Category Archive Augmenija

Saulutė (Bellis)

Gentyje yra apie 80 rūšių. Priklauso astrinių (Asteraceae) šeimai. Savaime auga Vidurio ir Pietų Europoje, Kaukaze ir Mažojoje Azijoje.

Daugiametė saulutė (B. perennis) – pas mus auginama kaip dvimetė gėlė. Dažnai vadinama ,,dobiliuku“. Užauga 15-20 cm aukščio. Žiedai balti, rožiniai, raudoni. Labai dekoratyvūs pilnaviduriai graižai su vien liežuviškais arba vien vamzdiškais žiedais.

Saulutės mėgsta saulėtą vietą, derlingą, pakankamai drėgną žemę. Sėjama birželio pradžioje į lysves ar tuščią inspektą. Sudygus po 3-4 savaičių daigai išretinami ar pikuojami. Rugsėjo-spalio mėnesį sodinama į gėlyną. Daugiametė saulutė pas mus neretai sulaukėja: sėklos išsibarsto, sudygsta. Todėl vertingos veislės dauginamos vien skirstant kerelius.

Burbulis (Trollius)

Gentyje priskaitoma apie 12 rūšių. Priklauso vėdryninių (Ranunculaceae) šeimai. Paplitę šiauriniame Žemės pusrutulyje. Lietuvoje auga viena rūšis paprastasis burbulis (T. europaens). Tai daugiamečiai žoliniai 30-100 cm aukščio augalai. Lapai suskaldyti. Žiedai geltoni, apelsininiai, raudoni ir balti.

Azijinis burbulis (T. asiaticus) užauga apie 90 cm aukščio. Stiebai dažniausiai nešakoti, vienažiedžiai, tik retkarčiais būna su keliais žiedais. Žydi birželio pradžioje ryškiai oranžiniais žiedais.

Burbuliai sodinami dekoratyvinėse lysvėse, prie vandens baseinų. Žemaūgiai labai tinka alpinariumams. Tinka puokštėms. Mėgsta saulėtą ir pusiau užpavėsintą vietą, trąšią ir nuolat drėgną dirvą.

Dauginama sėklomis. Jas reikia surinkus tuoj pasėti į daigynines lysves. Sudygsta kitų metų vėlyvą pavasarį. Susiformavus lapų skrotelėms, augalai perkeliami į nuolatinę augimo vietą. Geriausia sodinti pavasarį. Pasėti pražysta trečiais metais arba vėliau. Galima dauginti vegetatyviškai, dalijant senus kerus, liepos pabaigoje-rugpjūčio mėnesį arba anksti pavasarį.

Adonis (Adonis)

Gentyje yra apie 20 rūšių. Priklauso vėdryninių (Ranunculaceae) šeimai. Savaime auga Pietų Europoje ir Azijoje.

Pavasarinis adonis (A. vernalis) – užauga iki 30 cm aukščio. Žydi balandžio-gegužės mėnesį, auksiškai geltonais, dideliais žiedais. Tai šviesiamėgis augalas. Stiebai iš dirvos išauga su išsivysčiusiais žiedpumpuriais. Saulėtą dieną žiedai išsiskleidžia. Pasislėpus saulei, tuoj susiglaudžia.

Mėgsta augti geru kompostu patręštoje ir pakalkintoje, vandeniui laidžioje dirvoje. Tinka sodinti įvairaus dydžio gėlynuose. Tai viena gražiausių, ankstyviausių lauko gėlių. Dauginama sėklomis.

Subrendusias sėklas reikia laiku surinkti, nes pirmosios, pačios geriausios sėklos anksti subręsta ir greit nubyra. Surinkus sėklas, tuoj sėjama į tokią vietą, kurioje galėtų augti 2-3 metus. Sudygsta tais pačiais arba kitais metais. Negalima pikuoti jaunų adonio daigų, nes jie neprigyja. Po 3 metų persodinti daigai gali augti vienoje vietoje 10-12 metų.

Pražysta trečiais metais. Lengviau dauginti skaldant senus kerelius. Rugpjūčio mėnesį jie iškasami ir suskaldomi taip, kad kiekvienai daliai tektų ne mažiau, kaip po 3 pumpurus.

Lipniasėklis (Pittosporum)

Lipniasėklinių (Pittosporaceae) šeimos, iš Kinijos kilęs, gražus, visad žaliuojantis krūmelis tamsiai žaliais, odiškais, blizgančiais lapais ir smulkiais baltais, maloniai kvepiančiais žiedais. Žydi kovo-balandžio mėnesiais. Mėgsta saulėtą kambarį ir tyrą orą. Persodinamas pavasarį po peržydėjimo į žemių mišinį iš 2 dalių velėninės, 2 dalių lapinės žemės ir 1 dalies smėlio.

Lipniasėklis veisiamas ūgiais ir sėklomis. Ugiais geriausia veisti pavasarį arba vasarą rugpjūčio mėnesį. Sėklos sėjamos tik visiškai šviežios. Vasarą lipniasėklį galima laikyti lauke ir gausiai laistyti, o žiemą patariama laikyti šaltame, 5-8 laipsnių temperatūros kambaryje ir saikingai laistyti. Kambarių papuošimui geriausiai tinka šios lipniasėklių rūšys: P. tobira Ait. ir P. coriaceum Ait.

Daugiau apie kitas gėlės

Citrinmedis (Citrus) – žali medeliai arba krūmeliai

Pereskija (Pereskia) vienintelis kaktusas su tikrais lapais

Labūstras (Cabomba) vandeninis augalas

Mirta (Myrtus) puošnus, aromatingas, visad žaliuojantis krūmelis

Mirtinių (Myrtaceae) šeimos. Tai puošnus, aromatingas, visad žaliuojantis krūmelis. Dažniausiai sutinkama M. com-munis L., kilusi iš Mažosios Azijos subtropikų. Lapai smulkūs, tamsiai žali, lancetiški. Žiedeliai balti, kuriems apsidulkinus, atsiranda tamsios uogos.

Kambaryje mirta laikoma šviesioje, tačiau saulės nekepinamoje vietoje ant palangės. Gerai žiemoja 8-14 laipsnių temperatūroje mažai laistant. Sausoje ir šiltoje vietoje (prie radiatoriaus ar krosnies) žiemą laikoma mirta numeta lapus.

Veisiama sėklomis ir (dažniausiai) ūgeliais, kurie labai lengvai įsišaknija net nepridengti stiklu. Žemių mišinys mirtai paruošiamas lygiomis dalimis iš velėninės, lapinės, durpinės žemės ir atitinkamo kiekio smėlio. Mirtą galima. apkarpyti ir išauginti norimo pavidalo krūmelį.

Kambaryje auginamą mirtą dažnai apipuola gauruotieji amarai ir tripsas. Kovojama purkščiant žibalo emulsija arba 0,1-0,3 procento nikotino sulfatu.

Įdomu:

Pakalnutė (Konvalija) – Convallaria

Aralija (Aralia) – visad žaliuojantis, greit augantis medelis

Plūstis (Salvinia) plūduriuojantis vandens paviršiuje vienametis papartis