Tag Archive vaikas

Kiekvienai užkrečiamajai ligai būdingas inkubacinis periodas

Kiekvienai užkrečiamajai ligai būdingas inkubacinis periodas (laikas tarp apsikrėtimo ir ligos požymių atsiradimo). Per šį periodą ligos sukėlėjai dauginasi užsikrėtusio vaiko organizme, ir kai tik jis nusilpsta, vaikas suserga.

Jeigu žinote, kad vaikas bendravo su sergančiuoju, t. y. galėjo užsikrėsti infekcine liga,- kruopščiau jį prižiūrėkite, kad nepavargtų, ilgiau su juo būkite gryname ore, nebendraukite su kitais vaikais. Taip prižiūrimas vaikas lengviau ir greičiau persirgs.

Žinokite, kad užgrūdinti, stiprūs vaikai užkrečiamosiomis ligomis serga rečiau. Užkrečiamųjų ligų yra daug. Kiekvieną iš jų sukelia vis kitas sukėlėjas. Be to, jų pasitaiko nevienodai dažnai. Visame pasaulyje likviduoti raupai, mūsų respublikoje nebesergama maliarija, poliomielitu, retai pasitaiko vidurių šiltinė, itin retai – difterija. Dėl skiepijimų ryškiai sumažėjo susirgimų kokliušu, tymais, tuberkulioze, stablige. Ne visos užkrečiamosios ligos vienodai pavojingos.

Tačiau, nesvarbu kokia būtų užkrečiamoji liga, vis tiek susilpnina vaiko organizmą ir sulėtina jo vystymąsi. Dėl to saugokite vaikus nuo užkrečiamųjų ligų.

Dažnos vaikų užkrečiamosios ligos. Skarlatina. Tai ūmi, gerokai paplitusi užkrečiamoji liga, kurią sukelia streptokokai. Ja dažniau serga vaikai nuo 3 iki 8 metų. Ligos sukėlėjai atsparus aplinkai, todėl užsikrečiama ne tik nuo ligonio, bet ir per jo apkrėstą maistą, ypač pieną. Suserga ne visi vaikai, buvę kontakte su sergančiuoju arba kitais keliais užsikrėtę streptokokais.

Vaikai iki 3 metų skarlatina serga retai. Inkubacinio periodo trukmė – nuo kelių valandų iki 12 dienų, dažniausiai -2-4 dienos. Liga prasideda staiga. Ima skaudėti gerklę, galvą, pilvą, pakyla kūno temperatūra, vaikas vemia. Ligos pradžioje liežuvis būna rausvokas, su baltomis apnašomis, kraštai avietinės spalvos. Gomurys, žiotys, tonzilės raudoni burna kaip išplikyta. Raudonos gleivinės fone gali būti netaisyklingų vyšnių spalvos taškelių žvaigždučių ir baltų apnašų.

Pirmos paros pabaigoje ir antros pradžioje ant kaklo, krūtinės, o vėliau ant viso kūno atsiranda daug smulkių, aguonos grūdo didumo avietinės spalvos spuogelių. Išbėrimas gausesnis vidiniuose dilbio, žasto paviršiuose, ant kaklo ir pilvo apačioje, veidas raudonas, o viršutinė lūpa ir smakras, balti. Per dvi dienas liežuvis pasidaro švarus, ryškiai avietinės spalvos.

Per kelias dienas nukrinta kūno temperatūra, išnyksta spuogeliai, ligonio būklė pastebimai gerėja. Antrą ligos savaitę oda pradeda luptis, pleiskanoti, ypač nuo delnų ir padų. Jeigu ligonis buvo gydytas penicilinu ar kitais penicilino grupės antibiotikais, oda gali nesilupti. Ne visi vaikai sunkiai serga skarlatina. Kai kuriems išbėrimas būna negausus, kūno temperatūra neaukšta, nesutrinka bendra būklė.

Vaikas niekuo nesiskundžia arba jam nestipriai skauda galvą ir gerklę. Tačiau, kokia bebūtų skarlatinos forma, ji vis vien yra pavojinga liga, nes gali atsirasti pavojingų komplikacijų, pavyzdžiui, širdies raumens ar inkstų uždegimas.

