn.), sėklas sėjant ant drėgnos, lengvos žemės substrato (nedengiant storu sluoksniu).
• Palaikykite šiltai ir drėgnai, sudygsta per 2–5 savaites.
• Daigai pirmais metais auga lėtai.

• Saulė, labai gera drenažas, sausra – svarbiausi dalykai pampų žolei.
• Žiemą – storesnis mulčio ar plėvelės dangtis arba laikyti vazoną vėsiai, nes šaltis pavojingiausias!
• Vasarą – minimali priežiūra, galima net išsiversti be laistymo, jei nėra ilgų sausros periodų.

Cymbidium – viena iš populiariausių orchidėjų, žavinti įspūdingo dydžio žiedynais. Ši orchidėja laikoma kiek reiklesne žydinimo sąlygoms nei phalaenopsis, bet jei laikysitės kelių pagrindinių taisyklių, gausite nuostabių žiedų kiekvieną rudenį ar žiemą!

Svarbiausios cymbidium žydinimo sąlygos

1. Temperatūros skirtumai (diena/naktis)

• Rudens pabaiga–ankstyvas pavasaris – raktas į žiedkočių formavimąsi!
• Optimalu: dieną +18–24 °C, naktį +10–14 °C.
• Svarbiausia – dienos/nakties temperatūrų skirtumas turi būti bent 6–8 °C!
• Vasarą cymbidium drąsiai laikykite lauke arba balkone nuo gegužės iki rugsėjo–spalio, tik saugokite nuo kaitros ir labai šaltų naktų.
• Kai ruduo atvėsta, palikite lauke iki pirmųjų šalnų – būtent vėsios naktys paskatina žiedkočių formavimą!

2. Šviesa

• Cymbidium mėgsta daug ryškios, išsklaidytos šviesos (bet ne deginančią pietinę vidurvasarį).
• Geriausia vieta: rytinė, vakarinė arba labai gerai apšviesta pietinė palangė.
• Šviesos trūkumas lemia, kad augalas „tingi“ krauti žiedus arba žiedkočiai būna silpni.

3. Laistymas

• Aktyvaus augimo metu (pavasarį–vasarą) laistyti reguliariai, kad substratas nestovėtų visiškai sausas, bet ir nepermirkusi žemė.
• Nuo rugpjūčio laistymą pamažinti, žiemą dar labiau – leisti substrate šiek tiek pradžiūti tarp laistymų.
• Laistyti geriausia lietaus arba stovuotu, kambario temperatūros vandeniu.

4. Tręšimas

• Nuo pavasario iki rugpjūčio kas 2 savaites specialios trąšos orchidėjoms (iki žiedkočių atsiradimo naudokite didesnio azoto, vėliau – daugiau fosforo ir kalio).
• Žiemą tręšti reikia retai.

5. Ramybės periodas

• Po žydėjimo cymbidium sausina dalį lapų – tai natūralu.
• Svarbu nepertręšti ir neperlieti per šį laiką.
• Nekarpykite žiedkočių, kol jie visai nesudžiūsta patys – taip augalas pasisavina medžiagas kitam sezonui.

Kiti patarimai

• Vasarą galite cymbidium palaikyti ant lauko palangės, pavėsyje arba pusšešėlyje, ir nebent stipriai atšąla – tik tada įneškite į vidų.
• Žydėjimą neretai lemia poros savaičių šilto/vėsaus ciklas (ryškus temperatūros kontrastas).
• Didelis vazonas, per tankus substratas arba didelis perlaistymas – dažniausios priežastys, kodėl žiedų nesulaukia.

Dažnos klaidos

• Per šilta ir vienoda temperatūra (net artėjant rudeniui) – augalas „nežino“, jog laikas formuoti žiedus!
• Per gausus tręšimas – skatina lapus, bet ne žiedus.
• Šviesos trūkumas – neformuoja žiedkočių arba žiedai būna silpni.

Norėdami pražydinti cymbidium, užtikrinkite ryškią šviesą, didesnį skirtumą tarp dienos/nakties temperatūrų ir kiek sausesnį substratą prieš ramybės laikotarpį. Svarbiausia – kantrybė ir natūralios sąlygos!

Ąžuoliukas (Quercus robur – paprastasis ąžuolas, Quercus rubra – raudonasis ir kt.) – Lietuvoje vienas gražiausių ir stipriausių medžių, kurį nesunkiai galima užsiauginti pačiam net iš paprastos gilės! Tai nuostabus „iš sėklos – į medį“ eksperimentas vaikams ar visai šeimai.

1. Gilės paruošimas

• Rinkite ką tik nukritusias, sveikas gilės (rugsėjis–spalis). Nenaudokite sudžiūvusių, skylėtų ar išdžiūvusių, nes jos retai sudygsta.
• Patikrinimas: įdėkite į vandenį – nuskendusias sodinti, plūduriuojančias – išmesti.