Kai pirmomis ligos valandomis iškviečiamas gydytojas ir ligonis laikosi lovos režimo, gydomas pagal gydytojo nurodymą penicilinu bei kitais vaistais, skarlatina praeina be komplikacijų.

Skarlatina užkrečiama 22 dienas. Taigi tiek dienų sergantysis negali bendrauti su sveikais vaikais. Jeigu gydytojas nustatė skarlatinos diagnozę, įspėkite kaimynus, pažįstamus, gimines, kad jie atsitiktinai neužeitų pas jus su sveikais vaikais. Taip pat neužmirškite paskambinti į darželį, kurį lanko jūsų vaikas.

Palengva išmokykite vaiką taisyklingai valyti dantis

Dantų priežiūra. Paprastai 2-3 metų vaikas, pamatęs, kaip mamytė valosi dantis, pats nori taip daryti. Tuomet ir nupirkite nediduką, minkštą dantų šepetuką ir vaikišką dantų pastą. Kaip ir kiekvienas darbas, iš pradžių sekasi sunkiai. Kantriai aiškinant, rodant, vaikas greitai išmoksta sėkmingai valyti dantis. Iš pradžių jis noriai valosi dantis, pamėgdžiodamas motiną, bet vėliau iškyla klausimas, kodėl juos reikia valyti.

Tuomet vaikui suprantamai paaiškinkite. Pavyzdžiui: ,,Valyti dantukus reikia tam, kad neskaudėtų ir neiškristų. Be jų nesukramtysi nei duonytės, nei obuoliuko”. Aiškinimo efektas visuomet būna didesnis, kai iliustruojamas paveikslėliais. Šiuo atveju galėtute vaikui parodyti T. Vagnerienės knygutę ,,Dantukų miestelis”. Taip pat parodykite, kaip sudrėkinti šepetėlį, išspausti ant jo pastos.

Palengva išmokykite vaiką taisyklingai valyti dantis, t. y. ne tik priekinius, bet ir šoninius, užpakalinius ir kramtomuosius dantų paviršius, ne tik išorinę, bet ir vidinę jų pusę. Valyti šepetuku reikia ne tik horizontaliai, bet ir vertikaliai. Valant apatinius dantis, braukoma iš apačios aukštyn, o viršutinius – iš viršaus žemyn. Įpratinkite dantis valyti kartą per dieną, geriau prieš naktį, o rytą ir po kiekvieno valgio išskalauti burną.

Kad dantų emalis neskeldėtų ir netrupėtų, tuoj po karštų patiekalų neduokite šaltų valgių ir gėrimų, neleiskite dantimis gliaudyti saulėgrąžų, įvairių vaisių bei uogų kauliukų, riešutų.

Neretai vaikai turi blogą įprotį graužti įvairius kietus daiktus, čiulpti pirštus. Nuo to genda dantys, gali deformuotis žandikaulis. Pastebėję nepageidaujamą įprotį, tuojau mažyliui padėkite jo atsikratyti.

Nuolat vaiką stebėkite, ugdykite nepakantumą nešvariems daiktams, įspėkite, kad nekištų jų į burną. Paskaitykite knygučių, kurių turinys rodo jo įpročio žalingumą. Kai vaikas supras, kad šis įprotis yra negeras, lengviau jo atsikratys.

Dantis apsaugo ir stiprina įvairus vitaminingas maistas. Todėl vaikams duokite pagraužti žalių morkų, kopūsto gūžės koto, obuolių, kriaušių, rupios duonos, traškučių. Nuo kieto maisto pagerėja burnos gleivinės kraujo apytaka ir sustiprėja seilių liaukų veikla. Vaikai ne visada mėgsta tai, kas naudinga. Dažnai jie nenori pieno, morkų, burokėlių, o valgo per daug saldžių patiekalų. Prie nemėgstamų patiekalų vaikus pratinkite pamažu.