2. Stratifikacija (šaldymas)

Norint, kad gilė sudygtų, jai reikia „žiemoti“:

• Laikymas šaldytuve:
  • Įdėkite giles į drėgną samaną, popierinį rankšluostį, durpes ar smėlį, uždėkite į plastikinį maišelį ir 2–3 mėn. laikykite šaldytuve (+2–+6 °C).
  • Periodiškai patikrinkite, ar nesupelijo, nesusidariusi drėgmės perteklius.
• Arba sėkite rudenį tiesiai į lauką ar vazonėlį – jos natūraliai peržiemos.

3. Sodinimas į vazonėlį

• Sėkite pavasarį (kovo–balandžio mėn.) iš šaldytuvo ištrauktas giles.
• Sodinkite žemyn smailiu galu (daigelio vieta turėtų būti viršuje, gilė vos vos išsikišusi arba 1–2 cm padengta žemėmis).
• Naudokite purią, derlingą, drėgną žemę, vazonėlyje drenažo skylutė.
• Skirtingas giles sodinkite atskirai (po 1 vazonėlį).

4. Daiginimas ir priežiūra

• Laikykite šviesioje, šiltoje vietoje, bet ne tiesioginiuose saulės spinduliuose.
• Žemė – visada šiek tiek drėgna, bet ne permirkusi.
• Daigai pasirodo po 2–8 savaičių priklausomai nuo rūšies ir sąlygų.
• Galima pradžioje daiginti ir tarp drėgnų popierinių rankšluosčių/plastiko, vėliau persodinti į žemę.

5. Sodinimas į lauką

• Kai sodinukas paauga iki 10–15 cm aukščio ir turi 4–6 tikrus lapelius (paprastai vėliau pavasarį arba antrais metais), sodinkite į nuolatinę vietą.
• Parinkite neužmirkstančią, saulėtą vietą, toliau nuo pastatų, takų ir kitų medžių – ąžuolas mėgsta erdvę.
• Jei pirmais metais lauke – mulčiuokite, saugokite nuo graužikų (pvz., tinkliuku), laistykite per sausras.

Patarimai:

• Pradžioje auginkite kelis sodinukus – ne visos gilės sudygsta ar visi sodinukai prigyja.
• Jauni sodinukai lėtai auga (pirmais metais gali sudaryti tik stiprią šaknį).
• Apsaugokite sodinuką nuo išdžiūvimo, šilumos stygiaus ar užmirkimo.
• Sodinant pradėkite kuo greičiau – gilės greit praranda daigumą.

Rudenį surinkite sveikas giles, laikykite šaldytuve ar pasėkite į lauką/vazonėlį, pavasarį sodinkite į vazoną ar tiesiai į dirvą – laistykite, stebėkite ir kantriai laukite daigo. Užaugęs ąžuoliukas taps nuostabiu gamtos paminklu!

Kaštono (dažniausiai – paprastojo kaštono, Aesculus hippocastanum) užsiauginimas iš sėklos (riešuto) – puikus, įdomus eksperimentas ir vaikams, ir suaugusiems! Galima auginti tiek lauko (jei yra vietos), tiek bent pirmus metus vazone kambaryje ar lauke. Pateikiu žingsnis po žingsnio vadovą:

Kaip užsiauginti kaštoną iš sėklos?

1. Paruoškite sėklas

• Rinkite šviežias, švarias kaštonų sėklas rudenį (spalį–lapkritį), vos iškritus iš kevalų.
• Jokiu būdu nenaudokite išdžiūvusių ar senų riešutų – jie neprigis.

2. Sėklų „žiemojimas“ (stratifikacija)

• Kaštonų sėkloms būtinas šaltasis periodas!
• Sėklas sudėkite į drėgną smėlį, samaną ar durpes ir laikykite 2–4 mėnesius šaldytuve (temperatūra +2–+5 °C).
• Arba sėkite lauke vazonėlyje, dėžutėje (rudenį), kur natūraliai peržiemos.

3. Sodinimas

• Pavasarį (kovo–balandžio mėn.) paimkite sėklas iš šaldytuvo.
• Į vazoną su lengva, puria žeme arba sode (jei nori lauke), sodinkite 3–5 cm gyliu, plataus galu žemyn.
• Palaistykite ir padėkite šiltai, šviesiai (ne tiesiog saulėje).

4. Daiginimas

• Dygimas gali užtrukti 2–6 savaites.
• Žemė visada turi būti drėgna, bet nepermirkyta!
• Kai pasirodo daigas, laikykite šviesioje vietoje.