Neguldykite vaiko į savo lovą

Nagų karpymas. Vaikui iki 4-5 metų nagus kirpkite pačios, ne rečiau kaip 2 kartus per savaitę. Kirpkite trumpai, kad nesikauptų nešvarumų, ir švelniai, kad neskaudėtų. Kirpdamos nagus, paaiškinkite, kodėl taip darote. Jeigu odelė prie nago atplyšusi, atsargiai ją nukirpkite. Kai tik vaikas išmoksta karpyti popierių, leiskite jam nusikirpti kairės rankos nagus.

Iš pradžių kirpkite kartu su vaiku (pradėkite nuo mažojo piršto nago, nes jis mažiausias ir minkščiausias). Netrukus vaikas tai išmoks pats. Kojų nagus kirpkite vaikui išsimaudžius. Šeštais gyvenimo metais vaikas nagus turi kirpti pats.

Vaikas miega atskirai. Vaiko lova turi būti lygi, kietoka (geriausiai tinka lovos su spyruokliniais matracais ar kietų spyruoklių pagrindu, ant kurio padėtas čiužinys), 70 cm pločio ir 160 cm ilgio. Neguldykite vaikų ant sudedamų ir minkštų, įdumbančių lovų, nes gali iškrypti stuburas. Lovą ar miegui skirtą sofą pastatykite taip, kad saulės spinduliai nekristų tiesiai į veidą, o žiemą nestovėtų šalia šildymo įrenginių.

Patalynę keiskite kartą per savaitę. Įpratinkite vaikus miegoti ant nugaros arba dešiniojo šono, rankas laikyti virš antklodės. Neleiskite susiriesti, pakišti galvą po antklode. Neklokite vaiko per šiltai, nes tuomet jis prakaituos, neramiai miegos, o nusiklojęs sušals.

Neguldykite vaiko į savo lovą. Tai ne tik nehigieniška, bet ir galite jį užkrėsti užkrečiamąja liga, pavyzdžiui, gripu ir kt. Vaikas prieš miegą turi nusiprausti, išsivalyti dantis, nusiplauti kojas, užsivilkti naktinius baltinius.

Kad vaikas geriau miegotų, prieš pat miegą neduokite valgyti arba čiulpti saldainių. Vakarienę jis turi valgyti dvi valandas prieš miegą.

Gerai išvėdinkite kambarį. Kad nenusilptų regėjimas. Higieninių įgūdžių formavimo tikslas apsaugoti vaikus nuo įvairių ligų.

Kad nenusilptų vaiko regėjimas, reikia laikytis kai kurių taisyklių. Kambaryje, kuriame jis daugiausia praleidžia laiko, langai ir užuolaidos visada turi būti švarūs, kambarinės gėlės sustatytos prie sienų taip, kad neužkristų ant vaiko ir neužstotų šviesos.

Vaikams iki trejų metų neleiskite žiūrėti televizorių, 3-5 metų per dieną galite parodyti vieną filmą, trunkantį ne ilgiau kaip 12 15 min., vyresniems (6-7 metų) vaikams galite parodyti 2 filmukus, kurių trukmė – 20-25 min. Ekranas filmams demonstruoti turi būti balta, išlyginta, įtempta paklodė arba vatmano lapas. Ekraną pakabinkite sėdinčio ant kėdutės vaiko akių aukštyje.

Atstumas iki ekrano turi būti 2-3 m. Vyresni kaip trejų metų vaikai televizijos laidas gali žiūrėti ne dažniau kaip 2 kartus per savaitę. Laidų trukmė – ne ilgesnė kaip 25-30 min. Televizoriaus ekranas turi būti ne arčiau kaip 3 ir ne toliau kaip 5 m. Kambaryje uždekite nedidelį šviestuvą ir pastatykite už nugaros. Taip mažiau vargs akys.

Lipdant, karpant, klijuojant, piešiant būna įtempti akių raumenys. Stebėkite, kad vaikas kas 20-25 min. darytų pertraukėlę, kurios metu pailsėtų akys, t. y. vaikas žiūrėtų į toliau esančius daiktus.