5. Auginimas

• Jauną sodinuką pirmais metais galite laikyti vazonėlyje.
• Persodinti į lauką rekomenduojama rudenį arba kitą pavasarį.
• Jei norite auginti kambarį ilgiau – pasirinkite didesnį vazoną, užtikrinkite šviesą, reguliarų, bet saikingą laistymą.

6. Persodinimas į lauką

• Kaštonas užauga galingu medžiu – rinkitės jam vietą toliau nuo statinių, takų; šaknys galingos!
• Persodinant nebūtina nuimti visų žemių – žiūrėkite, kad nepažeistumėte pagrindinės šaknies.

Patarimai:

• Pirmos žiemą jauni sodinukai jautrūs šalčiui – lauke mulčiuokite arba laikykite vazonėlį vėsioje, bet neprisšalančioje patalpoje.
• Augant kambarį dažnai reikia didesnės šviesos (tinka pietinė palangė).
• Kaštone augantis iš sėklos žydi po dešimtmečio ar vėliau.
• Galima eksperimentuoti ir su valgomuoju kaštonu (Castanea sativa), tačiau jis labiau jautrus šalčiui ir reikalauja kitokių sąlygų.

Rudenį surinkite šviežias kaštono sėklas, „palaikykite“ jas šaldytuve ar lauke iki pavasario, pasodinkite į purią žemę, laistykite ir laukite daigo – o užaugęs, tinkamai prižiūrimas, kaštonas taps įspūdingu medžiu!

Kaktusai – vieni nereikliausių ir populiariausių kambarinių augalų. Jie ne tik įdomūs, bet ir labai tinka pradedantiesiems ar užsiėmusiems žmonėms. Svarbiausia – suprasti jų kilmę: daugumai rūšių reikia daug šviesos, sauso oro, daug šilumos ir minimaliai vandens.

Svarbiausi kaktusų auginimo principai

1. Šviesa

• Kaktusai mėgsta daug šviesos, dažnai net tiesioginę saulę! Idealu – pietinė, vakarinė arba rytinė palangė.
• Jei trūksta šviesos – stiebiasi, deformuojasi, išblunka, nustoja žydėti.

2. Temperatūra

• Augimo metu: 20–30 °C, bet pakenčia ir aukštesnę.
• Ramybės periodu (žiemos metu) daugumai rūšių tinka vėsesnė (10–15 °C) vieta, ypač jei norisi žydėjimo.

3. Laistymas

• Pavasarį–rudenį: kai žemė visiškai išdžiūsta, gausiai palaistyti (apytikriai kas 1–2 sav., vasaros karštyje dažniau).
• Žiemą: laistyti minimaliai arba visai nelaistyti – tik jei labai pradžiūsta.
• Svarbiausia: neišmirkykite! Užteks gerai pralaidžios žemės ir drenažo.

4. Dirva ir vazonas

• Speciali kaktusų žemė arba mišinys: universalios žemės + smėlio (arba perlito, smulkinto žvyro) + truputis komposto.
• Vazonas su skylutėmis drenažui, dugne – keramzito ar žvyro sluoksnis.

5. Oro drėgmė ir vietos

• Kaktusai mėgsta sausą orą, nereikia purkšti lapų.
• Nepatinka kondensatas, per arti virtuvės langų, vietos virš radiatorių (per karšta, išdžiovina šaknis).

6. Tręšimas

• Augimo metu (balandis–rugpjūtis) – kartą per mėnesį specialiomis trąšomis kaktusams.
• Rudenį ir žiemą netręšti!

7. Persodinimas

• Jauni – kasmet, seni – kas 2–4 metus (kai šaknys išlenda pro vazoną).
• Geriausia – pavasarį, kai jau ili aktyviai auga.

8. Ramybės periodas

• Nuo spalio–lapkričio visiems kaktusams reikia ramybės: laikyti šviesiau, vėsiau, nelaistyti ar laistyti minimaliai.
• Poilsis būtinas, kad kaktusas galėtų žydėti!

Dažnos problemos

• Minkštėja, pūva stiebas – perlaistymas.
• Stiebiasi, blyškėja, deformuojasi – trūksta šviesos.
• Ruduoja, dėmės – nudegimai ar grybinės ligos (per didelė drėgmė).
• Nustoja augti – per mažai šilumos/šviesos arba trąšų.

Patarimai

• Nepalikite vandens lėkštėje po vazonu!
• Persodindami naudokite pirštines – kai kurios rūšys labai dygliuotos.
• Nepertręškite – kaktusams reikia mažai maisto medžiagų.
• Norint žydėjimo, ŽIEMĄ duokite poilsio!

Daug šviesos, mažai vandens, geras drenažas, vėsus ramybės periodas – ir jūsų kaktusai klestės metų metus!